2023-10-11 Nr. AB-17960-3-61-3-06706-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2276-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06706-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 8.6.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. 23S72544 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „IDLIJA“ nuo 2018 m. dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Migracijos departamentas priėmė 2023 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 23S35702 (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S35702), kuriuo atsisakė pratęsti pareiškėjui leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Atsakovas, siekdamas daryti pareiškėjui spaudimą 2023 m. gegužės 22 d. taip pat priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į Baltarusijos Respubliką.

2.2. Sprendimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas dirba Lietuvos Respublikoje daugiau nei 10 metų, gauna nuolatines pajamas. Pareiškėjo šeimos nariai taip pat yra pateikę prašymus dėl galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką. Visi pareiškėjo ekonominiai ryšiai su Baltarusijos Respublika yra seniai nutrūkę, o radus galimybę atvykti šeimos nariams – neliks jokių jungiančių ryšių su Baltarusijos Respublika. Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, dar nepasibaigus bylos nagrinėjimui teisme, pažeis pareiškėjo teisę tinkamai ginti savo interesus. Pareiškėjas negalės dalyvauti teismo posėdžiuose, o ir bendravimas su gynėju bus apsunkintas. Be to, išsiuntus pareiškėją iš Lietuvos Respublikos teritorijos, jis bus priverstas nutraukti darbo santykius, praras pajamas.

3. Atsiliepime į skundą atsakovas prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Migracijos departamentas atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD, trečiasis suinteresuotas asmuo) 2023 m. kovo 9 d. rašte Nr. 18-2694 (toliau – ir Išvada) nurodoma, jog VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

4.2. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 23S35108 (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S35108) pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 23S35702 atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimą Nr. 23S35702 pareiškėjas apskundė teismui. Migracijos departamentas 2023 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 23S36533 (toliau – ir Sprendimas Nr. 23S36533) nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 28 d. pranešimu. Sprendimo Nr. 23S36533 pareiškėjas teismui neapskundė.

4.3. Sprendimas buvo priimtas remiantis VSD pateikta išvada, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas vadovavosi kompetentingos institucijos – VSD – Išvada dėl pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui. Migracijos departamentas nėra ikiteisminį tyrimą atliekanti ar žvalgybą vykdanti institucija, todėl galimybės surinkti duomenis apie užsieniečius ir jų galimą grėsmę valstybės saugumui yra ribotos. Atsižvelgiant į tai, priimdamas sprendimus, Migracijos departamentas remiasi VSD pateiktais duomenimis ir išvadomis. VSD vertinimu, pareiškėjo praeityje dirbtas darbas Baltarusijos Respublikoje kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

4.4. Pareiškėjas dėl darbo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje nuo 2002 m. iki 2010 m. laikomas keliančiu grėsmę nacionaliniam Lietuvos saugumui. Be to, kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, Sprendimas Nr. 23S36533 nėra apskųstas, todėl pareiškėjas nuo jo priėmimo neturėjo teisės likti Lietuvos Respublikoje. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) reikalavimus. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra ypač svarbi aplinkybė sprendžiant dėl trečiųjų šalių piliečių teisės gyventi Lietuvos Respublikoje.

4.5. Priimant Sprendimą buvo atsižvelgta į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus ir įvertintas pareiškėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikas, šeiminiai ryšiai su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esami socialiniai, ekonominiai ir kiti ryšiai su Lietuvos Respublika. Vertinant pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje, nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 20 d. dirbo UAB „MG TRANSPORT“, o nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. dirba UAB „IDLIJA“. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, galiojantys nuo 2019 m. birželio 27 d. iki 2021 m. birželio 26 d. ir nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. Vertinant pareiškėjo šeiminius ryšius su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.

5. Atsiliepime į skundą trečiasis suinteresuotas asmuo prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. VSD atsiliepime į skundą nurodė šiuos argumentus:

6.1. VSD Išvadoje pateikė vertinimą, jog pareiškėjas, nuo 2002 m. iki 2010 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Pareiškėjui gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvos Respublikoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę šios šalies valstybės institucijose. VSD nustatė konkrečius tokią Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvos Respublikoje patvirtinančius atvejus.

6.2. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į šiems režimams priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės bei karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos Federacijos karinės agresijos atveju, su Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudoti specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

6.3. Lietuvos Respublika neturi jokiais teisės aktais nustatytos pareigos leisti pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu tai neatitinka valstybės nacionalinių interesų. Grėsmė valstybės saugumui yra aplinkybė, kuri pripažįstama svarbia, sprendžiant leidimo laikinai gyventi neišdavimo klausimą. Neįvertinus aptartų aplinkybių, kaip keliančių grėsmę valstybės saugumui, būtų prisiimta nepateisinamai didelė rizika valstybės saugumo nenaudai.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. liepos 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Teismas nustatė, kad VSD atliko pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. VSD vertinimu, pareiškėjas, 2002 m. – 2010 m. tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Migracijos departamentas 2023 m. gegužės 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

10. Teismas priimdamas sprendimą vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 127 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsniu, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Grąžinimo aprašas) 49 punktu, kitais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

11. Teismas nurodė, kad priimant ginčijamą Sprendimą, pareiškėjo atžvilgiu Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 23S35108 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 23S35702 atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė teismui, galutinis sprendimas byloje dar nėra priimtas. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 23S36533 nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 5 metus bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi bei kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) 36 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2023 m. kovo 28 d. pranešimu. Šio sprendimo pareiškėjas teismui neapskundė.

12. Teismo vertinimu, kadangi Sprendimas Nr. 23S36533 pareiškėjo nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo, tai reiškia, kad pareiškėjas nuo jo priėmimo momento neturėjo teisės likti Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas negalėjo būti priimtas dar nepasibaigus bylos dėl leidimo neišdavimo nagrinėjimui teisme, atmestas kaip nepagrįstas.

13. Teismas pažymėjo, jog Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turi priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. Tad tokiose bylose, be pateiktos VSD pažymos (informacijos), būtina įvertinti individualiai ir kitą užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir panašiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes.

14. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą rėmėsi VSD Išvada, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas pildydamas Migracijos departamento klausimyną, pažymėjo, kad 2002 m. – 2010 m. tarnavo Baltarusijos Respublikos kariuomenėje. VSD nustatė, kad tarnaudamas Baltarusijos Respublikos kariuomenėje, pareiškėjas privalėjo būti lojalus Baltarusijos Respublikai ir palaikyti Baltarusijos Respublikos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Baltarusijos Respublikos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, pareiškėjui išdavus leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. VSD Išvadoje yra aiškiai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.

15. Migracijos departamentas priimdamas Sprendimą vertino pareiškėjo socialinius ir ekonominius ryšius Lietuvos Respublikoje bei nustatė, kad pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 25 d. iki 2015 m. liepos 20 d. dirbo UAB „MG TRANSPORT“, o nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. dirba UAB „IDLIJA“. Pareiškėjui buvo išduoti leidimai laikinai gyventi, galiojantys nuo 2019 m. virželio 27 d. iki 2021 m. birželio 26 d. ir nuo 2021 m. gegužės 28 d. iki 2023 m. gegužės 28 d. Migracijos departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje – pareiškėjas prašyme pakeisti leidimą laikinai gyventi nurodė, jog yra vedęs, tačiau apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra. Tokių duomenų pareiškėjas teismui taip pat nepateikė. Be kita ko, pareiškėjas skunde nurodė, kad jo šeimos nariai taip pat yra pateikę prašymus dėl galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau vien šeimos narių prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje padavimas ryšių su Lietuvos Respublika nepatvirtina.

16. Teismas sprendė, jog surinkta VSD informacija apie pareiškėją negali būti ignoruojama. Šiuo atveju teismas pritarė VSD atsiliepime nurodytiems argumentams, jog pareiškėjui gyvenant Lietuvos Respublikoje, jis gali būti išnaudotas Baltarusijos Respublikos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Baltarusijos Respublikos valdžiai asmuo. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Baltarusijos Respublikos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvos Respublikoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Teismas atkreipė dėmesį, kad paskutiniu metu Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, taip pat ir Lietuvos Respublikos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemtai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos propagandistų veiklos prieš Lietuvos Respubliką tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Negalima leisti, jog išduodant leidimą laikinai gyventi būtų sukuriama palanki terpė Lietuvos Respublikoje įsikurti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos režimus palaikantiems ar su šiais režimais bendradarbiaujantiems asmenims, o leidimo laikinai gyventi suteikiamos teisės būtų naudojamos Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo interesus neatitinkančioms veikoms vykdyti. Šiuo atveju nebuvo nustatyta pareiškėjo socialinių, ekonominių bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, o pareiškėjo asmeninis interesas dirbti ir likti Lietuvos Respublikoje negali būti pripažįstamas prioritetiniu ir reikšmingesniu nei Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo užtikrinimas. Teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 17. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 27 d. sprendimą.

18. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, rėmėsi prielaidomis, bet ne byloje esančiais faktais. Nei Įstatymas, nei kiti teisės aktai neapibrėžia, ką reiškia sąvoka „gali grėsti“. Jos turinio atskleidimas, taip pat taikymas konkrečiu atveju yra teisės aiškinimo ir taikymo dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje dirba daugiau nei 10 metų, nėra pažeidęs migracinio režimo, taip pat nėra pažeidęs kitų įstatymų, ir per visą buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpį įrodė savo lojalumą bei patikimumą Lietuvos Respublikai. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti ir tai, kokio leidimo ir kokiu pagrindu prašoma, taip pat individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir panašiai) bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas neprašė naujai išduoti leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, o siekė toliau teisėtai gyventi šalies teritorijoje. Pareiškėjo įsitikinimu, jei jis būtų kėlęs kokią grėsmę, VSD senai būtų tai fiksavęs ir užkardęs. Skundžiamas sprendimas paremtas tik spėjimais ir prielaidomis, kurios prieštarauja pačios sau. Jei vienoje vietoje yra teigiama, kad užsienio valstybės (šiuo atveju Baltarusijos Respublikos) specialios tarnybos užtikrina, kad jėgos struktūrų darbuotojai būtų lojalūs, o nelojalūs asmenys nedirbtų šiose įstaigose, tai vėliau jau teigiama, jog lojalūs yra visi, tiek esami, tiek ir buvę darbuotojai.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20. VSD atsiliepime akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino pareiškėjo keliamos grėsmės Lietuvos valstybei realumą ir akivaizdumą. Sprendimas buvo priimtas remiantis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pagal kurį reikalaujama nustatyti tik patį žemiausią grėsmės lygį. Pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įrodymų dėl jo atliktų teisės aktų pažeidimų. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus, planuojamus atlikti arba realiai galimai atliktus įstatymų pažeidimus, grėsmingus valstybės nacionaliniam saugumui, tuomet būtų sprendžiama dėl visiškai kitokio pobūdžio teisinių pasekmių – tikėtina baudžiamosios atsakomybės taikymo. Šiuo atveju nagrinėjamoje byloje sprendžiami klausimai susiję su užsieniečio teisine padėtimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Migracijos departamentas pagrįstai priėmė Sprendimą, tinkamai įvertinęs aplinkybes, jog pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

23. Apeliacinį skundą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, adresuotą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, elektroninių ryšių priemonėmis padavė (pasirašė) advokato padėjėjas V. P., veikiantis pagal pirmosios instancijos teismui pateiktą 2023 m. balandžio 5 d. teisinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 2023-04-05-2, sudarytą tarp advokato K. Poplovuchino kontoros, atstovaujamos advokato K. Poplovuchino ir advokato padėjėjo V. P., ir D. M., dėl pastarojo atstovavimo, kuri (atstovavimo sutartis) suteikia teisę advokato padėjėjui V. P. patarti ir atstovauti D. M. teisiniais klausimais ir atlikti tokius veiksmus: 1) teikti teisines konsultacijas; 2) rengti teisinių dokumentų projektus; 3) atlikti dokumentų teisines ekspertizes; 4) atstovauti valstybės, visuomeninėse, ūkinėse ir kitose institucijose bei palaikyti teisinius ryšius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis; 5) atstovavimo sutartis suteikia teisę advokato padėjėjui pareiškėjo vardu ir interesais pateikti skundus (prašymus) valstybinėms institucijoms bei administracinėse bylose, pareiškimus ypatingosios teisenos bylose, pareikšti ieškinį ir / ar priešieškinį; teikti pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti atsiliepimus, dublikus bei triplikus, atsisakyti pareikšto ieškinio ir / arba skundo (prašymo) reikalavimų bei juos pripažinti, sudaryti taikos sutartį, apskųsti teismo sprendimus, gauti vykdomąjį raštą ir pateikti jį vykdymui, paduoti prašymą dėl termino atnaujinimo, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto priklausomybę ir jo įkainojimą, apskųsti antstolio veiksmus, pareikšti prašymus, nušalinimus, atsisakyti išieškojimo bei atlikti kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (el. b. l. 19). Kitokio turinio atstovavimo sutartis byloje nėra pateikta.

24. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teismų instancinės sistemos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių instancijų teismų klaidas, neleisti, kad kokioje nors byloje būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Toks teismų klaidų ištaisymas ir su tuo susijęs kelio neteisingumui užkirtimas yra atitinkamos bylos šalių ir visuomenės pasitikėjimo ne tik atitinkamą bylą nagrinėjančiu teismu, bet ir visa teismų sistema apskritai, būtina sąlyga (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d. nutarimus). Taigi, instancinė teismų sistema skirta dviem tikslams – teisingumui konkrečioje byloje įgyvendinti ir darniai teisės sistemos raidai užtikrinti. Tačiau įgyvendinant teisę į apeliaciją turi būti laikomasi administracinį procesą reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų.

25. ABTĮ 47 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios proceso šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. To paties straipsnio 4 dalis numato, kad įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti, be kita ko, advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Advokato arba advokato padėjėjo įgaliojimai patvirtinami advokato arba advokato padėjėjo su klientu pasirašyta sutartimi ar sutarties išrašu. Kitų atstovų įgaliojimai patvirtinami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ABTĮ 47 str. 6 d.).

26. ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime (ABTĮ 48 str. 2 d.).

27. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – ir Advokatūros įstatymas) 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad advokato padėjėjas turi visas šiame įstatyme nustatytas advokato teises ir pareigas, išskyrus narystę Lietuvos advokatūroje bei proceso įstatymuose nustatytus apribojimus. Advokato padėjėjas turi teisę atstovauti kliento interesams teismuose tik tuo atveju, kai yra rašytinis advokato (praktikos vadovo) leidimas atstovauti konkrečioje byloje, o kitose institucijose – rašytiniu advokato (praktikos vadovo) sutikimu. Advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

28. Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad teisės aktai nustato tiek advokato padėjėjo teisę atstovauti klientą administraciniame teisme, tiek tokios teisės įgyvendinimo tvarką bei apimtį.

29. Nagrinėjamoje byloje, įvertinusi pateiktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad advokato padėjėjas V. P. pagal Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatas neturi teisės pasirašyti apeliacinio skundo ir pateikti jo teismui. Tokios teisės aktų, reglamentuojančių atstovavimą administraciniame procese, nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikos buvo laikomasi ir ankstesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3955-756/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4345-858/2017; 2017 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4583-624/2017; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1216-822/2020; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2231-882/2023).

30. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, spręstina, kad apeliacinį skundą suinteresuoto asmens vardu padavė tam įgaliojimų neturintis asmuo (ABTĮ 134 str. 4 d., 138 str. 3 d. 3 p.). Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 13 d. teisėjos rezoliucija pareiškėjo apeliacinis skundas buvo priimtas, nors jis paduotas tokių įgaliojimų neturinčio asmens, todėl, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi, apeliacinis procesas nutraukiamas.

31. ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti teismui paduotą apeliacinį skundą. Byloje esantis mokėjimo dokumentas patvirtina, jog advokato padėjėjas V. P. už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 129), kuris grąžintinas apeliacinį skundą padavusiam advokato padėjėjui V. P.. Pažymėtina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą (ABTĮ 38 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 138 straipsnio 8 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Apeliacinį procesą nutraukti.

Grąžinti K. Poplovuchino kontoros advokato padėjėjui V. P. sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt du Eur 50 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

Nutartis neskundžiama.VSD

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė

Dainius Raižys