2021-12-29 Nr. AB-28160-3-63-3-00631-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2475-556/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00631-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.3; 24.7; 41; 57.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bedrovės „Jūros smeltė“ skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jūros smeltė“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2020 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. (4.27)-D3-1600 „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl atsisakymo suderinti 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei dėl atsisakymo suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui; 2) įpareigoti atsakovą patenkinti Bendrovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymus ir suderinti likusių 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui. Pareiškėjas taip pat prašė jam iš Administracijos priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. UAB „Jūros smeltė“ paaiškino, kad Administracijai 2020 m. balandžio 8 d. pateikė prašymą dėl 8 kioskų, esančių (duomenys neskelbtini), projektų suderinimo 3 metų terminui, tačiau atsakovas Sprendime suderino tik dalį projektų, t. y. vietoje 8 kioskų projektų suderino 4 kioskų, kurių numeriai pagal statinių išdėstymo schemą yra Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 7, projektus laikotarpiui iki 2021 m. spalio 15 d.; Administracija atsisakė derinti 4 kioskų, kurių numeriai pagal statinių išdėstymo schemą yra Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus, taip pat atsisakė suderinti visus 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, suderindama dalį kioskų projektų 1,6 metų laikotarpiui.

3. Bendrovė teigė, kad atsakovas skundžiamame individualiame akte nepagrįstai nurodė, jog vadovaujantis Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintu Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiuoju planu (toliau – Specialusis planas), 8 kioskai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), prieštarautų maksimaliai galimam įrenginių ar statinių skaičiui šiame žemės sklype. Pareiškėjas pažymėjo, kad Administracija rėmėsi Specialiojo plano 4.2 skirsniu ir teigė, jog prekybos įrenginių maksimalus kiekis privačiame sklype nustatomas laikantis šių reikalavimų: pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė; maksimaliam įrenginių skaičiui nustatyti yra vertinamas laisvas, neužstatytas pastatais, kitais statiniais ar įrenginiais žemės sklypo kraštinės plotas; šiuo atveju laikino statinio užstatymo plotas prilyginamas pastatais užstatytam plotui. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad jeigu žemės sklypo kraštinė, pagal kurią apskaičiuojamas maksimalus ginčo kioskų kiekis žemės sklype, yra užstatyta kitais statiniais, pastatais ar įrenginiais, tokių statinių ilgis atimamas iš žemės sklypo kraštinės ilgio ir tai lemia maksimalų leistiną ginčo kioskų kiekį žemės sklype. UAB „Jūros smeltė“ paaiškino, kad žemės sklypo kraštinė ties (duomenys neskelbtini) nėra užstatyta jokiais statiniais, o greta pastato – vilos „Jūros akis“ – iš (duomenys neskelbtini) pusės yra įrengta kavinės lauko terasa su medine grindinio danga ir ši lauko terasa gali būti vertinama kaip atvira lauko terasa. Bendrovė akcentavo, kad Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktas nustato, jog atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) nėra įskaičiuojamos į užstatymo plotą. Nurodė, kad stiklo atitvarai yra atviros lauko terasos sudedamoji dalis, todėl atvira lauko terasa kartu su atitvarais neturi būti įskaičiuojama į užstatymo plotą.

4. Pareiškėjas nurodė, kad kioskai yra tvarkingi, prižiūrėti, visiškai sukomplektuoti, visi 8 kioskai yra vieningos konstrukcijos ir spalvinių sprendimų, nudažyti projekte numatytomis spalvomis, nesurūdiję, nesulankstyti, todėl atitinka Palangos miesto savivaldybės tarybos 2015 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. T2-348 patvirtintų Prekybos viešosiose vietose taisyklių (toliau – Prekybos viešosiose vietose taisyklės) 12 punkto reikalavimus.

5. Bendrovės nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad ji kioskus išdėstytų išlaikydama proporcingą atstumą tarp jų, kadangi Specialiojo plano sprendiniai numato priešingai – kad prekybos įrenginiai pagal (duomenys neskelbtini) turi būti išdėstyti laikantis linijinio būdo ir koncentruotai, sudarant nepertraukiamą prekybos įrenginių grupę, t. y. be jokių tarpų tarp prekybos įrenginių. Pareiškėjas nesutiko, kad kioskai turi būti išdėstyti taip, jog nesudarytų vientiso ir didelio pastato vaizdo, konkuruojančio su kultūros vertybe.

6. UAB „Jūros smeltė“ nuomone, Administracija nepagrįstai netenkino prašymo suderinti kioskų projektus 3 metų laikotarpiui ir suderino 4 kioskų projektus iki 2021 m. spalio 15 d., t. y. skaičiuojant nuo skundžiamo akto priėmimo (2020 m. gegužės 15 d.), kai kioskų projektai buvo suderinti, faktiškai pareiškėjas turi teisę vykdyti prekybą iš šių kioskų 17 mėnesių.

7. Bendrovė teigė, kad atsakovas 4 kioskų projektus atsisakė suderinti sąmoningai neteisingai vertindamas arba visiškai nevertindamas jos pateiktos informacijos ir dėl to nepagrįstai iš žemės sklypo kraštinės ilgio atėmė vilos „Jūros akis“ atviros lauko terasos ir tvoros ilgį. Pareiškėjo nuomone, Administracija piktnaudžiauja leidimų išdavimo tvarka, siekia apriboti jo komercinės veiklos vykdymą išsinuomotame žemės sklype, kurio tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos; atsakovas, atsisakydamas suderinti likusius 4 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, tokiais savo veiksmais daro turtinę žalą UAB „Jūros smeltė“, todėl ji negauna pajamų iš prekybos iš likusių 4 kioskų.

8. Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Jūros smeltė“ atstovė iš esmės palaikė Bendrovės skundą jame išdėstytais motyvais ir argumentais.

9. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

10. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, Administracija paaiškino, kad Bendrovė siekia Žemės sklype (prie jo kraštinės prie (duomenys neskelbtini)) įrengti 8 kioskus, tačiau vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, maksimalus galimas laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių skaičius yra tik 4, kadangi yra vertinama laisva, neužstatyta žemės sklypo kraštinė prie (duomenys neskelbtini).

11. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymai yra teikiami dėl kioskų išdėstymo prie (duomenys neskelbtini) kraštinės, todėl vadovaujamasi Laikinų statinių ir prekybos įrenginių vietų išdėstymo Palangos mieste specialiojo plano (duomenys neskelbtini) sprendinių detalizacijos brėžiniu, kuriame reglamentų privatiems sklypams 2 punktas nustato maksimalių prekybos įrenginių kiekių privačiame sklype reglamentus: „Prekybos įrenginių maksimalus kiekis privačiame sklype nustatomas laikantis šių reikalavimų: pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė“.

12. Administracija nurodė, kad UAB „Jūros smeltė“ teiginiai, neva ji sąmoningai Bendrovės atžvilgiu ne taip taiko Specialiojo plano nuostatas ar tyčia nesiremia jo 4.2 skirsnio 1 punkte numatyta išimtimi dėl atviros lauko terasos, tėra subjektyvi ir jokiomis objektyviomis aplinkybėmis neparemta nuomonė. Atsakovas nurodė, kad visiems be išimčių vienodai taiko Specialiojo plano nuostatas bei vertina tik laisvą, neužstatytą ir jokiais kitais įrenginiais (statiniais) neužimtą žemės sklypo kraštinės plotą.

13. Administracijos nuomone, Bendrovės pateiktas 2020 m. birželio 1 d. esamos situacijos tyrimo aktas (toliau – Tyrimo aktas), atliktas specialistų, kurių kvalifikacijas pagrindžiantys dokumentai yra pateikti, yra subjektyvus Specialiojo plano aiškinimas, kuris negali pretenduoti į oficialų norminio teisės akto aiškinimą bei taikymą, o Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiojo architekto pagrindinė funkcija yra Palangos miesto teritorijų ir kraštovaizdžio planavimas, urbanistika bei architektūra.

14. Atsakovas nurodė, kad vila „Jūros akis“ yra Žemės sklypo kampe bei užima sklypo kraštinę tiek prie (duomenys neskelbtini), tiek prie (duomenys neskelbtini) kraštinės, ir pažymėjo, kad Žemės sklypo kraštines faktiškai užima viloje „Jūros akis“ esančios kavinės terasa, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šaligatviais. Administracija pažymėjo, kad administracinėje byloje Nr. eI3-1941-583/2020 teikė Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolą, iš kurio matosi faktinė situacija, kad kavinės „Jūros akis“ terasa nėra atvira, ji prie pat (duomenys neskelbtini) yra atitverta tvora ir stikliniu atitvaru. Atsakovas akcentavo, kad tvora ir stiklinis atitvaras ribojasi su Žemės sklypo ribomis ir (duomenys neskelbtini) šaligatviu, šiame plote fiziškai nėra galimybės statyti įrenginių (tuo labiau kioskų), todėl ši žemės sklypo kraštinės dalis šiuo atveju negali būti skaičiuojama.

15. Administracija pažymėjo, kad sprendžiant dėl maksimalaus leistino laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių ar statinių skaičiaus Žemės sklype, turi būti vertinamas laisvas, neužstatytas žemės sklypo kraštinės prie (duomenys neskelbtini) plotas.

16. Atsakovo nuomone, Sprendimas visiškai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytus individualiam administraciniam aktui taikomus reikalavimus, t. y. sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (atsisakymas derinti 4 iš prašomų 8 kioskų projektus) yra visapusiškai motyvuota, Sprendimas neturi esminių trūkumų, sudarančių savarankiško ir pakankamo pagrindo jį pripažinti neteisėtu bei panaikinti. Be to, atsakovas negali būti teismo įpareigotas atlikti konkrečius Bendrovės prašomus atlikti veiksmus, kadangi teismas tik sprendžia ginčą dėl teisės.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Jūros smeltė“ tenkino: Sprendimo dalį dėl atsisakymo suderinti 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei dėl atsisakymo suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, ir Administraciją įpareigojo patenkinti Bendrovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymus bei suderinti likusių 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui. Teismas iš dalies patenkino pareiškėjo prašymą dėl bylos nagrinėjimo išlaidų atlyginimo ir jam iš atsakovo priteisė 1 022,5 Eur išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

18. Teismas nustatė, kad UAB „Jūros smeltė“ pagal 2014 m. liepos 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-(14.16.55)-49 yra 0,2451 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2023 m. gruodžio 30 d. Bendrovė, siekdama Žemės sklype vykdyti komercinę veiklą iš laikinų prekybos įrenginių (kioskų), 2020 m. balandžio 8 d. Administracijai pateikė prašymą dėl 8 laikinų prekybos įrenginių (kioskų) Žemės sklype derinimo bei leidimų prekiauti ir teikti paslaugas iš šių įrenginių išdavimo. Atsakovas 2020 m. balandžio 29 d. raštu Nr. (4.27.)-D3-1511 „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) žemės sklype (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad vadovaujantis galiojančiu reguliavimu, Žemės sklype prie (duomenys neskelbtini) kraštinės maksimalus leistinas laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių skaičius yra 4, bei pasiūlė per 10 darbo dienų nuo šio rašto gavimo dienos patikslinti kioskų išdėstymo schemas Žemės sklype, atsižvelgiant į pateiktas pastabas. 2020 m. gegužės 7 d. UAB „Jūros smeltė“ atsakovui pateikė raštą-papildymą prie 2020 m. balandžio 8 d. prašymų ir aiškinamųjų raštų „Dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų, nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo“. Išnagrinėjusi minėtus pareiškėjo prašymus, Administracija priėmė Sprendimą, kuriame suderino tik dalį projektų.

19. Išsamiai aptaręs Sprendimo turinį bei pacitavęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 37 punkto, Prekybos viešosiose vietose taisyklių 5 ir 18 punktų bei Administracijos direktoriaus 2016 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A1-49 patvirtinto Prašymų leidimams prekiauti ar teikti paslaugas viešosiose vietose gauti priėmimo, leidimų, leidimų dublikatų išdavimo, leidimų galiojimo panaikinimo tvarkos aprašo 6 ir 11 punktų nuostatas, teismas nurodė, kad Administracija, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais, taip pat laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Aptaręs Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 punktų bei 8 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad spręsdamas, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą, teismas privalo įvertinti jame išdėstytų faktinių bei teisinių argumentų pagrįstumą.

20. Teismas pažymėjo, kad iš Sprendimo turinio matosi, jog atsakovas, atsisakydamas derinti 4 kioskų projektus, rėmėsi Specialiojo plano 4.2 skirsniu ir teigė, kad prekybos įrenginių maksimalus kiekis privačiame sklype nustatomas laikantis šių reikalavimų: pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė bei maksimaliam įrenginių skaičiui nustatyti yra vertinamas laisvas, neužstatytas pastatais, kitais statiniais ar įrenginiais žemės sklypo kraštinės plotas.

21. Teismas pažymėjo, kad Specialiojo plano 4.2 skirsnyje „Laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymo tekstiniai reglamentai privatiems sklypams, esantiems Palangos miesto centrinėje dalyje, pažymėtoje Palangos miesto Bendrajame plane iki 2015 m. (P10, P11 rajonai)“ nurodoma, jog Palangos miesto istorinėje dalyje (unikalus objekto kodas kultūros vertybių registre – 12613) laikinų pastatų statyba galima tik pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Teismas nurodė, kad laikinų statinių statyba galima privačiuose sklypuose: jei neviršijamos leistinos žemės sklypo užstatymo tankio (UT) rodiklių reikšmės, nustatytos Teritorijų planavimo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-7, sodybinio ir vienbučio blokuoto užstatymo teritorijose – Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“, patvirtinto aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, 9 priede arba galiojančiame teritorijų planavimo dokumente, kurio reglamentai taikomi konkrečiam sklypui, kuriame pageidaujama statyti laikiną statinį. Šiuo atveju laikino statinio užstatymo plotas prilyginamas pastatais užstatytam plotui. Atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) neįskaičiuojamos į užstatymo plotą, o dengtos lauko terasos įskaičiuojamos.

Bet kokiu atveju privalėtų būti įvertinti teritorijų planavimo dokumentai, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos reikalavimai, jeigu jie būtų nustatyti konkrečiai teritorijai ir gauti specialieji architektūros ir paveldosaugos reikalavimai bei su Palangos miesto vyriausiuoju architektu suderintas projektas. Teismas pažymėjo, kad prekybos įrenginių maksimalus kiekis privačiame sklype nustatomas laikantis šių reikalavimų: pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė. Maksimalus leistinas prekybos įrenginių kiekis skaičiuojamas taip: nuo sklypo kraštinės abiejų pusių atmetamas po 3 m atstumas ir likusi sklypo kraštinės dalis nurodo, koks gali būti sklype didžiausias prekybos įrenginių kiekis: jei lieka mažiau kaip 10 m atstumas – gali būti statoma ne daugiau dviejų įrenginių.

Atmetus nuo sklypo ribų kraštinės, esančios prie gatvės po 3 m ir kai šis atstumas yra nuo 10 m iki 15 m, likusioje sklypo dalyje (kraštinėje prie gatvės) galima statyti ne daugiau kaip 3 įrenginius ir taip toliau. Vieno prekybos įrenginio dydis turi neviršyti 2 x 1 x 2,7 m, išskyrus kai įrenginys yra gamyklinės komplektacijos ir jo parametrams negalima daryti įtakos (šaldytuvas ir pan.). Jei prie gatvės esanti sklypo kraštinė yra trumpesnė nei 10 m – sklype gali būti tik vienas laikinas įrenginys. Ši laikinų įrenginių skaičiaus nustatymo metodika skirta tik nustatyti įrenginių skaičių, o konkretus prekybos įrenginių išdėstymas sklype priklauso nuo konkrečios situacijos, todėl įrenginio vieta galėtų būti numatyta ir artimesniu atstumu nuo sklypo ribos, suderinus su miesto architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Prekybos įrenginio vietai turi pritarti Palangos miesto vyriausiasis architektas.

22. Teismas pažymėjo, kad iš Bendrovės Administracijai pateiktų 8 prašymų dėl kioskų projektų suderinimo, matyti, jog statinių išdėstymo schemoje nurodytų kioskų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 7 ir Nr. 8 dydis yra 3 x 4 m (po 12 kv. m), o kiosko Nr. 6 dydis yra 2 x 3 m (6 kv. m). Pagal Specialiojo plano 1.2 skirsnį „Pagrindinės specialiojo plano sąvokos“, kioskas – smulkios prekybos reikmėms skirtas nedidelis lengvų konstrukcijų pastatas, kurio užimamas žemės plotas yra ne didesnis kaip 15 kv. m.

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. kovo 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-1941-583/2020 pagal pareiškėjo UAB „Jūros smeltė“ skundą atsakovui Administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Sprendime nurodyta, jog Specialiojo plano sprendinių turinio analizė leidžia konstatuoti, kad laikinas prekybos įrenginys ar laikinas įrenginys paslaugoms teikti Palangos miesto centrinėje dalyje (duomenys neskelbtini) negali viršyti 2 x 1 x 2,7 m, taigi jo plotas negali būti didesnis nei 2 kv. m ir ne aukštesnis kaip 2,7 m, taip pat šiame sprendime buvo konstatuota, kad Bendrovės nurodomi kioskai (6 kv. m ir 12 kv. m) atitinka Specialiajame plane teikiamą kiosko apibrėžimą. Be to, Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiame 2016 m. birželio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 konstatavo, kad pareiškėjo ginčo prekybos kioskai atitinka prekybos įrenginių požymius, jų atžvilgiu nei Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, nei aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatos nėra taikomos, kioskai nepriskirtini statiniams.

24. Teismas akcentavo, kad Specialiojo plano 4.2 skirsnio 2 punktas nustato, jog pagrindinis atskaitos vienetas – prie gatvės esanti sklypo kraštinė. Nurodė, kad Bendrovė 2020 m. balandžio 8 d. atsakovui kartu su 8 prašymais dėl kioskų projektų derinimo prie kiekvieno prašymo pateikė po aiškinamąjį raštą, kurio 11–12 punktuose nurodė, jog jos nuomojamo Žemės sklypo kraštinės ties (duomenys neskelbtini) ilgis yra 45,27 m, iš šio ilgio atėmus po 3 m iš abiejų pusių, gaunamas 39,27 m kraštinės ilgis. Atsižvelgęs į tai, kad Specialiojo plano 4.2 skirsnio 2 punktas nustato, jog jeigu lieka mažiau kaip 10 m atstumas – gali būti statoma ne daugiau kaip 2 įrenginiai, teismas padarė išvadą, kad 39,27 m atstumui tenka 8 kioskai, t. y. 30 metrų tenka 6 kioskai ir likusiam 9,27 metrų atstumui – 2 kioskai.

25. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančios statinių išdėstymo schemos (M 1:500) matosi, jog schemoje yra nurodyti pastato – vilos „Jūros akis“ – atstumai iki (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, jog pastato kampai ties (duomenys neskelbtini) yra nutolę 5,61 m ir 10,14 m nuo gatvės į Žemės sklypo gilumą, o ta (duomenys neskelbtini) kraštinė šioje žemės sklypo dalyje nėra užstatyta pastatu – vila „Jūros akis“; iš šios schemos taip pat matosi, kad greta vilos „Jūros akis“ iš (duomenys neskelbtini) pusės yra įrengta kavinės lauko terasa su medine grindinio danga, o Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktas nustato, jog atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) į užstatymo plotą neįskaičiuojamos.

26. Teismas nurodė, kad iš atsakovo 2020 m. balandžio 29 d. rašto Nr. (4.27)D3-1511 matosi, jog jis Bendrovei pasiūlė pakoreguoti (patikslinti) projektus, atsižvelgiant į Administracijos pastabas, jog žemės sklypo kraštinė yra užstatyta kitais statiniais (vila, lauko kavinė ir žemės sklypo tvora) ir maksimalus galimas kioskų kiekis Žemės sklype yra 4. Bendrovė 2020 m. gegužės 7 d. rašte motyvuotai nurodė, jog prie vilos „Jūros akis“ esanti lauko kavinės terasa pagal savo konstrukciją ir patekimo į ją galimybes yra laikytina atvira lauko terasa, o jos stiklo atitvarai yra lauko terasos sudedamoji dalis, bet ne Žemės sklypo tvora. Būtent dėl to UAB „Jūros smeltė“ rėmėsi Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktu, nustatančiu, kad atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) į užstatymo plotą nėra įskaičiuojamos. Savo argumentams pagrįsti Bendrovė atsakovui su 2020 m. gegužės 7 d. raštu pateikė papildomas fotonuotraukas, patvirtinančias, jog lauko terasa yra atvira, o stiklo atitvarai yra lauko terasos dalis, bet ne Žemės sklypo tvora.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš Sprendimo, Administracija, vertindama pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymus dėl kioskų projektų suderinimo bei su jais pateiktus papildomus dokumentus (aiškinamuosius raštus, statinių išdėstymo schemą M 1:500, 2020 m. gegužės 7 d. raštą su papildomais dokumentais), visiškai nevertino jo nurodytų argumentų dėl pastato – vilos „Jūros akis“ – tolimo atstumo iki Žemės sklypo kraštinės, taip pat visiškai nevertino, kad prie vilos „Jūros akis“ kavinės įrengta lauko terasa yra atvira, o stiklo atitvarai yra atviros lauko terasos sudedamoji dalis, todėl atviros lauko terasos plotas ir ilgis negali būti įskaičiuojamas į užstatymo plotą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas Sprendime nesirėmė Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punkto išimtimi dėl atviros lauko terasos neįskaitymo į užstatymo plotą, nesirėmė tomis nuostatomis, kurios Bendrovei yra naudingos ir pagrindžiančios jos prašymą. Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktas nustato: „Šiuo atveju laikino statinio užstatymo plotas prilyginamas pastatais užstatytam plotui. Atviros lauko terasos (prie kavinių ir pan.) neįskaičiuojamos į užstatymo plotą, o dengtos lauko terasos įskaičiuojamos“.

28. Teismas pažymėjo, kad atsakovas pateikė fotonuotraukas bei Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolą, iš kurių matosi, jog situacija buvo užfiksuota 2020 m. vasario 19 d.; fotonuotraukose matosi teritorija, kuri yra aptverta tvora, tačiau iš UAB „Jūros smeltė“ pateiktų Tyrimo akto ir fotonuotraukų matosi, kad lauko kavinė nuo šaligatvio yra atitverta stiklo atitvarais, tarp kurių yra praėjimai, jokios tvoros nėra; atitvarai yra įrengti tik ties terasos kraštinėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne per visą Žemės sklypo kraštinę; terasos aikštelė yra išsikišusi už atitvarų. Dėl to specialistai padarė išvadą, kad stiklo atitvarai yra lauko terasos sudedamoji dalis, o ne Žemės sklypo tvora; kadangi atitvarai yra atviros lauko terasos sudedamoji dalis, tai pati savaime atvira lauko terasa kartu su atitvarais į užstatymo plotą neturi būti įskaičiuojama.

29. Atsižvelgęs į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog medinės dangos aikštelė šalia poilsio paskirties pastato „Jūros akis“ yra atvira lauko terasa, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai iš 39,27 m žemės sklypo kraštinės ilgio atėmė 18,84 m kraštinės ilgio kaip užstatytus pastatu ir taip nepagrįstai atsisakė suderinti likusius 4 kioskų projektus.

30. Teismas pažymėjo, kad Administracija Sprendime nurodė, jog Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el3-1941-582/2020 buvo nagrinėjami analogiški motyvai dėl didžiausio leistino laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) skaičiaus Žemės sklype, o pareiškėjo UAB „Jūros smeltė“ skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, tačiau iš šio teismo sprendimo matyti, kad teismas nenusprendė dėl maksimalaus leistino kioskų skaičiaus Žemės sklype, teismas nurodė, kad laikini prekybos ar paslaugų teikimo įrenginiai (kioskai) atitinka Prekybos viešosiose vietose taisyklėse, Administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. A1-227 patvirtintame Laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių bei kioskų, laikinų nesudėtingų statinių Palangos miesto viešosiose vietose projektų derinimo tvarkos apraše (toliau – Projektų derinimo tvarkos aprašas) ir Specialiajame plane teikiamą kiosko apibrėžimą ir projekto derinimo procedūros turi būti atliekamos pagal minėto aprašo III skyrių „Kiosko, nesudėtingo, laikino statinio projekto pateikimas, pritarimas projektui“, todėl pareiškėjas, atsižvelgęs į šį teismo sprendimą, Administracijai pateikė aštuonis prašymus dėl kioskų projektų suderinimo pagal Projektų derinimo tvarkos aprašo III skyrių.

31. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktų fotonuotraukų matosi, jog kioskai yra tvarkingi, sukomplektuoti, visi 8 kioskai yra vieningos konstrukcijos ir spalvinių sprendimų, nudažyti projekte numatytomis spalvomis, nesurūdiję, nesulankstyti, todėl atitinka Prekybos viešosiose vietose taisyklių 12 punkto reikalavimus. Be to, kaip matyti iš Sprendimo, atsakovas suderino 4 kioskų projektus; kadangi iš fotonuotraukų matosi, jog visi 8 kioskai vizualiai yra identiški, yra akivaizdu, jog Administracija, suderindama 4 kioskų projektus, nemanė, jog kioskai neatitinka projektinės medžiagos. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė derinti 4 kioskų projektus dėl to, kad jie pagal spalvų derinius faktiškai neatitiko pateikto projekto.

32. Teismas pažymėjo, kad Administracija Sprendime pareiškėjui priminė, jog Žemės sklype esantys kioskai iki šiol yra įrengti pažeidžiant nustatytą tvarką; kioskai, kurie buvo eksploatuojami iki 2018 m. rugsėjo 15 d. pagal galiojusius leidimus Nr. PR2-148-PR2-155, pasibaigus leidimų galiojimo terminui, turėjo būti išmontuoti ir nukelti, o aplinka palikta sutvarkyta, tačiau atkreipė dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-3-1941-582/2020 šis atsakovo reikalavimas jau yra išnagrinėtas. Sprendime konstatuota, kad įrenginiai (kioskai) yra saugomi pareiškėjo nuomojamame sklype ir pasibaigus leidimų prekybai iš įvardijamų įrenginių ar statinių suderinimo laikotarpiui jie neturi būti pašalinami.

33. Teismas pažymėjo, kad Administracija, suderindama 4 kioskų projektus, suderino kas antro Žemės sklype stovinčio kiosko projektą, t. y. kioskų Nr. 1, Nr. 3, Nr. 5 ir Nr. 7. Likę kiti kioskai, t. y. Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, Žemės sklype gali būti saugomi, gali stovėti toje pačioje vietoje ir sudaryti vientisą kioskų grupę, neprivalo būti nukelti, tačiau jų projektai prekybai nėra suderinti.

34. Teismas atkreipė dėmesį, kad Specialiojo plano 4.2. skyriuje „Palangos miesto centrinė dalis“ yra nurodyta, jog Palangos miestas yra reikšmingiausias visos savivaldybės įvaizdžio vienetas, kadangi jame koncentruojasi didžiausias lankytojų ir juos aptarnaujančių paslaugų kiekis, todėl Palangos mieste sprendiniuose detaliau reglamentuojama laikinų statinių ir / ar prekybos įrenginių sklaida viešose vietose. (duomenys neskelbtini) detalizacija pateikta grafinės dalies brėžinyje Nr. 4. Joje numatomos smulkiai detalizuotos šešios zonos (I, II, III, IV, V ir VI dalys). I dalis yra skirta penkiems laikiniems prekybos įrenginiams, juos išdėstant koncentruotu taškiniu principu prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). II dalį rekomenduojama įrengti šiek tiek toliau, kitapus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), prie miško (duomenys neskelbtini), čia rekomenduojama įrengti iš viso šešis objektus: vieną nesudėtingą laikiną statinį, vieną laikiną prekybos įrenginį ir keturis laikinus įrenginius paslaugai teikti. Objektai dėstomi abiejose pėsčiųjų gatvės pusėse linijiniu būdu. III dalyje reglamentuojamos dvi vietos įrengti nesudėtingus laikinus statinius ir / ar įrenginius paslaugai teikti, objektus dėstant vienoje gatvės pusėje linijiniu būdu. IV dalyje ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža prie Rąžės upelio bei link (duomenys neskelbtini), reglamentuojamos iš viso šešios vietos: dvi vietos įrengti laikinus prekybos įrenginius ir keturios vietos įrengti laikinus įrenginius paslaugai teikti, visus objektus dėstant vienoje pėsčiųjų gatvės pusėje linijiniu būdu. V dalyje, (duomenys neskelbtini) pradžioje ties Kurhauzo pastatu reglamentuojama įrengti iš viso šešis objektus: vieną nesudėtingą laikiną statinį, keturis laikinus prekybos įrenginius ir vieną laikiną įrenginį paslaugai teikti. Objektai dėstomi abiejose pėsčiųjų gatvės pusėse linijiniu būdu. VI dalyje palei (duomenys neskelbtini) šalia sankryžoje su (duomenys neskelbtini) reglamentuojamos aštuonios vietos laikiniems prekybos įrenginiams. Objektai dėstomi abiejose (duomenys neskelbtini) pusėse linijiniu būdu. (duomenys neskelbtini) pramoginių įrenginių (atrakcionų) išdėstymas nėra galimas – joje galimos tik vaikų žaidimo aikštelės.

35. Teismas nurodė, kad Tyrimo akte yra įvertinta, jog kioskų išdėstymas Žemės sklype yra susiformavęs daug metų, kioskai išdėstyti pagal (duomenys neskelbtini) linijiniu būdu – sujungti penki prekybiniai kioskai į vieną liniją vakarinėje žemės sklypo pusėje. Kioskai išdėstyti išlaikant maksimalų įmanomą atstumą nuo vilos „Jūros akis“. Anot specialistų, toks linijinis kioskų išdėstymo būdas atitinka Specialiojo plano aiškinamajame rašte rašto nurodytą reguliavimą – (duomenys neskelbtini) prekybos įrenginių išdėstymo principas – linijinis objektų išdėstymas palei gatvę, o ne taškinis, atskiriant kioskus vieną nuo kito. Specialiojo plano „(duomenys neskelbtini) sprendinių detalizacijos brėžinyje M1:2500“ nurodyta, kad visų kategorijų (I–VI) zonose rekomenduojama prekybos įrenginių sklaida – linijinis objektų išdėstymas palei (duomenys neskelbtini). Specialiojo plano aiškinamajame rašte papildomai nurodyta, kad įrenginiai dėstomi koncentruotai, sudarant nepertraukiamą prekybos ir paslaugų statinių ir įrenginių pasiūlos grupę.

36. Teismas padarė išvadą, kad Administracijos reikalavimas išdėstyti kioskus atitraukiant nuo kultūros vertybės bei išlaikant tarp jų proporcingus atstumus yra nepagrįstas, kadangi Specialiojo plano sprendiniai numato, jog prekybos įrenginiai (duomenys neskelbtini) turi būti išdėstyti laikantis linijinio būdo ir koncentruotai, sudarant nepertraukiamą prekybos įrenginių grupę, t. y. be jokių tarpų tarp prekybos įrenginių.

37. Teismo nuomone, atsakovo reikalavimas dėl atstumų tarp kioskų nėra pagrįstas, kadangi Kioskų projektuose „Prekyvietė 1“ ir „Prekyvietė 2“ yra nurodyta, kad tarp 3 3 x 4 m (12 kv. m) dydžio kioskų ir 3 2 x 3 (6 kv. m) dydžio kioskų yra 2 m atstumas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šie kioskų projektai 2011 m. buvo suderinti su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos ir Administracija. Specialiojo plano sprendiniai, kurie įtvirtino linijinį, koncentruotą ir nepertraukiamą prekybos įrenginių išdėstymo būdą palei (duomenys neskelbtini), įsigaliojo 2015 m., todėl yra akivaizdu, kad ginčo kioskai negali būti išdėstyti tokiu būdu, kuris buvo numatytas 2011 m. kioskų projektuose. Teismas pažymėjo, kad Specialusis planas nenumato kitokių privalomų kioskų išdėstymo atstumų, išskyrus tai, kad Specialiojo plano 4.2 skirsnio 2 punktas kelia reikalavimą kioskus atitraukti po 3 m nuo žemės sklypo kraštinių, o 3 punktas nustato reikalavimą atitraukti kioskus 3 m iki sklypų prie gatvių.

38. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1300-243/2016 atsakovas buvo įpareigotas išduoti leidimą prekiauti ar teikti paslaugas viešoje vietoje (duomenys neskelbtini). Administracija 2017 m. gruodžio 7 d. Bendrovei išdavė 8 leidimus prekybai iš tų pačių kioskų, esančių (duomenys neskelbtini). Be to, ekspertai Tyrimo akte vertino, jog kioskai nedaro žymios neigiamos įtakos nekilnojamojo kultūros paveldo vertybei ir savo tūriu netrukdo apžiūrėti vilą. Tyrimo akte papildomai yra užfiksuoti prekybos kioskų pastatymo būdų pavyzdžiai ir analogai kituose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (netoli nuo pareiškėjo nuomojamo žemės sklypo), iš kurių matosi, jog (duomenys neskelbtini) įprasta kioskus statyti linijiniu būdu (kaip nurodyta Specialiojo plano sprendiniuose), vienas greta kito, net jeigu tame pačiame žemės sklype stovi pastatas – kultūros paveldo vertybė. Tyrimo akte pateiktuose pavyzdžiuose matyti, kad prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sklypuose esančių pastatų – kultūros paveldo vertybių, yra išsidėstę vizualiai didesni už šiuos pastatus ilgi kioskai (ar jų junginiai, stovintys be jokių tarpų). Teismo nuomone, atsakovo nurodymas, kad kioskai turi būti išdėstyti tokiu būdu, jog nesudarytų vientiso pastato vaizdo, konkuruojančio su kultūros vertybe, yra nepagrįstas.

39. Teismas pažymėjo, kad atsakovas netenkino UAB „Jūros smeltė“ prašymo suderinti 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, tačiau suderino 4 kioskų projektus iki 2021 m. spalio 15 d., o tai reiškia, kad Bendrovė faktiškai turi teisę vykdyti prekybą iš šių kioskų 17 mėnesių laikotarpiui, o tai yra daug trumpesnis terminas nei ji prašė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas 3 metų laikotarpis iš dalies sutampa su valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu; Bendrovė nurodė, kad jeigu Administracija būtų suderinusi kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, ji būtų galėjusi vykdyti prekybos veiklą iki 2023 m. gegužės 12 d., o valstybinės žemės nuomos sutartis galiotų iki 2023 m. spalio 15 d. Teismas akcentavo, kad atsakovas Sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl pareiškėjo prašymas tenkinamas iš dalies, t. y. Administracija derina tik 4 laikinus prekybos ar paslaugų teikimo įrenginius (kioskus) ir tik laikotarpiui iki 2021 m. spalio 15 d.

40. Teismas nustatė, kad UAB „Jūros smeltė“ nuomojamame žemės sklype vykdo komercinę veiklą, nevykdo neteisėtos veiklos iš kioskų prekybos, prižiūri prekybos kioskus. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis, yra žinoma, jog tarp pareiškėjo ir atsakovo dėl kioskų projektų suderinimo bei leidimų prekybai išdavimo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose ne kartą buvo nagrinėjamos administracinės bylos ir Bendrovės reikalavimai buvo tenkinami. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1933-243/2015 matyti, kad Administracija buvo įpareigota iš naujo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2015 m. gegužės 22 d. prašymą, išsamiai išdėstyti sprendimo teisinius ir faktinius pagrindus, pagrįsti savo veiksmų legalumą. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad teismai atlieka teisminę viešojo administravimo subjektų veiklos kontrolę, t. y. tikrina jų veiksmų (sprendimų) pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau neturi teisinių pagrindų atlikti viešojo administravimo subjektams priskirtų funkcijų, kadangi teismas, įpareigodamas Administraciją išduoti leidimą, turėtų perimti savivaldybei įstatymu priskirtas viešojo administravimo funkcijas, tačiau nustatęs atsakovo piktybinius įstatymo pažeidimus, teismas gali ją įpareigoti atlikti konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą, o vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, be to, šis principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų.

41. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas sprendė, kad nėra galima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams, o nagrinėjamu atveju atsakovas privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. balandžio 8 d. prašymus, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų tinkamas, aiškus ir pakankamas, juos pagrįsdamas ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo prasme, jis negali būti laikomu pagrįstu objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kadangi Administracija aiškiai ir pakankamai nemotyvavo, kodėl Bendrovės 2020 m. balandžio 8 d. prašymuose dėl laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) Žemės sklype projektų derinimo kioskų projektai (numeriai pagal pateiktas schemas yra Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8) yra nederinami ir leidimai prekiauti iš šių kioskų neišduoti bei kodėl nurodė trumpesnį leidimų laikotarpį dėl suderintų projektų. Teismo nuomone, nustatyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys tiek pareiškėjo teises į teisminę gynybą, tiek ginčui persikėlus į teismą, atima galimybę jam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas.

42. Teismas padarė išvadą, kad Sprendimo dalis dėl atsisakymo suderinti 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytus Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei dėl atsisakymo suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiems administraciniams aktams keliamų reikalavimų, yra nepagrįstas teisės normomis ir faktinėmis aplinkybėmis, o nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl administracinis aktas negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi būti panaikintas remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

43. Remdamasis teismų praktika, teismas nurodė, kad nustatęs piktybinius atsakovo įstatymo pažeidimus, teismas jį gali įpareigoti atlikti konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus. Teismas sutiko su UAB „Jūros smeltė“ vertinimu, kad Administracija piktnaudžiauja leidimų išdavimo tvarka, siekia apriboti Bendrovės komercinės veiklos vykdymą išsinuomotame žemės sklype, kurio tikslinė paskirtis ir naudojimo būdas – komercinės paskirties teritorijos; atsisakydamas suderinti likusius 4 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui, atsakovas daro turtinę žalą pareiškėjui, jis negauna pajamų iš prekybos iš likusių 4 kioskų. Atsižvelgęs į tai, teismas Administraciją įpareigojo patenkinti UAB „Jūros smeltė“ 2020 m. balandžio 8 d. prašymą ir suderinti likusių 4 kioskų, statinių išdėstymo schemoje nurodytų Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8, projektus bei suderinti visų 8 kioskų projektus 3 metų laikotarpiui.

44. Patenkinęs pareiškėjo skundą, teismas jam iš atsakovo priteisė 1 000 Eur išlaidų, patirtų atstovui surašius skundą, ir 22,5 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

III. 45. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo pareiškėjo UAB „Jūros smeltė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

46. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jam keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str.). Atsakovas teigia, kad buvo neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėtos faktinės aplinkybės ir byloje esančių įrodymų visuma. Be to, teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, neįsigilino į bylos esmę ir priėmė nemotyvuotą, nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

46.1. Teismas, netinkamai vertinęs bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad Administracija piktnaudžiauja leidimų išdavimo tvarka ir siekia apriboti pareiškėjo komercinės veiklos vykdymą išsinuomotame žemės sklype. Teismas tik formaliai rėmėsi sprendimais administracinėse bylose Nr. eI-1300-243/2016 ir Nr. eA-1640-556/2017, kuriose atsakovas buvo įpareigotas UAB „Jūros smeltė“ išduoti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas Žemės sklype, tačiau neatsižvelgė į tai, jog paminėtos ir nagrinėjamos bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi, pasikeitė prekybą ir paslaugų teikimą Palangos mieste reguliuojantys teisės aktai.

Teismas nurodė, kad sutinka su Bendrovės vertinimu, jog Administracija piktnaudžiauja leidimų išdavimo tvarka ir panašiai, tačiau tokių išvadų nemotyvavo bei nepagrindė. Atsakovas neatsisakė derinti pareiškėjo laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių, suderino 4 iš 8 prašomų įrenginių ir išdavė jiems leidimus, dėl likusių 4 įrenginių surašė išsamų ir motyvuotą atsakymą, o remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, ne bet koks formalus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų pažeidimas lemia individualaus administracinio sprendimo panaikinimą.

Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir viešojo administravimo atitinkamoje srityje neatlieka, tačiau sprendžia ginčus dėl teisės; teismas gali įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, jeigu skundžiamas sprendimas būtų pripažintas priimtu nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau neįpareigotų viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą. Teismas atsakovo negali įpareigoti UAB „Jūros smeltė“ išduoti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas būtent iš visų 8 įrenginių ir būtent 3 metams pagal jos pageidavimą.

Be to, tiek leidimų (licencijų) išdavimas, tiek teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiškosios, t. y. Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos), savivaldybių funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 ir 39 p.), o tai reiškia, kad savivaldybių institucijos pagal joms įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, kai įgyvendinant įstatymus, yra priimami atitinkami sprendimai. Prekybos ar paslaugų teikimo teisinį reguliavimą Administracija visiems pareiškėjams, siekiantiems Palangos mieste vykdyti prekybą ar paslaugų teikimą iš laikinų įrenginių, taiko vienodai, be išimčių, o tai, kad UAB „Jūros smeltė“ nėra priimtinas galiojantis teisinis reguliavimas, nereiškia kad atsakovo sprendimai yra neteisėti, bei tuo labiau nepagrindžia piktnaudžiavimo jo veiksmuose.

Įgyvendindama savarankiškąją funkciją, Palangos miesto savivaldybė neturi priemonių priimti tokį sprendimą, kuris būtų ne tik palankus Bendrovei, bet ir atspindėtų savivaldybės poziciją šiame sprendime, priešingu atveju, jeigu viešojo administravimo teisiniuose santykiuose vienai šaliai yra leidžiama ignoruoti galiojantį teisinį reguliavimą ir viešojo administravimo subjekto sprendimus, o kitai šių santykių šaliai įgyvendinant savarankiškąją savivaldybės funkciją yra taikomi griežčiausi reikalavimai bei ribojama sprendimų priėmimo laisvė, yra diskredituojama ir paneigiama vietos savivalda bei jos savarankiškosios funkcijos.

46.2. Byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta galbūt neteisėtos sudėties teismo. Teismo sprendimą priėmė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų R. A. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), L. J. ir A. M.. Visi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjai, nagrinėję bylas tarp tų pačių šalių, dėl to paties klausimo bei tų pačių teisės aktų taikymo, jau yra išreiškę savo poziciją ir pateikę ginčo vertinimą. Pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus šią administracinę bylą, buvo pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio 5 dalies, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies ir Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-32(E) patvirtintų Administracinių bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo Regionų apygardos administraciniame teisme taisyklių 10–11 punktų nuostatos, o tai, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 1 punktu, yra pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

46.3. Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus ir neturi esminių trūkumų, sudarančių savarankiško bei pakankamo pagrindo jį pripažinti neteisėtu ir panaikinti. Pagrindinis Sprendimo motyvas yra tai, kad Bendrovės 2020 m. balandžio 8 d. pateiktų projektų visuma prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams. Specialiojo plano reglamentai reguliuoja laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymą viešose vietose bei privačiose valdose Palangos mieste, jais siekiama sureguliuoti laikinų statinių ir prekybos įrenginių išdėstymą viešose vietose ir privačiose valdose, nepažeidžiant nekilnojamojo kultūros paveldo objektų apžvelgiamumo, išsaugojimo, didesnių jo pritaikymo visuomenės lankymui galimybių, kultūros ir gamtos paveldo integralumo; tinkamu statinių išdėstymu siekiama išryškinti ir atskleisti architektūrines, urbanistines, archeologines, istorines, mitologines, kraštovaizdžio vertes, kadangi nagrinėjami teritoriniai kultūros paveldo objektai, reikšmingi kultūriniam kraštovaizdžiui, pavieniai, nedidelę teritoriją užimantys objektai pasižymi vizualiniu poveikiu aplinkai ir kitais aspektais (meniniu, mitologiniu, istoriniu ir kt.), turi didelę pažintinę ir auklėjamąją vertę.

Šio plano sprendiniuose nustatyta, kad Palangos miestas yra reikšmingiausias visos savivaldybės įvaizdžio vienetas, kadangi jame koncentruojasi didžiausias lankytojų ir juos aptarnaujančių paslaugų kiekis, todėl sprendiniuose detaliau reglamentuojama laikinų statinių ir / ar prekybos įrenginių sklaida viešose vietose. Žemės sklypas yra kampinis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtoje, o pareiškėjo 2020 m. balandžio 28 d. prašymuose nurodyti ir jo planuojami visi 8 laikini įrenginiai yra sutelkti prie Palangos miestą reprezentuojančios (duomenys neskelbtini) kraštinės. Be to, nagrinėjama teritorija yra Palangos miesto istorinės dalies teritorija, kuri yra Kultūros vertybių registre.

Žemės sklype taip pat yra pastatas (vila „Jūros akis“, esanti Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, kodas – 1289). Būtent dėl to Administracijai yra ypatingai svarbus Specialiojo plano sprendinių įgyvendinimas ir griežta kontrolė šioje miesto dalyje. Bendrovė siekia Žemės sklype (prie jo kraštinės prie (duomenys neskelbtini)), įrengti 8 kioskus, tačiau vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, maksimalus galimas laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių skaičius yra tik 4, kadangi yra vertinama laisva, neužstatyta žemės sklypo kraštinė prie (duomenys neskelbtini).

Vila „Jūros akis“ yra Žemės sklypo kampe bei užima sklypo kraštinę tiek prie (duomenys neskelbtini), tiek prie (duomenys neskelbtini) kraštinės; Žemės sklypo kraštines faktiškai užima viloje „Jūros akis“ esančios kavinės terasa, kuri ribojasi su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) šaligatviais ir tai matyti iš byloje pateiktų fotofiksacijų. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolas, iš kurio matosi faktinė situacija, parodo, kad kavinės „Jūros akis“ terasa nėra atvira, ji prie pat (duomenys neskelbtini) yra atitverta tvora ir stikline atitvara; akcentuojama, kad tvora ir stiklinė atitvara ribojasi su Žemės sklypo ribomis ir (duomenys neskelbtini) šaligatviu, šiame plote fiziškai nėra galimybės statyti įrenginius (tuo labiau kioskus), todėl ši žemės sklypo kraštinės dalis negali būti skaičiuojama šiuo atveju.

Byloje nėra ginčo, kad viloje „Jūros akis“ ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankirtos kampas) yra vykdoma kavinės „Jūros akis“ veikla, o ta pati terasa yra naudojama kavinės veiklai, terasoje yra įrengti staliukai ir sėdimos vietos. Teismas visiškai nepagrįstai padarė išvadą, kad prie šio pastato kavinės įrengta lauko terasa yra atvira, o stiklo atitvarai yra atviros lauko terasos sudedamoji dalis. Teismas pritarė pareiškėjo teiginiams, neva ties terasa esantys stiklo atitvarai nėra fizinė kliūtis patekti į Žemės sklypą ir terasą, todėl nėra laikytini tvora, jų paskirtis yra saugoti nuo vėjo ir siekiant atskirti pėsčiųjų srautus nuo restorano lankytojų, o ne fizinė kliūtis patekti į Žemės sklypą.

Teismas rėmėsi tik vienos ginčo šalies pateiktais įrodymais ir visiškai neatsižvelgė į kvalifikuotų Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus bei Viešosios tvarkos skyriaus valstybės tarnautojų, vykdančių jiems priskirtas funkcijas, išvadas. Minėta terasa yra pastato dalis, priklausinys. Kokios paskirties bebūtų tvora ir stikliniai atitvarai, šis Žemės sklypo plotas yra fiziškai užimtas, naudojamas kavinės veiklai kaip terasa, įrenginiai (kioskai) nebus ir negali būti eksploatuojami toje pačioje kavinės terasoje.

Šis plotas sklype nėra laisvas, jis yra užstatytas ir naudojamas. Atsižvelgiant į tai, šis žemės sklypo plotas negali būti skaičiuojamas kaip laisvas neužstatytas sklypo plotas, tinkamas laikiniems įrenginiams ar statiniams įrengti ir eksploatuoti. Panašioje administracinėje byloje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl maksimalaus prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių skaičiaus (duomenys neskelbtini) prie sklypo kraštinės, Klaipėdos apygardos administracinis teismas sutiko su Administracijos pozicija dėl maksimalaus leistino įrenginių kiekio apskaičiavimo tvarkos tik laisvoje, neužstatytoje, jokiais kitais įrenginiais ir statiniais neužimtoje žemės sklypo dalyje (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-951-609/2017).

Yra akivaizdu, kad sprendžiant dėl maksimalaus leistino laikinų prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių ar statinių skaičiaus Žemės sklype, turi būti vertinamas laisvas, neužstatytas Žemės sklypo kraštinės prie (duomenys neskelbtini), plotas, o vadovaujantis Specialiojo plano sprendiniais, maksimaliai leistinas prekybos ar paslaugų teikimo įrenginių (kioskų) skaičius Žemės sklype palei (duomenys neskelbtini) kraštinę yra 4. Pareiškėjui iš esmės yra suprantamos atitinkamų visuomeninių santykių esmė ir turinys, jis identifikavo savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį bei įstatymų nustatyta tvarka geba realizuoti teisę į galbūt pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

47. Pareiškėjas UAB „Jūros smeltė“ prašo atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Bendrovė taip pat prašo jai iš atsakovo priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

48. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, Administracija kai kurių teismo sprendimo motyvų, kurie buvo pagrindas pripažinti individualų administracinį aktą neteisėtu, neskundžia (dėl kioskų neatitikties pateiktiems projektams, dėl kioskų išdėstymo būdo, dėl 3 metų projektų ir leidimų galiojimo termino). Pateikdamas argumentus dėl atsakovo apeliacinio skundo motyvų, atsakovas nurodo:

48.1. Teismas, vertindamas, ar individualus administracinis aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, kartu vertino, kaip Administracija naudojosi jai suteikta leidimų išdavimo teise, nustatinėdamas, ar ji šia teise nepiktnaudžiavo. Piktnaudžiavimo teise konstatavimas teismą įgalina įpareigoti atsakovą atlikti konkrečius pareiškėjo prašomus veiksmus, t. y. išduoti leidimus prekybai, o dėl tokios teismo teisės argumentus ne kartą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šiuo atveju teismas vertino, kad tarp UAB „Jūros smeltė“ ir Administracijos yra susiklosčiusi ilgametė bylinėjimosi patirtis dėl leidimų prekybai išdavimo.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas (vėliau – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusiuose sprendimuose ne kartą yra konstatavę, kad atsakovas, nesant tam teisėto pagrindo, nemotyvuotai nuo 2015 m. Bendrovei atsisako išduoti leidimus prekybai, po teismo sprendimų įsiteisėjimo atsakovas, iš naujo nagrinėdamas pareiškėjo prašymus dėl leidimų prekybai išdavimo, vėl formuluoja tokį patį atsisakymo išduoti leidimus pagrindą, net nesiaiškindamas aplinkybių, taip negerbdamas teismo sprendimo privalomumo principo ir pažeisdamas gero viešojo administravimo principą.

Skundžiamame sprendime teismas atkreipė dėmesį, kad kai kurie atsisakymo išduoti leidimus prekybai pagrindai, nurodyti Sprendime, jau yra išnagrinėti ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tačiau Administracija iš naujo jais remiasi, pavyzdžiui, skundžiamo teismo sprendimo 10 puslapyje yra motyvuojama, kad atsakovas Sprendime nurodė, jog nagrinėjamame žemės sklype esantys kioskai iki šiol yra įrengti pažeidžiant nustatytą tvarką, kioskai, pasibaigus leidimų galiojimo terminui, turėjo būti išmontuoti ir nukelti, o aplinka palikta sutvarkyta, tačiau teismas atkreipė atsakovo dėmesį, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-3-1941-582/2020 šis Administracijos reikalavimas jau buvo išnagrinėtas.

Leidimų prekybai išdavimo teisė, kuria naudojasi atsakovas, yra tiesiogiai susijusi su pareiškėjo teise gauti pajamas ir vykdyti komercinę veiklą Žemės sklype, kurio naudojimo būdas yra kitos paskirties žemė, komercinės paskirties teritorijos. Viešosiose vietose (taip pat ir nuosavybės teise ar nuomos (panaudos) sutarties pagrindu valdomuose (naudojamuose) žemės sklypuose) prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama. Tą suprasdama, Administracija savo veiksmais siekia vilkinti projektų suderinimą ir leidimų išdavimą, piktnaudžiauja turima leidimų teise, taip sukeldama neigiamas turtines pasekmes Bendrovei.

Teismai jau buvo konstatavę, kad atsakovas piktnaudžiauja leidimų prekybai išdavimo teise ir Administraciją buvo įpareigojęs UAB „Jūros smeltė“ išduoti leidimus prekybai. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-208-386/2019 pareiškėjo skundą dėl negautų pajamų patenkino ir jam iš Administracijos priteisė 92 515,14 Eur turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už laikotarpį, kurį atsakovas piktybiškai atsisakė Bendrovei išduoti leidimus prekybai (sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka).

Nagrinėdamas šią administracinę bylą, teismas vertino visumą aplinkybių, t. y. individualaus administracinio akto atitiktį Viešojo administravimo įstatymui, pareiškėjo skundu formuluojamą prašymą, atsakovo elgesį naudojantis leidimų išdavimo tvarka, ankstesniuose įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose konstatuotas reikšmingas aplinkybes (ypatingai pasikartojantį Administracijos elgesį, formuluojant tuos pačius atsisakymo suderinti projektus ir išduoti leidimus motyvus) ir padarė išvadą, jog atsakovas piktnaudžiauja leidimų išdavimo tvarka.

Teismas skundžiamu sprendimu realiai apgynė UAB „Jūros smeltė“ teises nuo Administracijos piktybinio elgesio ir leidimų išdavimo vilkinimo, o apeliacinio skundo motyvai yra nepagrįsti.

48.2. Administracinė byla Nr. eI3-5552-386/2020 dėl Sprendimo dalies panaikinimo teisme buvo nagrinėjama pirmą kartą, t. y. teismo sprendimas joje anksčiau nebuvo priimtas, nebuvo panaikintas ir byla nebuvo grąžinta nagrinėti iš naujo, todėl Administracijos apeliaciniame skunde nurodytos teisės normos dėl teisėtos teismo sudėties, kurios yra taikytinos tik tuo atveju, kai teisėjai negali nagrinėti bylos dėl to, jog konkrečioje byloje jau dalyvavo anksčiau ir priėmė teismo sprendimą, nebuvo pažeistos. Administracinių bylų gausa tarp tų pačių šalių dėl ginčo dalyko (konkrečių Administracijos individualių administracinių aktų, kuriais ji atsisakė pareiškėjui išduoti leidimus prekybai) Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose yra nulemta neteisėtų atsakovo individualių administracinių aktų priėmimo gausos. Šio teismo teisėjai įvairiomis kolegijų sudėtimis yra nagrinėję ginčus tarp Bendrovės ir Administracijos, tačiau savo poziciją konkrečiose bylose yra išreiškę priimtais sprendimais, kuriuose vertino konkretų skundžiamą atsakovo individualų administracinį aktą, o taip pat rėmėsi prejudicinę reikšmę turinčiomis aplinkybėmis, kurios buvo konstatuotos įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

48.3. Administracijos argumentas, kad vila „Jūros akis“ yra Žemės sklypo kampe bei užima sklypo kraštinę tiek prie (duomenys neskelbtini), tiek prie (duomenys neskelbtini) kraštinės, akivaizdžiai prieštarauja bylos dokumentams, atsakovas juos tik formaliai nurodo, nevertindamas teismo sprendimo motyvų dėl vilos atstumo nuo Žemės sklypo kraštinės. Teismas nurodė, kad iš byloje esančios statinių išdėstymo schemos (M 1:500) matosi, jog schemoje yra nurodyti pastato – vilos „Jūros akis“ – atstumai iki (duomenys neskelbtini).

Akivaizdu, jog pastato kampai ties (duomenys neskelbtini) yra nutolę 5,61 m ir 10,14 m nuo gatvės į Žemės sklypo gilumą, taip ta (duomenys neskelbtini) kraštinė šioje žemės sklypo dalyje nėra užstatyta pastatu – vila „Jūros akis“, o Administracija niekaip šio teismo sprendimo motyvo ir byloje esančių įrodymų dėl vilos „Jūros akis“ atstumo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kraštinių, aiškiai nepagrįstai laikydama, kad vila užima Žemės sklypo kraštinę, nors ji akivaizdžiai yra nutolusi 5,61 m ir 10,14 m nuo Žemės sklypo kraštinės. Tokiais motyvais atsakovas demonstruoja nepagarbą teismo sprendimo turiniui ir nesąžiningai naudojasi apeliacijos teise.

Administracija Sprendimą motyvavo Specialiojo plano nuostatomis, tačiau akivaizdžiai netaikė ir toliau apeliaciniame skunde ignoruoja Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punkte numatytą išimtį dėl atviros lauko terasos neįtraukimo į užstatymo plotą. Teismas vertino, kad byloje taikytinas Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktas, lauko terasos plotas neįskaičiuojamas į užstatymo plotą, kadangi pripažino, jog kavinės lauko terasa yra atvira. Nei Sprendime, nei atsiliepime į skundą, nei apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė jokių argumentų, kodėl lauko terasa teismo turėtų būti vertinama kaip uždara, o ne atvira terasa.

Teismas analizavo ir vertino lauko terasos požymius, nurodytus Tyrimo akte bei fotonuotraukose, ir padarė išvadą, jog lauko terasa yra atvira, ji nuo šaligatvio atitverta stiklo atitvarais, tarp kurių yra praėjimai, jokios tvoros nėra, atitvarai yra įrengti tik ties terasos kraštinėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne per visą Žemės sklypo kraštinę, terasos aikštelė yra išsikišusi už atitvarų. Teismas sprendimą grindė specialių žinių turinčių asmenų vertinimu, t. y. statybos, architektūros, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos žinių turinčio specialisto J.

B. ir architekto G. T. atliktu Tyrimo aktu, kuriame specialistai aprašė lauko terasos požymius, juos atvaizdavo fotonuotraukose, pateikė savo išvadas ir jas pagrindė teisės aktais bei analizuotais lauko terasos požymiais. Specialistai padarė išvadą, kad kavinės lauko terasa yra atvira, nes jos šoninės kraštinės yra atviros ir nedengtos, stogas virš jos yra sulankstomas, naudojamas epizodiškai, jis nėra sujungtas su atitvarais nuo vėjo, tarp atitvarų yra palikti praėjimai į terasą nuo šaligatvio, į terasą bet kuriuo paros metu gali patekti kas tik nori, lauko terasos konstrukcinė sandara yra sudaryta iš statinio pagrindo (lentų grindinio) ir šoninių atitvarų – stiklo plokštumų nuo vėjo, kritulių ir terasą skiria nuo pėsčiųjų gatvės, taip įgyvendinant maitinimo įstaigos higienos reikalavimus, atitvarai yra įrengti tik ties terasos kraštinėmis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o ne per visą Žemės sklypo kraštinę, terasos aikštelė yra išsikišusi už atitvarų.

Teismas, spręsdamas dėl terasos, kaip atviros ar uždaros, vertino įrodymų visumą, t. y. byloje pateiktas lauko terasos fotonuotraukas, specialistų Tyrimo aktą ir atsakovo teiktą Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolą. Dėl Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolo teismas pažymėjo, kad faktinė situacija šiame dokumente buvo užfiksuota 2020 m. vasario 19 d., kai fotonuotraukose matosi, jog teritorija yra aptverta tvora, tačiau Bendrovė po šio fiksavimo tvorą išardė, todėl tvoros 2020 m. balandžio 8 d. prašymo dėl kioskų projektų suderinimo pateikimo metu, Sprendimo priėmimo metu ir specialistų Tyrimo akto parengimo metu nebuvo, todėl teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas Viešosios tvarkos skyriaus apžiūros protokolas yra neaktualus, kadangi jame užfiksuota 2020 m. vasario 19 d. situacija, kuri po užfiksavimo pasikeitė, panaikinus tvorą.

Be to, Administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius bei Viešosios tvarkos skyrius yra Administracijos padaliniai, kurie savo poziciją byloje išreiškia per ją. Teismas sprendime vertino, kad atsakovo pozicija dėl lauko kavinės terasos vertinimo yra nepagrįsta. Ginčo atveju buvo svarbu nustatyti, ar lauko terasa yra atvira ar uždara, o teismui nustačius, kad lauko terasa yra atvira, savaime suprantama, kad jos plotas naudojamas kavinės veiklai vykdyti, ji fiziškai užima plotą, tačiau net ir šiuo atveju minėta Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punkto nuostata numato išimtį, jog atvira lauko terasa į užstatymo plotą nėra įskaičiuojama.

Nors Administracija teigia, kad kitoje administracinėje byloje (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-951-609/2017) teismas sutiko su jos pozicija dėl maksimalaus leistino įrenginių kiekio apskaičiavimo tvarkos tik laisvoje, neužstatytoje, jokiais kitais įrenginiais ir statiniais neužimtoje Žemės sklypo dalyje, tačiau atsakovo nurodytos administracinės bylos ratio decidendi akivaizdžiai nesutampa su šios bylos faktinėmis aplinkybėmis, kadangi nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl lauko terasos, dėl jos laikymo atvira ar uždara, dėl atviros lauko terasos ploto neįskaičiavimo į užstatymo plotą; minėtoje administracinėje byloje teismas sprendė dėl laikinų įrenginių kiekio žemės sklype nustatymo, tačiau ne dėl Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punkte numatytos taisyklės, susijusios su lauko terasomis, taikymo.

Bylą nagrinėjęs teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Žemės sklype esanti kavinės lauko terasa yra atvira terasa, todėl jos plotas neįskaičiuojamas į užstatymo plotą, ir dėl to maksimalus leistinas laikinų prekybos įrenginių (kioskų) skaičius Žemės sklype yra 8. Teismas pagrįstai pripažino, kad Sprendimas turi esminių trūkumų, sudarančių savarankišką ir pakankamą pagrindą jį panaikinti. Sprendimas prieštarauja Specialiojo plano 4.2 skirsnio 1 punktui, atsakovas nemotyvavo, kodėl išdavė leidimus prekybai iš 4 kioskų tik 17 mėnesiui laikotarpiui, o ne prašytam 3 metų laikotarpiui, taip pažeisdamas Projektų derinimo tvarkos aprašo 8 ir 17.2 punktų nuostatas.

49. Pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti institucijos apeliaciniame skunde. Akcentuoja, kad būtent Specialiojo plano sprendiniai, o ne tariamas atsakovo piktybiškumas lėmė tai, kad jis priėmė pareiškėjui nepalankų administracinį sprendimą, kuris yra tinkamai ir aiškiai motyvuotas. Administracija teigia, kad teismas nepagrįstai ignoravo tai, jog UAB „Jūros smeltė“ veikla Žemės sklype yra susijusi su galima neigiama įtaka nekilnojamam kultūros paveldui ir kad teismo sprendimas gali turėti įtakos šio paveldo apsaugai. Atsakovo nuomone, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu, kadangi teismo sprendimas akivaizdžiai gali turėti įtakos nekilnojamojo kultūros paveldo objektų – tiek Palangos miesto istorinės dalies, tiek Palangos vilos „Jūros akis“ – tinkamai apsaugai, o be šios institucijos dalyvavimo teismas negalėjo vertinti, ar Bendrovės veikla daro neigiamą poveikį nekilnojamoms kultūros vertybėms. Administracija teigia, kad šios aplinkybės sudaro ne tik savarankišką pagrindą kaip neteisėtą panaikinti teismo sprendimą, bet ir bylą grąžinti teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

51. Atsakovas Administracija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. nutarties 17 p.), kadangi, jo nuomone, byla buvo išnagrinėta galbūt neteisėtos sudėties teismo (nutarties 46.2 p.), Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, o pagrindinis Sprendimo motyvas yra tai, kad Bendrovės 2020 m. balandžio 8 d. pateiktų projektų visuma prieštarauja Specialiojo plano sprendiniams (žr. nutarties 46.3 p.), be to, teismas negali įpareigoti išduoti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas būtent iš visų 8 įrenginių ir būtent 3 metams (žr. nutarties 46.1 p.) – prašo UAB „Jūros smeltė“ skundą atmesti (žr. nutarties 45 p.).

52. Vienas iš sprendimo negaliojimo pagrindų – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 1 p.), todėl dėl šio apeliacinio skundo argumento pasisakytina pirmiausia.

53. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis procesinės teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tinkamą teismo procesą, be kita ko, garantuoja užtikrinimas, kad administracinė byla būtų išnagrinėta ir procesinis sprendimas priimtas teisėtos sudėties teismo, kuris būtų sudarytas, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatyme įtvirtintus reikalavimus teismo sudėčiai. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1069-442/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021, 2021 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2762-575/2021 ir kt.). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105-969/2015, 2016 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-378/2016 22 p., 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020 20 p. ir kt.).

54. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str.), teismas buvo šališkas, buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str.). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jo skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1019/2002).

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2203-756/2019 ir kt.). Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Atsakovo nurodyti argumentai apie neteisėtą teismo sudėtį yra bendro pobūdžio nukreipti į teisėjų jurisdikcinę veiklą. Tai, jog tie patys teisėjai galbūt nagrinėjo kitas administracines bylas tarp tų pačių šalių nesuponuoja teismo šališkumo, todėl nesant duomenų, kad tos pačios sudėties teismas pasisakė dėl to paties skundo dalyko ir tų pačių skundo pagrindų tarp tų pačių šalių, nėra pagrindo tvirtinimui, kad nesilaikyta Administracinių bylų teisenos įstatymo 43 straipsnio reikalavimų – Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu skundžiamas teismo sprendimas negali būti panaikintas.

56. Apeliaciniame skunde kvestionuojami ir teismo įgalinimai – teigiama, kad Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos), savivaldybių funkcijos (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 ir 39 p.) reiškia, jog savivaldybių institucijos pagal joms įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, kai įgyvendinant įstatymus, yra priimami atitinkami sprendimai.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str. 1 d.) ir nagrinėdami bylas klauso tik įstatymo, kur įtvirtinta teismo teisė realiai apginti asmens teises – pagal Konstitucijos 109 straipsnį negali būti nustatyta jokių apribojimų, kurie paneigtų teisėjo ir teismo įgaliojimus tinkamai vykdyti teisingumą, inter alia (be kita ko) sutrukdytų priimti teisingą ir motyvuotą sprendimą byloje (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimą Nr. KT13-N5/2019).

58. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat jau ne kartą yra pasisakęs šiuo aspektu (žr. pvz., atsakovo minimą administracinę bylą Nr. eA-1640-556/2017), todėl ir šis apeliacinio skundo argumentas niekaip negali lemti kitokio sprendimo priėmimą nei skundžiamas. Priešingu atveju, t. y. perdavus klausimą nagrinėti iš naujo atsakovui, besikreipusio asmens teisių gynimas būtų tik iliuzinis.

59. Sprendimas buvo grįstas prieštaravimu Specialiojo plano sprendiniams, dalis pareiškėjo prašymo buvo patenkinta, jokių argumentų, susijusių su kultūros paveldo apsauga, atmetant kitą prašymo dalį (likę 4 kioskai) nurodyta nebuvo, todėl nebuvo jokio pagrindo į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

60. Pasisakydama dėl pačios ginčo esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011) – pirmosios instancijos teismas šiuo teisiniu pagrindu rėmėsi visiškai pagrįstai.

61. Toliau, teisėjų kolegija akcentuoja, jog kiekvieno individualaus ginčo atveju taip pat turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 str. 4 d. 2–4 p.).

62. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista įrodymų vertinimo taisyklė. Atsakovo Sprendimas ta apimtimi, kur buvo atmesti pareiškėjo prašymai dėl 4 ginčo kioskų projektų suderinimo (Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 ir Nr. 8) ir visų ginčo kioskų projektų suderinimo 3 metų laikotarpiui, buvo aiškiai nepagrįstas. Dėl termino nustatymo apskritai nepateikta jokios argumentacijos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo dėl šio dalyko pasisakyti, ką ir padarė, visiškai teisėtai bei pagrįstai nustatydamas 3 metų kioskų projektų suderinimo terminą (žr. nutarties 39 ir 42 p.). Apeliaciniame skunde dėl aptariamo aspekto motyvų apskritai nepateikta.

63. Atsisakydamas suderinti likusių 4 ginčo kioskų projektus, atsakovas sumažino kraštinės ilgį, tai grįsdamas Palangos vilos „Jūros akis“ pastato užimta teritorija, tačiau ši pozicija, visų pirma, nebuvo pagrįsta faktiniais duomenimis (prie Sprendimo, kaip jo sudėtinės dalies, nepridėti jokie brėžiniai, nuotraukos ir kiti įrodymai, leidžiantys pagrįsti kraštinės sumažinimą. Vėliau teikiami įrodymai neturėtų būti priimami ir vertinami, kadangi tokiu atveju administracinės bylos nagrinėjimo ribos taptų neapibrėžtos ir teisminė gynyba iš esmės būtų paneigta), antra, pareiškėjas įrodė prie administracinės bylos pridėtais įrodymais, kad kraštinės sumažinimas buvo nepagrįstas ir Regionų apygardos administracinis teismas tai labai detaliai, išsamiai bei tiksliai išdėstė bei aptarė, kartu pasisakydamas ir dėl kioskų vizualinės išvaizdos, jų pašalinimo privalomumo (žr. nutarties 20–38 p.). Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio poreikio atkartoti pirmosios instancijos teismo argumentacijos ir tiesiog pritaria bei patvirtina argumentus, kuriais buvo tenkinti pareiškėjo reikalavimai.

64. Pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo išlaidų priteisimo tenkintinas, kadangi baigiamasis aktas priimtas pastarojo asmens naudai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.).

65. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 19 d.) (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

66. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

67. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, teisinės konsultacijos, teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas gali būti sudėtine skundo ar kito procesinio dokumento parengimo paslaugos dalimi, todėl ir patirtos išlaidos už minėtas paslaugas gali būti traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – dokumento parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Nagrinėjamu atveju nurodyta ir apmokėta 600 Eur suma už suteiktas teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą – akivaizdi atlygintina teisinė paslauga.

68. Taigi atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, į Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, pareiškėjui iš atsakovo priteistina 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Jūros smeltė“ iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius