A-552-394-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A552-394/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01069-2011-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.7; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

dalyvaujant pareiškėjui H. R.,

atsakovų atstovams R. L. ir S. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. R. skundą atsakovams Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas H. R. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ginčų komisija, Komisija) 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-235; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT, Tarnyba) 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. SS-581; 3) įpareigoti Tarnybą ištaisyti padarytus pažeidimus ir iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį pagal visas pareiškėjo ligas už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. vasario 20 d. ir priimti naują sprendimą; 4) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 25 000 litų neturtinei žalai atlyginti;

Skunde (t. I, b. l. 2-6) paaiškino, kad NDNT ir Ginčų komisija pažeidė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinto Darbingumo lygio nustatymo kriterijų aprašo (toliau – ir Kriterijų aprašas) 3.1 ir 4 punktus, kuriais vadovaujantis kiekviena pareiškėjo liga (įskaitant I15.8, I50.0, E66.8) turi būti diagnozuojama atskirai, ir kiekvienai ligai nustatomi didžiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai (Kriterijų aprašo 5 p.).

Pareiškėjo atveju ligos nebuvo atskirai įvertintos, ir koeficientai ligoms I15.8, I50.0, E66.8 nebuvo nustatyti, tuo pažeidžiant Kriterijų aprašo 6 punkte nustatytą vertinimo tvarką. NDNT 2011 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SS-581 ir Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. S-235 neatsižvelgta ir nepaaiškinta, kodėl ignoruojami medicininiai tyrimai, kuriais nustatyta, kad ligos pagal TLK-10 kodą M16.6 rentgenologinė stadija dešinio klubo sąnario yra IV°, o kairio – III° (2009 m. lapkričio 11 d. radiologo išvada, 2009 m. birželio 10 d. traumatologo išvada).

Pareiškėjo nuomone, liga M16.6 pagal gydytojų išvadas turėjo būti įvertinta vadovaujantis Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII dalies 75.3 punktu, kur vertinimo ribos yra nuo 30 iki 40 procentų. Tuo tarpu NDNT vertino pagal Kriterijų aprašo 75.2 punktą, kuris atitinka I-III rentgenologinei tyrimų stadijai, o funkcinės vertinimo ribos yra nuo 50 iki 70 procentų. Šių ribų diapazone pareiškėjui buvo parinktas 50 procentų darbingumo vertinimas, pažymint, kad jis gali atlikti įprastą profesinę veiklą, nors 2011 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SS-581 pati Tarnyba pripažino, kad pareiškėjas gali dirbti tik 4-5 valandas per dieną, ir kad jam būtinas darbinės aplinkos pritaikymas.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad NDNT 2011 m. vasario 21 d. sprendime Nr. SS-581 ir Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. S-235 nepaaiškinti ligos pagal TLK-10 kodą M10 vertinimo motyvai. Ligos M10 – podagra vertinimas nustatytas pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1 punktą 70 procentų bazinio darbingumo, tai atitinka lengvą skeleto – raumenų sistemos organų ir/ar vidaus organų funkcinį sutrikimą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu bazinio darbingumo lygio vertinimu, nes Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendime Nr. S-235 jam pripažintas vidutinis funkcijų sutrikimas (kojų, kraujotakos, skausmo, kitų).

NDNT 2011 m. sausio 26 d. sprendime Nr. SS-346 pažymėjo, kad pareiškėjo sergamumas pagal šią ligą yra diagnozuotas TLK-10 kodu M10 ir vertinamas pagal Kriterijų aprašo 1-o priedo XIII dalies 76.2 punktą. Paminėtame sprendime NDNT funkcinius sutrikimus ir rizikos veiksnius vertino 50 procentų bazinio darbingumo, nes pareiškėjas turi daugiau kaip vienos vidaus organų sistemos lengvo ir vidutinio laipsnio funkcinių sutrikimų, taip pat jis negali pakelti vidutinio sunkumo fizinių krūvių, t. y. daugiau kaip 15 kg, dirbti darbo, susijusio su nuolatiniu vaikščiojimu, stovėjimu ir t. t.

Be to, NDNT neatsižvelgė į tai, kad 2008, 2009, 2010 metais dėl podagros sukeltų negalavimų pareiškėjas buvo nedarbingas daugiau kaip dešimt mėnesių, t. y daugiau kaip tris mėnesius per metus turėjo vien dėl šios ligos gulėti lovoje ir gydytis.

Dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2008 m. lapkričio 17 d. iki šiol jis nuolat patiria neturtinę žalą dėl Tarnybos veiksmų. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 pripažino Tarnybos veiksmus neteisėtais ir nemotyvuotais, tačiau ir toliau šioje Tarnyboje dirbančių tarnautojų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu yra neobjektyvūs. Tai, anot pareiškėjo, įrodo ir tas faktas, kad eilinį kartą vėluojant pateikiamas atsakymas į jo skundą.

H. R. paaiškino, kad NDNT gavo jo skundą 2011 m. sausio 12 d. ir turėjo per 30 dienų jį išnagrinėti, tačiau 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. R-2088 informavo, jog skundo nagrinėjimas pratęsiamas dar 15 dienų, t. y. iki 2011 m. vasario 25 d. Minėtas raštas dėl termino pratęsimo buvo išsiųstas pareiškėjui tik 2011 m. vasario 22 d., o ne vėliausiai 2011 m. vasario 13 d., kaip to reikalauja įstatymai. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, tirdamas Tarnybos veiksmus, 2009 m. gruodžio 16 d. pažymoje Nr. 4D-2009/2-503 jau kartą buvo pripažinęs, kad jie nesiderina su gero viešo administravimo principais ir, vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsniu, laikytini biurokratizmu.

Tačiau net ir po minėtų Seimo kontrolieriaus išvadų, NDNT darbuotojai pareiškėjo atžvilgiu toliau vykdo biurokratinius veiksmus, ne tik nepateikdami motyvuotų ligų vertinimų, bet ir laiku neatsakydami į skundą siekia sumenkinti ir pažeminti jo asmenį. Pareiškėjo įsitikinimu, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nuostatos šiuo atveju neturėtų būti taikomos, nes NDNT veiklą reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d.

įsakymu Nr. A1-78/V479 patvirtintas Darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pagal Tvarkos aprašo 382 punktą NDNT teritoriniai skyriai per 30 dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo dienos priima sprendimą dėl asmens darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko bei termino. Pažymėjo, kad nors terminas administracinės procedūros sprendimui priimti buvo pratęstas 15 dienų dėl objektyvių priežasčių (didelis tuo metu nagrinėjamų bylų skaičius), tačiau termino pratęsimas įformintas tik priėmus sprendimą t. y. po 2011 m. vasario 21 d.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo neobjektyvus, nemotyvuotas ir arogantiškas elgesys sukelia jam slogią psichologinę atmosferą ir įtampą, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, kas turi esminės įtakos savijautos blogėjimui, darbingumui ir ligų paūmėjimui. Visos šios aplinkybės, atsiradusios dėl netoleruotinų NDNT veiksmų, lemia pareiškėjo lėtinių ligų paūmėjimą, kuris pasireiškia skausmais kojų ir klubų sąnariuose. Be to, dėl šių atsakovo veiksmų pareiškėjas junta savo reputacijos pablogėjimą, pažeminimo ir asmenybės menkinimo jausmą, yra kamuojamas nemigos, sumažėjo jo bendravimo galimybės su vaikais, giminėmis ir draugais.

Atsakovas Tarnyba, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (t. I, b. l. 34-35) paaiškino, kad į visus pareiškėjo keliamus klausimus buvo atsakyta, konkrečiai nurodant, kokios diagnozės ir koks punktas buvo vertintas. Pareiškėjas klaidingai supranta Kriterijų aprašą, kad dėl kiekvienos diagnozės turi būti taikomas atskiras punktas, nes, pavyzdžiui, nutukimas ir hipertenzija pasireiškė vienu funkciniu sutrikimu, todėl būtent tam funkciniam sutrikimui yra taikomas atitinkamas Kriterijų aprašo punktas. Kriterijų aprašo 5 punkte nurodoma, kad nebūtinai pagal kiekvieną ligą reikia taikyti atskirą punktą.

Šiuo atveju pareiškėjui buvo pritaikyti keturi punktai, paimtas mažiausias Kriterijų aprašo VI dalies 40.11.4 punktu nustatytas 50 proc. bazinis darbingumo lygis, atsižvelgiant į tai, kad pagal XIII dalies 75.2 punktą buvo nustatytas 55 proc. bazinis darbingumo lygis ir pritaikytas koeficientas 0,9. Pažymėjo, kad tiek atsakovo sprendimuose, tiek aktuose buvo remtasi specialistų, gydytojų išvadomis, buvo vertinamos visos ligos, nurodyta rentgenologinė stadija, pareiškėjas buvo pakviestas į posėdžius ir turėjo galimybę išsakyti savo poziciją.

Pareiškėjas pripažintas iš dalies darbingu, gauna socialines garantijas ir yra dirbantis asmuo. Pasak Tarnybos, liga – širdies nepakankamumas (I50.0) iš niekur neatsiranda, turi būti kažkokia liga, dėl kurios yra pažeidžiamas širdies raumuo, šiuo atveju tai sunkiai koreguojama vaistais hipertenzija (III laipsnio), kurią sunkina III laipsnio nutukimas. Taip pat buvo rasta kairio skilvelio hipertrofija, aortos delegacija (išsivystęs širdies nepakankamumas, kuris yra įvardintas II-III laipsnio), tačiau echoskopiškai sistolinė kairio skilvelio funkcija yra pakankama, todėl didelės hipertenzijos požymių nėra.

Pažymėjo, kad vieno širdies nepakankamumo ir hipertenzijos vertinti negalima. Vienas savaime nutukimas nėra liga. Nutukimas yra daugelio ligų rizikos faktorius. Atskirai pagal punktą nutukimas yra vertinamas tada, kai yra parenchiminių organų distrofija, t. y. echoskopiškai turi būti randamas apriebėjimas ir organų funkcijų sutrikimas, o funkcijų sutrikimą parodo atskirų organų sistemų fermentų pakitimai. Šiuo atveju duomenų apie funkcijų sutrikimą nėra, todėl nutukimas buvo vertinamas kaip rizikos faktorius. Kojų funkcijos sutrikimas buvo vertintas kaip vidutinio laipsnio, nes į kojų funkciją įeina ne tik klubo sąnariai, bet ir kelio sąnariai, čiurnos sąnariai, pėdos sąnariai.

Rentgenologiškai atlikus nuotraukas buvo rasti dešiniojo klubo IV stadijos artroziniai pakitimai ir kairio klubo III stadijos artroziniai pakitimai, traumatologo konsultacijos duomenimis, – II-III laipsnio atrofiniai pakitimai. Šiuo atveju buvo vertinti ne tik rentgenologiniai duomenys, kadangi net esant IV stadijos artroziniams pakitimams gali nebūti funkcijos sutrikimo. Taigi pagal judesių amplitudę buvo vertinti judesiai per klubo sąnarius, buvo įvertintas ryškus judesių apribojimas dešinio klubo sąnaryje ir saikingai sutrikę judesiai kairiojo klubo sąnaryje, todėl buvo paimta procentinė vertė – 55 proc.

Nepaisant to, jog pareiškėjui kartojosi podagros priepuoliai, duomenų, kad būtų uždegiminiam susirgimui būdingų pakitimų kraujyje, nėra. Pareiškėjo podagrai, kuri invalidizuotų žmogų, būdingų pakitimų nėra, todėl ji buvo vertinta 70 proc. Nefrologų konsultacijos duomenimis, nustatyta diagnozė – urikeminė nefropatija su I laipsnio inksto funkcijos nepakankamumu. Tai būtų galima jungti prie podagros, tačiau echoskopiškai buvo rasta inksto retro-sklerozė, laboratoriniai tyrimai (šlapimo) yra normos ribose, susipažinus su visa byla buvo epizodiškai stebėtas nežymiai padidėjęs kreatinino kiekis, todėl buvo nustatytas I laipsnio inksto nepakankamumas.

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad podagra yra gydomas susirgimas, skiriamas profilaktinis gydymas medikamentais, be to, paskutiniu metu pareiškėjas nesiėmė profilaktinių priemonių būklei pagerinti ar susirgimo progresavimui užkirsti. Dar buvo vertinta 90 proc. inkstų akmenligė, nes anamnezėje pareiškėjas nurodė, kad pas jį inkstuose yra buvę akmenys ir du inkstų akmenligės priepuoliai. Pareiškėjas daug metų turi padidėjusį kraujospūdį, kuris yra pirminis susirgimas, sunkinamas viršsvorio, dėl šio pirminio susirgimo atsirado pakitimai širdyje.

Echoskopiškai buvo rasta kepenų stenozė ir kasos lipomatozė, tačiau taip pasitaiko ir žmonėms, turintiems normalų svorį, todėl siekiant patvirtinti parenchiminių organų distrofiją, turi pasireikšti kepenų funkcijos sutrikimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu pareiškėjo H. R. skundą patenkino iš dalies – panaikino Ginčų komisijos 2011 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. S-235 ir Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. SS-581, ir įpareigojo Tarnybą iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. vasario 20 d. (t. II , b. l. 188-198).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Ginčų komisija ir Tarnyba nemotyvavo funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos pareiškėjo darbingumui, įsidarbinimo galimybėms, priskyrimo atitinkamam palankumo lygiui vertinant pareiškėjo darbingumą, taip pat nepaaiškino, kodėl buvo padarytos būtent tokios išvados. Pažymėjo, jog aplinkybių „asmuo turi profesinę kvalifikaciją“, „asmuo turi darbo patirties ar darbinių įgūdžių“ priskyrimas palankioms pareiškėjui aplinkybėms, taip pat tai, kad pareiškėjas gali dirbti 4-5 valandas per dieną ar 3-4 dienas per savaitę (vidutinio palankumo aplinkybė), asmeniui būtinas darbinės aplinkos pritaikymas (vidutinio palankumo aplinkybė), turėjo būti motyvuota atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

Vadovaujantis Kriterijų aprašo 17 -19 punktais, vertinant asmens darbingumo lygį, atsižvelgiama į tai, kokių (darbui palankių, vidutiniškai palankių ar nepalankių) aplinkybių yra dauguma ir asmens bazinio darbingumo procentai atitinkamai dauginami iš koeficiento 0,7, 1 arba 1,3. Išsamiai ištyrus darbo aplinkybes, dalies pareiškėjo medicininių, funkcinių, profesinių ir kitų kriterijų, turinčių įtakos asmens darbingumui bei jo įsidarbinimo galimybėms, įvertinimas gali kisti, dėl to gali kisti galutinis palankių, vidutiniškai palankių ir nepalankių darbui aplinkybių santykis.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė 11 nedarbingumo pažymėjimų ir vieną medicininę pažymą apie neatvykimą į darbą. Atsakovų atstovė patvirtino, kad šių dokumentų ir asmens kortelės Tarnyba netyrė, nors juos turėjo tirti. Pagal Kriterijų aprašo 4 punktą medicininiai kriterijai, t. y. bazinis darbingumas, vertinamas atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę bei į visas jo darbingumą įtakojančias ligas ar traumas ir su tuo susijusius funkcinius sutrikimus. Pagal Kriterijų aprašo 6 punktą, jei asmens organizmo funkcijos sutrikusios dėl dviejų ar daugiau ligų ar traumų, nustatomi mažiausi ligos ar traumos padarinius atitinkantys bazinio darbingumo procentai, pritaikant Kriterijų aprašo 6 punkto nuostatas.

Atsižvelgęs į tai, teismas pažymėjo, kad turėtų būti atskirai įvertintos ligos I15.8, I50.0, E66.8. Nurodė, kad skundžiamus sprendimus priėmusios institucijos ištyrė 2009 m. lapkričio 11 d. radiologo išvadą ir 2009 m. birželio 10 d. traumatologo išvadą. 2009 m. lapkričio 11 d. radiologo konsultacijoje nurodoma, kad dešinio klubo sąnarinis tarpas žymiai susiaurėjęs, šlaunikaulio galvutė suplokštėjusi, sklerozuotas gūžduobės paviršius, kairio klubo sąnarinis tarpas susiaurėjęs, gūžduobės paviršius sklerozuotas.

Padaryta išvada, kad dešinio klubo rentgenologinė stadija yra IV0, o kairio – III0. 2009 m. birželio 10 d. VšĮ Šiaulių apskrities ligoninė konsultacijos metu nustatė diagnozę – def. IV0, FN II-III0, podagra, nutukimas IV0. Pagal Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.3 punktą III klasė – gali apsitarnauti, bet ribota profesinė ir aktyvi fizinė veikla, III-IV rentgenologinė stadija, vertinimo ribos nuo 40 iki 30 procentų – taikoma ligai M16.6. Ginčų komisija šiai ligai taikė Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 75.2 punktą.

Tačiau teismas vertino, kad sprendimas pakankamai nemotyvuotas, nenurodyti aiškūs argumentai, kodėl taikomas šis punktas. Dėl ligos M10.0 Ginčų komisija ir Tarnyba nusprendė, jog turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo XIII dalies 76.1 punktas ir nustatė 70 procentų bazinį darbingumą. Tačiau Ginčų komisija dar 2009 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. S-52 pažymėjo, kad pareiškėjui turi būti taikomas Kriterijų aprašo 1 priedo 76.2 punktas, o pagal minėtą punktą galimos bazinio darbingumo vertės – 70-40 procentų.

Teismas pažymėjo, kad tarp sprendimų yra prieštaravimų, nors tarp skirtingų aktų tuo pačiu klausimu prieštaravimų neturi būti. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti, o Tarnyba įpareigojama iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 25 000 litų neturtinei žalai atlyginti pirmosios instancijos teismas nurodė, kad žalos atlyginimo sąlygai atsirasti privalo būti nustatyti valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp valdžios institucijų atstovų neteisėtų veiksmų ir žalos. Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos valdininkų veiksmai jo atžvilgiu neobjektyvūs, biurokratiniai, siekiama pažeminti ir sumenkinti jo asmenį, eilinį kartą laiku neatsakoma į pareiškėjo skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėjo skundą NDNT gavo 2011 m. sausio 12 d. ir turėjo per 30 dienų jį išnagrinėti, tačiau 2011 m. vasario 10 d. raštu Nr. R-2088 informavo, kad skundo nagrinėjimas pratęsiamas dar 15 dienų. NDNT raštas dėl termino pratesimo išsiųstas tik 2011 m. vasario 22 d. Rašto išsiuntimas ir prašymo nagrinėjimas užtruko, ilgesnis prašymo nagrinėjimas buvo motyvuojamas dideliu skundų skaičiumi. Tačiau byloje nėra duomenų, rodančių, jog institucijos tarnautojai būtų neigiamai nusiteikę pareiškėjo atžvilgiu ir dėl to laiku nespręstų jo klausimų. Teismo nuomone, prašymo savalaikis neišnagrinėjimas ir rašto neišsiuntimas tokių aplinkybių neįrodo. Paminėti faktai sukelia pareiškėjui neigiamas emocijas ir verčia išgyventi, tačiau negalima vertinti, kad asmens bendravimo galimybės dėl to sumažėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad kreipdamasis į atsakovą, pareiškėjas realizavo savo teisę, pagrindo priteisti jam neturtinę žalą nėra.

III. Pareiškėjas H. R. apeliaciniu skundu (t. III, b. l. 9-11) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo skundo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos buvo išdėstęs pirmosios instancijos teismui dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovas Tarnyba, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (t. III, b. l. 23-24) pažymi, kad pareiškėjo skundas buvo tenkintas iš dalies, t. y. tik ta apimtimi, kuria atsakovas dėl formalių pažeidimų, padarytų priimant administracinį sprendimą, buvo įpareigotas apelianto darbingumo lygį vertinti pakartotinai. Tarnyba mano, kad pažeidimai buvo formalūs ir esminės įtakos skundžiamo sprendimo priėmimui neturėjo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas H. R. skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas jo reikalavimas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš NDNT neteisėtų veiksmų pakartotinio darbingumo vertinimo etape, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nurodyta apimtimi pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal CK 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veiklos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia pabrėžė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, jog valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Minėta, kad pareiškėjas žalą sieja su NDNT funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. A1-242, 1 punkte bei Tvarkos aprašo 2 punkte, netinkamu atlikimu. Skunde jis nurodė, kad nuo 2008 m., kai yra nukreipiamas į NDNT darbingumo lygiui nustatyti, susiduria su neobjektyviais, paviršutiniškais ir biurokratiškais atsakovo veiksmais, pasireiškiančiais sąmoningu procedūrinių taisyklių nesilaikymu, savo sprendimu nemotyvavimu.

Rašytinė bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys rodo, kad 2008–2009 m. laikotarpis aptariamu aspektu jau buvo vertinamas teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-1337/2010 konstatavo, kad Tarnyba ir Ginčų komisija nepriėmė sprendimų dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo per teisės aktuose apibrėžtą terminą, t. y. neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą, pažymėdamas, jog šio pažeidimo pripažinimas yra adekvati satisfakcija už pareiškėjo patirtus nepatogumus. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių ir iš dalies dėl to paties dalyko, pareiškėjas nebeturi teisės kelti šį klausimą iš naujo ir nurodytas laiko tarpsnis nebus analizuojamas nagrinėjamoje byloje.

Nustatyta, kad H. R., nesutikdamas su NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-4408, privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į Tarnybą. Pagal NDNT žymas ant minėto prašymo, pareiškėjo 2010 m. gruodžio 29 d. prašymas buvo gautas ne 2011 m. sausio 12 d. kaip nurodo administracinės bylos šalys, bet 2011 m. sausio 3 d., o H. R. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla išreikalauta 2011 m. sausio 7 d. (t. I, b. l. 81) ir tą pačią dieną perduota Tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui.

Tvarkos aprašo 382 punktas numato, kad NDNT, gavusi visus darbingumo lygiui pakartotinai vertinti reikiamus dokumentus, asmens darbingumo lygį įvertina ir sprendimą priima per 30 kalendorinių dienų. Jei dėl objektyvių priežasčių per šį terminą pakartotinis vertinimas negali būti atliktas, NDNT direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali vertinimo terminą pratęsti 15 kalendorinių dienų. Prieš tai aptarti faktai leidžia daryti išvadą, kad visą medžiagą, reikalingą pakartotiniam vertinimui atlikti, atsakovas surinko 2011 m. sausio 7 d., todėl, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 382 punkto nuostatomis, sprendimą dėl H. R. skundo turėjo priimti iki 2011 m. vasario 7 d. Tai, kad H. R. neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentų byla buvo perduodama iš vieno NDNT skyriaus į kitą, nėra pagrindu kitaip skaičiuoti Tvarkos 382 punkte nurodytą terminą.

Remiantis teismui apskųsto individualaus administracinio akto Nr. SS-581, pakeitusio NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4408, įžangine dalimi – šis Tarnybos sprendimas buvo surašytas 2011 m. vasario 21 d. Nors skundo priedą Nr. 5 (voką, t. I, b. l. 20) pareiškėjas sieja su Tarnybos 2011 m. vasario 10 d. rašto Nr. R-2088, kuriuo buvo informuotas apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, įteikimo jam data, išanalizavus voką kitų įrodymų kontekste yra akivaizdu, jog 2011 m. vasario 22 d. pareiškėjui buvo išsiųstas Tarnybos 2011 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. SS-581.

Apibendrindamas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tarpinį sprendimą dėl termino pratęsimo Tarnyba priėmė jau pasibaigus pagrindiniam asmens skundo nagrinėjimo terminui, t. y. 2011 m. vasario 10 d. (t. I, b. l. 80), ir tuo pažeidė Tvarkos aprašo 382 punktą bei gero viešojo administravimo principus. Nurodytas Tvarkos aprašo reikalavimų nesilaikymas galėjo nepateisinti pareiškėjo lūkesčių viešojo administravimo sistema ir sukelti jam dvasinius išgyvenimus, t.y. neturtinę žalą.

Be to, kaip matyti, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 1 d. sprendimu nustatė visumą darbingumo lygio vertinimo taisyklių pažeidimų, turėjusių esminės įtakos neteisingam pareiškėjo darbingumo lygio nustatymui, todėl ginčijamus administracinius aktus panaikino ir nurodė Tarnybai iš naujo įvertinti pareiškėjo darbingumo lygį laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 11 d. iki 2013 m. vasario 20 d. Atskirai pažymėtina, kad šie atsakovo sprendimai priimti jau po to, kai Seimo kontrolierius 2009 m. gruodžio 16 d. pažymoje jau buvo konstatavęs atsakovo veiksmuose biurokratizmą, kai ankstesniais teismų sprendimais buvo panaikinti NDNT sprendimai dėl pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo už ankstesnius laikotarpius, tačiau atsakovas ir toliau nebuvo pakankamai atidus ir, spręsdamas pareiškėjo darbingumo lygio nustatymo klausimus, vėl tinkamai nemotyvavo savo išvadų, nepašalino akivaizdžių prieštaravimų skundžiamuose aktuose. Taigi esant konstatuotiems NDNT neteisėtiems veiksmams, teisėjų kolegijai kyla pareiga pasisakyti dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad dėl atsakovo sprendimų nestabilumo, t. y. dėl to, kad Tarnybos sprendimai naikinami teismine tvarka ir atsakovas įpareigojamas pašalinti savo veiklos trūkumus (klaidas) pakartotinių procedūrų metu, jaučia nerimą ir neužtikrintumą. Neteisingi ligų vertinimai jam sukelia slogią nuotaiką, pažeminimą, emocinės ir fizinės sveikatos pablogėjimą, jis nėra užtikrintas, kad jam bus nustatytas tinkamas darbingumo lygis, kuris suteiks pakankamas socialines garantijas.

Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad H. R., ginčydamas NDNT Šiaulių II teritorinio skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. darbingumo lygio vertinimo aktą Nr. DL-4408, t. y. nuo 2010 m. pabaigos iki dabar, yra neapibrėžtoje padėtyje socialinių garantijų jam taikymo prasme ir ryšium su tuo patiria ilgalaikes dvasines kančias, viršijančias įprastų išgyvenimų lygį ir atitinkančias neturtinės žalos sampratą (CK 6.250 str. 1 d.). Dėl šios priežasties tikrinama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Spręsdama dėl pareiškėjui priteistinos piniginės išmokos dydžio teisėjų kolegija vadovaujasi minėtais kriterijais, atkreipia ypatingą dėmesį į nustatyto pažeidimo trukmę bei pobūdį, į neturtinių vertybių, kurioms buvo pakenkta, turinį. Kartu teismas įvertina ir Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, protingas ir adekvatus atlygis pareiškėjo išgyventam dvasiniam skausmui numalšinti ir sumenkintam orumui atkurti yra 500 Lt suma.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo H. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas H. R. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, pakeisti.

Pareiškėjo H. R. skundą tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Irmantas Jarukaitis

Dalia Višinskienė