51a237bd-e6ca-4ad3-aab8-7677c703a601 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-1174-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03030-2011-2Procesinio sprendimo kategorija:20.2; 20.3.10; 21.4.1.1; 21.6; 22.1; 22.4; 25.3; 30.1; 30.3; 30.4.1; 30.5; 30.7; 30.10; 41; 49; 93.2.22; 95.7; 99.3; 99.5; 99.7; 99.11; 110.4; 113.1; 113.8; 114.2; 114.3; 114.5; 114.9.1; 114.9.3.1; 114.9.3.2; 114.11; 116.1; 116.4. VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. spalio 17 d.Vilnius Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Danguolei Dubakienei, dalyvaujant ieškovų atstovui adv.

D. Aleksandrovui,atsakovei N. L., jos atstovui adv. Z. Juknevičiui,teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų A. V. L., V. A. L., G. L. L. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei N. L. dėl kompensacijos priteisimo, sandorių pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančiais ir restitucijos taikymo, n u s t a t ė : ieÅ¡kovai R. K.-L., A. V. L., V. A. L., G. L. L., kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovei N. L., nurodydami, kad (duomenys neskelbtini) R. K.-L. susituokė su V. V. V. L.. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus A.

V. L., (duomenys neskelbtini)- dukra V. A. L., ir (duomenys neskelbtini)- dukra G. L. L.. (duomenys neskelbtini) R. K.-L. ir V. L. iÅ¡siskyrė. Nutraukiant santuokÄ , sutuoktinių vaikai liko gyventi su R. K.-L., iÅ¡ V. L. buvo priteistas minimalus iÅ¡laikymas bendrai visiems vaikams 310,30 USD sumai kas mėnesį bei palÅ«kanos. Nei prieÅ¡ skyrybas, nei jų metu, V. L. nenurodė, kad turi kokį nors vertingesnį turtÄ , ar teisę jį gauti. IÅ¡laikymo vaikams V. L. po santuokos nutraukimo nemokėjo. (duomenys neskelbtini) V.

L. mirė. (duomenys neskelbtini) atvažiavę į jo laidotuves ieÅ¡kovai sužinojo, kad velionis 2000-08-03 pardavė butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir 2007-06-15 padovanojo atsakovei žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nėra gavę iÅ¡ V. L. jokios kompensacijos už perleistus butÄ ir žemės sklypÄ ar iÅ¡laikymo nuo pat 2000-03-13. (duomenys neskelbtini) grafystės teismas, naujai paaiÅ¡kėjusioms po V. L. mirties aplinkybėms, 2011-08-18 nusprendė, kad R. K.-L. priklauso ½ dalis teisių į V.

L. (duomenys neskelbtini) turėtÄ turtÄ , kurio įsigijimo procesas buvo pradėtas iki Å¡alių santuokos nutraukimo ir baigtas po skyrybų. 2007-06-15 V. L. perleido vienintelį savo turtÄ , kuriuo galėjo kompensuoti R. K.-L. buto perleidimÄ - žemės sklypÄ , atsakovei. Sandoris, dėl kurio skolininkas tampa nemokus, iÅ¡ esmės pažeidžia kreditoriaus teises, todėl yra pripažintinas negaliojančiu. Kadangi žemės sklypas buvo perleistas neatlygintinai, ieÅ¡kovė praÅ¡o taikyti restitucijÄ natÅ«ra, pripažįstant, kad V.

L. teisių perėmėjai - atsakovei restitucijos pagrindu priklauso Å¡io sklypo dalis, atitinkanti kompensacijÄ už buto perleidimÄ . Žemės sklypo vertė pagal VÄ® „Registrų centras“ duomenis 2007 m. birželio 15 d. buvo 626 550 Lt. Tai, kad atsakovė priėmė V. L. palikimÄ , todėl ir neginčijant sandorių yra visų palikėjo prievolių perėmėja, neturi Å¡iam reikalavimui teisinės reikÅ¡mės, kadangi tam tikrais atvejais įpėdinis neatsako už palikėjo prievoles, virÅ¡ijančias palikimo vertę.

Nepritaikius restitucijos ieÅ¡kovės R. K.-L. teisė į kompensacijÄ gali likti pažeista. Todėl 2007-06-15 dovanojimo sutartis yra pripažintina iÅ¡ dalies negaliojančia, taikant restitucijÄ . Vaikai pagal JAV materialinę teisę sulaukia pilnametystės, netenka teisės į iÅ¡laikymÄ , bÅ«dami (duomenys neskelbtini) amžiaus. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. neturėjo kito vertingesnio turto, iÅ¡skyrus žemės sklypÄ , kuriuo galėjo garantuoti iÅ¡laikymo mokėjimÄ iki vaikų pilnametystės, teisinę reikÅ¡mę dovanojimo ginčijimui turi visas vaikams priklausantis iÅ¡laikymas su palÅ«kanomis (CK 6.66 str. 1 d.).

Neatlygintinai perleisdamas atsakovei Žemės sklypÄ - vienintelį turtÄ , galėjusį užtikrinti jo vaikų iÅ¡laikymÄ , V. L. sudarė sandorį, kurio neprivalėjo sudaryti, iÅ¡ esmės pažeidusį jo vaikų interesus, todėl 2007-06-15 sutartis yra pripažintina iÅ¡ dalies negaliojančia, taikant restitucijÄ ir pripažįstant, kad V. L. teisių perėmėjai - atsakovei atitinkamos Žemės sklypo dalys priklauso restitucijos pagrindu (CK 6.66 str. 1 d.). Dėl aukščiau minėtų priežasčių (galimo įpėdinio atsakomybės ribojimo) bylai neturi teisinės reikÅ¡mės tai, kad atsakovė priėmė V.

L. palikimÄ , todėl perėmė visas jo prievoles. IeÅ¡kinio senaties terminas reikalauti kompensacijos už minėtÄ butÄ yra 10 metų (1964 m. CK 84 str. 1 d., 2000 m. CK PĮĮ 10 str. 1 d. ir 2000 m. CK 1.125 str. 1 d.). Kadangi ieÅ¡kinys buvo pareikÅ¡tas 2011 m. spalio 14 d., Å¡is terminas nėra praleistas. Ginčo žemės sklypas buvo V. L. perleistas 2007 m. birželio 15 d., todėl 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalauti grÄ Å¾inti ½ dalį Å¡io sklypo taip pat nėra pasibaigęs. Be to ieÅ¡kovai nežinojo apie Å¡io turto perleidimo aplinkybes iki atvykimo į LietuvÄ 2010 m. spalio 16 d., todėl nepraleido ir CK 6.66 str. 3 d. nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.Testamentų registro duomenyse nebuvo atžymėtas faktas, kad atsakovė priėmė V.

L. palikimÄ , be to atsakovė priėmė palikimÄ tik 2011 m. sausio 13 d., todėl ieÅ¡kovai nepareiÅ¡kė pretenzijos (Å¡io ieÅ¡kinio) įpėdinei per trijų mėnesių terminÄ nuo palikimo atsiradimo 2010 m. spalio 14 d. (2000 m. CK 5.63 str. 1 d.). IeÅ¡kovai sužinojo apie atsakovės 2011 m. sausio 13 d. pareiÅ¡kimÄ tik iÅ¡ teismo iÅ¡reikalautų dokumentų 2012 m. vasario 20 d. Dėl Å¡ių svarbių priežasčių ieÅ¡kovai praÅ¡o nurodytÄ terminÄ atnaujinti (2000 m. CK 5.63 str. 4 d.).

Nesutikdama su ieÅ¡kovės R. K.-L. reikalavimais, atsakovė privalo mokėti ieÅ¡kovei 5 % metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d.). IeÅ¡kovai patikslino ieÅ¡kinio reikalavimus teisme ir prašė teismo:1) atnaujinti ieÅ¡kovams dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ kreditoriniams reikalavimams atsakovei pareikÅ¡ti;

2) pripažinti negaliojančiais 2007-06-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ta dalimi, kuria atsakovei buvo perleista 99/100 dalys žemės sklypo (unikalus numeris: (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini).Atsakovė N. L. atsiliepimu su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, nes faktinės bylos aplinkybės iÅ¡dėstytos neteisingai ir neparemtos tinkamais įrodymais. Velionis V. L. ir gyvendamas santuokoje su ieÅ¡kove R. K.-L., ir po santuokos nutraukimo teikė vaikams iÅ¡laikymÄ , kokį ir privalėjo teikti.

Žemės sklypÄ kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurį V. L. pagal 2007 m. birželio 15 d. sutartį dovanojo atsakovei, jis įgijo kaip įpėdinis buvusio žemės savininko A. L. pagal 2000-11-02 d. Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis specialiu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu. Todėl teiginys, kad ir žemės sklypo įgijimo procesas prasidėjo ieÅ¡kovei R.

K. –L. gyvenant santuokoje su V. L., neteisingas. IeÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi, kad sutinka, kad V. L. parduotų ieÅ¡kinyje minimÄ butÄ , todėl nesÄ Å¾ininga teigti, kad butas buvo parduotas be jos sutikimo. Pinigus, gautus už parduotÄ butÄ V. L. atidavė vaikams, kaip iÅ¡laikymÄ , todėl jie 10 metų, iki jo mirties, jokių pretenzijų nereiÅ¡kė, o ieÅ¡kovei, kaip buvusiai sutuoktinei, iÅ¡laikymas po santuokos nutraukimo nebuvo skirtas. Žemės sklypo dovanojimo sutartį praÅ¡oma pripažinti negaliojančia, remiantis LR CK 6.66 str.

„Kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius“ (actio Pauliana) 1 d. Tačiau remtis Å¡ia teisės norma siekiant užginčyti minėtÄ sandorį nėra pagrindo dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovė niekada nebuvo V. L. kreditoriumi, o pastarasis - jos skolininku. LR CK 6.66 str. 3 d. nustato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius (jeigu tokiu teismas pripažintų ieÅ¡kovę R. K.-L.) turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo, arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Sprendžiant iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio, yra aiÅ¡ku, kad šį terminÄ ieÅ¡kovė praleido, todėl ieÅ¡kinys Å¡ioje dalyje atmestinas ir Å¡iuo pagrindu. V. L. mirė (duomenys neskelbtini), todėl su jo mirtimi ir pasibaigė įstatymų numatyta pareiga teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 5 d. nustato, kad kai asmuo, iÅ¡ kurio buvo priteistas iÅ¡laikymas, mirė, iÅ¡laikymo pareiga pereina jo įpėdiniams, kiek leidžia paveldimas turtas, nesvarbu, koks palikimo priėmimo bÅ«das pagal Å¡io kodekso penktosios knygos normas.

Atsakovė V. L. testamentinė įpėdinė palikimÄ priėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimo nėra gavusi. Å ioje dalyje ieÅ¡kovai bando remtis CK 6.66 str., tačiau Å¡i norma reguliuoja prievolinius teisinius santykius, tuo tarpu iÅ¡laikymas vaikams priteisiamas remiantis Å¡eimos teise, kurios normos iÅ¡dėstytos CK trečiojoje knygoje. IeÅ¡kinys Vilniaus rajono apylinkės teisme pareikÅ¡tas 2011-10-12, todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas senaties terminas ir jis yra atmestinas.Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-05-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-178-647/2012 ieÅ¡kinį atmetė (3 t., b.l. 41-47).2014-02-10 Vilniaus apygardos teismas 2014-02-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-652-565/2014 panaikino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-05-23 sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieÅ¡kovų A.

V. L., V. A. L. ir G. L. L. reikalavimai atsakovei N. L. dėl termino pareikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus atnaujinimo, žemės sklypo dovanojimo sutarties ir perdavimo – priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais iÅ¡ dalies bei restitucijos taikymo ir bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾ino Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitÄ sprendimo dalį paliko nepakeistÄ (3 t., b.l.103-111). Nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovų A.V. L., V.A. L. ir G.L.

L. reikalavimų atnaujinti ieÅ¡kovams terminÄ pareikÅ¡ti atsakovei kreditorinius reikalavimus, pripažinti iÅ¡ dalies negaliojančiais žemės sklypo dovanojimo sutartį ir perdavimo – priėmimo aktÄ bei taikyti restitucijÄ . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad reikalavimų pripažinti butÄ ir žemės sklypÄ bendrÄ ja jungtine ieÅ¡kovės R. K.-L. ir V. L. nuosavybe ir pripažinti ieÅ¡kovei teisę į kompensacijÄ už perleistÄ turtÄ atmetimas yra pagrindas netenkinti ieÅ¡kovų reikalavimų dėl termino atnaujinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

IeÅ¡kovai A.V. L., V.A. L. ir G.L. L. Å¡iuos reikalavimus grindė tuo, kad jie yra V. L. kreditoriai dėl nevykdytos V. L. pareigos teikti jiems iÅ¡laikymÄ , t.y. jų reikalavimų pagrindas yra kitas nei ieÅ¡kovės R. K.-L.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė nepaveldėjo turto po V. L. mirties, nes atsakovei neiÅ¡duotas paveldėjimo teisės, o CK 3.194 str. 5 d. nustato, kad iÅ¡laikymo pareiga pereina mirusiojo įpėdiniams kiek leidžia paveldimas turtas. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, nuosavybės teisė į paveldimÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo, nepriklausomai nuo to, ar palikėjui yra iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas (CK 5.50 str. 1 d.), o paveldėjimo teisės liudijimas yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas (CK 5.66 str. 1 d.).Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas adv.

D. Aleksandrovas sumažino ieÅ¡kinio reikalavimus ir nurodė, kad mirus V. L. (duomenys neskelbtini) atsirado palikimas. Testamentų registras iÅ¡davė pažymÄ . Nebuvo žinių, kad yra įpėdinių, todėl ieÅ¡kovai per 3 mėnesių terminÄ nesikreipė su kreditoriniu reikalavimu į įpėdinę. Sužinoję tai, 2012-02-06 dienÄ iÅ¡reikalavo dokumentus iÅ¡ notaro, 2012-02-20 buvo susipažinta ir iÅ¡karto pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys. IeÅ¡kovai nežinojo, kad atsakovė yra įpėdinė, todėl praÅ¡o atnaujinti terminÄ .

Registras nepateikė tų duomenų. Dovanojimo sutartis buvo ginčijama dviem pagrindais ieÅ¡kovės R. L. reikalavimu dėl kompensacijų ir kt., kuriuos apeliacinis teismas atmetė. Dabar liko antra dalis – dėl iÅ¡laikymo. Bylos duomenimis mirusysis V. L. liko skolingas vaikams 64 700 dolerių iÅ¡laikymo. Taip pat paaiÅ¡kėjo, kad palikėjas turėjo žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini), kurį neiÅ¡mokėjęs net dalies iÅ¡laikymo ieÅ¡kovams perleido dovanojimo sutartimi atsakovei. Tai akivaizdÅ«s actio pauliana reikalavimo pagrindai.

PraÅ¡o iÅ¡laikymo reikalavimo sumai nuginčyti dovanojimo sutartį ir perdavimo aktÄ ir pripažinti, kad atsakovei priklauso ta dalis kuri atitinka reikalavimo sumÄ nuosavybės teise. Atsakovė palikimÄ priėmė pagal pareiÅ¡kimÄ notarui, todėl atsako visiÅ¡kai už palikėjo skolas. Palikėjas nieko nepaliko, nes visÄ turtÄ perleido iki mirties, vaikai nieko negavo. Tokiu bÅ«du praÅ¡o nuginčyti sutartį, tÄ dalį grÄ Å¾inti V. L. ir taikyti restitucijÄ . Atsakovė priėmė palikimÄ pagal testamentÄ , t.y. vienintelė įpėdinė.

Reikalavimų dėl buto ir reikalavimų pripažinti ieÅ¡kinyje nurodytus faktus nepalaiko. Kreditorinius reikalavimus pareikÅ¡ti laiku sutrukdė tai, kad ieÅ¡kovai nežinojo, jog atsakovė priėmė palikimÄ , Testamentų registre to nebuvo. Matyt registrui nebuvo praneÅ¡ta. IeÅ¡kovai bÅ«tų iÅ¡ karto kreipęsi. Byloje yra V. L. pareiÅ¡kimas santuokos nutraukimo byloje, kad jis neturi jokio turto, jokių reikalavimo atstatymo procedÅ«rų.Atsakovė N. L. su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad palikėjas savo vaikams pagal galimybes padėjo kiek galėjo.Atsakovės atstovas adv.

Z. Juknevičius nurodė, kad nėra absoliučiai pagrįstų pagrindų atstatyti terminÄ pareikÅ¡ti kreditoriniams reikalavimams. IeÅ¡kovai tai galėjo padaryti, kaip pažymi apeliacinis teismas savo nutartyje, nors ir gyvendami (duomenys neskelbtini) iÅ¡ karto duodama sutikimÄ perleisti butÄ . Žino, kad jis tvarkosi dokumentus atgauti tėvų žemę, todėl buvo užtektinai laiko, jeigu bÅ«tų buvęs tikras noras tokius kreditorinius reikalavimus pareikÅ¡ti. TÄ turėjo padaryti įstatyminė ieÅ¡kovų atstovė – motina, tačiau to nepadarė.

Pagrindo atnaujinti terminÄ nėra. 6.66 straipsnis Å¡iuo atveju nėra taikomas, nes tas kas turėjo mokėti alimentus yra skolininkas, o tie kurie turi gauti – kreditoriai. Čia kitos teisės sÄ vokos, ne Å¡eimos ir paveldėjimo. Atsakovė nebuvo palikėjo kreditorė. Mirus palikėjui, kuris privalo mokėti alimentus, tai įpėdinis atsako paveldėto turto ribose. Alimentų įsiskolinimo padengimui negalima realizuoti alimentus privalančio mokėti asmens sudarytų sandorių. Ä®siskolinimÄ turėtų dengti paveldėto turto ribose, tačiau paveldėto turto nėra.IeÅ¡kinys bylos dalyje, Vilniaus apygardos teismo grÄ Å¾intoje nagrinėti iÅ¡ naujo, tenkintinas.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė R.

K.-L. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ su V. V. V. L. (t. 1, b.l. 69-71); (duomenys neskelbtini) jiems gimė sÅ«nus A. V. L., (duomenys neskelbtini) - dukra V. A. L., ir (duomenys neskelbtini) - dukra G. L. L. (t. 1, b.l. 10-18); 2000-03-13 (duomenys neskelbtini) teismo sprendimu R. K.-L. ir V. L. buvo iÅ¡skirti, sutuoktinių vaikai liko gyventi su ieÅ¡kove, iÅ¡ V. L. buvo priteistas minimalus iÅ¡laikymas bendrai visiems vaikams 310,30 USD kas mėnesį plius palÅ«kanos (t. 1, b.l. 76-94), skyrybų metu V.

L. deklaravo, kad neturi jokio vertingo turto (t. 1, b.l. 95-107). (duomenys neskelbtini) V. L. mirė (t. 1, b.l. 19; t. 2, b.l. 16). 1997-12-29 (duomenys neskelbtini) apskrities virÅ¡ininko administracijos (duomenys neskelbtini) rajono žemėtvarkos skyriaus pažyma patvirtina, kad V. L., gyv. (duomenys neskelbtini), perprojektuojant (duomenys neskelbtini) kadastrinę vietovę bus skirtas lygiavertis žemės sklypas kitoje vietoje (t. 1, b.l. 34-35); 1999-11-12 V. L. pateikė praÅ¡ymÄ dėl miÅ¡ko sklypo suteikimo (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 36-40); 2000-11-02 Vilniaus apskrities virÅ¡ininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V.

L. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,27 ha miÅ¡ko, vietoj 10,27 ha miÅ¡ko perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 8,63 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 41-43). 2007-06-15 žemės sklypo dovanojimo sutartimi V. L. savo sutuoktinei N. L. padovanojo šį 8,6300 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 49-52); nurodyto žemės sklypo rinkos vertė 2011-02-23 buvo 52919 Lt (t. 1, b.l. 54). V.

L. su atsakove N. L. susituokė (duomenys neskelbtini), iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 21-23). IÅ¡ Centrinės hipotekos įstaigos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad V. L. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentÄ (t. 1, b.l. 47-48), kuriuo visÄ turtÄ paliko N. L. (t. 2, b.l. 11, 18), Vilniaus m. (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro praneÅ¡imas patvirtina, kad palikimÄ pagal testamentÄ (duomenys neskelbtini) priėmė N. L. (t. 2, bl. 14). IeÅ¡kovai pateikė į bylÄ (duomenys neskelbtini) 2011-08-18 teismo protokolÄ ir sprendimÄ , kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) teismas, naujai paaiÅ¡kėjusioms po V.

L. mirties aplinkybėms, 2011-08-18 nusprendė, kad R. K.-L. priklauso ½ dalis teisių į V. L. (duomenys neskelbtini) turėtÄ turtÄ , kurio įsigijimo procesas buvo pradėtas iki Å¡alių santuokos nutraukimo ir baigtas po skyrybų. Ä® bendro turto sudėtį pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir minėtÄ teismo 2011-08-18 sprendimÄ taip pat įeina žemės sklypas, kurio įsigijimo veiksmus V. L. pradėjo vėliausiai 1997 m. ir baigė 2000 m. lapkričio 2 d., registruodamas nuosavybės teisę į šį sklypÄ vieÅ¡ajame registre (t. 1, b.l. 127-140). 2014-07-03 Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2T-76/2014 pripažino Lietuvos Respublikoje J.

A. (duomenys neskelbtini) teismas 2013-06-21 nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta, jog 2010 m. spalio 14 d. duomenimis V. W. L. yra skolingas vaikų A. V. L. (gimimo data: gimęs (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), V. A. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) ir G. L. L. (gimimo data: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) išlaikymui nesumokėtus alimentus, kuriuos, įskaitant palūkanas, sudaro 64 690, 27 JAV doleriai, nurodė, kad šios sumos atžvilgiu, kol ji visa bus sumokėta, nuo 2010-10-14 toliau skaičiuojamos 1 proc. dydžio palūkanos per mėnesį (t. 3, b.l. 132-135).Dėl reikalavimo atnaujinti ieškovams A.

V. L., V. A. L., G. L. L. praleistÄ terminÄ kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. pareikÅ¡ti.IeÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (1964 m. CK 86 str., 2000 m. CK 1.127 str. 1 d.). Mirusio asmens kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarka nustatyta CK 5.63 straipsnyje 1 dalyje – palikėjo kreditoriai turi teisę per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Teismas gali pratęsti šį terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.), taigi terminas yra atnaujinamasis (CK 1.117 str. 4 d.). Pagal CPK 185 str. teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 176 – 220 straipsniuose, todėl teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, jų pakankamumÄ , leistinumÄ ir sÄ sajumÄ turi vadovautis minėtuose straipsniuose nurodytomis taisyklėmis.

Teismo funkcija pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jais remdamasis daro savo iÅ¡vadas apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Taigi įrodymų pakankamumas ir ieÅ¡kovo ar atsakovo nurodomo fakto įrodytinumas, t.y. tam tikrų aplinkybių konstatavimas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste. IÅ¡nagrinėjęs bylos Å¡alių paaiÅ¡kinimus ir byloje pateiktus įrodymus teismas turi pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai terminÄ kreditoriniams reikalavimams atsakovei pareikÅ¡ti praleido dėl svarbių priežasčių.

Pagrįsti ieÅ¡kovų argumentai, kad V. L. skyrybų su R. K.-L. metu patvirtino, kad neturi jokio vertingesnio turto ar teisės jį gauti (t. 1, b.l. 95-107). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovai neturėjo galimybės ir nežinojo, kad ateityje V. L. atkuriant nuosavybės teises bus skirtas 8,63 ha žemės sklypÄ miÅ¡kų Å«kio veiklai (duomenys neskelbtini), ir kad jis šį žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi perleido savo sutuoktinei N. L.. Testamentų registre nebuvo įregistruota aplinkybė, kad V.

L. palikimÄ po jo mirties 2011-01-13 pagal testamentÄ priėmė atsakovė N. L. (t. 1, b.l. 47-48; t. 2, b.l. 8, 14). Å ias aplinkybes ieÅ¡kovai sužinojo tik teismui bylos nagrinėjimo metu 2012-02-20 iÅ¡reikalavus duomenis iÅ¡ notaro kontoros. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovai A. V. L., V. A. L., G. L. L. terminÄ kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. pareikÅ¡ti praleido dėl svarbių priežasčių, Å¡is terminas atnaujintinas (CK 5.63 str. 4 d.).Dėl 2007-06-15 dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) dalies pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.A.

P. – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iÅ¡ kreditoriaus interesų gynimo bÅ«dų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Litimpeks bankas“ v.

UAB „PajÅ«rio paslaptys“ ir kt., byla Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž.,                  Z. M., byla Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, byla Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kreditorius, reikÅ¡damas actio Pauliana ieÅ¡kinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ sugrÄ Å¾inant tai, kÄ skolininkas nesÄ Å¾iningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims.

Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieÅ¡kinį skolininko sudarytÄ sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotÄ pagal tÄ sandorį turtÄ ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis Å¡io ieÅ¡kinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistÄ jo mokumÄ ir sugrÄ Å¾inti skolininkÄ Ä¯ ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis AB Turto bankas v.

BAB ,,Rimeda“ ir kt., byla Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis VÄ® Valstybės turto fondas v. UAB ,,Ortofina“ ir kt., byla Nr. 3K-3-17/2006; kt.). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡skyręs tokias actio Pauliana ieÅ¡kinio taikymo sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje bankrutuojanti UAB „ Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., byla Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., byla Nr. 3K-3-339/2009).Teismas nagrinėja esamÄ situacijÄ dėl sutarties negaliojimo aplinkybių pagal aukščiau nurodytas sÄ lygas ir faktines aplinkybes.

Pirmoji actio Pauliano ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius turėtų neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, t. y. jis taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs jÄ netinkamai. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, bÅ«tina turėti omenyje tai, kad actio Pauliana taikymo atveju svarbus yra prievolės tarp kreditoriaus ir skolininko atsiradimo momentas, nes kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo bÅ«dais.

Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliano ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo. Taigi tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje E. N. v.

I. D., R. D., byla Nr. 3K-3-575/2004). Tačiau sprendžiant dėl to, kada atsirado skolininko prievolė kreditoriui, taip pat bÅ«tina įvertinti tai, kad pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, kad reikalavimo teisė bÅ«tų vykdoma, t. y. neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ .IÅ¡ esamos bylos medžiagos teismas mato,kad V. L. žinojo,kaip ir beje pati atsakovė,kad pastarasis turėjo teikti iÅ¡laikymÄ savo vaikams,o jo buvusi žmona uzufrukto teise turėjo gauti tuos pinigus vaikų iÅ¡laikymui.Tai reiÅ¡kia,kad vaikai su motina-kreditoriai turėjo neabejotinÄ ir galiojančiÄ iki žemės dovanojimo sutarties reikalavimo teisę skolininkui,nes iÅ¡ esmės vaikų tėvas nemokėjo jiems iÅ¡laikymo,kaip numatyta įstatymuose.Jokių tai pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.Teismas laiko,kad Å¡i ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga ieÅ¡kinyje objektyviai įrodyta.  Antroji actio Pauliano ieÅ¡kinio sÄ lyga aiÅ¡kintina taip, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis, bet ne baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kaip skolininko sudarytu sandoriu galima pažeisti kreditoriaus interesus – jei dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, bÅ«tina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl Å¡io sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Nustatinėjant Å¡iÄ actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ , bÅ«tina turėti omenyje tai, kad kreditoriaus teisės gali bÅ«ti pažeistos skolininko sudarytais sandoriais, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet sumažino turto, kuriuo buvo užtikrinta kreditoriaus reikalavimo teisė, vertę. Kita vertus, nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamÄ sandoris, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai reikÅ¡ti actio Pauliano ieÅ¡kinio negalima.Å iuo atveju matyti,kad skolininkas nemokėjo iÅ¡laikymo savo vaikams,duomenų,kad sudarant dovanojimo sutartį jis buvo mokus ir iÅ¡ kito turto galėjo teikti iÅ¡laikymÄ byloje neegzistuoja.PrieÅ¡ingai,atsakovė patvirtino,kad skolininkas neturėjo pakankamai lėšų net sau.Skolininkas,sudarydamas dovanojimo sutartį,iÅ¡ viso eliminavo vienintelę sÄ lygÄ kreditoriui,kad jis galės iÅ¡ savo nekilnojamojo turto patenkinti jo paties nevykdomus skolinius reikalavimus tuo metu ir ateityje.Taigi,teismas laiko įrodyta ir Å¡iÄ ieÅ¡kinio tenkinimo sÄ lygÄ .Ketvirtoji actio Paulianio instituto taikymo sÄ lyga grindžiama sÄ lyga su neprivalomumu skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį.

Privalėjimas sudaryti sandorį yra viena iÅ¡ imperatyviųjų nuostatų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Paulianio ieÅ¡kinio pagrindu negalima.V. L. neprivalėjo dovanoti savo žemės savo paskutiniai sutuoktiniai.Taigi,aukščiau minėta sÄ lyga objektyviai egzistuoja ir yra įrodyta bylos medžiaga(CPK 185 str.).Penktoji ir Å¡eÅ¡toji sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu sÄ lygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas.

Pažymėtina, kad trečiojo asmens sÄ Å¾iningumas (nesÄ Å¾iningumas) neturi reikÅ¡mės, jeigu sandoris neatlygintinis. Tokiu atveju pakanka tik skolininko nesÄ Å¾iningumo. NesÄ Å¾iningumo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo ar turėjo žinoti, kad jo sudaromas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. SÄ Å¾iningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu – nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes.Teisės klausimas – ar teisingai aiÅ¡kinamas sÄ Å¾iningumas atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, kai skolininkas, pažeisdamas kreditoriaus interesus, perleido turtÄ .Å iuo atveju sandoris,kurį praÅ¡o ieÅ¡kovai nuginčyti,buvo neatlygintinas.Teismas vertina skolininko veiksmus atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus kriterijus.Teismas mato,kad nėra byloje duomenų,kad skolininkas dovanojimo metu buvo psichiÅ¡kai nesveikas,galėjo nesuprasti savo veiksmų,buvo nepakankamos gyvenimiÅ¡kos patirties,kad nesuvokti savo turto dovanojimo pasekmės,t.y.,kad jis neatlygintinai perleidžia savo turtÄ ,ko pasekoje protingai ir teisingai mÄ stant jis netenka teisės į tÄ turtÄ ,kas suponuoja negalėjimÄ iÅ¡ jo iÅ¡ieÅ¡koti bet kokios skolos turtu po sandorio sudarymo ,kai egzistuoja pareiga teikti iÅ¡laikymÄ vaikams ir tuo pačiu skola auga.Todėl teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad skolininkas,padovanodamas savo turtÄ savo naujai sutuoktinei(CK 6.67str.1d,1p.),į kurį buvo galimas nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas už jo paties iÅ¡laikymo nemokėjimÄ savo vaikams,buvo nesÄ Å¾iningas kreditorių-vaikų ir sutuoktinės atžvilgiu.

Septintoji actio Pauliano ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lyga nulemta Å¡io instituto prasmės ir tikslo. Minėta, kad pagrindinis jo tikslas yra ne sandorio pripažinimas negaliojančiu, bet kreditoriaus teisėtų interesų patenkinimas, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu Å¡iuo atveju sukelia teisinius padarinius tik actio Pauliano ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina Å¡io kreditoriaus teisių pažeidimams paÅ¡alinti (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).Pripažinus teismui egzistuojant aukščiau nurodytoms dovanojimo sutarties negaliojimo sÄ lygoms,ir iÅ¡ bylos medžiagos matant,kad nekilnojamojo turto bendra vertė pakankama,kad patenkinti kreditorinius reikalavimus bet kokiu bÅ«du-natÅ«ra arba turto dalies perleidimu tretiems asmenims ir piniginių kreditorių reikalavimų patenkinimu,bet neturint jokių duomenų kokia žemės sklypo dalimi tai bus įmanoma patenkinti,teismas pripažįsta 2007-06-15 dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) negaliojančia dalyje dėl ieÅ¡kovų reikalaujamų V.

L. įsiskolinimo ieÅ¡kovams pagal nustatytÄ 64690 JAV dolerių arba 153056 Lt (pagal LR banko dolerio kursÄ )skolos dydį (civ.bylaNr.2 T-76/2014;b.l.132-135,3tomas)(CK 6.66 str.).IeÅ¡kovai sumokėjo 4 637 Lt žyminio mokesčio (t.1, b.l. 1, 61-62; t. 2, b.l. 103).Patenkinus patikslintus ieÅ¡kinio reikalavimus(153056 Lt) Å¡itas žyminis mokestis priteistinas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės R. K.-L. naudai(CPK 88,93 str.).Vadovaudamasis LR CPK 177,185,259-269, 270 str., teismas n u s p r e n d ė : ieÅ¡kinį dalyje, Vilniaus apygardos teismo grÄ Å¾intoje byloje nagrinėti iÅ¡ naujo, tenkinti.Atnaujinti ieÅ¡kovams A.

V. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. A. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. L. L. (gim. (duomenys neskelbtini)) dėl svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ kreditoriniams reikalavimams atsakovei N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareikÅ¡ti.Pripažinti V. V. V. L.,a.k. (duomenys neskelbtini) 2007-06-15 dovanojimo sutartį,registro Nr. (duomenys neskelbtini),žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ,esančio (duomenys neskelbtini), negaliojančia dalyje dėl V. L. įsiskolinimo pagal nustatytÄ 64690 JAV dolerių arba 153056 Lt skolos dydį(pagal LR banko dolerio kursÄ ).Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2011-12-08 teismo nutartimi byloje taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovei N. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio 8,6300 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies areÅ¡tÄ .Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

T. V. Ambrulevičius