Legislator Case Law & Legislation
51abbf11-5b94-4561-acd1-b341fe744cc5 AI generated

51abbf11-5b94-4561-acd1-b341fe744cc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 51abbf11-5b94-4561-acd1-b341fe744cc5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „T.“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. (toliau – ir atsakovas) 55 720 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Legislator headnote

AI generated

51abbf11-5b94-4561-acd1-b341fe744cc5 · Lietuvos apeliacinis teismas: IeÅ¡kovės manymu, tai yra žala, padaryta bendrovei, už kuriÄ turi atsakyti atsakovas kaip asmuo, atsakingas už bendrovės lėšų panaudojimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-504-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.2.7; 2.6.10.2.4.1; 3.3.1.20 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-744-253/2020 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ ieÅ¡kinį atsakovui R.

P. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „T.“ (toliau – ir ieÅ¡kovė, bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovo R. P. (toliau – ir atsakovas) 55 720 Eur žalos atlyginimÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad 2019 m. gruodį Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) atliko ieÅ¡kovės operatyvinį patikrinimÄ . Nustatyta, kad 2014 m. sausį–gruodį bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti automobilių įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 55 720,34 Eur sumai. VMI nustatė, kad transporto priemonės parduotos trečiųjų Å¡alių asmenims. IeÅ¡kovė, susipažinusi su valstybės įmonės (toliau – VÄ®) „Regitra“ pateiktais duomenimis ir sulyginusi su buhalterinėje apskaitoje nurodytomis transporto priemonėmis (laikotarpis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.), nustatė, kad visi duomenys apie įsigytas transporto priemones buvo suvedami į programÄ â€žAsistentė“.

Tačiau Å¡ioje programoje nėra žymos apie ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių pardavimus. IeÅ¡kovės administracijos atstovai dar kartÄ archyve peržiÅ«rėjo visumÄ bendrovėje esančių buhalterinių apskaitos segtuvų ir atsitiktinai surado segtuvÄ su ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programÄ â€žAsistentė“, su ranka darytais juodraÅ¡tiniais įraÅ¡ais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei.

Å ie dokumentai pateikti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai bei operatyvinį patikrinimÄ atlikusiems VMI pareigÅ«nams. Nustatyta, kad dalis buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukti į apskaitÄ , o duomenys apie gautÄ pelnÄ juose yra dirbtinai sumažinti, todėl nustatyta, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir nuslėpė faktÄ , kad pas atsakovÄ , pagal avansinės apyskaitos duomenis, esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720,34 Eur.

Atsakovas buvo bendrovės vadovas nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., vadovavimo bendrovei laikotarpiu jis buvo bendrovei atskaitingas asmuo, privalantis naudoti jam iÅ¡duotus pinigus pagal paskirtį, turėti iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus, laiku pateikti gautų ir panaudotų pinigų ataskaitÄ . Nurodytu laikotarpiu atsakovas iÅ¡ bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, todėl Å¡iais savo nusikalstamais veiksmais ieÅ¡kovei padarė 55 720,85 Eur žalÄ .

3. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo veiksmai jau yra įvertinti nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir negali bÅ«ti Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Nėra įrodytos atsakovo, kaip buvusio ieÅ¡kovės vadovo, civilinės atsakomybės sÄ lygos. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nenuoseklus ir nelogiÅ¡kas pagal pačios ieÅ¡kovės nurodomas faktines aplinkybes, susijusias su jos reiÅ¡kiamais reikalavimais. IeÅ¡kovės reikalavimas, adresuojamas atsakovui, kuris nuo 2015 m. spalio 5 d. nebėra ieÅ¡kovės vadovu ir jau 4,5 metų nebeturi savo žinioje įmonės dokumentų, yra nepagrįstas objektyviais duomenimis ir dokumentais, kurių pagrindu ieÅ¡kovė turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo ir (ar) turėtų bÅ«tent tokio dydžio reikalavimo teisę į atsakovÄ .

IeÅ¡kovė sÄ moningai nutyli sau nepalankias faktines aplinkybes apie nutrauktÄ pačios ieÅ¡kovės inicijuotÄ ikiteisminį tyrimÄ dėl Å¡ioje civilinėje byloje reiÅ¡kiamo reikalavimo dėl neva pasisavintų 55 720,85 Eur, jame prokurorų konstatuotas aktualias faktines aplinkybes, ieÅ¡kovės kartojamas Å¡iame ieÅ¡kinyje. Praleistas įstatyme numatytas ieÅ¡kinio senaties terminas ir atsakovas prašė taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 1 dalies normÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui 1 948,10 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ieškovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Įmonės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis bei transporto priemonių prekyba. 2015 m. spalio 5 d. ieškovės akcijos parduotos J. A. D., šios įmonės vadovu tapo akcijų savininko sūnus J. D. Kadangi iki akcijų pardavimo tarp atsakovo ir J. D. buvo susiklostę ilgalaikiai ir draugiški verslo ryšiai, J. D. pagal atsakovo išduotus vienkartinius įgaliojimus dalyvavo ieškovės veikloje, dokumentų ir turto perdavimo aktas nebuvo surašytas.

6. IeÅ¡kovė savo reikalavimo atsakovui faktiniu pagrindu nurodo Klaipėdos apygardos teismo iÅ¡nagrinėtÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu veika perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį) ir BK 183 straipsnio 2 dalį dėl jo, kaip buvusio ieÅ¡kovės savininko ir vadovo, neteisėtų veiksmų. Nurodė, kad, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bendrovės darbuotojai, dar kartÄ patikrinę buhalterinius dokumentus, nustatė, jog 2014 m. sausį–gruodį bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti prekių (automobilių) įsigijimo ir pardavimo sandoriai pagal ieÅ¡kovės iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras 55 720,34 Eur sumai.

Taip pat atsitiktinai surado segtuvÄ su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo įtraukti į buhalterinę programÄ â€žAsistentė“, su ranka darytais juodraÅ¡tiniais įraÅ¡ais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei. Mano, kad ieÅ¡kovė nurodytu laikotarpiu nepagrįstai anuliavo daugelį PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir nuslėpė faktÄ , kad pas atsakovÄ , pagal avansinės apyskaitos duomenis, esantis grynųjų pinigų likutis bei papildomai gautos pajamos už parduotas transporto priemones sudarė 55 720,34 Eur.

IeÅ¡kovės manymu, tai yra žala, padaryta bendrovei, už kuriÄ turi atsakyti atsakovas kaip asmuo, atsakingas už bendrovės lėšų panaudojimÄ .

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo 2018 m. spalį ar lapkritį, atsitiktinai tarp buhalterinės apskaitos dokumentų radusi segtuvÄ su ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie, jos manymu, nebuvo įtraukti į apskaitÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d., kai Å¡ios bendrovės vadovu tapo J. D., o kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio 8 d. IeÅ¡kinys Å¡ioje byloje pareikÅ¡tas 2020 m. vasario 19 d., t. y. pasibaigus terminui, per kurį bÅ«tina pateikti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo.

8. Teismas nustatė, kad, atsakovui pardavus ieškovės akcijas, nuo 2015 m. spalio 8 d. šios bendrovės vadovu tapo J. D. Nors atsakovui išeinant iš darbo nebuvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas, tačiau šalys neginčija, kad visi dokumentai palikti bendrovės patalpose ir jais visiškai disponavo ieškovės valdymo organai. Ieškovė yra veikiantis ūkio subjektas, aktyviai analizavęs atsakovo sudarytus sandorius, inicijavo, rinko ir teikė duomenis vykstančiame ikiteisminiame tyrime ir baudžiamojoje byloje.

Todėl teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad, jeigu ieÅ¡kovė bÅ«tų maniusi, jog jos subjektinė teisė yra pažeista, t. y. kad atsakovas ieÅ¡kinyje nurodomas lėšas (55 720,85 Eur) yra be pagrindo įgijęs, panaudojęs savo poreikiams ir turi Å¡ias lėšas ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti, elgdamasis kaip apdairus ir rÅ«pestingas savo teisėmis besirÅ«pinantis asmuo, per visÄ ieÅ¡kinio senaties laikotarpį (3 metus) galėjo ir turėjo imtis veiksmų savo teisių pažeidimui paÅ¡alinti.

Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad dokumentus, kuriais grindžia savo ieškinį, atsitiktinai rado bendrovės patalpose tarp kitų bendrovės buhalterinių dokumentų, nesudaro pagrindo vertinti, kad tik nuo 2018 m. spalio prasidėjo ieškinio senaties terminas.

9. IeÅ¡kovės atstovas dublike nurodė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nagrinėjamu atveju nepraleistas, o net jei jis bÅ«tų praleistas, egzistuotų pagrindas jį atnaujinti. Teismas su nurodytais ieÅ¡kovės argumentais nesutiko. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, užsiimantis Å«kine veikla, galinti ir privalanti tinkamai naudotis savo teisėmis. Nuo 2015 m. rudens tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės vadovo ir akcininko nuolat vyksta įvairÅ«s teisminiai procesai – tiek civilinės bylos, tiek ir baudžiamoji byla, kuriÄ iÅ¡ esmės inicijavo ieÅ¡kovė.

Baudžiamajame procese atliktas ieÅ¡kovės veiklos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. patikrinimas, tačiau Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu esantys dokumentai, kurie visÄ laikÄ buvo ieÅ¡kovės žinioje, laiku nebuvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams. Teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovės elgesys laikytinas nepakankamai rÅ«pestingu ar atidžiu, o ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas nesant svarbių priežasčių.

10. Nepaisant to, kad ieÅ¡kinys atmestinas dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas pasisakė ir dėl ieÅ¡kinyje nurodomų atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovas, bÅ«damas bendrovės direktorius bei užimamų pareigų pagrindu atsakingas už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusį turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias bendrovės sÄ skaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas jį kaip atskaitingÄ asmenį, iÅ¡ bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė ir Å¡iais veiksmais padarė ieÅ¡kovei 55 720,85 Eur žalÄ .

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryÅ¡io. Byloje nustatyta, kad atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovės vadovas ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimÄ , dokumentų iÅ¡saugojimÄ , nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., aplaidžiai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitÄ , už tai jis yra nuteistas Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys taip pat grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nurodytu laikotarpiu, t. y., nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

11. IÅ¡ ieÅ¡kovės atstovų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad 2014 m. ieÅ¡kovė įsigijo daug naudotų automobilių, tarp jų galbÅ«t ir ieÅ¡kinyje nurodytas transporto priemones, juos vėliau pardavė, nes toks buvo verslo principas. Teismas, įvertinęs pačios ieÅ¡kovės teiginius, kad tam tikras turtas įmonės lėšomis buvo įsigytas, priėjo prie iÅ¡vados, kad buvo patirtos Å¡io turto įsigijimo sÄ naudos, kurias didžiÄ ja dalimi dengė (turėjo padengti) iÅ¡ Å¡io turto pardavimo gautos pajamos. IeÅ¡kovės vadovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad už ieÅ¡kinyje nurodytų 20 transporto priemonių įsigijimÄ buvo rastas tik vienas mokėjimas, atliktas 2013 m. rugsėjo 12 d. įmonei „A.“ bankiniu pavedimu (7 000 Eur), kitų duomenų, kad už likusias 19 iÅ¡ Vokietijos atgabentų transporto priemonių bÅ«tų buvę sumokėta, nėra, tačiau per Å¡eÅ¡erius metus kreditinių reikalavimų pardavėjai nepareiÅ¡kė.

12. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovas nebedirba pas ieÅ¡kovę jau daugiau negu 5 m., iÅ¡eidamas iÅ¡ darbo visus dokumentus paliko ieÅ¡kovės patalpose, nusprendė, jog atsakovas nebeturi galimybės labiau įrodyti aplinkybių, kuriomis jis remiasi kaip savo atsikirtimų pagrindu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas Å¡iuo aspektu neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. Kadangi ieÅ¡kovė tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal ieÅ¡kovės vadovo 2019 m. lapkričio 6 d. praneÅ¡imÄ prokuratÅ«rai, savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, logiÅ¡kai nepagrindžia, kodėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019, kurioje atsakovas nuteistas, neinformavo ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų apie buhalterinės programos pakeitimus bei anuliuotas sÄ skaitas faktÅ«ras, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė neįrodė visų civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų, todėl ieÅ¡kinys atmestinas ir kaip neįrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 13. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „T.“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ , kadangi neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme arba panaikinti sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 13.1.

Atsakovas bÅ«damas bendrovės direktoriumi bei užimamų pareigų pagrindu atsakingu už jam patikėtÄ ir jo žinioje buvusi turtÄ â€“ pinigines lėšas, buvusias bendrovės sÄ skaitose, bei už pinigines lėšas, buvusias pas ji kaip atskaitingÄ asmenį, iÅ¡ bendrovės gavo 55 720,85 Eur, kurių panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasÄ Å¡ių pinigų negrÄ Å¾ino. Å ias bendrovės pinigines lėšas pasisavino ir neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovei padarė turtinę žalÄ , kuriÄ privalo atlyginti.

Ä®monės nepanaudotos (gautos) lėšos bendrovei nebuvo grÄ Å¾intos. 13.2. Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. įmonės vadovas netinkamai organizavo bei sÄ moningai nuslėpė pirminius buhalterinius dokumentus apie gautas pajamas už parduotus automobilius, Å¡ių duomenų neįtraukė suvestinius buhalterinės apskaitos registrus, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. 20 bendrovės įsigytų transporto priemonių bei gauti pinigai už jų pardavimÄ trečiųjų Å¡alių piliečiams neinventorizuoti ir įmonės naujajam savininkui neperduoti. 13.3.

Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodį atliko 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ieÅ¡kovės mokestinį patikrinimÄ . 2019 m. gruodžio 20 d. VMI surašė patikrinimo aktÄ -pažymÄ , kuris įsiteisėjęs ir pagal nurodymÄ Ä¯vykdytas 2020 m. lapkričio 25 d. Patikrinimo metu tirti nuo 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovės sandoriai dėl parduotų automobilių fiziniams asmenims iÅ¡ Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano, Kirgizijos ir pan.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės buhalterijoje buvo neapskaityti realiai įvykę pardavimai, o į buhalterinę apskaitÄ neįtraukti grynieji pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus už parduotus automobilius bendrai 55 720,85 Eur sumai. Å ie įvykę sandoriai buvo nuslėpti ir tai sumažino pelno mokestį, todėl ieÅ¡kovei priskaičiuotas neteisėtai iÅ¡vengtas pelno mokestis už 2014 m. (8 358 Eur suma, kuri Å¡iuo metu yra sumokėta). 13.4. Atsakovo neteisėti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl to kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d., apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl ko nėra galimybės nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktÅ«ros. Atsakovas nuteistas ir pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. iÅ¡ bendrovės gavo 821 340,45 Eur, iÅ¡ kurių 33 492,59 Eur panaudojimo apskaitos dokumentais nepagrindė, į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾ino, juos sunaudojo savo reikmėms ir taip pasisavino didelės vertės bendrovės turtÄ â€“ 33 429,59 Eur.

Dėl Å¡ios nusikalstamos atsakovo veikos ieÅ¡kovei priteistas 33 429,59 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-1076/2020 priėmė nuosprendį, kuriuo iÅ¡ dalies pakeitė Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį ir atsakovo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį ir už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė jam 50 MGL dydžio baudÄ . 13.5.

Realiai įvykę sandoriai buvo nuslėpti, o gautos pajamos už parduotus automobilius neteisėtai pasisavintos atsakovo, kuris pinigų priėmimo kvitų, PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir transporto priemonių įsigijimo dokumentų, sÄ moningai neįtraukė į apskaitos registrus, nes visos ieÅ¡kinyje nurodytos transporto priemonės su laikinais tranzitiniais registracijos numeriais iÅ¡vyko trečiÄ sias Å¡alis. Tokiais veiksmais neiÅ¡vieÅ¡inti realiai įvykę sandoriai, o gautas pajamas pasisavino atsakovas.

Visi pirminiai dokumentai neįtraukti į buhalterinės apskaitos sÄ vadus bei nepavaizduoti finansinės atskaitomybės dokumentuose, kas atsakovui leido dirbtinai sumažinti pelno mokestį. 13.6. Teismas nevertino nurodytų duomenų. Atsakovas nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kur panaudojo 55 720,85 Eur už parduotus automobilius, Å¡ie pinigai nebuvo apskaityti buhalterijoje. 2018 m. spalį ieÅ¡kovė susipažinusi su VÄ® „Regitra“ duomenimis bei sulyginusi su buhalterinėje apskaitoje nurodytomis transporto priemonėmis už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., kuriÄ tvarkė buvusi buhalterė V. J, o už Å¡ių duomenų apskaitÄ , dokumentų iÅ¡saugojimų bei pagrįstumÄ atsakingas buvo atsakovas, nustatė, kad visi duomenys apie įsigytas transporto priemones buvo suvedami į programÄ â€žAsistentė“.

Tačiau Å¡ioje programoje nėra žymos apie nurodytų transporto priemonių pardavimus. Atsakovas negalėjo bei nenorėjo paaiÅ¡kinti, o teismas nesiaiÅ¡kino, kodėl neparduotų automobilių likutis buhalterinėje programoje „Asistentė“ 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 0 Eur sumÄ , kai duomenų apie Å¡ių automobilių pardavimus buhalterijoje nebuvo. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ikiteisminio metu atsakovas bei V. J atsisakė komentuoti nurodytų automobilių vestos apskaitos tvarkÄ bei „nuraÅ¡ymo“ aplinkybes. 13.7. 2018 m. spalį ieÅ¡kovės administracijos atstovai dar kartÄ archyve peržiÅ«rėjo visumÄ bendrovėje esančiÄ buhalterinių apskaitos segtuvų bei atsitiktinai surado segtuvÄ , su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo pažymėti buhalterinėje programoje „Asistentė“ su ranka darytais juodraÅ¡tiniais įraÅ¡ais, balansais bei sumažintu pelno mokesčiu valstybei.

Å ie dokumentai pateikti Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai bei operatyvinį patikrinimÄ atlikusiems VMI pareigÅ«nams. 13.8. IÅ¡ atsiskaitymų su debitoriais apskaitos žiniaraščio nustatyta, kad atsakovas 2014 m. gruodžio 31 d. įmonei buvo skolingas 55 720,34 Eur kaip finansiÅ¡kai atskaitingas asmuo. Tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas pasisavino gautas lėšas už parduotas transporto priemones. Sulyginus ieÅ¡kovės 2019 m. gruodžio 31 d. pelno atskaitÄ su atsakovo patvirtinta pelno ataskaita 2015 m. balandžio 28 d., iÅ¡aiÅ¡kėjo, kad bendrovės gautinų pajamų suma už 2014 m. dirbtinai sumažinta 55 720,34 Eur.

Atsakovas tyčia sumažino bendrovės gautÄ pelnÄ 55 750,34 Eur ir Å¡iuos duomenis 2015 m. gegužės 18 d. pateikė VMI. 13.9. Buhalterinių dokumentÄ palikimas nėra tolygus jų perdavimui–priėmimui. Apie dokumentų palikimÄ bei tariamÄ perdavimÄ naujajam bendrovės vadovui ir / arba vyr. buhalterei 2020 m. spalio 27 d. nutartyje Nr. 2K-225-689/2020 pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio motyvai pateikti bylÄ nagrinėjančiam teismui, tačiau liko neįvertinti. 13.10. Atsakovui tenka naÅ¡ta įrodyti, kad lėšos panaudotos bendrovės veikloje, kad už jas įsigytos bendrovei reikalingos prekės ar paslaugos ar dėl jų bendrovė gavo kitokiÄ naudÄ . 13.11.

Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, netinkamai nustatė ieÅ¡kovės sužinojimo apie savo pažeistos teisės momentÄ , todėl nepagrįstai taikė ieÅ¡kinio senatį. Buhalterinės apskaitos duomenys, ne tik neperduoti naujajam vadovui, bet ir paslėpti, o suvestinių duomenų registruose nurodyta iÅ¡ dalies tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patalpinta į VMI duomenų bazę. IeÅ¡kovė neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti nuo 2015 m. spalio 8 d.

Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo sudaryti. Naujasis bendrovės vadovas J. D. ir vyr. buhalterė E. N. dokumentų fiziÅ¡kai iÅ¡ atsakovo neperėmė, tokių dokumentų neperdavė ir iÅ¡ darbo išėjusi R. V. J. Atsakovas nebuvo suinteresuotas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimu pagal aktÄ ir tai padarė sÄ moningai, nes tikėjosi, kad Å¡ie dokumentai apie parduotas transporto priemones ir gautas pajamas už 2014 m. bus sunaikinti ar kitokiu bÅ«du paslėpti, buhalterijÄ tvarkiusios R.

V. J. 13.12. Tik 2018 m. spalį nurodytus duomenis apie bendrovės įsigytus automobilius baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-14-606/2019 nagrinėjančiam teismui pateikė atsakovo gynėjas R. S., Å¡iÄ informacijÄ dar kartÄ patikrino ir ieÅ¡kovė. Bendrovė pastebėjo, kad VÄ® „Regitra“ turimi duomenys nesutapo su suvestiniuose registruose esančia informacija, todėl ėmėsi priemonių surasti pirminius automobilių įsigijimo dokumentus už 2014 m. BÅ«tent, 2018 m. spalio pabaigoje atsitiktinai surastas segtuvas, su nurodytÄ transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje.

IeÅ¡kovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d. Jei terminas bÅ«tų praleistas, egzistuotÄ pagrindas jį atnaujinti. 13.13. Pirmosios instancijos teismas nesugebėjo atskleisti bylos esmės, todėl byla grÄ Å¾intina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

14. Atsakovas R. P. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 14.1. Duomenų, kad kažkokie duomenys atsakovo buvo paslėpti ir vėliau atsirado, nebuvo ir tokie ieÅ¡kovės teiginiai yra melagingi. IeÅ¡kovė neneigė, jog ieÅ¡kinio pagrindu esantys buhalteriniai dokumentai visada buvo bendrovės, naujųjų jos savininkų ir vadovų žinioje, bendrovės patalpose. VisÄ laikotarpį nuo akcijų perleidimo 2015 m. spalį iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo 2020 m. bendrovei vadovavo J.

D., kuriam nuo 2015 m. spalio 6 d. atsirado ne tik teisės, bet pareigos ginti juridinio asmens interesus, taip pat pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme. 14.2. Vykstant baudžiamosios bylos (Nr. 1-14-606/2019) ikiteisminiam tyrimui, kai buvo tiriama visa ieÅ¡kovės Å«kinė finansinė veikla už 2014 m. sausį – 2015 m. spalį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (toliau – FNTT) pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti visus įmonės finansinės veiklos dokumentus už nurodytÄ laikotarpį. IeÅ¡kovė ilgai revizavo turimus finansinius dokumentus, finansines ataskaitas ir t. t., tad neabejotinai turėjo laiko ir galimybių surasti ir ieÅ¡kinyje minimus finansinius dokumentus.

IeÅ¡kovė revizuotus finansinius dokumentus ikiteisminio tyrimo įstaigai teikė 2017 m. sausį – kovÄ . Ä® gautus papildomus paklausimus, 2017 m. kovÄ teikė papildomus paaiÅ¡kinimus FNNT. IeÅ¡kovė, vykdydama privalomus FNTT nurodymus dėl duomenų ir dokumentų pateikimo, privalėjo dar 2016 m. pabaigoje – 2017 m. pradžioje tinkamai revizuoti turimus buhalterinius dokumentus ir juos pateikti FNTT. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00386-16 atliktas ieÅ¡kovės Å«kinės veiklos tyrimas, taip pat ir už 2014 m.

TyrimÄ atlikęs specialistas analizavo duomenis ir apie 2014 – 2015 m. įgytas ir parduotas transporto priemones. Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, jog atsakovas 2014 m. apmokėjo už transporto priemones, tačiau tai pagrindžiantys dokumentai tyrimui kai kuriais atvejais nepateikti. Tokių dokumentų ieÅ¡kovė, kaip ir visos eilės kitų tariamai dingusių finansinių dokumentų, teigė ieÅ¡kojusi ir neradusi. Å ios civilinės bylos metu sulyginus ieÅ¡kovės nurodytus naujai ir netyčia rastus transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, net 9 transporto priemonių iÅ¡ 14 ieÅ¡kovės nurodytų ieÅ¡kinyje, bendrovės patalpose staiga atsirado, nors jų ieÅ¡kovės atstovams 2016-2017 m. nepavyko rasti FNTT reikalavimu.

IeÅ¡kovės atstovai privalėjo apie ieÅ¡kovės teisių pažeidimus sužinoti 2017 m. pradžioje. Å iuo atveju byloje nebuvo objektyvių duomenų, jog pastarieji ieÅ¡kovės dokumentai rasti bÅ«tent 2018 m. pabaigoje. 14.3. Atsakovas 2015 m. spalį su sutuoktine sudarė ieÅ¡kovės akcijų paketo pardavimo sandorį, parduodami D. puikiai veikiančiÄ , apie 300 000 Eur vertės įmonę. Akcijų pardavimo metu įmonė buvo jau senai sudariusi ir patvirtinusi, bei registrų tvarkytojui pateikusi visas 2014 m. finansines ataskaitas.

NepaaiÅ¡kinamas bÅ«tų atsakovo, kaip įmonės vadovo elgesys, nuslėpti keleto transporto priemonių įsigijimo ir pardavimo dokumentus, tačiau tuo pačiu metu tokius nuslėptus dokumentus paliekant pačioje įmonėje, tikintis, kad Å¡ie dokumentai bus sunaikinti ar kitokiu bÅ«du paslėpti buhalterijÄ tvarkiusios R. V. J. 14.4. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., už kurį atsakovo padaryti buhalterinės apskaitos organizavimo pažeidimai ir bendrovei padaryta žala jau iÅ¡analizuota, įvertinta ir priteista. 14.5.

Nebuvo įrodyti ieÅ¡kovės teiginiai, kad piniginės lėšos nepanaudotos įmonės veikloje. IeÅ¡kovės inicijuotame naujame ikiteisminiame tyrime, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai konstatavo, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma aplaidžiai, neaiÅ¡ku, kokių dokumentų pagrindu daryti įraÅ¡ai ir jų pagrindu sumažintos ar padidintos atsakovo skolos ieÅ¡kovei, nėra galimybės nustatyti, ar iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros dėl parduotų automobilių, minimų ieÅ¡kovės pareiÅ¡kime ikiteisminiam tyrimui (kurie yra analogiÅ¡ki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje nurodytiems automobiliams), buvo įtrauktos į apskaitÄ , ar Å¡ių sÄ skaitų pagrindu R. V. J. darė įraÅ¡us, sumažino atskaitingo asmens atsakovo įsiskolinimÄ Ä¯monėje ir pan.

Prokurorė konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra neginčytinų duomenų, kad atsakovas pinigus už parduotas transporto priemones pasisavino. 14.6. IeÅ¡kovė savo reikalavimus atsakovui taip pat grindžia Klaipėdos VMI 2019 m. gruodį atliktu mokestiniu patikrinimu. Tačiau Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodžio 20 d. mokesčių administratorius pabrėžė, jog tikrinimui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai. 14.7. Ikiteisminiame tyrime Nr. 04-2-00386-16 specialisto iÅ¡vados priedo 5, 10, 11, 37, 38, 41, 42, 45, 60 pozicijose yra nurodytos transporto priemonės, kurių 2016-2017 m. laikotarpiu ieÅ¡kovė tariamai nerado tarp įmonės dokumentų, nors tyrimÄ atlikusi specialistė konstatavo tokius finansinius dokumentus esant įtrauktus į įmonės apskaitÄ ir Å¡ias aplinkybes vertino. 14.8.

IeÅ¡kovė aiÅ¡kiais pirminiais dokumentais nepagrindė, kad atsakovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų pasisavinęs, į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾inęs 55 720,85 Eur, Å¡ias lėšas panaudojęs savo reikmėms ir pan. 14.9. IeÅ¡kovės atstovai siekia tokiu bÅ«du sumažinti naujojo ieÅ¡kovės savininko J. A. D. netekimus dėl iÅ¡ jo atsakovui priteistos 97 104 Eur skolos, nepagrįstų ieÅ¡kinių pagrindu siekiant prisiteisti kuo didesnes sumas, turinčias kompensuoti paties J. A. D. mokėtinas sumas atsakovui.

Tikroji visų ieÅ¡kovės (jos naujųjų savininkų ir vadovų) ir atsakovo nesutarimų ir teisinių ginčų priežastis buvo nesÄ Å¾iningi ir neteisėti naujojo ieÅ¡kovės savininko J. A. D. veiksmai, Å¡iam siekiant apgauti buvusį savo verslo partnerį atsakovÄ ir iÅ¡vengti su juo, kaip ieÅ¡kovės akcijų pardavėju, atsiskaitymo už parduotÄ Ä¯monės akcijų paketÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio proceso ribų 15.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Å io apeliacinio proceso dalykas – Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 16. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde, be kita ko, praÅ¡o bylÄ apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Argumentų, kodėl žodinis bylos nagrinėjimas Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovės manymu, yra bÅ«tinas, ieÅ¡kovė nenurodė.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad toks teisinis reguliavimas reiÅ¡kia, jog bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka lemia Å¡io proceso bÅ«tinybės konstatavimas, o iÅ¡imtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014, kt.).

18. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, kadangi bylai reikÅ¡mingais klausimais Å¡alys plačiai ir detaliai pasisakė savo procesiniuose dokumentuose, Å¡alys jau pirmosios instancijos teisme pateikė savo žodinius paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose, apklausti liudytojų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nepraÅ¡oma. Nenurodoma, kokios aplinkybės bus geriau iÅ¡nagrinėtos bÅ«tent žodinio proceso tvarka. Nesant poreikio apklausti liudytojus, iÅ¡klausyti Å¡alis teismo posėdyje, praÅ¡ymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 19. Nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovės vadovas ir vienintelis akcininkas buvo atsakovas. Å ios įmonės veikla buvo susijusi su transporto paslaugomis bei transporto priemonių prekyba.

20. Kadangi iki akcijų pardavimo tarp atsakovo ir J. D. buvo susiklostę ilgalaikiai ir draugiški verslo ryšiai, J. D. pagal atsakovo išduotus vienkartinius įgaliojimus dalyvavo ieškovės veikloje. 21. 2015 m. spalio 5 d. ieškovės akcijas atsakovas pardavė J. A. D., dokumentų ir turto perdavimo aktas nebuvo surašytas. Šios įmonės vadovu 2018 m. spalio 8 d. tapo akcijų savininko sūnus J. D.

22. IeÅ¡kinį atsakovui Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė 2020 m. vasario 19 d. Dėl ieÅ¡kinio atmetimo pagrindų 23. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė dviem alternatyviais pagrindais: praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį bei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

24. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka tiek dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo, termino atnaujinimo, tiek dėl ieÅ¡kinio atmetimo nenustačius atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Toliau nutartyje apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl abiejų ieÅ¡kinio atmetimo pagrindų (ne)pagrįstumo. Dėl ieÅ¡kinio senaties 25. Atsakovas pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį prašė atmesti kaip pareikÅ¡tÄ praleidus įstatyme nustatytÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsakovo manymu, ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. spalio 8 d., kai Å¡ios bendrovės vadovu tapo J. D., o ieÅ¡kinio senaties terminas baigėsi 2018 m. spalio 8 d.

26. IeÅ¡kovė nurodė, kad apie savo teisių pažeidimus ji sužinojo 2018 m. spalį ar lapkritį, atsitiktinai tarp buhalterinės apskaitos dokumentų radusi segtuvÄ su ieÅ¡kinyje nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie, jos manymu, nebuvo įtraukti į apskaitÄ .

27. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimas turėtų prasidėti 2015 m. spalio 8 d., kai Å¡ios bendrovės vadovu tapo J. D., kadangi perdavus akcijas ir paskyrus naujÄ vadovÄ , atsakovas visus bendrovės dokumentus paliko bendrovės patalpose, su kuriais ieÅ¡kovės naujasis vadovas ir akcininkas galėjo susipažinti ir jais disponavo. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kinio dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teismas taip pat nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo ieÅ¡kovei šį terminÄ atnaujinti.

28. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad buhalterinės apskaitos duomenys buvo ne tik neperduoti naujajam vadovui, bet ir paslėpti, o suvestinių duomenų registruose nurodyta iš dalies tikrovės neatitinkanti informacija, kuri patalpinta į VMI duomenų bazę. Ieškovės teigimu, ji neturėjo objektyvios galimybės apie savo pažeistas teises sužinoti nuo 2015 m. spalio 8 d. Buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo–priėmimo aktai nebuvo sudaryti. Bendrovė pastebėjo, kad VĮ „Regitra“ turimi duomenys nesutapo su suvestiniuose registruose esančia informacija, todėl ėmėsi priemonių surasti pirminius automobilių įsigijimo dokumentus už 2014 m.

Teigia, kad 2018 m. spalio pabaigoje atsitiktinai surastas segtuvas, su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje. Teigia, kad naujai rasti dokumentai tyrimui perduoti 2018 m. lapkričio 9 d. Nurodo, kad ieškovė apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d. Mano, kad jei terminas būtų praleistas, yra pagrindas jį atnaujinti.

29. Å ioje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti.

Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-34/2011; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017 24 punktas).

31. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, kuriÄ dienÄ rÅ«pestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, jog jo teisė pažeista. Taigi, subjektyvusis sužinojimo apie tam tikrÄ Ä¯vykį, su kuriuo ieÅ¡kovas sieja savo teisių pažeidimÄ , momentas nustatomas kiekvienu atveju individualiai įvertinant ne tik ieÅ¡kovo teiginius apie tam tikrÄ sužinojimo laikÄ ir aplinkybes, tačiau taip pat taikant protingo, rÅ«pestingo bei atidaus asmens standartÄ ir tiriant, ar apie nurodomÄ Ä¯vykį tokį standartÄ atitinkantis asmuo turėjo (galėjo) sužinoti anksčiau.

Nustatant Å¡ias aplinkybes taip pat bÅ«tina atsižvelgti ir į konkretaus ieÅ¡kovo charakteristikÄ â€“ patirtį, iÅ¡silavinimÄ , galimybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-117-695/2019 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kiniui atsakovui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti. Teisėjų kolegija prie Å¡ios iÅ¡vados priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

33. Kaip jau minėta, siekiant nustatyti, kuomet prasidėjo ieÅ¡kinio senaties terminas, reikia įvertinti, kada asmuo (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovė) sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas). IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovui Å¡ioje byloje pateiktas 2020 m. vasario 19 d. Kadangi reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikÅ¡ti taikomas sutrumpintas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis), ieÅ¡kovei, siekiančiai įrodyti, kad ieÅ¡kinį atsakovui pateikė nepraleidusi ieÅ¡kinio senaties termino, teko naÅ¡ta įrodyti, kad apie savo teisių pažeidimÄ ji sužinojo vėliau nei 2017 m. vasario 18 d. (3 metai iki ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje pateikimo).

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė Å¡ios aplinkybės neįrodė. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į ieÅ¡kovės pozicijos nenuoseklumÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad 2018 m. spalį ieÅ¡kovės administracijos atstovai archyve peržiÅ«rėjo visumÄ bendrovėje esančiÄ buhalterinių apskaitos segtuvų bei atsitiktinai surado segtuvÄ , su nurodytų transporto priemonių pardavimo dokumentais, kurie nebuvo tinkamai pažymėti buhalterinėje programoje. Toliau apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nurodo, kad apie savo pažeistas teises sužinojo 2018 m. lapkričio 9 d.

Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad jos administracijos atstovai 2018 m. spalio 26 d. – 2018 m. lapkričio 2 d. rado minėtÄ segtuvÄ su transporto priemonių pardavimo dokumentais. Taigi, ieÅ¡kovė vienareikÅ¡miÅ¡kai nenurodo, kuomet konkrečiai sužinojo apie savo pažeistas teises, o aplinkybės, kad apie teisių pažeidimÄ sužinojo 2018 m. spalį–lapkritį, nepagrindė objektyviais įrodymais. IeÅ¡kovė nors ir teigia, kad dokumentai buvo paslėpti, tačiau neginčija, jog dokumentai, kurių pagrindu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ atsakovui dėl nuostolių atlyginimo, nuo bendrovės akcijų pardavimo buvo bendrovės patalpose.

Ieškovė nedetalizavo, kaip konkrečiai šie dokumentai buvo paslėpti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad dokumentai, kuriais ieškovė grindžia ieškinį atsakovui, iš tiesų buvo paslėpti ir ieškovė (jos atstovai) šiuos dokumentus rado tik 2018 m. spalį ar lapkritį.

35. Taigi, pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės objektyviai ir patikimai nustatyti, kuomet ieÅ¡kovė (jos atstovai) faktiÅ¡kai sužinojo apie galimÄ ieÅ¡kovės teisių pažeidimÄ , todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti vertinama, kuomet ieÅ¡kovė (jos atstovai), veikdami protingai, rÅ«pestingai bei atidžiai, turėjo apie tai sužinoti.

36. Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 5 d. atsakovas su sutuoktine pardavė J. A. D. ieškovės akcijas. Atsakovas iš bendrovės vadovo pareigų atleistas 2015 m. spalio 5 d., o nuo 2015 m. spalio 8 d. šios bendrovės vadovu tapo J. D. Atsakovui išeinant iš darbo nebuvo surašytas dokumentų ir turto perdavimo–priėmimo aktas. Byloje nėra ginčo, kad visi bendrovės dokumentai buvo palikti bendrovės patalpose ir jais visiškai disponavo ieškovės naujasis vadovas.

37. VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja fiduciariniai santykiai. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai, laikytis bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo pareigas valdant įmonę. Bendrovės vadovo pareiga rÅ«pintis įmonės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme bei detalizuota kituose įstatymuose. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jei pasikeičia Å«kio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, finansines ataskaitas ir metinius praneÅ¡imus arba veiklos ataskaitas perima paskirtas naujas Å«kio subjekto vadovas.

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 2015 m. spalio 8 d. naujai paskirtam ieÅ¡kovės vadovui teko pareiga perimti ieÅ¡kovės buhalterinės apskaitos dokumentus. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad dokumentų perdavimas nebuvo įformintas aktu, tačiau ieÅ¡kovė neginčija, jog dokumentų perdavimo akto nesuraÅ¡ymas jai faktiÅ¡kai sutrukdė gauti įmonės dokumentus vėliau nei 2015 m. spalio 8 d., kurie, kaip jau minėta, pardavus įmonės akcijas ir paskyrus naujÄ vadovÄ , buvo įmonės patalpose.

Aplinkybę, kad įmonės dokumentai buvo įmonės patalpose naujasis ieškovės vadovas patvirtino ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00386-16 metu (2017 m. sausio 11 d. liudytojo apklausos protokolas). J. D. apklausiamas nurodė, kad bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai buvo saugomi įmonės ofiso patalpose, buhalterinės apskaitos dokumentai buvo archyvuojami tuo pačiu adresu, buvo palikti ofiso patalpose, sudėti lentynose. Apklausos metu J. D. taip pat nurodė, kad 2015 m. spalio 8 d. kartu su buhaltere E. N. pradėjo analizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

39. IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad nuo 2015 m. rudens tarp atsakovo ir ieÅ¡kovės naujojo vadovo bei akcininko vyksta įvairÅ«s teisminiai procesai – tiek civilinės bylos, tiek ir baudžiamoji byla, kuriÄ iÅ¡ esmės inicijavo ieÅ¡kovė. Kaip matyti iÅ¡ teismų informacinės sistemos duomenų, praėjus vos keletui dienų po 2015 m. spalio 5 d. ieÅ¡kovės akcijų pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo, 2015 m. spalio 14 d. ieÅ¡kovė ir J. A. D. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį teismui kitai atsakovo įmonei – UAB „R.“, dėl pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o 2016 m. vasario 3 d. pateikė ir ieÅ¡kinį asmeniÅ¡kai atsakovui dėl 39 631,82 Eur žalos bendrovei atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-45-729/2017).

Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentai pradėti analizuoti iš karto po akcijų pirkimo bei naujojo vadovo paskyrimo, t. y. dar 2015 m. spalį.

40. Å iuo atveju svarbu ir tai, kad baudžiamajame procese buvo atliktas ieÅ¡kovės veiklos nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. patikrinimas, tačiau Å¡io ieÅ¡kinio pagrindu esantys dokumentai, kurie visÄ laikÄ buvo ieÅ¡kovės žinioje, vykdant ikiteisminį tyrimÄ nebuvo perduoti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams.

41. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų bei Å¡alių paaiÅ¡kinimų, vykstant baudžiamosios bylos ikiteisminiam tyrimui buvo tiriama ieÅ¡kovės Å«kinė finansinė veikla nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio (atsakovo atleidimo iÅ¡ bendrovės vadovo pareigų). FNTT, atlikdama ikiteisminį tyrimÄ , pareikalavo ieÅ¡kovės pateikti visus įmonės finansinės veiklos dokumentus už nurodytÄ laikotarpį. IeÅ¡kovė 2016 m. gruodžio 14 d. praneÅ¡imu informavo FNTT, jog nustatytu laiku (iki 2016 m. gruodžio 15 d.) visų dokumentų perduoti nespėsianti. Taigi, bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovės naujasis vadovas buhalterinius duomenis pradėjo tikrinti nuo pat pradėjimo eiti vadovo pareigas (2015 m. spalio 8 d.), reiÅ¡kė ieÅ¡kinius dėl žalos atlyginimo bendrovei, tačiau neteikė ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams tyrimui finansinių dokumentų, kuriuos privalėjo pateikti iki 2016 m. gruodžio 15 d.

42. Nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas yra praleistas, o terminas prasidėjo pasikeitus ieÅ¡kovės vadovui, t. y. nuo 2015 m. spalio 8 d. Taigi, paskutinė diena ieÅ¡kovei pateikti ieÅ¡kinį atsakovui dėl žalos atlyginimo buvo 2018 m. spalio 9 d. Å ioje byloje ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei pateikus tik 2020 m. vasario 19 d., o atsakovui praÅ¡ant taikyti ieÅ¡kinio senatį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė pateikė ieÅ¡kinį atsakovui praleidusi ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

43. IeÅ¡kovė taip pat yra nurodžiusi, kad yra pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagrindo senaties terminÄ atnaujinti nėra, o ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti atnaujintas.

44. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. IeÅ¡kinio senaties termino atnaujinimÄ reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sÄ raÅ¡o; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis termino praleidimo priežastimis.

Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimÄ , turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgti į ieÅ¡kinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, Å¡alių elgesį ir kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi bÅ«ti taikomi ne vidutiniai, o individualÅ«s elgesio standartai dėl bylos Å¡alių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieÅ¡kinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusiÄ teisinę situacijÄ , Å¡alių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, iÅ¡silavinimas ir pan.) kriterijų visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-916/2020).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡ioje nutarties dalyje anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kinio senaties terminÄ ieÅ¡kovė praleido ne dėl svarbių priežasčių, kadangi dar 2015 m. spalį jau esant naujam ieÅ¡kovės vadovui, buvo aktyviai ginamos ieÅ¡kovės teisės ir analizuojami įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kokius nors dokumentus bÅ«tų paslėpęs, sunaikinęs, ar ėmėsi kitokių veiksmų, galinčių sutrukdžiusių ieÅ¡kovei ginti galbÅ«t pažeistas jos teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo ieÅ¡kovei atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, todėl pirmosios instancijos teismas atmėtė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovui praleidus ieÅ¡kinio senaties terminÄ tinkamai nustatęs tam tiek faktinį, tiek teisinį pagrindÄ . Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimÄ (ne)pagrįstumo 46. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 55 720 Eur žalos atlyginimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmetė ir tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė nesutinka su sprendimu, mano, kad byloje pakanka duomenų nustatyti atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygas, o pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl dalies ieÅ¡kovės argumentų ir netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.

47. Å ioje byloje ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti civilinę atsakomybę atsakovui – buvusiam ieÅ¡kovės vadovui. Juridinio asmens valdymo organo narių civilinė atsakomybė yra reglamentuota CK 2.87 straipsnio 7 dalyje, kuria remiantis juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas Å¡iame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Tarp juridinio asmens valdymo organo nario pareigų, kurios įtvirtintos CK 2.87 straipsnyje, yra nurodyta valdymo organo nario pareiga veikti sÄ Å¾iningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu, pareiga bÅ«ti lojaliam juridinio asmens atžvilgiu ir laikytis konfidencialumo, pareiga vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieÅ¡tarautų ar galėtų prieÅ¡tarauti juridinio asmens interesams ir kt.

Kadangi bendrovės valdymo organo civilinė atsakomybė yra deliktinė, bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobÅ«džio bylose iÅ¡ pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Bendrovės valdymo organo narys, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-548-969/2018; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-1075/2020).

48. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais, bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimų turiniu ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Prie Å¡ios iÅ¡vados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodomų motyvų.

49. Pirmiausia pažymėtina tai, kad atsakovo atžvilgiu, dėl jo vadovavimo bendrovei 2014–2015 m. metu atliktų pažeidimų buvo pradėti ir vykdomi du ikiteisminiai tyrimai. Pirmasis ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00386-16 pradėtas 2016 m. lapkritį, tyrimÄ baigus buvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir byla perduota nagrinėti teismui. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-14-606/2019 atsakovas pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas), BK 183 straipsnio 2 dalyje (didelės vertės turto pasisavinimas), taip pat minėtu nuosprendžiu patenkintas ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys atsakovui ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistas 33 460,82 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37-1076/2020 Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį pakeitė – atsakovo nusikalstamus veiksmus iÅ¡ BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Lietuvos apeliacinis teismas minėtame nuosprendyje konstatavo, kad atsakovas nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d., nenustatė saugojimo tvarkos, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumÄ , taip dėl neatsargumo neiÅ¡saugojo dalies atskaitingo asmens (atsakovo) pirkimus ir apmokėjimus pagrindžiančių dokumentų, tai yra nuo 2014 m. sausio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. 72 atvejais pirktų automobilių, priekabų įsigijimo dokumentų bei apmokėjimo už juos dokumentų; laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 24 d. 34 atvejais pirktų automobilių, priekabų įsigijimo dokumentų bei apmokėjimo už juos dokumentų, dėl to laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1d. iki 2015 m. spalio 5 d. negalima iÅ¡ dalies nustatyti bendrovės veiklos ir jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio ir struktÅ«ros.

50. Minėtos baudžiamosios bylos ir ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad atsakovo vadovavimo bendrovei veiksmai, susiję su aplaidžiu buhalterinės apskaitos tvarkymu ir turto pasisavinimu, atlikti laikotarpiu nuo 2014 m. sausio iki ieÅ¡kovės akcijų pardavimo 2015 m. spalį, buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti minėtoje baudžiamojoje byloje ir atsakovo atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo, be kita ko, patenkintas ir ieÅ¡kovės civilinis ieÅ¡kinys atsakovui už atsakovo minėtu laikotarpiu (2014–2015 m.) padarytÄ turtinę žalÄ ieÅ¡kovei.

51. Antrasis ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00192-18 pradėtas ieÅ¡kovės 2019 m. lapkričio 6 d. pareiÅ¡kimo pagrindu, o šį pareiÅ¡kimÄ ieÅ¡kovė grindė iÅ¡ esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir ieÅ¡kinį nagrinėjamoje byloje (kad ieÅ¡kovės administracijos atstovai 2018 m. spalį–lapkritį rado segtuvÄ , kuriame rasti 20 transporto priemonių pardavimo dokumentai, kurie nebuvo pavaizduoti buhalterinėje apskaitoje, o už Å¡ias transporto priemones gautų pinigų atsakovas bendrovei neperdavė), taip pat nurodė ir beveik tÄ pačiÄ sumÄ , kuri, ieÅ¡kovės manymu, buvo netinkamai apskaityta (pareiÅ¡kime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – 55 721 Eur, ieÅ¡kinyje – 55 720 Eur).

Atlikus minėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2019 m. balandžio 19 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras 2019 m. birželio 3 d. nutarimu atmetė pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) skundÄ ir nurodė, jog prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, aukÅ¡tesniojo prokuroro vertinimu, nors ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. galėjo bÅ«ti pasisavinta ir daugiau, nei nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendyje, ieÅ¡kovei priklausančio turto, t. y., pardavus įmonei priklausančius automobilius, į įmonės sÄ skaitÄ ar kasÄ galėjo bÅ«ti neįneÅ¡ta tam tikra pinigų suma, tačiau atsižvelgiant padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, to patikrinti nėra galimybės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėja 2019 m. liepos 12 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) skundÄ atmetė ir nurodė, kad sutinka su prokurorų iÅ¡vada, kad tiek pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime, tiek vėlesniuose jos skunduose nurodytos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėjos nurodytų transporto priemonių pardavimu ir jų netinkamu apskaitymu, vertintinos kaip tos pačios nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, dėl kurių Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu ir nuteistas.

Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos (ieÅ¡kovės) skundÄ atmetė ir paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. liepos 12 d. nutartį. Klaipėdos apygardos teismas pritarė tiek prokurorų, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjos pozicijai, jog nustačius, kad ieÅ¡kovės buhalterinė apskaita nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. spalio 5 d. buvo tvarkoma apgaulingai ir nesant galimybės patikrinti ir nustatyti, ar kasos pajamų orderiai ir iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, minimos pareiÅ¡kime ir skunde, buvo įtrauktos buhalterinę apskaitÄ , t. y. ar įvykusios Å«kinės operacijos buvo tinkamai pavaizduotos, bei kur konkrečiai buvo panaudotos piniginės lėšos, gautos už parduotas transporto priemones, negalima teigti, jog atsakovas pinigus už parduotas transporto priemones, minimas pareiÅ¡kime, pasisavino.

52. IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys, kaip ir pareiÅ¡kimai minėtame ikiteisminiame tyrime, taip pat grindžiamas atsakovo veiksmais, atliktais nurodytu laikotarpiu. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė teikia tuos pačius įrodymus, atsakovo atsakomybę grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, tačiau ieÅ¡kovė į civilinę bylÄ nepateikė objektyvių, pirminių dokumentų, ar naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ikiteisminiame tyrime, pagrindžiančių ieÅ¡kovės teiginius. IeÅ¡kovė pirminiais dokumentais nepagrindė, kad atsakovas iÅ¡ tiesų bÅ«tų pasisavinęs, į bendrovės kasÄ negrÄ Å¾inęs 55 720,85 Eur, o Å¡ias lėšas panaudojęs savo reikmėms ir pan.

53. IeÅ¡kovė taip pat akcentuoja, kad Klaipėdos apskrities VMI 2019 m. gruodį atliko 2014 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio ieÅ¡kovės mokestinį patikrinimÄ ir nustatė, kad bendrovės buhalterijoje buvo neapskaityti realiai įvykę pardavimai, o į buhalterinę apskaitÄ neįtraukti grynieji pinigai pagal pinigų priėmimo kvitus už parduotus automobilius 55 720,85 Eur sumai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog operatyvaus patikrinimo pažymoje mokesčių administratorius nurodė, kad tikrinimui nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kad nėra galimybės nustatyti, kaip automobiliai buvo pargabenti į LietuvÄ , kaip už juos buvo atsiskaityta. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is įrodymas patvirtina aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , tačiau ne atsakovo neteisėtais veiksmais ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ .

54. IeÅ¡kovė tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje, tiek ikiteisminiame tyrime, pradėtame pagal ieÅ¡kovės vadovo 2019 m. lapkričio 6 d. praneÅ¡imÄ , savo reikalavimus grindžia deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais objektyviais duomenimis, aiÅ¡kiai nepagrindžia, kodėl baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas nuteistas, neinformavo ikiteisminį tyrimÄ atlikusių pareigÅ«nų apie buhalterinės programos pakeitimus bei anuliuotas sÄ skaitas faktÅ«ras.

55. IÅ¡ esmės ieÅ¡kovė pateikė įrodymus apie parduotas transporto priemones, taip pat apie aplaidžiai tvarkytÄ buhalterinę apskaitÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pagrindo manyti, kad bendrovei padaryta žala. Kaip nustatyta ir minėtuose ikiteisminiuose tyrimuose, bei baudžiamojoje byloje, dėl atliktų buhalterinės apskaitos pažeidimų, nėra galimybės patikrinti ieÅ¡kovės argumentų pagrįstumo dėl lėšų pasisavinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas savaime nesukelia žalos, kadangi turtas, nors ir tinkamai neįtrauktas į apskaitÄ , gali bÅ«ti panaudotas įmonės veikloje ar iÅ¡saugotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016 23 punktas).

Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat nurodė, kad visais atvejais netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas apsunkina galimybes nustatyti įmonės turto sudėtį ir kiekį, jo panaudojimo teisėtumÄ , taip pat ir galimos žalos įmonei padarymÄ , jei turtas neiÅ¡saugotas ar panaudotas ne įmonės tikslais, dėl to tokiais atvejais įmonės vadovas neturėtų bÅ«ti atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos ir Å¡i neturėtų bÅ«ti perkeliama įmonei.

56. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju bÅ«tent ieÅ¡kovei teko naÅ¡ta įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei kilusios žalos, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau daugiau nei 6 metus nebevadovauja ieÅ¡kovei, o buhalterinės apskaitos dokumentus paliko bendrovės patalpose, todėl atsakovas neturi objektyvios galimybės įrodyti kaip konkrečiai panaudotos ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti piniginės lėšos.

57. Taip pat abejones ieškovės reikalavimų pagrįstumu kelia ir pačios įrodymų (segtuvo su parduotų transporto priemonių dokumentais) radimo aplinkybės, kurių ieškovė nedetalizuoja. Neaišku, kodėl ieškovė teigia, kad minėti įrodymai atsakovo buvo paslėpti, nors taip pat neginčija, kad atsakovas visus buhalterinės apskaitos dokumentus paliko įmonės patalpose.

58. Taip pat pažymėtina, kad ieÅ¡kovė pateiktame apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės tik pakartoja savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė tam tikrais ieÅ¡kovės iÅ¡keltais aspektais, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog teismas neturi pareigos pasisakyti dėl absoliučiai visų ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje ar teismo posėdžio metu paminėtų aplinkybių, detaliai atsakyti į absoliučiai kiekvienÄ ieÅ¡kovės bylos nagrinėjimo metu kokiu nors aspektu iÅ¡sakytÄ argumentÄ .

Teismas pirmiausia turi pasisakyti dėl esminių Å¡alių argumentų, galinčių (turinčių) įtakÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl tam tikrų Å¡alies teiginių nepaminėjimas sprendime negali bÅ«ti besÄ lygiÅ¡kai visais atvejais vertinamas, kaip bylos esmės neatskleidimas. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovė pateikia kitokį byloje esančių įrodymų vertinimÄ nei pirmosios instancijos teismas, sprendimo nepagrįstumo nepagrindžia.

59. Dėl šioje nutartyje nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad ieškovė neįrodė nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei ieškovei kilusios žalos, todėl atsakovo civilinė atsakomybė pagal tokį ieškinį nėra galima. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų 60. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pakeisti ar panaikinti, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

62. Atsakovas nurodė ir pagrindė, kad rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patyrė 847 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas (užmokestis advokatui už teisines paslaugas) ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovo iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „T.“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui R. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 847 Eur (aÅ¡tuonių Å¡imtų keturiasdeÅ¡imt septynių eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Danguolė Martinavičienė Antanas Rudzinskas Aldona Tilindienė