2021-01-13 Nr. AB-788-3-61-3-01621-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2305-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01621-2018-4

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. D. ir J. J. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, J. S. ir T. S. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos S. D. ir J. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento (toliau – ir Administracija; atsakovas) 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28573/18 (2.14.2.12.-MP8) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą parengti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus dėl žemės sklypo esančio prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)), bei juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui.

2. Paaiškino, kad pareiškėjos, būdamos pretendentės atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje, 2018 m. vasario 22 d. atsakovui pateikė prašymą, prašydamos: suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti aukščiau minimą žemės sklypą Miškinių rėžimo kaimo pretendentams. Atsakovas Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjų prašyme nurodytus veiksmus, paaiškindamas, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas.

3. Nurodė, kad atsakovas remiasi jam žemės ūkio ministro rašte pateiktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) išaiškinimu, tačiau žemės ūkio ministrui nėra numatyta teisė oficialiai aiškinti įstatymus ar kitus teisės aktus.

4. Atkreipė dėmesį, kad ne atsakovas turi spręsti, ar aptariamas žemės sklypas yra įsiterpęs žemės sklypas, o NŽT. Pažymėjo, kad šiai dienai NŽT yra priėmusi sprendimą, kuriuo ginčo objektu tapęs žemės sklypas (žemės plotas) turi būti grąžintas Miškinių rėžinio kaimo pretendentams ir kuris nebuvo skundžiamas. Todėl manė, kad atsakovas atsisakydamas suformuoti žemės sklypą ir teigdamas, kad tai yra įsiterpęs žemės sklypas, viršija savo kompetenciją.

5. Pareiškėjų nuomone, Sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimams, todėl turėtų būti panaikintas.

6. Pareiškėjų atstovas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad trečiasis asmuo ginčo sklype yra įsirengęs automobilių stovėjimo aikštelę, kuri nėra įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, neregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl yra nelegalios statybos pasekmė, tačiau tai niekaip netrukdo nuosavybės teisių atkūrimui.

7. Atsakovas Administracija atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Paaiškino, kad išnagrinėjus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų T. S. ir J. S. prašymą Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2639 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ (toliau – ir Įsakymas), kurio 1 punkte nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2160 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymo 2 punktu atsakovui pavesta kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo. NŽT 2017 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 49SDŽ-687(14.49.22) (toliau – ir NŽT Raštas) atsisakė pateikti reikalavimus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti bei paprašė Administracijos pateikti informaciją, ar formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas gali būti suformuotas kaip natūra grąžintinas žemės sklypas Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje.

9. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriame nurodė, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Atsakovas nagrinėdamas prašymą nustatė, kad yra kliūtys projektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra, nes jis negalės būti tinkamas naudoti pagal bendrajame plane nustatytą paskirtį, o tai reiškia, kad toks sklypas negali būti projektuojamas.

10. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, atsižvelgdama į tai, jog NŽT ir Administracijai, įgyvendinant tarpinstitucinio bendradarbiavimo principą, kyla nemažai problemų dėl Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio sąvokos „įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas“ skirtingos sampratos, pateikė rekomendacijas ministerijai pavaldžiai institucijai – NŽT. Atsakovas ginčijamu Sprendimu atsakė ne tik pareiškėjoms, bet ir NŽT į jos 2017 m. gruodžio 13 d. Raštą, todėl atsakovas, argumentuodamas dėl įsiterpusio valstybinės žemės ploto, rėmėsi Žemės ūkio ministerijos 2018 m. vasario 28 d. rašte Nr. 2D-693(12.148E) pateikta rekomendacija.

11. Pabrėžė, jog atsakovas turi teisę vertinti, ar valstybinės žemės plotas atitinka įsiterpusio sąvoką, nes tik tai įvertinęs gali vykdyti kitas teisės aktuose nustatytus funkcijas bei priimti įsakymus dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, kas ir buvo padaryta.

12. Atsakovo teigimu, skundžiamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, atitinka bendruosius reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Pažymėjo, kad pareiškėjos nepateikia jokių objektyvių nesutikimo su Sprendimo argumentacija motyvų, taip pat įrodymų, paneigiančių Sprendime nurodytas faktines aplinkybes.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė dėl pareiškėjų skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentavo, kad ne NŽT, o Administracija sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis. Taigi šiuo atveju, jeigu Administracijos direktorius papildomai patvirtintų grąžinamų natūra buvusio savininko P. Š. iki 1940 m. turėtos žemėvaldos teritorijoje suformuotų žemės sklypų planus ir kitą dokumentaciją, NŽT galėtų toliau pareiškėjoms vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

15. Pažymėjo, kad NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, prieš parduodama suformuotą įsiterpusį žemės sklypą įvertina, ar jis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai keliamiems reikalavimams. NŽT nurodė, kad atkūrimui natūra projektuojamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės yra nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Teiginys, kad žemės plotas negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, laikytinas nepagrįstu. Atkreipė dėmesį, kad minėtas įstatymas nenustato, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra.

16. Tretieji suinteresuoti asmenys J. S. ir T. S. atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

17. Nurodė, jog pagal teisės aktuose įtvirtintas nuostatas, būtent atsakovo direktorius turi kompetenciją spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimo ir jų planų rengimo.

18. Pažymėjo, kad NŽT pateikus Administracijos direktoriui užklausimą dėl galimybės buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografuotoje teritorijoje laisvuose (neužstatytuose) ir nepriskirtuose valstybei išperkamai žemei plotuose suformuoti žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra, atsakovas šią galimybę įvertino. Po įvertinimo buvo padaryta pagrįsta išvada, kad ginčo žemės plotas laikytinas įsiterpusiu žemės sklypu, esančiu tarp (duomenys neskelbtini). Pažymėjo ir tai, kad kaip atsakovas pagrįstai nurodė, kad jis yra kompetentingas įvertinti, ar yra galimybė suprojektuoti racionalių ribų žemės sklypą.

19. Tretieji suinteresuoti asmenys pažymėjo, kad tik laisvas (neužstatytas) žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir grąžintas natūra. Tačiau nagrinėjamu atveju, minėtas žemės plotas yra užimtas inžinerinės ir susisiekimo infrastuktūros objektu – automobilių stovėjimo aikštele, jame yra įrengtas privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) esamų pastatų, be kita ko, inžinieriniai tinklai, kurie yra nutiesti pagal techninius projektus ir yra išsidėstę visame įsiterpusiame žemės plote bei aptarnauja sklypo (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius. Dėl šių priežasčių, ginčo žemės plotas negali būti laikytinas laisvu (neužstatytu) žemės plotu.

20. Atkreipė dėmesį, kad pripažinus ginčo žemės plotą tinkamu suformuoti atskirą žemės sklypą, būtų nepagrįstai pažeisti jų interesai, kadangi būtent jie investavo nuosavas lėšas į minėtos automobilių aikštelės įrengimą, ja rūpinosi ir naudojosi visus likusius metus. Ginčo žemės ploto išskyrimas iš esmės sunaikintų galimybę patekti į (duomenys neskelbtini) esančius pastatus, kadangi būtų panaikinta ne tik automobilių stovėjimo aikštelė, bet ir privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) esančių pastatų, jis tuomet būtų kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, panaikino Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje prie (duomenys neskelbtini)“ (gautą 2018 m. vasario 26 d. Nr. A50-6313/18). Kitą skundo dalį atmetė. Teismas priteisė pareiškėjoms iš atsakovo 11,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

22. Teismas nustatė, kad J. S. ir T. S. 2017 m. rugpjūčio 4 d. atsakovui pateikė prašymą parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį tarp tretiesiems suinteresuotiems asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) g. ribos valstybinės žemės plotą su sklypu (duomenys neskelbtini). NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. 49SDP-146-(14.49.23) kreipėsi į atsakovą informuodamas, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3572-968/2016 NŽT Vilniaus miesto skyrių įpareigojo iš naujo spręsti klausimą dėl buvusio Miškinių rėžinio kaimo, pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą, esančio iki 1995 m. birželio 1 d. Vilniaus miestui priskirtoje teritorijoje, ribų kartografavimo; pridėjo patikslintą Miškinių rėžinio kaimo kartografiją. Šiuo raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius atsakovo prašė pateikti informaciją apie galimybę buvusio Miškinių rėžinio kaimo kartografuotoje teritorijoje laisvuose (neužstatytuose) ir nepriskirtose valstybei išperkamai žemei plotuose suformuoti žemės sklypą / sklypus grąžinimui natūra Miškinių rėžinio kaimo pretendentams. Atsakovui išnagrinėjus trečiųjų suinteresuotų asmenų 2017 m. rugpjūčio 4 d. prašymą, Administracijos direktoriaus pavaduotojas 2017 m. rugsėjo 28 d. priėmė Įsakymą, kurio 1 punkte nustatyta, kad pradedamas rengti apie 2160 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų sklypo. Įsakymo 2 punktu atsakovei pavesta kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.

23. Atsakovas Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje 2017 m. spalio 3 d. pateikė prašymą Nr. ZSFP-41052 dėl reikalavimų žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimui pateikimo. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2017 m. gruodžio 13 d. Raštu atsisakė atsakovui pateikti reikalavimus žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, nes projektuojamas valstybinės žemės sklypas patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, t. y. nagrinėjamoje teritorijoje yra asmenų, pageidaujančių ir turinčių teisę susigrąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Laisvos (neužstatytos) valstybinės žemės plotuose, taip pat ir pageidaujamame prisijungti valstybinės žemės plote galėtų būti projektuojami natūra grąžintini (-as) žemės sklypai (-as). Šiuo Raštu NŽT Vilniaus miesto skyrius paprašė Administracijos pateikti informaciją, ar formuojamas kaip įsiterpęs žemės sklypas gali būti suformuotas kaip natūra grąžintinas žemės sklypas Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje.

24. Pareiškėjos S. D. ir J. J., būdamos pretendentės atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje, 2018 m. vasario 22 d. atsakovui pateikė prašymą, prašydamos: suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui t. y. grąžinti minimą žemės sklypą Miškinių rėžimo kaimo pretendentams.

25. Atsakovas 2018 m. balandžio 11 d. skundžiamu Sprendimu atsakė į pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2017 m. gruodžio 13 d. Raštą. Administracija Sprendimu atsisakė atlikti pareiškėjų prašyme nurodytus veiksmus, paaiškindama, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas. Sprendime taip pat nurodė, kad minėtas žemės plotas yra užimtas inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros objektu – automobilių stovėjimo aikštele, jame įrengtas privažiavimas prie sklypo (duomenys neskelbtini) esamų pastatų bei nutiesti inžineriniai tinklai, kurie išsidėstę visame įsiterpusiame žemės plote bei aptarnauja (duomenys neskelbtini) ir kitus statinius, todėl šis žemės plotas nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu. Atsakovas, atsižvelgdamas į Sprendime nustatytas aplinkybes, darė išvadą, kad vietoje projektuojamo įsiterpusio žemės ploto suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.

26. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka) (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. vasario 6 d.) 1061 punktu. Nurodė, kad nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

27. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 25 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 6 dalies, Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas. Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas, yra konstatavęs, kad asmens subjektinė teisė pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas įgyti nuosavybėn be aukciono valstybinę žemę, gali būti įgyvendinta, kai yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų.

28. Teismas nurodė, jog sprendžiant dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma būtina įvertinti, ar žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini), laikytinas įsiterpusiu valstybinės žemės plotu.

29. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2018 m. išaiškinimo „Dėl „įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto“ sąvokos sampratos“ teismas nustatė, kad įsiterpusiu valstybinės žemės plotu – siaura juosta – laikomas tik toks pailgos formos valstybinės žemės plotas, kurio abi pločio kraštinės neviršija 10 metrų.

30. Iš byloje esančio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-399 ir prie jo pridėto priedo – situacijos schemos teismas nustatė, kad valstybinės žemės plote, esančiame tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios rytų pusės pločio kraštinė yra 10,95 m, o vakarų pusės pločio kraštinė – 15,01 m, t. y. šio žemės ploto abi pločio kraštinės viršija 10 metrų ribą, todėl pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas negalima daryti išvados, kad šis valstybinės žemės plotas yra siaura juosta.

31. Iš byloje esančios ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano teismas nustatė, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) yra apie 580 kv. m (t. y. apie 0,06 ha). Tai reiškia, kad šis valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes viršija Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatoje nustatytą leistiną ribą. Pastebėta, kad iš minėtos situacijos schemos matyti, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurios plotas 825 kv. m, t. y. dar didesnis nei minėtoje ištraukoje.

32. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas netinkamai įvertino skundžiamame Sprendime aptariamą faktinę situaciją ir dėl to darė nepagrįstą išvadą, kad žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės laikytinas įsiterpusiu žemės plotu ir todėl negali būti formuojamas kaip racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypas.

33. Teismas pažymėjo, jog atsakovas Sprendime darė išvadą, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu, nes jame kaip minėta, įrengta automobilių stovėjimo aikštelė ir nutiesti inžineriniai tinklai. Iš byloje esančio NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-399, kuris teismo žiniomis nėra panaikintas, buvo matyti, kad buvo tikrinta valstybinė žemė prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir nustatyta, kad automobilių stovėjimo aikštelė įrengta savavališkai, nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto vienetas; žemės sklypas nėra suformuotas. Šio NŽT Vilniaus miesto skyriaus vyriausiojo specialisto V. K. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnyje „Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas, naudojimas ir vengimas juos grąžinti“ įtvirtintas pažeidimas. Pažymėta, jog tai, kad minėtame žemės sklype nutiesti kiti inžineriniai tinklai, teismo nuomone, nesudaro pagrįsto pagrindo konstatuoti, jog sklypas laikytinas nelaisvu (užstatytu), todėl suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą nėra galimybių, nes klausimai dėl minėtame sklype nutiestų inžinerinių tinklų eksploatavimo, gali būti išspęsti kitais būdais, pvz., nustatyti servitutai.

34. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas nesutiko su atsakovo Sprendime nurodytu argumentu, kad ginčo žemės plotas nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises Miškinių rėžinio kaimo teritorijoje, bei tai, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp (duomenys neskelbtini) patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio Miškinių rėžinio kaimo ribas, nebuvo.

36. Pastebėta, jog Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Pastebėta ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės, būtų priskirtas valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, dėl ko jis negalėtų būti projektuojamas natūra grąžintinu žemės sklypu.

37. Teismas padarė išvadą, kad Sprendime atsakovo nurodyta išvada, kad valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, laikytina nepagrįsta. Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), o taikomas poveikio priemones motyvuoti, todėl jis naikintinas.

38. Dėl antrojo pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą parengti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus dėl žemės sklypo esančio prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės, bei juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, pažymėta, kad teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl pareiškėjų minėtas reikalavimas netenkintas, o atsakovas įpareigotas pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą (Administracijoje gautą 2018 m. vasario 26 d. Nr. A50-6313/18) suprojektuoti žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje atkūrimui, patvirtinti visus reikiamus dokumentus ir juos perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui, t. y. grąžinti minimą žemės sklypą Miškinių rėžimo kaimo pretendentams, išnagrinėti iš naujo ir priimti sprendimą, atitinkantį anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimus.

39. Pareiškėjos skunde prašė teismo priteisti iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantis 2018 m. gegužės 9 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1938 patvirtino, kad pareiškėjos sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą. Kitų išlaidas patvirtinančių dokumentų byloje nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų skundas patenkintas iš dalies, pareiškėjoms iš atsakovo priteista 11,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų sumokėjus žyminį mokestį už skundą.

40. Tretieji suinteresuotieji asmenys J. S. ir T. S. taip pat teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju tenkinant pareiškėjų reikalavimus nebuvo apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, todėl nebuvo pagrindo tenkinti trečiųjų suinteresuotų asmenų J. S. ir T. S. prašymą dėl patirtų bylinėjimo išlaidų atlyginimo.

III. 41. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

42. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, o Administracija tinkamai įvertino faktinę situaciją ir priėmė teisės aktų nuostatomis pagrįstą sprendimą.

43. Atsakovas nurodo, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad sklype (duomenys neskelbtini) įregistruoti administracinės paskirties statiniai, todėl taikytinas Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio 3 pastraipoje nurodytas plotas, t. y. jog kitose teritorijose įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,5 ha. Todėl teismo išvada, kad šis valstybinės žemės plotas negali būti laikomas įsiterpusiu, nes viršija Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatoje nustatytą leistiną ribą, keistina. Be to, ši teismo išvada nemotyvuota, nes net nenurodyta apie kokį Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytą plotą, kuris neva viršijamas, yra kalbama teismo išvadoje

44. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino prie NŽT Vilniaus miesto skyriaus patikrinimo akto pridėtos schemos turinį, ir šią schemą įvertino atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, kurių sisteminio aiškinimo pagrindu teismo išvada yra nepagrįsta, priimta klaidingu faktinių aplinkybių turinio įvertinimu, kas sąlygojo nepagrįsto teismo sprendimo priėmimą.

45. Iš byloje esančios ištraukos iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano matyti, kad ginčo teritorijos riba yra apibrėžta kaip teritorija įsiterpusi tarp Nekilnojamojo turto registre įregistruoto sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. NŽT pateiktoje schemoje nėra pažymėta gatvės raudonųjų linijų riba. Tačiau faktiškai dalis aikštelės yra įrengta gatvės raudonųjų linijų ribose, o nuosavybės teisės nėra atkuriamos gatvės raudonųjų linijų ribose. Taigi įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės riba, kurią nurodė NŽT Vilniaus miesto skyrius prie 2018 m. birželio 7 d. žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 49ŽN-399 pridėtoje schemoje, nėra tapati ginčo teritorijai, kuri yra aiškiai įvardinta kaip įsiterpusi tarp esamo sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, kurios pažymėtos byloje esančioje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano. Todėl neteisingai apibrėžta ginčo teritorija sąlygojo neteisingų išvadų priėmimą.

46. Atsakovo teigimu, Administracija įvertino ir nustatė, jog egzistuoja visos sąlygos (kurias nurodė Sprendime) ginčo teritoriją, kuri apibrėžta ne kaip įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, o kaip plotas įsiterpęs tarp esamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų, laikyti įsiterpusiu valstybinės žemės plotu, tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje nurodytas sąlygas, apsprendžiančias įsiterpusio ploto statusą.

47. Atsakovas nurodo, kad Administracija Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse (toliau – Taisyklės), patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513, nustatyta tvarka įvertinusi, jog nėra galimybės suprojektuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, priėmė Įsakymą, kuris yra galiojantis.

48. Remiantis Taisyklėmis, Projektas rengiamas, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Šiuo atveju Administracijos nustatytų faktinių duomenų pagrindu ginčo teritorijoje savarankiško žemės sklypo formavimas neatitiktų racionalios žemėnaudos reikalavimų dėl aplinkybių, kurios aiškiai įvardintos Administracijos sprendime.

49. Atsakovas pabrėžia, kad formuojamo grąžinimui natūra žemės ploto panaudojimas pagal savivaldybės bendrajame plane numatytą paskirtį ir būdą yra tiesiogiai susijęs ir priklausomas nuo tokio žemės ploto dydžio ir ribų racionalumo, kuris ir lemia palankių sąlygų žemės naudojimui pagal paskirtį sudarymą.

50. Pretendento interesus gauti žemės sklypą, kuris būtų naudojamas palankiomis sąlygomis pagal paskirtį, gina Žemės reformos įstatymas (Žemės reformos įstatymo 19 str. 6 d.), todėl Administracija, nagrinėdama pareiškėjų prašymą, ne tik kad turėjo ištirti nurodytas aplinkybes, susijusias su jų galimybe, jeigu būtų suprojektuotas žemės sklypas, palankiomis sąlygomis naudoti tokį žemės sklypą pagal Bendrajame plane nustatytą paskirtį, tačiau jas išsamiai ištyrė ir įvertino bei priėmė sprendimą, pagrįstą objektyvių duomenų analize, kad yra kliūtys projektuoti žemės sklypą grąžinimui natūra, nes jis negalės būti tinkamas naudoti pagal Bendrajame plane nustatytą paskirtį, kas reiškia, jog pagal Tvarkos 1061 punktą, toks sklypas negali būti projektuojamas, todėl pareiškėjų prašymas įpareigoti Administraciją suformuoti ginčo teritorijoje sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, nepaneigus, kad nėra kliūčių tokių sklypo formavimui, yra visiškai nepagrįstas.

51. Atsakovas mano, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad Administracijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Administracijos sprendime buvo nurodytos faktinės aplinkybės, kurios sąlygojo atsakovo poziciją.

52. Pareiškėjos S. D. ir J. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą nepakeistą.

53. Pareiškėjos nesutinka su atsakovo teiginiu, kad ginčo žemės plotas nelaikytinas laisvos (neužstatytos) žemės plotu. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas apsprendžia išperkamos valstybės žemės statusą. Atsakovo Sprendime tai nenurodoma, o pateikiami tik deklaratyvūs (biurokratiniai) teiginiai.

54. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, kad Žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalies formuluotė: „turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų“ reiškia tai, kad grąžintino žemės sklypo ribos turi būti priderintos prie esamų kitų sklypų, o ne plikti tuščių erdvių (neracionalių).

55. Pareiškėjos atkreipia dėmesį, jog ne atsakovas sprendžia, ar aptariamas žemės sklypas yra įsiterpęs žemės sklypas. NŽT yra įgaliota vertinti, ar konkretus laisvos valstybinės žemės plotas gali būti laikomas įsiterpusiu pagal Nutarimo Nr. 692 2.15 papunkčio nuostatas. NŽT yra priėmusi Viešojo administravimo įstatymo nuostatas atitinkantį sprendimą, kuris nebuvo skundžiamas, jog ginčo objektu tapęs žemės plotas turi būti grąžintas Miškinių rėžinio kaimo pretendentams.

56. Atsakovo argumentas, kad žemės plotas yra užimtas inžinerinės infrastruktūros ir susisiekimo infrastruktūros objektu – automobilių stovėjimo aikštele, pateiktas ne Sprendime, o tik atsiliepime į skundą ir apeliaciniame skunde. Pareiškėjų teigimu, jei trečiasis asmuo yra įsirengęs ten automobilių stovėjimo aikštelę, ji nėra niekaip įteisinta teisės aktų nustatyta tvarka, neregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl yra nelegalios statybos pasekmė.

57. Pareiškėjos pažymi, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog aptariamas žemės ploto dydis ar ribos yra neracionalios.

58. Pareiškėjos pabrėžia, jog Projekto rengimo procedūra pagal Įsakymą yra pasibaigusi. Todėl tiek Sprendimas, tiek apeliaciniame skunde pateikiami argumentai ne tik kad nepagrįsti teisės aktų prasme, bet ir fakto. O taip pat, neva rengiama Projekto rengimo procedūra, ar tai kad žemės sklypas yra galimai įsiterpęs žemės sklypas, nėra kliūtis nuosavybės teisių atkūrimui, nes Projekto rengimo procedūra yra pasibaigusi, galiojančiu individualiu administraciniu aktu.

59. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo spręsti dėl apeliacinio skundo pagrįstumo atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.

60. Akcentuoja, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas ne NŽT, o Vilniaus miesto savivaldybė sprendžia, ar galima grąžinti piliečiams jų turėtą nekilnojamąjį turtą natūra ir atitinkamai projektuoja grąžintinus natūra ir perduotinus piliečiams neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai bei nustato piliečių naudojamų žemės sklypų ribas, plotą ir kitus kadastrinius duomenis.

61. NŽT pažymi, jog atsakovas nenurodo, pagal kokią minimą Bendrajame plane nustatytą paskirtį ginčo žemės sklypas negalėtų būti naudojamas. Akivaizdu, jog atsakovas vertindamas ginčo žemės sklypo tinkamumą naudoti neįvertino, tai, kad ginčo žemės sklype pagal Bendrąjį planą galimos platesnės panaudojimo galimybės, dar daugiau šios aplinkybės nebuvo plačiau nagrinėtos ir 2018 m. balandžio 11 d. rašte.

62. NŽT pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, kad NŽT veikdama savo kompetencijos ribose turi teisę spręsti, koks žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Tačiau ne NŽT formuoja įsiterpusius žemės sklypus, tai atlieka Administracija. Atsižvelgiant į tai, NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, prieš parduodama suformuotą įsiterpusį žemės sklypą įvertina, ar jis atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokai keliamiems reikalavimams.

63. NŽT pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir konstatuodamas, jog ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės sklypo sąvokos, padarė argumentacijos trūkumų, tačiau pagrįstai tokį žemės sklypą pripažino neįsiterpusiu. Ginčo žemės sklypą iš vakarų ir rytų pusių supa laisvos žemės fondas, todėl žemės sklypas įsiterpusiu galėtų būti pripažintas tik tuo atveju, jei jis atitiktų siauros juostos sąvoką – abi kraštinės neviršytų 10 metrų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo žemės sklypo kraštinė rytų pusėje – 10,95 m, o vakarų – 15,01 m, kas leidžia teigti, jog ginčo žemės sklypas neatitinka siauros juostos sąvokos bei įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Nors atsakovas apeliaciniame skunde ir teigia, jog ginčo žemės sklypo kraštinės neviršija 10 metrų sąvokos, tačiau jokių įrodymų, grindžiančių šią aplinkybę nepateikia.

64. Atkūrimui natūra projektuojamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės yra nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Atkūrimo įstatyme nėra numatyta, kokio minimalaus dydžio žemės sklypai gali būti formuojami nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise. Teiginys, kad žemės plotas negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, nes yra laikytinas įsiterpusiu žemės plotu, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, laikytinas nepagrįstu. Atkūrimo įstatymas nenustato, kad įsiterpusio žemės sklypo sąvoką atitinkantis žemės sklypas negali būti grąžinamas natūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 65. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. balandžio 11 d. rašto Nr. A51-28573/18 (2.14.2.12.-MP8) panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo parengti nuosavybės teisių į žemę atkūrimui būtinus dokumentus dėl žemės sklypo esančio prie žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (suprojektuoti natūra grąžintiną laisvos (neužstatytos) žemės sklypą tarp sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvės), bei juos perduoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui.

66. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28573/18 (2.14.2.12.-MP8) ir įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje prie (duomenys neskelbtini)“.

67. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti.

68. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

69. Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje García Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96) 26 p., 2000 m. rugpjūčio 29 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Jahnke ir Lenoble prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 40490/98), Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99) 81 p.), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

70. Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.) turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

71. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi atsakovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas šių taisyklių laikėsi. Vien tai, kad atsakovas įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydamas jas formaliomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegija taip pat neturi faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog administracinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinį nusistatymą ar buvo suinteresuotas bylos baigtimi, ar kad buvo kitos prielaidos, kurios objektyviuoju aspektu kelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjų skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, todėl jų nekartodama papildo ir patikslina juos, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus bei bylai aktualų teisinį reglamentavimą.

73. Pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 1061 punktą nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

74. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra pateikęs įrodymų, jog ginčo žemės sklypas, į kurį pretenduota atkurti nuosavybės teises natūra pareiškėjos, negali būti tinkamai naudojamas pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Atsakovo argumentai, jog ginčo žemės sklype yra nutiestos įvairios komunikacijos, kad per jį eina įvažiavimai į gretimas teritorijas, nepaneigia galimybės žemės sklypą naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. O komunikacijų bei pravažiavimo klausimai gali būti išsprendžiami nustatant atitinkamus žemės sklypo apsaugos režimus bei servitutus. Atsakovo argumentai, kad ginčo žemės sklype yra įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, todėl žemės sklypas nelaikytinas laisva žeme, atmestini kaip nepagrįsti, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad automobilių aikštelė ginčo teritorijoje įrengta savavališkai. O savavališkas statinys nepaneigia laisvos valstybinės žemės statuso.

75. Atsakovas nurodo, kad ginčo žemėje nėra galimybės suformuoti racionalaus žemės sklypo, nes ji yra siaura įsiterpusi tarp gatvės ir registruoto žemės sklypo žemės juosta, kuri galėtų būti privatizuota ją prijungiant prie esamo žemės sklypo pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles.

76. Įsiterpusios žemės juostos apibūdinimas yra pateiktas minėto Nutarimo 2.15 punkto 2 dalyje, kuri nustato, kad jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta.

77. Nagrinėjamoje byloje atsakovas nėra pateikęs vienareikšmiškų įrodymų, kurie paneigtų ar patvirtintų aplinkybę, jog ginčo žemę sudaro siauresnė nei 10 metrų žemės juosta. Byloje pateikta ištrauka iš Vilniaus miesto skaitmeninio suvestinio plano ginčo žemės sklypo pločio iš vis neapibrėžia (t. I b.l. 42), o tik nurodo ginčo žemės sklypo plotą 580 kv.m.. Pažymėtina, kad nurodytas plotas viršija Nutarimo 2.15 punkto 2 dalyje numatytą maksimalų ploto dydį, iki kurio žemės sklypas laikomas įsiterpusiu.

78. Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus surašytame žemės naudojimo patikrinimo akte bei šio akto priede – situacijos schemoje – ginčo žemės juostos plotis vienoje kraštinėje nurodytas 10,95m ir atitinkamai kitoje kraštinėje 15,01m, t.y. žemės juostos plotis didesnis nei Nutarime numatytas 10 metrų, kas paneigia galimybę ginčo žemės sklypą priskirti įsiterpusiam žemės sklypui.

79. Esant nurodytiems prieštaravimams dėl ginčo žemės sklypo dydžio nei jo pločio, atsižvelgiant į tai, jog būtent atsakovas yra įgalintas formuoti žemės sklypus tiek nuosavybės teisių atkūrimo tikslais, tiek kitais tikslais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė panaikinti atsakovo 2018 m. balandžio 11 d. raštą Nr. A51-28573/18 (2.14.2.12.-MP8) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. vasario 22 d. prašymą „Dėl žemės sklypo grąžinimo natūra Vilniuje prie (duomenys neskelbtini)“.

80. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius