2020-08-12 Nr. AB-14829-3-64-3-01638-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3590-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01638-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. P. (I. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Jis Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas prašė jį supažindinti su Lietuvos Respublikos teisės aktais, išverstais į rusų kalbą, nes jis moka skaityti tik rusiškai, tačiau Šiaulių TI pareigūnai atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas yra diskriminuojamas, nes lietuvių kalbą mokantys nuteistieji yra supažindinami su teisės aktais, o jis – ne.

2.2. Kamerose nebuvo ventiliacijos, patalpas vėdinti tekdavo per langus, dėl to žiemą būdavo šalta, nejauku. Kai kameroje kartu kalintis asmuo naudodavosi tualetu, kameroje pasklisdavo blogas kvapas, nes lova nuo sanitarinio mazgo buvo nutolusi tik 1,2 m atstumu. Vėdinimas per langą kai kada buvo neefektyvus.

2.3. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas pertvara ir pakabinama užuolaida, todėl pareiškėjas per šoną buvo matomas kitų kalinių ir pareigūnų.

2.4. Pareiškėjas su dar kitu asmeniu kalėjo kameroje, kurios plotas mažesnis nei 7,8 kv. m, iš kurių apie 3,08 kv. m užėmė baldai. Todėl pareiškėjui tekdavo apie 2,36 kv. m laisvo ploto, todėl jis neturėjo pakankamai vietos judėti.

2.5. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines kančias ir sukrėtimus, diskomfortą, emocinę depresiją, kankinančias ir žeminančias orumą sąlygas, pareiškėjo psichinei sveikatai buvo padaryta didelė ir nepataisoma žala, sutriko maitinimasis, miegas, jis emociškai nuolat jautėsi slegiamos būklės, jautė nuolatinį nuovargį.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjas Šiaulių TI buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko nuo 3,7 iki 9,41 kv. m gyvenamojo ploto. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, sienelių aukščiai atitinka nustatytas normas, netgi gerokai jas viršija. Įėjimas į sanitarinius mazgus atitvertas durimis arba užuolaidėle. Patalpos, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, įrengtos pagal higienos normų reikalavimus.

3.2. Asmenims, kurie kalba rusiškai, atvykus į Šiaulių TI įteikiamas lankstinukas rusų kalba, kuriame išdėstytos kalinamų asmenų teisės ir pareigos. Be to, pareigūnai gera valia stengiasi su pareiškėju kalbėti jam suprantam kalba. Esant poreikiui, pakviečiamas kitas pareigūnas, kuris šią kalbą moka geriau. Iš Šiaulių TI Socialinės reabilitacijos skyriaus Suimtųjų ir nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, jis pokalbio metu buvo supažindintas su taisyklėmis, jo teisėmis ir pareigomis, buvo bendrauta jam suprantama kalba, buvo įteiktas lankstinukas su informacija rusų kalba. Tai patvirtina ir pareiškėjo parašas. Be to, pareiškėjas neteikė prašymų dėl vertėjo paslaugų suteikimo. Šiaulių TI darbuotojai neturi pareigos savo iniciatyva supažindinti asmenų su visais teisės aktais, kurių nuostatos nuteistiesiems (suimtiesiems) teisių ir pareigų tiesiogiai nesukelia.

3.3. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo realaus neturtinės žalos egzistavimo fakto. Pareiškėjas savo skundą grindę abstrakčiais argumentais, reiškė bendro pobūdžio nusiskundimus, kurių nepagrindė jokiais įrodymais. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

5. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas nepažeidžiant teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto normos, t. y. vienam asmeniui teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teismas pažymėjo, kad net iš bendro ploto atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą, minimalus 3 kv. m standartas būtų išlaikytas ir nebūtų galima konstatuoti, kad sanitarinio mazgo užimamas plotas, taip pat kamerose esantys baldai akivaizdžiai ribotų galimybę normaliai judėti kameroje.

6. Teismas, įvertinęs Šiaulių TI pateiktoje Sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelėje ir nuotraukose užfiksuotus duomenis, nustatė, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas atitvertas pertvara, kurios aukštis yra nuo 1,8 m (kamera Nr. 52) iki 2,29 m (kamera Nr. 48). Įėjimas į sanitarinį mazgą kamerose Nr. 48, 52 ir 97 uždaromas durimis, o kameroje Nr. 39 – uždengiamas užuolaida. Teismo vertinimu, įėjimo į sanitarinį mazgą uždengimas užuolaida neužtikrino pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais kameroje Nr. 39 (5 dienas). Atsižvelgęs į tai, kad sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas iki lubų, o vėdinimas buvo galimas tik per langą, teismas pripažino pagrįstais pareiškėjo teiginius dėl blogo kvapo kameroje.

7. Teismas nenustatė, jog pareiškėjo sveikata pablogėjo būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI nagrinėjamai bylai aktualiu laikotarpiu ar kad atsakovas sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Be to, pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo galimybę pasivaikščioti gryname ore, pažeidimo laikotarpis nebuvo nepertraukiamas. Pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI neužtikrinant jo privatumo ne daugiau nei 5 dienas, kameroje, kurioje buvo laikoma nuo 4 iki 5 asmenų.

III. 8. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo peržiūrėti administracinę bylą ir tenkinti pareiškėjo skundą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pagal teismų praktiką į gyvenamąjį plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo ir baldų užimamas plotas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Šiaulių TI pateiktoje pažymoje (b. l. 28–31) nurodė bendrą kameros plotą vienam asmeniui. Sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, bet jame neįrengta jokia ventiliacija. Kameroje tvyrojo blogas kvapas. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko, stogelių nuo lietaus, padoraus vaizdo.

9. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad teisės aktuose neįtvirtintas reikalavimas vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl pareiškėjo teiginys, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas baldų užimamas plotas, nepagrįstas. Pareiškėjo apeliaciniame skunde dėstomi nusiskundimai dėl mechaninės ventiliacijos nebuvimo ir dėl to iš sanitarinio mazgo sklidusio nemalonaus kvapo neturi prasmės, nes teismas šiuos argumentus vertino pareiškėjo naudai. Vis dėlto, atsakovo nuomone, šis pareiškėjo teisių pažeidimas nebuvo tokio masto, kuris galėtų būti vertinamas pinigine išraiška. Visose kamerose sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo už pareiškėjo kalinimą netinkamomis sąlygomis Šiaulių TI nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir priteisė jam 20 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad 5 dienas nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis tualetu, ir pripažinęs pagrįstais pareiškėjo nusiskundimus dėl kameroje iš sanitarinio mazgo sklidusio blogo kvapo.

12. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą iš bendro ploto turi būti atimamas sanitarinių įrenginių ir baldų užimamas plotas. Jis pažymi, kad sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, todėl kameroje tvyrojo blogas kvapas. Pareiškėjas taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurių nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui – pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo suoliuko, stogelių nuo lietaus, padoraus vaizdo.

13. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ)142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

14. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. LVAT savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pareiškėjas apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo ir jo pagrindo ta apimtimi, kuria skundas buvo priimtas nagrinėti pirmosios instancijos teisme, bei taip išplėsti ginčo, išnagrinėto pirmosios instancijos teisme, ribas. Kitoks ABTĮ 134 straipsnio 6 dalies aiškinimas nesudarytų prielaidų sąžiningo proceso užtikrinimui, kitai proceso šaliai sukurtų teisinį netikrumą ir neaiškumą (žr., pvz., 2018 m. gegužės 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-902-858/2018, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skunde naujai reiškiami argumentai dėl pasivaikščiojimo kiemelių vaizdo, suoliukų ir stogelių nuo lietaus juose nebuvimo apeliacinės instancijos teisme nenagrinėjami.

15. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus, t. y., vertintina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ir ar teismo išvados dėl blogo kvapo kameroje bei pareiškėjui atlygintino neturtinės žalos dydžio pagrįstos ir teisėtos.

16. Vertinant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos ginčo laikotarpio daliai iki 2019 m. kovo 6 d. taikytino Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte ir ginčo laikotarpio daliai nuo 2019 m. kovo 6 d. taikytino Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nei minėtuose, nei kituose ginčui taikytinuose teisės aktuose nėra nustatyta, jog į gyvenamojo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas ir baldai. Šios nuostatos LVAT praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650- 552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017). Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo argumentai, kad, skaičiuojant minimalų plotą, turi būti atsižvelgiama į baldų ir sanitarinio mazgo užimamą plotą ir kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. m laisvo ploto.

17. Iš byloje pateiktų duomenų apie patalpų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotą ir kamerose apgyvendintų asmenų skaičių matyti, kad nagrinėjamu atveju gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Šiaulių TI pateiktoje 2019 m. liepos 23 s. pažymoje Nr. 60/09-26336 (b. l. 28–31) nurodė bendrą kameros plotą ir duomenis, kokią dieną kokioje kameroje ir su kiek žmonių pareiškėjas buvo kalinamas. Tai leidžia detalizuoti kiekvieną dieną jam tekusį kameros plotą. Todėl atsakovo atstovo pateikti duomenys laikytini pakankamais vienam asmeniui tekusiam gyvenamajam plotui nustatyti. Įvertinusi byloje pateiktus duomenis, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis apie ginčui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, užfiksuotais tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų.

18. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad sanitarinis mazgas buvo atitvertas sienele, bet jame neįrengta jokia ventiliacija ir kameroje tvyrojo blogas kvapas, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus pripažino pagrįstais. Į šį pareiškėjo teisių pažeidimą atsižvelgtina nustatant jam priteistiną neturtinės žalos atlyginimą.

19. Vertinant, ar pirmosios instancijos teismas priteisė tinkamą sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, pirmiausia pažymėtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent teismo prerogatyva ir teismas, priteisdamas konkretų neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi pareigą atsižvelgti į nacionalinėje teisėje įvardintus kriterijus, į tai, kad būtent priteistinas neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų asmens patirtą žalą.

20. Atsižvelgusi į šioje byloje nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę (5 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu ir nuo 2018 m. gruodžio 13 d. iki 2019 m. gegužės 6 d. dėl nevisiškai atskirto sanitarinio mazgo kameroje buvo blogas kvapas), taip pat į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų būtų kilę kokie nors ilgalaikio pobūdžio neigiami padariniai, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priteisė adekvačią ir protingo dydžio sumą pareiškėjo patirtai neturtinei žalai kompensuoti, kurios nei mažinti, nei didinti nėra pagrindo.

21. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. P. (I. P.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė