2024-05-29 Nr. AB-8784-3-61-3-07990-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-961-821/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07990-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas politinis komitetas „Švari savivalda“ (toliau – ir pareiškėjas, ir Komitetas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, ir atsakovas) 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. Sp-195 „Dėl politinių organizacijų lėšų 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatams sumokėti teisėtumo ir apskaitos“ (toliau – ir Sprendimas) 1 punktą ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė Politinių organizacijų įstatymo (toliau – ir POĮ) 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, panaikinti 3 punktą ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

2.1. Komitetas įregistruotas 2022 m. lapkričio 29 d., tikslas – dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Politiniai komitetai jokių finansinių dotacijų iš valstybės ir įmonių neturi galimybių gauti, net 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą fiziniai asmenys galės skirti tik 2023 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus.

2.2. Pareiškėjo pirmininkė, būsima kandidatė į Zarasų rajono meres ir tarybos narius, į pareiškėjo banko einamąją sąskaitą įnešė tikslinį 1 600 Eur dydžio įnašą rinkimų užstatui sumokėti. VRK reikalavo, kad rinkimų užstatas negali būti mokamas iš komiteto nario / kandidato sąskaitos, o turi būti mokamas tik iš politinės organizacijos sąskaitos. Visi įrašai, susiję su rinkimų užstato šaltiniu, buvo fiksuoti VRK reikalaujamuose dokumentuose. Kandidato pervesti pinigai buvo apskaitomi kaip „tikslinis įnašas“ rinkimų užstatui sumokėti, todėl nebuvo registruoti Nario mokesčių registracijos žurnale, nes komiteto nario–kandidato į merus, įnešusio 1 600 Eur sumą, tikslas nebuvo finansuoti politinio komiteto veiklos, o užstatą sugrąžinus į politinio komiteto sąskaitą, jį susigrąžinti.

2.3. VRK, priimdama Sprendimą, nepagrįstai rėmėsi išimtinai tik POĮ nuostatomis, visai netaikydama Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso (toliau – ir RK) nuostatų. Nors nei RK, nei POĮ nėra pateiktas užstato sąvokos apibrėžimas bei nėra reglamentuota iš kokių lėšų jis gali būti mokamas ir kaip turi būti apskaitomas, visgi rinkimų užstato institutas atsiranda tik RK (75, 88–89, 104 str.).

2.4. Pagal RK 75 straipsnio 1 dalies 4 punkto, rinkimų užstatas politiniam komitetui siekiant dalyvauti savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, gali būti mokamas tiek politinio komiteto, tiek paties kandidato iš kredito įstaigos sąskaitos. VRK nepagrįstai reikalavo, kad rinkimų užstatas, siekiant politinį komitetą registruoti politinės kompanijos dalyviu, būtų mokamas išimtinai iš politinio komiteto sąskaitos. Tokiu būdu mokamam rinkimų užstatui būtina politinės organizacijos sąskaita, dėl kurioje esančių lėšų rinkimų užstatui sumokėti ir kyla ginčas. Registruojant politinės kampanijos dalyviais, VRK neteikė konsultacijų dėl politinių komitetų narių–kandidatų pervestų tikslinių piniginių sumų rinkimų užstatui sumokėti teisėtumo. Nors informacinėje bazėje buvo visa informacija apie rinkimų užstato mokėjimą, VRK priėmė pareiškinius dokumentus ir politinį komitetą registravo politinės kampanijos dalyviu, o politinio komiteto pirmininką – kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus.

2.5. Pagal RK 104 straipsnio 1 dalį, lėšos, kurios buvo gautos iš asmeninių kandidatų lėšų nėra ir negali būti laikomos neteisėtomis. Pervesta pinigų suma (1 600 Eur) yra pareiškėjo pirmininkės ir kandidatės į merus D. K. asmeninės lėšos, kurios buvo skirtos užstatui sumokėti (atliekant bankinį pavedimą paskirtyje nurodyta „tikslinis įnašas rinkimų užstatui“). Todėl nėra aišku, kodėl 1 600 Eur buvo pripažintos lėšomis, gautomis iš neteisėtų finansavimo šaltinių, nes RK nedraudžia užstatą sumokėti iš kandidato asmeninių lėšų.

2.6. VRK nepagrįstai susiaurino užstato mokėtojų, siekiant registruoti politinį komitetą politinės kampanijos dalyvių, ratą ir riboja politinio komiteto nario–pirmininko, kandidato teises į nuosavybę (pinigines lėšas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. kovo 29 d. nutarimo 37.5 p.).

2.7. VRK nepagrįstai sutapatino užstatą ir lėšas, kurios yra skirtos rinkiminei kampanijai apmokėti, todėl buvo padarytos neteisingos ir neteisėtos išvados. Dar daugiau – VRK kandidatų tikslinius įnašus vertino kaip paskolą. Lėšos, skirtos politinei kampanijai finansuoti, negali būti tapatinamos su rinkimų užstatu, nes šių institutų tikslai yra skirtingi. Užstatui skirtos lėšos nėra naudojamos politinės kampanijos dalyvio reklamos kampanijai apmokėti, politinės organizacijos veiklai finansuoti. RK 88–89 straipsniai reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinimas. Šių normų pagrindu darytina išvada, kad savo turiniu rinkimų užstatas yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai turėtų rimtus ketinimus ir rinkimai būtų atsakingas politinis procesas. Rinkimų užstatas pagal RK 114 straipsnio 12 punktą nėra politinės kompanijos išlaidos, todėl tikslinės lėšos pervestos rinkimų užstatui sumokėti negali būti laikomos finansavimu. Jei nėra išlaidų, nereikalingas ir finansavimas.

2.8. VRK pozicija kandidatų lėšas pervestas rinkimų užstatui sumokėti priskirti „paskolos institutui“, kai POĮ yra reglamentuojami politinių organizacijų prievolių garantai yra neaiški ir nepagrįsta. POĮ 19 straipsnio 9 dalyje pateikiamas baigtinis sąrašas asmenų, kurie negali būti politinių organizacijų prievolių garantas. Draudžiama fiziniam asmeniui, kuris nėra politinės organizacijos narys, būti politinės organizacijos prievolių garantu. Ši teisės norma neriboja politinės organizacijos nario galimybių būti garantu. Rinkimų užstato kontekste – prisiimti rizikas dėl galimų piniginių lėšų praradimų, politinei organizacijai neįvykdžiusiai RK sąlygų, užtikrinamų rinkimų užstatu. Tiek šiandieninis rinkimų užstato reglamentavimas RK, tiek Konstitucinio Teismo pozicija vienareikšmiška – užstato instituto tikslas yra siekis užtikrinti, jog politinės kampanijos dalyviai turi rimtus ketinimus dalyvauti rinkimuose. Be to, RK aiškiai yra išvardinta ir užstato grąžinimo tvarka. Šios lėšos nėra skirtos politinės kampanijos dalyvio finansavimui, t. y. reklamos ir kitų išlaidų padengimui. VRK nepagrįstai sutapatinus užstatui skirtas lėšas su politinės kampanijos finansavimo lėšomis, buvo priimtas neteisingas ir nepagrįstas sprendimas. Vadovaujantis VRK logika ir pripažinus, kad užstatas yra sumokėtas iš neteisėto šaltinio (nors mokėtas iš asmeninių kandidato lėšų), tuomet pareiškėjo dalyvavimas taip pat laikomas neteisėtu. Tuo labiau, ateityje vadovaujantis šia VRK logika, tikėtina, kad mažuose miesteliuose / rajonuose, politiniai komitetai nebus kuriami. Tokiu būdu yra apribojama pasyvioji rinkėjų teisė dalyvauti rinkimuose.

2.9. Pareiškėjui skirta sankcija, t. y. 1 600 Eur pervesti į valstybės biudžetą, neatitinka proporcingumo principo. POĮ nėra nurodyta ir sankcijų skyrimo tvarka bei dydžiai. VRK pripažinus, kad padarytas pažeidimas, su kuriuo pareiškėjas nesutinka, nėra laikomas šiurkščiu pažeidimu, tačiau taikyta sankcija yra maksimali, t. y. viso užstato dydžio sumos 1 600 Eur pervedimas į valstybės biudžetą. Tokia sankcija yra neproporcingai didelė ir atgraso ateityje kurti politinius komitetus ir tokiu būdu dalyvauti rinkimuose.

3. Atsakovas VRK atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

4.1. Sprendimo sudėtinė dalis yra VRK Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo kontrolės skyriaus 2023 m. liepos 17 d. pažyma Nr. 3-67(1.2) „Dėl politinių organizacijų lėšų 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatams sumokėti teisėtumo ir apskaitos“ (toliau – ir Pažyma), kurioje nurodyti faktiniai ir teisiniai Sprendimo priėmimo pagrindai ir motyvai.

4.2. POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalių pažeidimas nagrinėjamu atveju konstatuotas vadovaujantis Pažymos 5, 6, 8, 9, 12 punktais.

4.3. Pareiškėjas, kai į jo sąskaitą buvo įneštas „tikslinis įnašas“, nepriklausomai nuo to, kam jis buvo skirtas ir panaudotas, buvo finansuotas ne iš POĮ 19 straipsnyje nurodytų leistinų finansavimo šaltinių. Jokie „tiksliniai įnašai“ pagal POĮ 19 straipsnio 1 dalį nepatenka į leistinų finansavimo šaltinių sąrašą. Pareiškėjui finansavus savo veiklą iš neteisėtų politinių organizacijų finansavimo šaltinių, atsirado teisinės pasekmės, numatytos POĮ 19 straipsnio 13 dalyje, kurioje nustatyta, kad nustačius, jog politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, VRK sprendimu yra pritaikoma įstatyme nustatyta atsakomybė – neteisėto finansavimo dydžio sumą pervesti į valstybės biudžetą.

4.4. Vadovaujantis RK 114 straipsnio 8 dalies 10 punktu rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų išlaidomis, todėl negali būti mokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (RK 67 straipsnio 3 dalis), kurioje kaupiamos ir laikomos tik rinkimų politinei kampanijai skiriamos lėšos ir iš kurios apmokamos rinkimų politinės kampanijos išlaidos. Kadangi rinkimų užstatas pagal įstatymą nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl jis turi būti mokamas iš politinės organizacijos einamosios sąskaitos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – pareiškėjas sumokėjo 1 598 Eur rinkimų užstatą iš savo einamosios sąskaitos. Pats rinkimų užstato sumokėjimas iš einamosios sąskaitos atitinka įstatymų nuostatas, tačiau šios lėšos turėjo būti gautos iš leistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, t. y. iš tokių šaltinių, kurių sąrašas yra baigtinis ir išvardintas POĮ 19 straipsnio 1 dalyje. Todėl Komitetui priėmus 1 600 Eur „tikslinį įnašą“, tai yra lėšas iš neleistino politinių organizacijų finansavimo šaltinio, nepriklausomai nuo lėšų panaudojimo paskirties, nuostatos, reglamentuojančios galimus finansavimo šaltinius, buvo pažeistos.

4.5. Pareiškėjo skunde nurodomi argumentai yra prieštaringi ir neatitinka Pažymoje nustatytų aplinkybių.

4.6. POĮ 19 straipsnio 1 dalyje yra išvardintas baigtinis sąrašas leistinų politinių organizacijų finansavimo šaltinių ir jokios tikslinės įmokos nei iš fizinių, nei iš juridinių asmenų nėra galimos, o tokį finansavimą priėmus yra taikoma įstatymuose nustatyta atsakomybė. Gautas neteisėtas finansavimas buvo panaudotas rinkimų užstatui sumokėti. Taigi nors gautos lėšos buvo panaudotos, užstatas apmokėtas iš Komiteto einamosios banko sąskaitos, t. y. politinio komiteto lėšų, teisės teorijoje bei teismų jurisprudencijoje galioja bendrasis principas, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Taigi šiuo atveju pajamas Komitetas neteisėtai kaip „tikslinį įnašą“ gavo iš Komiteto pirmininko, taip pažeidžiant POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalių nuostatas.

4.7. RK 104 straipsnio 1 dalies nuostatos nėra taikytinos sprendžiant politinės organizacijos veiklos finansavimo klausimą, kas nagrinėjamu atveju yra aktualu. Be to, kandidato lėšoms, skirtoms politinei kampanijai finansuoti, RK numatyta speciali apskaitos ir viešinimo tvarka (RK 110 ir 113 straipsniai), ko šiuo atveju taip pat nebuvo laikomasi.

4.8. Pareiškėjo teiginiai, kad VRK sutapatino užstatą ir lėšas, kurios yra skirtos rinkiminei kampanijai apmokėti, todėl buvo padarytos neteisingos ir neteisėtos išvados, yra nepagrįsti. Priešingai, VRK aiškiai atskiria užstatą ir lėšas, skirtas politinei kampanijai. Pagal RK 114 straipsnio 8 dalies 10 punktą rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl negali būti mokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos. Visos išlaidos, skirtos rinkimų politinei kampanijai finansuoti, gali būti apmokamos tik iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitoje esančių lėšų (RK 114 str. 2 d.). Kadangi rinkimų užstatas nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl jis negali būti apmokamas iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos, o turėjo būti sumokėtas iš politinio komiteto einamosios banko sąskaitos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, nėra svarbu, kam buvo panaudotos neteisėtai gautos lėšos, svarbu, kad jos buvo priimtos ir panaudotos.

4.9. Rinkimų užstato institutas yra išsamiai reglamentuotas RK 88 straipsnyje. Pagal RK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktą, rinkimų užstatą turi sumokėti ta politinė organizacija, kuri dalyvauja rinkimuose, iš savo lėšų, esančių jos einamojoje banko sąskaitoje ir gautų iš leistinų politinių organizacijų finansavimo šaltinių pagal POĮ 19 straipsnio 1 dalį.

4.10. Pareiškėjo argumentas, kad nėra nustatyta sankcijų skyrimo tvarka ir dydžiai, o sankcija neproporcingai didelė, yra nepagrįstas. POĮ 19 straipsnio 13 dalyje yra aiškiai apibrėžta, kad „Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kokią politinė organizacija priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo“. Šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad Komitetas gavo iš pirmininko „tikslinį įnašą“, kas yra laikoma neleistinu politinės organizacijos finansavimo šaltiniu, todėl tokio pat dydžio sumą turi sumokėti į valstybės biudžetą. VRK neturi diskrecijos nustatyti sumos dydžio, nes tai yra nustatyta įstatyme – tokio paties dydžio suma, kuri priimta iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių.

4.11. Komiteto atsakomybė kyla dėl politinės organizacijos gauto neteisėto finansavimo, o klausimas dėl užstatą reglamentuojančių normų yra išvestinis ir tiesiogiai nesusijęs su nustatytu politinės organizacijos finansavimo pažeidimu.

4.12. Pareiškėjas pats teigė ir sutiko, kad tai buvo „tikslinis įnašas“, o ne nario mokestis, kuris būtų teisėtas finansavimo šaltinis. POĮ 19 straipsnyje numatyti nario mokesčių reikalavimai ir apskaitos tvarka. 2022 metais sumokėtas nario mokestis negalėjo viršyti 15 980 Eur.

4.13. 2022 m. nario mokesčio žurnale šios pajamos kaip nario mokestis neapskaitytos. Iš pateikto pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad jis šių lėšų nelaiko nario mokesčiu. Pareiškėjas teigė, kad pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui, kai bus atgautas užstatas. Politinės organizacijos priimtas ir apskaitytas nario mokestis negalėtų būti sugrąžintas jį sumokėjusiam asmeniui. Todėl tokie pareiškėjo ketinimai (panaudoti gautą „tikslinį įnašą“ ir jį vėliau sugrąžinti) yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatymams ir rinkimų principams (RK 3 str.) bei politinių organizacijų finansavimo tvarkai.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ skundą atmetė.

6. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad:

6.1. Pareiškėjas įregistruotas 2022 m. lapkričio 29 d., tikslas – dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Pareiškėjo vadovė yra D. K.

6.2. Į bylą pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjo vadovė D. K. 2022 m. gruodžio 29 d. į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą pervedė 1 600 Eur su paaiškinimu „Tikslinis įnašas rinkimų užstatui“.

6.3. Pareiškėjas iš savo einamosios banko sąskaitos 2022 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu pervedė VRK 1 598 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Politinis komitetas Švari savivalda, Zarasų r. sav. užstatas už 1 sąrašą“.

6.4. Byloje yra VRK 2023 m. kovo 23 d. išsiųstas pareiškėjui laiškas elektroniniu paštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad „peržiūrėjus sistemoje Jūsų pateiktus dokumentus matome, kad Jūs į komiteto sąskaitą įnešėte 1 600 Eur, bet jų neįtraukėte į narių mokesčių registracijos žurnalą. Kodėl?“; parašyta, kad laukiama paaiškinimo.

6.5. Pareiškėjo vadovė D. K. 2023 m. kovo 23 d. elektroniniu paštu pateikė VRK paaiškinimus „Dėl politinio komiteto „Švari savivalda“ sąskaitoje 1 600 Eur: 1 600 Eur į politinio komiteto sąskaitą buvo įneštas tikslinis įnašas rinkimų užstatui sumokėti. Rinkimų užstatas pagal savo turinį ir paskirtį negali būti pripažįstamas lėšomis politinės organizacijos veiklai finansuoti (tai ne išlaidos), keletas argumentų, būtų pildomi kilus ginčui:“ 1) „Užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Nors užstatas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas mūsų teisėje neturi reglamentacijos, tačiau CK 6.70 str. leidžia susitarti dėl kitokių negu įstatyme nustatyti užtikrinimo būdų. Tai reiškia, kad užstatas yra teisėtas užtikrinimas“; 2) „Rinkimų kodekso 88–89 str. reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinamas. Tai yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai įvykdys visus reikalavimus“; 3) „Pagal Rinkimų kodekso 114 str. 12.1 p. išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis“; 4) „VRK grąžinus politinio komiteto „Švari savivalda“ sumokėtą rinkimų užstatą į sąskaitą, pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui“.

6.6. Vadovaujantis pareiškėjo 2022 m. Politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnalu, jis pradėtas 2022 m. lapkričio 11 d., baigtas 2022 m. lapkričio 24 d., jame yra 2 įrašai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. grynaisiais pinigais sumokėtos 2 sumos, kurių atitinkamai viena (14,79 Eur) – mokestis už juridinio asmens pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą, kita (28 Eur) – politinio komiteto registracijos mokestis.

6.7. VRK Pažymoje nurodyta, kad:

1) Peržiūrėjus VRK IS politinių komitetų įkeltus 2022 metų einamųjų banko sąskaitų išrašus ir 2022 m. aiškinamuosius raštus, nustatyta, kad 6 politiniai komitetai gavo lėšų iš fizinių asmenų, kurios neregistruotos politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnale (5 punktas).

2) Patikrinimo metu du politiniai komitetai užregistravo nario mokesčius ir patikrino jų atitiktį Politinių organizacijų įstatymo reikalavimams. Užregistruoti nario mokesčiai atitinka šio įstatymo reikalavimus (6 punktas).

3) Kaip nario mokesčiai į apskaitą neįtrauktos 4 politinių komitetų <...> gautos lėšos.

4) Politinio komiteto „Švari savivalda“ 2023 m . kovo 23 d. atsakyme dėl politinio komiteto pirmininko pervestos, bet politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnale nenurodytos 1 600 Eur sumos (VRK reg. Nr. 1-2169(7.9), nurodoma: „1 600 eurų į politinio komiteto sąskaitą buvo įneštas tikslinis įnašas rinkimų užstatui sumokėti. Rinkimų užstatas pagal savo turinį ir paskirtį negali būti pripažįstamas lėšomis politinės organizacijos veiklai finansuoti (tai ne išlaidos), keletas argumentų, kurie būtų pildomi kilus ginčui:

1) Užstatas yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas; nors užstatas kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas mūsų teisėje neturi reglamentacijos, tačiau CK 6.70 str. leidžia susitarti dėl kitokių negu įstatyme nustatyti užtikrinimo būdų; tai reiškia, kad užstatas yra teisėtas užtikrinimas;

2) RK 88–89 str. reglamentuoja su rinkimų užstatu susijusius teisinius santykius, kuriuose pateikiama jo paskirtis ir įvardijamos sąlygos, kada jis grąžinimas; tai yra drausminamoji priemonė, kaip garantija, kad politinės kampanijos dalyviai įvykdys visus reikalavimus;

3) pagal RK 114 str. 12.1 p. išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų politinės kampanijos išlaidomis;

4) VRK grąžinus politinio komiteto "Švari savivalda" sumokėtą rinkimų užstatą į sąskaitą, pinigai bus grąžinti tikslinį įnašą įnešusiam asmeniui“ (8.4 papunktis).

5) Taigi nustatyta, kad 2022 metais 5 politiniai komitetai: <...> „Švari savivalda“ ir <...> gavo ir priėmė fizinių asmenų lėšas, kurios nebuvo įtrauktos į apskaitą kaip nario mokesčiai, ir šiomis lėšomis sumokėjo 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatus (9 punktas).

6) Politinės organizacijos turi teisę gauti ir priimti politinės organizacijos narių mokesčius, prieš tai patikrinus, ar nario mokestis atitinka Politinių organizacijų įstatymo reikalavimus dėl jo dydžio. Neregistravus gautų lėšų politinės organizacijos nario mokesčio žurnale ir net ketinant jas grąžinti jas sumokėjusiems asmenims, šios lėšos nelaikytinos nario mokesčiais (10 punktas).

7) Nepaisant to, kaip traktuojamos politinės organizacijos, pagal surinktą informaciją, kad ketinama lėšas grąžinti jas įnešusiems asmenims, visais atvejais laikytina, kad politinėms organizacijoms buvo suteiktos fizinių asmenų paskolos, tai yra, pažeidžiant POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, 5 politiniai komitetai: <...> „Švari savivalda“ (1 600 Eur) ir <...> buvo finansuoti kitomis, POĮ 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis (galimos tik paskolos iš Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje) (11 punktas).

8) Visos nurodytos organizacijos šias lėšas, tai yra lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, priėmė ir neįtraukusios jų į apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka, panaudojo, tai yra sumokėjo rinkimų užstatus (po 1 598 Eur) (12 punktas).

9) Pagal POĮ 19 straipsnio 13 dalį, politinė organizacija tokio pat dydžio sumą, kokią priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo, turi pervesti į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad politinių organizacijų gautų ir rinkimų užstatui sumokėti panaudotų lėšų sumos skiriasi, lėšų skirtumas, įskaitant ir banko mokesčius, negrąžintas jas pervedusiems asmenims, visa gauta ir į apskaitą neįtraukta teisės aktų nustatyta tvarka lėšų suma yra laikoma panaudota ir turi būti pervesta į valstybės biudžetą (13 punktas).

7. Teismas aptarė bylai aktualų teisinį reguliavimą – POĮ ir RK nuostatas.

8. Teismas nustatė, kad Komitetas buvo įregistruotas 2022 m. lapkričio 29 d., tikslas – dalyvauti 2023 m. savivaldybių tarybos ir mero rinkimuose Zarasuose. Iš VRK interneto tinklalapyje pateiktos viešai paskelbtos informacijos teismas nustatė, kad 2023 m. kovo mėn. įvyko savivaldybių tarybų ir merų rinkimai, kuriuose dalyvavo politinis komitetas „Švari savivalda“ bei iškėlė kandidatų į tarybos narius sąrašą, kandidatą į merus; rinkimuose pareiškėjas gavo vieną mandatą savivaldybės taryboje, pareiškėjo iškeltas kandidatas į merus meru nebuvo išrinktas.

9. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, kad rinkimų užstatą pareiškėjas sumokėjo iš savo einamosios banko sąskaitos (siekdamas būti užregistruotas (kaip politinis komitetas) politinės kampanijos dalyviu), mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Politinis komitetas Švari savivalda, Zarasų r. sav. užstatas už 1 sąrašą“. Teismas pažymėjo, kad pats pareiškėjas skunde nurodė, kad pareiškėjo vadovė įnešė tikslinį 1 600 Eur dydžio įnašą rinkimų užstatui sumokėti į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą, tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai.

10. Įvertinęs RK ir POĮ nuostatas, teismas konstatavo, kad išlaidos rinkimų užstatui sumokėti nelaikomos rinkimų kompanijos išlaidomis ir dėl šios priežasties negali būti apmokamos iš rinkimų politinės kampanijos sąskaitos (RK 114 str. 8 d. 10 p., 114 str. 12 d., 67 str. 3 d.). Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nekyla ginčas, kad pareiškėjas rinkimų užstatą sumokėjo iš savo einamosios banko sąskaitos, o ne rinkimų politinės kampanijos sąskaitos. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad pagal RK 89 straipsnio 1, 2, 5, 6 dalių nuostatas, rinkimų užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam subjektui – politinei organizacijai ar kandidatui. Teismas taip pat pastebėjo, kad jeigu rinkimų užstatą iš savo einamosios banko sąskaitos sumokėjo pareiškėjas, lėšos, iš kurių buvo sumokėtas rinkimų užstatas, į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą turėjo patekti iš finansavimo šaltinių, kurie nurodyti įstatymuose. Teismas nurodė, kad POĮ 19 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas politinių komitetų finansavimo šaltinių, o POĮ 19 straipsnio 11 straipsnyje įtvirtintas draudimas finansuoti politinius komitetus kitomis, POĮ 19 straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

11. Teismas nustatė, kad lėšas, skirtas rinkimų užstatui sumokėti, į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą pervedė pareiškėjo vadovė. Vertindamas POĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus politinių komitetų finansavimo šaltinius ir bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad pareiškėjo vadovė iš esmės galėjo pareiškėjui pervesti lėšas kaip politinio komiteto nario mokestį arba kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde pats nurodė, jog pareiškėjui 0,6 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą fiziniai asmenys galės skirti tik 2023 m. mokestiniam laikotarpiui pasibaigus. Bylos nagrinėjimo metu 2023 m. mokestinis laikotarpis nebuvo pasibaigęs. Dėl politinio komiteto nario mokesčio, teismas pažymėjo, kad pagal POĮ 19 straipsnio 6 dalį politiniai komitetai turi pareigą politinio komiteto narių mokesčių registracijos žurnale registruoti nario mokesčius sumokėjusius savo narius, nurodydamos jų sumokėtų nario mokesčio dydžius. Teismas nustatė, kad byloje esančiame pareiškėjo 2022 m. Politinės partijos narių mokesčių registracijos žurnale nurodyta, kad jis pradėtas 2022 m. lapkričio 11 d., baigtas 2022 m. lapkričio 24 d., jame yra 2 įrašai, kad 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. lapkričio 24 d. grynaisiais pinigais sumokėtos 2 sumos, kurių atitinkamai viena (14,79 Eur) – mokestis už juridinio asmens pavadinimo įtraukimą į Juridinių asmenų registrą, kita (28 Eur) – politinio komiteto registracijos mokestis. Taigi, pagal pareiškėjo Politinės partijos nario mokesčių registracijos žurnalą, 2022 m. lapkričio mėn. pareiškėjo vadovė sumokėjo 42,79 Eur nario mokesčio, duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų sumokėta daugiau nario mokesčio ir (arba) kitomis datomis – minėtame žurnale nėra. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo priimti 1 600 Eur iš pareiškėjo vadovės D. K. vertintini kaip lėšos pareiškėjo priimtos ir panaudotos iš neleistinų finansavimo šaltinių.

12. Apibendrindamas teismas vertino, kad VRK Sprendime pagrįstai pripažino, kad Komitetas pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis priimdamas 1 600 Eur ir panaudodamas lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių; sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti VRK Sprendimo 1 punktą ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis.

13. Teismas sprendė, kad konstatavus, jog pareiškėjas priėmė ir panaudojo lėšas (priėmė pareiškėjo vadovės pervestus į pareiškėjo einamąją banko sąskaitą 1 600 Eur ir panaudojo juos rinkimų užstatui 2023 m. rinkimuose sumokėti) iš neleistinų finansavimo šaltinių, ir atsižvelgdamas į POĮ 19 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą reguliavimą, atmetė ir pareiškėjo reikalavimą panaikinti VRK Sprendimo 3 punktą ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

III. 14. Pareiškėjas politinis komitetas „Švari savivalda“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Sprendimo 1 punkto dalį, kurioje pripažintą, kad Komitetas priimdamas ir panaudodamas lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, ir panaikinti Sprendimo 3 punkto įpareigojimą Komitetui Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinų priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

15. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

15.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo „rinkimų užstato“ kaip atskiro teisės instituto ir jo vietos rinkimų teisėje. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai „rinkimų užstato“ institutui tiesiogiai taikė finansavimo šaltiniams reglamentuoti skirtas POĮ normas.

15.2. Vadovaujantis RK 75 straipsnio 4 dalimi rinkimų užstatas politiniam komitetui siekiant dalyvauti savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, gali būti mokamas tiek politinio komiteto, tiek paties kandidato iš kredito įstaigos sąskaitos.

15.3. Komiteto pirmininkė, būsima kandidatė į Zarasų rajono meres ir tarybos narius į Komiteto banko einamąją sąskaitą įnešė tikslinį 1 600 Eur dydžio įnašą rinkimų užstatui sumokėti. Atsakovas reikalavo, kad rinkimų užstatas negali būti mokamas iš Komiteto nario / kandidato sąskaitos, o turi būti mokamas tik iš politinės organizacijos einamosios sąskaitos. Visi įrašai, susiję su rinkimų užstato šaltiniu, buvo fiksuoti atsakovo reikalaujamuose dokumentuose. Kandidato pervesti pinigai buvo apskaitomi kaip „tikslinis įnašas“ rinkimų užstatui sumokėti, todėl nebuvo registruoti nario mokesčių registracijos žurnale, nes komiteto nario–kandidato į merus, įnešusio 1 600 Eur sumą tikslas nebuvo finansuoti politinio komiteto veiklos, o užstatą sugrąžinus į Komiteto sąskaitą, jį susigrąžinti.

15.4. Atsakovo reikalavimas, kad rinkimų užstatas, siekiant politinį komitetą registruoti politinės kompanijos dalyviu, būtų mokamas išimtinai iš politinio komiteto sąskaitos, buvo nepagrįstas.

15.5. Informacinėje bazėje pareiškėjo paskyroje buvo visa informacija apie rinkimų užstato mokėjimą, atsakovas priėmė pareiškinius dokumentus ir politinį komitetą registravo politinės kampanijos dalyviu, o politinio komiteto pirmininką – kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus, todėl atsakovas šiuo sprendimu tiek politiniam komitetui, tiek kandidatei, pervedusiai pinigines lėšas rinkimų užstatui sumokėti, leido pagrįstai tikėti, kad viskas teisinga ir teisėta. Suformuotas lūkestis, kad pasibaigus rinkimams ir įvykdžius visus reikalavimus, kurių vykdymą garantuoja rinkimų užstatas, rinkimų užstato dydžio piniginė suma bus grąžinta.

15.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nesirėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Atsakovas nepagrįstai, jau pirminiame etape susiaurino užstato mokėtojų ratą ir ribojo politinio komiteto nario–pirmininko, kandidato teises į nuosavybę (pinigines lėšas).

15.7. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino užstatą ir lėšas, kurios yra skirtos rinkiminei kampanijai apmokėti, todėl buvo padarytos neteisingos ir neteisėtos išvados. Lėšos, skirtos politinei kampanijai finansuoti negali būti tapatinamos su užstatu rinkimų užstatu, nes šių institutų tikslai yra skirtingi. Užstatui skirtos lėšos nėra naudojamos politinės kampanijos dalyvio reklamos kampanijai apmokėti, politinės organizacijos veiklai finansuoti.

15.8. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę už rinkimų procedūrų ir priemonių, kiek tai susiję su rinkimų užstatu, teisėtumu nepagrįstai perkėlė išimtinai silpnajai šaliai, šiuo atveju naujai įsteigtai politinei organizacijai.

15.9. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš Komiteto narės, kandidatės rinkimuose į Zarasų rajono savivaldybės merus ir tarybos narius, rinkimų užstatui sumokėti, pažeidė POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalis ir nevertino aplinkybės, kad Komiteto vadovė, skirdama pinigus rinkimų užstatui sumokėti, buvo Komiteto narė ir kandidatė į politikus rinkimuose. Lėšos, kurios buvo gautos iš asmeninių kandidatų lėšų, nėra ir negali būti laikomos neteisėtomis (RK 104 str. 1 d. 2 p.). RK aiškiai yra išvardinta ir užstato grąžinimo tvarka. Šios lėšos nėra skirtos politinės kampanijos dalyvio finansavimui, t. y. reklamos ir kitų išlaidų padengimui.

15.10. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo / nepasisakė dėl nuobaudos dydžio ir baudžiamų asmenų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas sukelia tiesiogines pasekmes politinės organizacijos nariui, kandidatui, kuris pagal RK nuostatas turi teisę finansuoti politinę organizaciją, todėl iš teisėtų veiksmų negali kilti atsakomybė ir nuobauda fiziniam asmeniui.

15.11. Pareiškėjas (steigėjų dauguma 2015 m., 2017 m. ir 2023 m. rinkimuose išliko tapati) jau trečią kartą dalyvaudamas rinkimuose, rinkimų užstato kontekste, elgėsi pagal tas pačias taisykles ir turėjo lūkestį, kad rinkimų užstatas kaip ir 2015 m. bei 2017 m. rinkimuose į savivaldybės tarybas ir merus, bus grąžintas. Rinkimų užstato institutas savo turiniu ir paskirtimi išliko tapatus kaip ir galiojusiame Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme bei Politinių kompanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme.

16. Atsakovas VRK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai argumentai ir faktinės aplinkybės:

17.1. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad teismas rinkimų užstatą sutapatino su lėšomis, kurios yra skirtos rinkimų kampanijai apmokėti. Priešingai, teismas sprendime aiškiai šias sąvokas atskyrė.

17.2. Kadangi rinkimų užstatas pagal įstatymą nėra laikomas rinkimų politinės kampanijos išlaidomis, todėl jis turi būti mokamas iš politinės organizacijos einamosios sąskaitos, kas šiuo atveju ir buvo padaryta – Komitetas sumokėjo 1 598 Eur rinkimų užstatą iš savo einamosios sąskaitos. Pats rinkimų užstato sumokėjimas iš einamosios sąskaitos atitinka įstatymų nuostatas, tačiau šios lėšos turėjo būti gautos iš leistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, t. y. iš tokių šaltinių, kurių sąrašas yra baigtinis ir išvardintas POĮ 19 straipsnio 1 dalyje. Komitetui priėmus 1 600 Eur sumą, kaip pats Komitetas nurodo „tikslinį įnašą“, iš neleistino politinių organizacijų finansavimo šaltinio, buvo pažeistos nuostatos, reglamentuojančios galimus finansavimo šaltinius.

17.3. Skunde nepagrindžiama, kokią įtaką aplinkybė, kad rinkimų užstatui sumokėti pinigines lėšas pervedusi Komiteto vadovė D. K. buvo kandidatė į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus, turi teisiniam šios situacijos vertinimui, kaip ta aplinkybė keičia esančias faktines aplinkybes, t. y. kad Komiteto vadovė pinigines lėšas pervedė į Komiteto sąskaitą, jų niekaip neapskaitė ir vėliau neapskaitytos lėšos buvo panaudotos užstato apmokėjimui. D. K. buvo kandidatė, tačiau ją į tarybos narius ir merus iškėlė Komitetas, ji nebuvo pati save išsikėlusi kandidatė pagal RK 72 straipsnio 1 dalį.

17.4. Pareiškėjas skunde vadovavosi ne galiojančiais teisės aktais, o savo paties įsitikinimais ir prielaidomis, teigdamas, kad veikė taip, kaip ankstesniuose rinkimuose.

17.5. Pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl Komitetui skirtos sankcijos proporcingumo.

17.6. Komitetas, priimdamas ir panaudodamas lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė POĮ, todėl pareiškėjo pozicija, kad jis šioje situacijoje veikė teisėtai yra neteisinga. Teisinės pasekmės pagal ginčijamą Sprendimą tenka juridiniam asmeniui – Komitetui, o ne fiziniam asmeniui. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde klysta dėl to, kam kyla teisinės pasekmės.

17.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino POĮ teisės normas, susijusias su politinių organizacijų finansavimo šaltiniais. Komitetas priimdamas ir panaudodamas lėšas iš neleistinų finansavimo šaltinių pažeidė POĮ, todėl nei pats Komitetas, nei jo iškelti kandidatai negalėjo turėti jokių pagrįstų lūkesčių, kad šios lėšos bus panaudotos teisėtai. Nustačius, kad buvo panaudotos lėšos iš neteisėtų politinių organizacijų finansavimo šaltinių, VRK pagrįstai priėmė sprendimą iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą. Šiame įstatyme nėra nustatyta, kad VRK gali priimti sprendimą įpareigoti pervesti į valstybės biudžetą tik dalį neteisėtai priimtų lėšų. Todėl įstatymo normos buvo pritaikytos tinkamai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2023 m. liepos 20 d. sprendimo Nr. Sp-195 „Dėl politinių organizacijų lėšų 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimų užstatams sumokėti teisėtumo ir apskaitos“ 1 punkto, ta apimtimi, kiek pripažinta, kad pareiškėjas politinis komitetas „Švari savivalda“, priimdamas ir panaudodamas lėšas (1 600 Eur) iš neleistinų finansavimo šaltinių, pažeidė Politinių organizacijų įstatymo 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, ir 3 punkto, ta apimtimi, kiek pareiškėjas įpareigotas Sprendimo 1 punkte nurodytas iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo iš pareiškėjo vadovės priimtos piniginės lėšos vertintinos kaip lėšos priimtos ir panaudotos iš neleistinų finansavimo šaltinių, todėl sprendė, kad VRK ginčijamu Sprendime pagrįstai pripažino, kad Komitetas pažeidė POĮ (redakcija Nr. XIV-1429, 2022 m. rugsėjo 27 d.) 19 straipsnio 1 ir 11 dalis, nustatančias politinių organizacijų finansavimo šaltinius ir draudimą finansuoti politines organizacijas iš kitų tame pačiame straipsnyje nenurodytų šaltinių. Taip pat teismas vertino, kad VRK vadovaudamasi POĮ 19 straipsnio 13 dalimi pagrįstai įpareigojo pareiškėją iš neleistinų finansavimo šaltinių priimtas ir panaudotas lėšas per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nesivadovavo ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nenustatė bylai reikšmingų faktinių aplinkybių, neįvertino VRK taikytos priemonės proporcingumo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

21. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, nurodytų šios nutarties 6 punkte.

22. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas išsamiai aptarė teisinį reguliavimą dėl politinių organizacijų, į kurios sąvoką patenka ir politiniai komitetai, finansavimo šaltinių ir sąlygas, rinkimų užstato mokėjimo ir grąžinimo pagrindus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog POĮ ir RK (redakcija Nr. XIV-1381, 2022 m. liepos 19 d.) nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai.

23. Nagrinėjamu atveju POĮ 19 straipsnio 1 dalis nustato baigtinį politinių organizacijų finansavimo šaltinių sąrašą (politinių organizacijų finansavimo šaltiniai yra tik šie: 1) politinės organizacijos nario mokesčiai; 2) valstybės biudžeto asignavimai politinėms partijoms; 3) politinės organizacijos lėšos, gautos iš šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos kitos jos veiklos; 4) Lietuvos Respublikoje registruotų bankų arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje registruotų bankų padalinių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, politinei organizacijai suteiktos paskolos; 5) palūkanos už banko sąskaitoje esančias lėšas; 6) nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriama 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalis; 7) politinės kampanijos laikotarpiu politinės organizacijos gaunamos turinčių teisę aukoti fizinių asmenų aukos šios politinės organizacijos politinei kampanijai finansuoti), o 11 dalis numato imperatyvų draudimą finansuoti politines organizacijas kitomis, šiame straipsnyje nenurodytomis, lėšomis.

24. Nors kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas pareiškėjo vadovė iš esmės galėjo pareiškėjui pervesti lėšas kaip politinio komiteto nario mokestį arba kaip nuolatinio Lietuvos gyventojo savanoriškai skiriamą 0,6 procento dydžio sumokėto metinio pajamų mokesčio dalį, tačiau nagrinėjamu atveju šios pervestos lėšos nėra pripažintinos kaip nurodyti finansavimo šaltiniai. Ginčo laikotarpiu 2023 m. mokestinis laikotarpis dar nebuvo pasibaigęs, todėl pareiškėjo vadovė negalėjo paskirti pareiškėjui savo gyventojų pajamų mokesčio dalies kaip paramos. Nagrinėjamu atveju pervestos lėšos negali būti pripažintos ir kaip politinio komiteto nario mokestis, kadangi bylos duomenys nuosekliai patvirtina, kad jos neatitinka POĮ 19 straipsnio 6 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. nėra užregistruotas Politinės organizacijos narių mokesčių registracijos žurnale kaip toks mokestis (žr. šios nutarties 6.6 p.). Be kita ko, pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas šių lėšų nepripažįsta kaip politinio komiteto nario mokesčio arba kaip metinio gyventojų pajamų mokesčio dalies. Taigi konstatuotina, kad pareiškėjo vadovės pareiškėjui pervestos lėšos negali būti laikomos nei vienu iš POĮ 19 straipsnio 1 dalyje sąraše nurodytu finansavimo šaltinių.

25. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės tvirtina, kad pareiškėjo vadovė turėjo teisę pervesti pareiškėjui rinkimų užstatą kaip tikslinį įnašą, nepriklausomai nuo POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalyse įtvirtintų nuostatų. Pažymėtina, kad rinkimų užstato sumokėjimas viena iš kandidatų sąrašo / kandidato registravimo sąlygų (RK 81 str. 5 d. 1 p.), dokumentas, patvirtinantis, kad yra politinės partijos, politinio komiteto ar paties kandidato sumokėtas rinkimų užstatas yra vienas iš pareiškinių dokumentų (RK 75 str. 4 d.). RK 88 straipsnis nustato rinkimų užstato dydį, o RK 89 straipsnis nustato rinkimų užstato grąžinimo sąlygas ir tvarką. Įvertinusi aptartą reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad minėtos nuostatos nepaneigia POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalyse įtvirtinto reguliavimo dėl leistinų politinių organizacijų (įskaitant ir politinius komitetus) finansavimo šaltinių. Pažymėtina, kad minėtos rinkimų užstato nuostatos nepaneigia sąlygos, kad politinė organizacija gali būti finansuojama tik iš leistinų finansinių šaltinių (POĮ 19 str. 1 d.), todėl pareiškėjo argumentas, kad Komiteto vadovė galėjo pervesti tikslinį įnašą nepriklausomai nuo to, kad jis nepatenka į POĮ 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąrašą, yra nepagrįstas.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis RK 75 straipsnio 4 dalimi rinkimų užstatas politiniam komitetui siekiant dalyvauti savivaldybių tarybų ir mero rinkimuose, gali būti mokamas tiek iš politinio komiteto, tiek paties kandidato sąskaitos, todėl atsakovas nepagrįstai reikalavo, jog rinkimų užstatą sumokėtų ne Komiteto narys / kandidatas, o politinė organizacija. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo kas nagrinėjamu atveju sumokėjo rinkimų užstatą (jį sumokėjo Komitetas), be to bylos ginčo dalykas yra dėl gauto finansavimo, o ne dėl jo panaudojimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad minėti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi.

27. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas turėjo teisėtą lūkestį, jog pasibaigus rinkimams ir įvykdžius reikalavimus, rinkimų užstatas bus grąžintas pareiškėjui, nes atsakovas priėmė pareiškinius dokumentus ir politinį komitetą registravo politinės kampanijos dalyviu, o politinio komiteto pirmininką – kandidatu į Zarasų rajono savivaldybės tarybos narius ir merus, yra nepagrįsti. RK 81 straipsnio nuostatos numato konkrečias aplinkybes ir sąlygas kada kandidatas ar kandidatų sąrašas neregistruojamas arba registracija panaikinama. Minėtos nuostatos nepaneigia POĮ 24 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintos VRK kompetencijos kontroliuoti, kaip politinės organizacijos laikosi šio įstatymo reikalavimų, ir siūlyti traukti juos atsakomybėn už šio įstatymo pažeidimus arba kreipiasi į kitas institucijas, pagal įstatymus kompetentingas tikrinti, kaip laikomasi įstatymų nustatytų reikalavimų. Atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad buvo pažeisti pareiškėjo teisėti lūkesčiai.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susiaurino užstato mokėtojų ratą ir ribojo politinio komiteto nario–pirmininko, kandidato teises į nuosavybę (pinigines lėšas). Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjas subjektyviai aiškina cituojamą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarimo 37.5 punktą ir Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. kovo 28 d. sprendimą byloje Sukhovetskyy prieš Ukrainą, pareiškimas Nr. 13716/02. Kaip jau nurodytą, byloje ginčas kylą dėl politinės organizacijos finansavimo šaltinių teisėtumo, o ne dėl gauto finansavimo panaudojimo. Todėl su gauto finansavimo panaudojimu susiję aspektai šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis RK 104 straipsnio 1 dalies 2 punktu lėšos, kurios buvo gautos iš asmeninių kandidatų lėšų, negali būti laikomos neteisėtomis. Pažymėtina, jog minėtas straipsnis yra susijęs su rinkiminės kampanijos finansavimu, o ne su užstato mokėjimu, kadangi užstatas negali būti mokamas už rinkiminės kampanijos lėšas (RK 114 str. 2 d., 8 d. 10 p.). Teisėjų kolegija be kita ko pažymi, kad pareiškėjo minima RK 104 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata reglamentuoja savarankiško dalyvio rinkimų politinės kampanijos finansavimo šaltinius. Kaip matyti iš www.vrk.lt puslapyje pateikiamos informacijos apie D. K., ji yra atstovaujamasis politinės kampanijos dalyvis, kurią atstovauja Komitetas. Komitetui kaip politinei organizacijai taikomos POĮ nuostatos, be kita ko ir POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalys.

30. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo argumentai apie tai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl nuobaudos dydžio ir baudžiamų asmenų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą netaikyti POĮ 19 straipsnio 13 dalies, numatančios, jog jeigu politinė organizacija priima ir panaudoja lėšas iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą, kuriuo įpareigoja politinę organizaciją tokio pat dydžio sumą, kokią politinė organizacija priėmė iš neleistinų politinės organizacijos finansavimo šaltinių ir panaudojo, per 20 darbo dienų pervesti į valstybės biudžetą, išskyrus atvejus, kai dėl šiurkštaus šio įstatymo pažeidimo politinei partijai nebuvo skirti valstybės biudžeto asignavimai. Taip pat dėl argumentų susijusių su tuo, kam taikomos Sprendimo pasekmės, sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjamu atveju už nustatytus POĮ 19 straipsnio pažeidimus atsakomybė taikoma Komitetui, o ne D. K.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad RK nuostatos susijusios su rinkimų užstato grąžinimu niekaip nepaneigia imperatyvaus POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalyse nustatyto reikalavimo.

32. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo argumentai, jog jis jau trečią kartą dalyvaudamas rinkimuose tokiu pat principu mokėjo rinkimų užstatą yra deklaratyvaus pobūdžio, be to tai nepaneigia nustatyto POĮ 19 straipsnio 1 ir 11 dalių pažeidimo.

33. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo politinio komiteto „Švari savivalda“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė