2017-07-03 Nr. AB-13313-3-61-3-04535-2014-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinės byla Nr. A-1242-525/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04535-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas E. B. 2014 m. spalio 14 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurį 2016 m. kovo 23 d. patikslino ir prašė: 1) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro, solidariai 1 506,02 Eur nuostolių atlyginimo dėl nepataisomai apgadinto automobilio Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 130,33 Eur už automobiliui padarytos žalos įvertinimą pareiškėjui; 2) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro solidariai 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pareiškėjui; 3) priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad žemės sklype adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), 2014 m. liepos 8 d. apie 17 val. pučiant vėjui lūžo augęs medis, nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies ir nepataisomai apgadino pareiškėjo automobilį Mitsubishi Space Star, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis).

Nurodė, kad automobilio rinkos vertė iki apgadinimo buvo 1998,38 Eur, po apgadinimo jo likutinė vertė buvo 492,35 Eur. Pareiškėjo patirti nuostoliai sudarė 1 606,02 Eur už apgadintą Automobilį ir 130,33 Eur už Automobiliui padarytos žalos įvertinimą. Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas atlyginti patirtus nuostolius dėl Automobilio apgadinimo, tačiau Vilniaus miesto savivaldybes administracija 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr.451-66455/14 (2.9.3.19-UK2) (toliau – ir Raštas) atsisakė atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius. Rašte nurodė, kad įvykio dieną, t. y. 2014 m. liepos 8 d., didžiausias vėjo greitis siekė 18 m/s, tai prilyginama audrai (vėtrai), todėl Automobilis buvo apgadintas esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms.

Pareiškėjas teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, būdama atsakinga už savivaldybes teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, taip pat Žemės sklypą valdantys bei naudojantys atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras solidariai privalėjo užtikrinti, kad augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Pažymėjo, kad pučiant stipriam vėjui žemės sklype nuvirto tik vienas medis, teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neįvertino šio medžio fiziologinės būkles.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujanti ir Vilniaus miesto savivaldybei, atsiliepimuose nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad savivaldybė yra atsakinga už želdinių priežiūros organizavimą, o ne pačią priežiūrą. Paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra sudariusi sutartį su UAB „Grinda“ dėl želdinių priežiūros Vilniaus miesto savivaldybėje, 2011 m. sudarė sutartį su SĮ „Vilniaus planas“, pagal kurią atliekamas savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimas ir apskaita. Minėti darbai atliekami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintomis Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės). Teigė, kad iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti, ar medis augo valstybinėje žemėje. Nurodė, kad nesutinka su Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 2140714 atliktais skaičiavimais ir padarytomis išvadomis, mano, kad vertinimo darbai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė bendros pareigos elgtis atsargiai, protingai ir rūpestingai. Įvykio dieną Vilniuje buvo užfiksuotas 18 m/s vėjo greitis, kuris pagal Boforto skalę prilyginamas audrai. Teigė, kad vairuotojas turėjo įvertinti tokias oro sąlygas ir sustoti saugioje vietoje, o, to nepadaręs, atsakovo manymu, jis prisiėmė žalos atsiradimo riziką. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie įvykio metu buvusią medžio būklę, rūšį, tikslią jo vietą, nežinomi ir kiti medžio duomenys. Teigė, kad 18 m/s vėjo greitis buvo pakankamas medžiui nulaužti. Taip pat pažymėjo, kad 18 m/s vėjo greitis nėra būdingas Vilniaus miesto geografinei vietovei ir nebuvo galima numatyti, kad, pučiant tokio stiprumo vėjui, nulūš konkretus medis, todėl teigė, kad medis nulūžo dėl nenugalimos jėgos. Taip pat patikslino, kad už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi tik faktiniai Žemės klypo naudotojai, turėję pareigą rūpintis jų naudojamame Žemės sklype esančiais želdiniais.

Atsakovas Radiacinės saugos centras atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad naudoja 3 026 kv. m. ploto Žemės sklypo dalį, teigė, kad Žemės sklype negali vykdyti medžių inventorizacijos ir neturi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos leidimo medžių kirsti ar genėti. Nurodė, kad į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją nesikreipė, nes neturėjo duomenų apie medžio netinkamą būklę. Pažymėjo, kad medis nebuvo pažeistas, supuvęs, nudžiūvęs ar keliantis pavojų. Teigė, kad žala pareiškėjui kilo esant force majeure (nenugalima jėga) sąlygoms. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. Žemės sklype medžiai ne lūžo, bet buvo išversti sveiki, žaliuojantys medžiai su šaknimis. Teigia, kad medis nebuvo supuvęs ar sudžiūvęs. Pažymėjo, kad 2014 m. liepos 8 d. Žemės sklype išvirto trys medžiai.

Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog nulūžęs medis buvo neprižiūrėtas, supuvęs ar lūžtantis. Nurodė, kad iš pareiškėjo skundo turinio nebuvo galima nustatyti tikslios vietos, kur konkrečiai augo nulūžęs medis. Atsižvelgiant į tai, kad įvykio metu buvo nulaužti trys medžiai, negalima konstatuoti, kad būtent Žemės sklype augęs medis sugadino Automobilį. Pažymėjo, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centras atliko Žemės sklype nulūžusio medžio šalinimo darbus, todėl vertino, kad medžių priežiūra ir tvarkymas laikytinas sutarties objekto dalimi.

Atsakovas Vilniaus visuomenės sveikatos centras atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad neigiamas vėjo poveikis medžiams pasireiškia kai vėjo greitis viršija 15 m/s, šiuo atveju vėjo greitis buvo 18/s. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nenurodė, jog nulaužtas medis buvo pažeistas, keliantis pavojų, todėl šalintinas. Paaiškino, kad, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius.

Atsakovas Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skunde nepateikė jokių duomenų ir faktinių aplinkybių, kad nulūžęs medis atitiko bent vieną iš sąlygų, kurioms esant medį reikia šalinti, t. y. kad medis buvo palinkęs, nudžiūvęs, išpuvęs ir pan. Teigė, kad iš byloje esančių nuotraukų buvo galima daryti išvadą, kad medis buvo sveikas ir išrautas su šaknimis. Paaiškino, kad, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas, Žemės sklype 2014 m. liepos 8 d. vėjas išlaužė ne vieną, o tris medžius. Teigė, kad smarki audra yra laikytina force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimuose nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka Tarnybai nebuvo nustatyta pareiga vykdyti patikėjimo teise valdomuose žemės sklypuose esančių želdinių priežiūrą. Pažymėjo, kad byloje buvo pateikta duomenų, jog nulūžęs medis galimai buvo sveikas, nebuvo pažeistas ar supuvęs, įvykio metu dėl ypatingai smarkaus vėjo nulūžo ne vienas medis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino, priteisė solidariai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir atsakovų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro 1 506,02 Eur žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškėjo E. B. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas tenkino, pareiškėjui E. B. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, ir atsakovių Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Radiacinės saugos centro priteisė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

Teismas nustatė, jog ginčas administracinėje byloje kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. liepos 16 d. nutarime esančių duomenų buvo matyti, kad pareiškėjas 2014 m. liepos 8 d. važiuodamas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) link Santariškių pateko į eismo įvykį – ant Automobilio stogo užkrito medis. UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuras“ atliko Automobilio vertinimo ataskaitą Nr. 2140714 ir nustatė, kad po šio auto įvykio automobilio likutinė vertė buvo 492,35 Eur. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2014 m. rugpjūčio 4 d. pareiškimą, kuriame prašė atlyginti jo patirtą žalą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo skyrius pareiškėjui pateikė 2014 m. rugpjūčio 14 d. raštą Nr. A51-66455/14 (2.9.3.19-UK2), kuriame nurodė, kad, nesant Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtų veiksmų, žala negali būti atlyginama. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame augo medis sukėlęs žalą, buvo perduotas valdyti Visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos panaudos teise. Sprendė, kad pagal sudarytas panaudos sutartis žemės sklypo naudotojai įsipareigojo saugoti ir prižiūrėti žemės sklype augančius medžius.

Tesimas vertino, kad Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydamas jų būklės stebėseną, organizuodamas valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Kadangi, teismui nebuvo pateikta įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi pakankamų organizacinių priemonių, jog minėtoje valstybinėje žemėje būtų vykdoma tinkama augančių želdinių (taip pat ir lūžusio medžio) priežiūra, stebima jų būklė, todėl, darė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybė nesiėmė pakankamų priemonių, kad išvengti galimos žalos, todėl nagrinėjamu atveju sprendė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Teismas nustatė, kad Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras yra sudarę panaudos sutartis dėl žemės sklypo kuriame stovėjo nuvirtęs medis ir būdami panaudos gavėjai, įsipareigojo naudoti Žemės sklypą pagal sutartyse nurodytas sąlygas. Viena iš panaudos sutarties sąlygų – saugoti ir prižiūrėti žemės sklype augančius medžius. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.639 straipsniu, kuriame numatyta, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo ar asmens, kuriam tas daiktas perduotas panaudos davėjo sutikimu, tyčios ar didelio neatsargumo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras, sudarydami valstybinės žemės panaudos sutartis, neturėjo informacijos apie Žemės sklype esančius medžius ir jų būklę, tačiau sudarę sutartis, nesiėmė jokių veiksmų medžių būklei nustatyti. Teismas atsakovų tokį elgesį vertino kaip nepakankamai rūpestingą, netinkamą Taisyklėse įtvirtintų įpareigojimų vykdymą ir netinkamą sutarčių nuostatų dėl medžių priežiūros vykdymą. Teismas darė išvadą, kad atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras netinkamai vykdė pagal valstybinės žemės panaudos sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir tokiais savo veiksmais pažeidė panaudos sutarčių nuostatas ir su jomis susijusias medžių priežiūrą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas.

Teismas byloje sprendė, kad byloje esančios aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, kad ant pareiškėjo automobilio užvirtęs medis lūžo dėl nenugalimos jėgos.

Teismas vertino, kad pareiškėjas įrodė žalos padarymo faktą ir dydį - Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktą patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2014 m. liepos 16 d.nutarimas “Dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo Nr. AV2-2838(14)”, kurioje buvo nurodyta, kada, kokioje vietoje, kas ir kokį automobilį apgadino.

Vertindamas ar yra priežastinis ryšys tarp pareiškėjo patirtos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiūrą ir jos vykdymo kontrolę, o žala atsirado lūžus medžiui, taigi atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Byloje taip pat nustatė, kad atsakovai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnyba, Radiacinės saugos centras netinkamai vykdė pagal valstybinės žemės panaudos sutartis prisiimtus įsipareigojimus ir tokiais savo veiksmais pažeidė panaudos sutarčių nuostatas ir su jomis susijusias medžių priežiūrą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, taigi jų neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis ginčui spręsti taikytinais teisės aktais, teismų praktika tokio pobūdžio bylose, darė išvadą, kad atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Valstybinė vaistų kontrolės tarnybai, Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, Radiacinės saugos centrui solidariai kilo pareiga pareiškėjui atlyginti 1 506,02 Eur žalą.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, teismas sprendė, kad pareiškėjui priteistinos 5 procentų palūkanos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas, įvertinęs bylos apimtį, sudėtingumą, advokato rengtų procesinių dokumentų turinį ir vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatavo, kad pareiškėjui solidariai iš atsakovų priteistinos jo turėtos atstovavimo išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, kurias sudarė 786,50 Eur už skundo ir jo priedų parengimą, pateikimą teismui bei teisines konsultacijas, 181,50 Eur už pasirengimą atstovauti ir atstovavimą teismo posėdžiuose, iš viso 968 Eur.

III. Atsakovas Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti E. B. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostolių atlyginimą, padarytos žalos automobiliui įvertinimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Nurodo, jog su teismo sprendimu nesutinka, mano, kad jis buvo priimtas tinkamai neišnagrinėjus visų aplinkybių bei neatlikus išsamios teisės aktų, reglamentuojančių medžių savininkų ir valdytojų pareigų bei atsakomybės, analizės. Pažymi, kad medžių inventorizacijos pareiga yra savarankiška savivaldybių funkcija. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose nėra nustatyta medžių savininkų ir valdytojų pareiga raštu įforminti medžių būklės patikrinimą.

Nurodo, kad medžio būklė vizualiai atitiko geros būklės medžio požymius, perpjovus kamieną taip pat galima buvo daryti išvadas, kad medis buvo sveikas, nesupuvęs.

Dėl E. B. priteisto 1 506,02 Eur žalos atlyginimo ir priteistų penkių procentų metinių palūkanų nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovas nesutinka, pažymi, kad jis apie E. B. kilusią žalą sužinojo tik 2015 m. gruodžio 17 d., gavęs teismo pranešimą, iš kurio ir sužinojo, kad buvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovu šioje byloje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras tapo tik Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartimi, akcentuoja, kad iki tol E. B. nesikreipė į jį su prašymu dėl žalos atlyginimo.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos teigia, kad įvykdė visus jam įstatymų ir kitų teisės aktų medžių savininkams ir valdytojams taikomus reikalavimus, nepažeidė keliamų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, todėl NVSC negali kilti atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2719-789/2016 ir priimti naują sprendimą - atmesti E. B. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostolių atlyginimą, padarytos žalos automobiliui įvertinimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2719-789/2016 ir priimti naują sprendimą - Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu E. B. pateiktus reikalavimus dėl žalos atlyginimo atmesti.

Nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas neanalizavus ir nevertinus byloje pateiktų įrodymų, pagrindžiančių savivaldybei priklausančios pareigos organizuoti jos teritorijoje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, atlikimą, bei neatsižvelgus į poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių šios pareigos vykdymo tvarką, turinį ir periodiškumą, nuostatas. Mano, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, patvirtinančius žemės sklypo naudotojų pareigą rūpintis jų nuomojamoje teritorijoje augančiais želdiniais, bei mano, kad teismas nepagrįstai netaikė CK 6.639 straipsnio, kuris numato, kad už žalą, padarytą tretiesiems asmenims naudojant daiktą, perduotą pagal panaudos sutartį, atsako panaudos gavėjas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo tyčios ar didelio neatsargumo.

Vilniaus miesto savivaldybė nesutinka, kad yra solidariai atsakinga už pareiškėjui kilusią žalą. Apeliantas pažymi, kad byloje nėra žemės sklypo naudotojų pateiktų duomenų, kurie įrodytų, kad žala atsirado dėl panaudos davėjo (t. y. valstybinės žemės patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos) tyčios ar didelio neatsargumo. Todėl mano, jog vadovaujantis CK 6.639 straipsniu, už pareiškėjui kilusią žalą solidariai atsakingi yra tik panaudos gavėjai Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Vilniaus visuomenės sveikatos centras bei Radiacinės saugos centras.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos sutinka su Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teiginiu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai neatsižvelgė, nevertino ir neanalizavo įrodymų, pagrindžiančių Vilniaus miesto savivaldybės pareigos užtikrinti jos teritorijoje augančių želdinių priežiūrą atlikimą įvykio metu. Tačiau nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės pozicija, kad panaudos sutarties šalys turi pilnai atsakyti už pareiškėjui kilusią žalą, kadangi mano, kad jis tinkamai vykdė žemės sklypo panaudos sutarties nuostatą, įpareigojančią saugoti ir prižiūrėti medžius. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ne kartą bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu ir savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad medžio būklė vizualiai atitiko geros būklės medžio požymius.

Radiacinės saugos centras mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas atmesti E. B. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti iš atsakovo Radiacinės saugos centro, taip pat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuostolių atlyginimą, padarytos žalos automobiliui įvertinimo išlaidas, bylinėjimosi išlaidas ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos prašo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti ir panaikinti teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2719-789/2016, t. y. atmesti pareiškėjo E. B. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti iš Tarnybos (kaip vienos iš atsakovų), žalos atlyginimą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pritaria Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei, kad teismas negalėjo ignoruoti mokslinių duomenų, pagal kuriuos nustatyta, kad neigiamas vėjo poveikis (kai medžiai yra išverčiami ar nulaužiami) pasireiškia, kai vėjo greitis viršija 15 m/s. Teigia, kad būtent smarkus vėjas išvertė sveiką, su žaliomis šaknimis medį, kuris ir apgadino pareiškėjo automobilį. Pažymi, kad byloje yra duomenys, jog tame pačiame sklype buvo išvertas ne vienas, o trys medžiai, kurie vizualiai įvertinus jų kamienus ir lajas, nebuvo pažeisti, supuvę, nudžiūvę ar kitokiu būdu keliantys pavojų. Tai jo nuomone, patvirtina, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad medis ant apelianto automobilio užvirto ne dėl nenugalimos jėgos aplinkybių.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - atmesti pareiškėjo E. B. skundą dalyje, kurioje prašoma priteisti solidariai iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (kaip vienos iš atsakovų) žalos atlyginimą ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2014 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Pritaria Nacionalinio visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniame skunde išdėstytai nuomonei apeliaciniame skunde.

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovų pateiktus apeliacinius skundus nurodo, kad su jais nesutinka. Teigia, kad apeliantai nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jų apeliaciniuose skunduose nurodytų teigimų pagrįstumą, nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų. Mano, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 2 d. sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir paremtas įstatymais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl apeliantų apeliaciniai skundai yra nepagrįsti ir atmestini, todėl tvirtina, kad teismo sprendimo naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pažymi, kad atsakomybės už žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Vadinasi, viešoji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-406-602/2015).

ABTĮ 37 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nenurodo atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens arba nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo pateikiamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė, kad byloje atsakovais nurodė Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Radiacinės saugos centrą ir Vilniaus miesto savivaldybės administraciją.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 30 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslintą skundą, nutarė byloje atsakovais laikyti Vilniaus miesto savivaldybę, atstovaujamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje laikyti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

ABTĮ 54 straipsnyje nurodyta, kad jei teismas, nagrinėdamas bylą nustato, kad skundas (prašymas) paduotas netinkamam atsakovui, tai turi teisę pareiškėjo sutikimu juos pakeisti tinkamu atsakovu. Jeigu pareiškėjas nesutinka, teismas nagrinėja bylą iš esmės, o teismo iškviesti asmenys dalyvauja bylos procese trečiųjų suinteresuotų asmenų teisėmis.

Pirmosios instancijos teismas dėl tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą nesprendė ir nesiūlė pareiškėjui pakeisti netinkamus atsakovus tinkamu, nepaaiškino netinkamos šalies nepakeitimo procesinių pasekmių. ABTĮ 10 straipsnyje nurodyta, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Minėta, kad bylose dėl žalos atlyginimo dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atsakovu į bylą turi būti įtraukta Lietuvos valstybė arba savivaldybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra teigęs, kad kai asmuo savo skunde ar pareiškime teismui netinkamai nurodo atsakovą, teismas privalo svarstyti klausimą dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, turi padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4(14), 2008 m., 109 – 124 p.).

Pirmosios instancijos teismas, tikrinęs pareiškėjui turtinės žalos kilimo sąlygas turėjo tikrinti ir ar pareiškėjas žalos atlyginimo reikalavimą yra nukreipęs į tinkamus subjektus. Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 54 straipsniu, ir įvertinęs CK 6.271 straipsnyje nurodomus subjektus į kuriuos gali būti nukreiptas reikalavimas dėl viešosios civilinės atsakomybės kilimo turėjo spręsti klausimą dėl netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu, kadangi Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Vilniaus visuomenės sveikatos centras, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba ir Radiacinės saugos centras negali atsakyti CK 6.271 išdėstytais pagrindais, kadangi nepatenka į šiame straipsnyje nurodytų subjektų, kurie atsako už žalą atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, sąrašą (valstybė arba savivaldybė). Pareiškėjui nesutikus pakeisti atsakovo byloje, teismas turėjo spręsti klausimą ar ginčas teismingas administraciniam teismui.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas nustačius procesinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes sprendimas panaikinamas dėl šio įstatymo 142 straipsnyje nurodytų pagrindų.

Taip pat teisėjų kolegija mano, kad teismas iš naujo nagrinėdamas bylą ir spręsdamas klausimą ar žalos kilimo metu galėjo būti force majeure (nenugalima jėga) sąlyga, turėtų, atsižvelgęs į Vilniaus meteorologinės stoties duomenis (didžiausias užregistruotas vėjo greitis buvo 18 m/s) įvertinti ir medžių kurie sukėlė žalą būklę, ar tai buvo seni ir lūžę medžiai, kas leistų spręsti dėl savivaldybės pareigos, rūpintis jos teritorijoje esančiais medžiais ir želdynais, vykdymo, ar tai buvo sveiki medžiai nuo vėjo išvirtę su šaknimis, kuomet atsižvelgus į tuo metu buvusius meteorologinės stoties pateiktus duomenis būtų galima svarstyti ir force majeure (nenugalima jėga) galimybę.

Netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas tik pirmosios instancijos teisme, nes tik tokiu būdu gali būti įgyvendinta teisė į teisingą teismą, būtent tik tokiu būdu byla gali būti išnagrinėta vadovaujantis visomis proceso teisės normomis bei jose įgyvendintais principais.

Nagrinėjamu atveju proceso normos bei principai buvo pažeisti, nes teismas nesprendė klausimo dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė