2021-09-22 Nr. AB-19431-3-65-3-00188-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-530-756/2021

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00188-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskyės-Markovienės, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja I. L. kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPF-13620 (14.23.36) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi nutarė įpareigoti pareiškėją iki 2021 m. birželio 18 d. pašalinti nustatytus paduoto skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundas teisme gautas 2021 m. gegužės 20 d., t. y. aiškiai praleidus įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, tačiau pareiškėja prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepateikė. Teismas išaiškino, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti turi būti nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Pareiškėja Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja paaiškino, kad skundą dėl Sprendimo padavė NŽT vadovui. NŽT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 1SS-2299-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja 2021 m. sausio 16 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21R-65 (AG-67/06-2021) (toliau – ir Komisijos sprendimas) atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Pareiškėja Komisijos sprendimą gavo 2020 m. vasario 1 d.

Pareiškėja 2021 m. vasario 7 d. pateikė skundą ir prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teismas, be kita ko, nurodė, kad priimta nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėja nurodė, kad įsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį gavo 2021 m. gegužės 10 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. birželio 30 d. nutartimi pareiškėjos I. L. prašymo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti netenkino. Pareiškėjos I. L. skundą atsakovui NŽT Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjai 30 Eur žyminio mokesčio.

Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjos termino skundui paduoti praleidimo priežastys buvo objektyviai svarbios ar ekstraordinarios. Pareiškėja, gavusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, kurioje buvo išaiškinta, jog pareiškėja su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, kreipėsi su skundu ne į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, bet į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Be to, teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 21 d. priėmus nutartį, pareiškėja savo teises siekė įgyvendinti nepakankamai rūpestingai ir operatyviai, nes į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus kreipėsi ne per įmanomai protingą ir pagrįstą laiko tarpą – pareiškėja tik 2021 m. gegužės 15 d. išsiuntė skundą, kuris Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose gautas 2021 m. gegužės 20 d.

III. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pareiškėja visų pirma paaiškina, kad teikdama skundą (išsiųsta paštu 2021 m. gegužės 15 d.) Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 26 d. nutartimi (gauta 2021 m. gegužės 4 d.) administracinėje byloje Nr. AS-236-552/2021, kuria nutarta pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo, kad įsiteisėjusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį gavo 2021 m. gegužės 10 d.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktame prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą pateiktų įrodymų. Teigia, kad skundą padavė praėjus keturioms dienoms po Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties įsiteisėjimo. Pareiškėja akcentuoja, kad neturi teisinio išsilavinimo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskiro skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo (tiek fizinis, tiek juridinis), manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1140-502/2019).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiką. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį pareiškėja praleido terminą skundui paduoti – Sprendimas priimtas 2020 m. spalio 6 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi 2021 m. gegužės 15 d. (skundo išsiuntimo data), t. y. praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiką nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-567-552/2015).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. vasario 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti NŽT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. 1SS-22299-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ bei įpareigoti NŽT išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus. Teismas išaiškino, kad pareiškėja iš esmės kelia ginčą dėl Sprendimo, todėl skundą turėjo paduoti pagal NŽT Panevėžio skyriaus, kuris byloje turėtų būti laikomas atsakovu, buveinės vietą, o NŽT turėtų būti laikoma trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Taigi, teismas padarė išvadą, kad administracinė byla pagal pareiškėjos skundą priskirtina ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Regionų apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja, nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį paliko nepakeistą.

Pareiškėja 2021 m. gegužės 15 d. (skundo išsiuntimo data) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus ir prašė panaikinti Sprendimą bei įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto. Pareiškėja, be kita ko, vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 25 d. nutartimi, kuria nutarta įpareigoti pareiškėją pašalinti nustatytus skundo padavimo trūkumus (pareiškėjai išaiškinta, kad praleidus įstatymo numatytą terminą skundui paduoti, turi būti paduodamas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti), pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą paaiškino, kad: skundą dėl Sprendimo padavė NŽT vadovui; NŽT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 1SS-2299-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodė, kad šis sprendimas per vieną mėnesį nuo gavimo gali būti skundžiamas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui; pareiškėja 2021 m. sausio 16 d. pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. 21R-65 (AG-67/06-2021) atsisakė nagrinėti skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai; pareiškėja 2021 m. vasario 7 d. pateikė skundą ir prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau teismas 2021 m. vasario 11 d. nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, kad turi kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus; pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjos atskirąjį skundą atmetė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, sprendžia, jog pareiškėja aktyviai siekė ginčyti Sprendimą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Pareiškėjos veiksmai, teikiant skundą, įrodo, jog pareiškėja elgėsi sąžiningai, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jos procesinis elgesys iš esmės buvo nulemtas NŽT 2020 m. gruodžio 17 d. sprendime Nr. 1SS-22299-(5.59E) „Dėl skundo nagrinėjimo“ nurodytos apskundimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo argumento, jog pareiškėjai tinkama ginčijamo Sprendimo apskundimo tvarka tapo žinoma gavus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartį, kurioje buvo išaiškinta, kad pareiškėja su skundu turi teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus, pažymi, jog ši nutartis įsiteisėjo tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi išnagrinėjus pareiškėjos atskirąjį skundą dėl minėtos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutarties. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 6 punktą, teismas atsisako priimti skundą, kai teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėja negalėjo tinkamai realizuoti savo teisės kreiptis į tinkamą teismą anksčiau, nei įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėja veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdama, o kreipimosi į Regionų apygardos administracinį teismą dėl Sprendimo panaikinimo terminą praleido dėl objektyvių priežasčių. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. birželio 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė