51a22b39-939e-445c-93b7-922cee4e86c4 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr                                                                                                             Civilinė byla Nr. 2S-2316-230/2011Proceso Nr. 2-28-3-01977-2011-3Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta GustienėProcesinio sprendimo kategorija: 110.1, 122.2, 122.3, 122.4. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. gruodžio 7 d.

Kaunas              Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo H. L. atskirÄ jį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 pagal ieÅ¡kovės S. Z. ieÅ¡kinį atsakovui H. L., dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms - Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui ir Å iaulių savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei iÅ¡laikymo priteisimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, ir n u s t a t ė :

IeÅ¡kovė S. Z. pirmosios instancijos teismo prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2519-374/2011 įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio sÅ«naus H. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina S. Z.. Nurodė, kad netaikant laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti apsunkintas teismo sprendimo įvykdymas, kadangi atsakovas galėtų vaikÄ iÅ¡sivežti į užsienį arba kitaip atskirti nuo motinos, kuri Å¡iuo periodu kÅ«dikiui itin reikalinga.

Taip pat nurodė, kad sÅ«nus dar yra maitinamas motinos pienu ir turi labai glaudų ryšį su motina, todėl jam reikalinga didesnė motinos globa. Atsakovas H. L. su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutiko, prašė taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę - nustatyti nepilnamečio sÅ«naus H. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jÄ vietÄ su tėvu H. L.. Nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi jokio bÅ«sto, todėl negali užtikrinti vaikui gyvenamosios vietos ir jo saugumo. IeÅ¡kovės motinai priklausantis bÅ«stas, kuriame ieÅ¡kovė ketina auginti sÅ«nų, nelygiavertis atsakovo namams, kadangi jame gyvena 4 suaugę asmenys, kuriems tenka po 13,54 kv. m gyvenamojo ploto, sÄ lygos ten netinkamos, kadangi ieÅ¡kovo tėvas juose krisdamas nuo laiptų patyrė sunkiÄ galvos traumÄ .

Nurodė, kad ieÅ¡kovė yra nepakankamai socialiai brandi viena auginti vaikÄ , kadangi vaikÄ paėmė iÅ¡ labai gerų buities sÄ lygų ir apgyvendino blogesnėse ir pavojingose sveikatai sÄ lygose, kas rodo, kad jai vaiko interesai nerÅ«pi. IeÅ¡kovė taip pat neatsižvelgė į tai, kad vaikui kelionė iÅ¡ Å iaulių į Marijampolę tuoj po ligos, jam netekus daug skysčių ir karÅ¡tÄ vasaros dienÄ yra pavojinga. Kad ieÅ¡kovė nesugeba tinkamai rÅ«pintis vaiku, patvirtina ir įvykis, kurio metu vaikui nukritus nuo vystymo stalo jis buvo sužalotas. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieÅ¡kovės S. Z. praÅ¡ymÄ tenkino – taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę ir nepilnamečio H.

L., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su jo motina S. Z. iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2- 2519-374/2011. Atsakovo H. L. praÅ¡ymo netenkino. Teismas, spręsdamas dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo, vadovavosi prioritetiniais vaiko interesais. Nurodė, kad vaikas yra vos daugiau kaip 1 metų, todėl jam ypač reikalingas motinos rÅ«pestis ir jos meilė, be to, vaikas iki Å¡iol buvo auginamas pačios mamos. Teismas taip pat padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė turi visas sÄ lygas prižiÅ«rėti ir auklėti savo vaikÄ , ieÅ¡kovės turimos gyvenimo sÄ lygos yra saugios vaiko socialiniam ir psichologiniam vystymuisi.

Teismas aplinkybę, kad ieÅ¡kovė serga Hepatitu B, nesant byloje duomenų, kad ieÅ¡kovė vestų netinkamÄ gyvenimo bÅ«dÄ ar nesilaikytų visuotinai priimtinų elgesio normų ar kitaip keltų grėsmę mažamečio sÅ«naus sveikatai ar gyvybei, laikė nesudarančia pagrindo nenustatyti vaiko gyvenamosios vietos su motina. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgė ir į tai, kad Hepatitas B nėra įtrauktas į sÄ raÅ¡Ä ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti skiriamas vaiko globėju (rÅ«pintoju).

Teismas taip pat atsižvelgė į byloje nustatytÄ aplinkybę, kad atsakovas su sÅ«numi nebendravo nuo 2011 m. gegužės mėnesio, ir laikė, kad toks laiko tarpas mažamečiam vaikui yra pakankamas pamirÅ¡ti retai matomus žmones ir suvokti jų vaidmenį vaiko gyvenime. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė aplinkybės, kad yra kokia nors grėsmė ar daroma žala Å¡alių sÅ«nui, kad ieÅ¡kovė nesudaro tinkamų sÄ lygų sÅ«naus vystymuisi ar netinkamai juo rÅ«pinasi, o neabejotinai geresnė atsakovo materialinė padėtis nėra pagrindinis kriterijus sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ .

Nustatant vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ , vaiko prisiriÅ¡imas prie motinos, prie jam jau įprastos aplinkos yra svarbesni kriterijai nei vieno iÅ¡ tėvų materialinė padėtis. Nustatydamas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki sprendimo priėmimo su motina, teismas atsižvelgė ir į Vaikų teisių apsaugos skyrių iÅ¡vadas.              Atsakovas H. L. atskiruoju skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės: ieÅ¡kovės praÅ¡ymo netenkinti, o atsakovo praÅ¡ymÄ patenkinti.

Apelianto nuomone, nutartis naikintina dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo, be to, nutartis priimta nesivadovaujant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, o teismo iÅ¡vados nepagrįstos nei faktine, nei teisine prasme. Teismas suteikė prioritetÄ motinos, bet ne vaiko interesams, nepagrįstai byloje nustatytam stipriam motinos ir vaiko emociniam ryÅ¡iui, neiÅ¡analizavus apelianto iÅ¡sakytų motyvų dėl vaikui gresiančių pavojų. Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo atsižvelgti į 2011-07-22 Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytus ir ginčo iÅ¡sprendimui svarbius motyvus, kadangi nutartyje buvo nurodyta, jog Å iaulių rajono apylinkės teismui 2011-05-26 nutartimi iÅ¡sprendus analogiÅ¡ko turinio ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , t.y. nutarus netenkinti jos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Marijampolės rajono apylinkės teismui nėra pagrindo kitaip iÅ¡spręsti ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ .

BÅ«tent neteisėtos Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nutarties pagrindu vaikas buvo paimtas iÅ¡ atsakovo, kur jam negrėsė joks pavojus, ir skundžiama nutartimi nepagrįstai atiduotas prioritetas vaiko motinai. BÅ«tent dėl to, kad teismas panaikinus 2011-05-31 nutartį iki 2011-09-06 niekaip nesugebėjo iÅ¡spręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , atsakovas 3 mėnesius negalėjo bendrauti su sÅ«numi. Teismas neįvertino atsakovo nurodytų aplinkybių, kad ieÅ¡kovė nėra pakankamai subrendusi viena prižiÅ«rėti sÅ«nų, kadangi nuolat bėgiojo iÅ¡ bendrų namų pas savo tėvus, nesugebėjo užtikrinti vaiko saugumo, ir jis nukrito nuo vystymo lentos, neatsakingai elgėsi norėdama iÅ¡ karto po grįžimo iÅ¡ ligoninės iÅ¡vykti pas tėvus.

IeÅ¡kovė klaidino teismÄ teigdama, kad vaikas maitinama motinos pienu, kad atsakovas ketina pabėgti iÅ¡ Lietuvos. Teismas netyrė ir nevertino apelianto praÅ¡yme taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones iÅ¡dėstytų argumentų, kad vaikas gyvena namuose, kuriuose atliekamas remontas ir dėl to yra didelė traumų tikimybė, kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovės tėvo patirta trauma. Be to, ieÅ¡kovė studijuoja Å iaulių universitete vakariniame skyriuje ir dėl to vakarais turi bÅ«ti paskaitose Å iaulių mieste, tačiau teismas Å¡ios aplinkybės taip pat nevertino ir dėl jos nepasisakė.

Apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai, remdamasis tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, aplinkybę, kad ieÅ¡kovė serga Hepatitu B, nelaikė grėsme vaiko sveikatai, ir nesiaiÅ¡kino, kokių priemonių imasi ieÅ¡kovė, kad vaiko neužkrėstų Å¡ia virusine liga. Atsakovas nesiekia izoliuoti ieÅ¡kovę nuo vaiko, tačiau siekia, kaip galima labiau apsaugoti jį nuo potencialių pavojų.              IeÅ¡kovė S. Z. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad teismas tokias laikinÄ sias apsaugos priemones taikė pagrįstai, nes jų netaikus atsakovas galėjo vaikÄ iÅ¡vežti į užsienį ir atskirti nuo motinos. IÅ¡ dalies tokius veiksmus jis jau buvo atlikęs, kai 2011-05-17 pasiėmęs mažametį vaikÄ neleido jam matytis su motina. Vaikas yra mažametis, su mama jį sieja glaudus emocinis ryÅ¡ys, todėl jam reikalinga didesnė motinos globa. Be to, apeliantas dirba 1,5 etato darbo krÅ«viu, o vaikÄ prižiÅ«rėtų auklė, kai tuo tarpu ieÅ¡kovė yra vaiko auginimo atostogose ir vaikui skiria visÄ savo laikÄ .

Atsakovas visiškai nesupranta vaiko poreikių matytis su abiem tėvais, o iš prieieškinio matyti, kad jis nori, jog ieškovė visiškai nebendrautų su vaiku, tuo tarpu ji nedraudžia atsakovui bendrauti su vaiku. Argumentai dėl ieškovės mokymosi vakarais Šiaulių universitete yra nepagrįsti, kadangi byloje pateikta pažyma, jog paskaitos bus lankomos ieškovės pasirinktu grafiku. Taip pat nesutinka su tuo, jog vaiko motina, serganti Hepatitu B, negali auginti vaiko, kadangi šio viruso nešiotojams nedraudžiama auginti vaikų.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, nenustatyta.Ginčas tarp šalių kyla dėl pirmosios instancijos teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina iki bus priimtas sprendimas byloje pagal abiejų šalių pareikštus reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Nurodyta laikinoji apsaugos priemonė taikyta CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punkto, numatančio galimybę taikyti tokiÄ apsaugos priemonę, pagrindu. Tiek sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, tiek taikant tokio pat pobÅ«džio laikinÄ jÄ apsaugos priemonę bÅ«tina vadovautis prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Tai reiÅ¡kia, kad teismas, spręsdamas Å¡io pobÅ«džio ginÄÄ , turi nustatyti, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Dėl Å¡ios atitikties sprendžiama, įvertinant kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , tėvo ir motinos asmeninius bruožus ir kiekvieno iÅ¡ jų realiÄ galimybę sudaryti vaikui tinkamas sÄ lygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius bei jų pobÅ«dį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010, 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiamÄ ja nutartimi prioritetas buvo suteiktas motinos, bet ne vaiko interesams, kadangi pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes vertino bÅ«tent vaiko interesų požiÅ«riu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad abi Å¡alys viena kitai turi tam tikrų pretenzijų dėl gal bÅ«t nepavykusio bendro gyvenimo, tačiau sprendžiant klausimÄ , su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikui kilusio ginčo sprendimo laikotarpiu yra geriau gyventi, byloje nustatytos aplinkybės vertintinos tik vaiko interesų požiÅ«riu.

Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių santykių pobÅ«džio Å¡alims epizodiÅ¡kai gyvenant tai kartu, tai atskirai negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė nuo 2011 m. gegužės 31 d. iÅ¡sivežusi vaikÄ gyventi pas tėvus bÅ«tų esmingai pakeitusi iki tol nusistovėjusias pastovias ir užtikrintas vaiko gyvenamÄ sias sÄ lygas. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad vaikas atsakovo namuose taip pat gyveno tik tam tikrais epizodais, o bÅ«tent nuo vaiko gimimo iki 2010 m. birželio mėn. ir nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2011 m. gegužės 31 d., visÄ kitÄ laikÄ ieÅ¡kovė su vaiku gyveno pas savo tėvus.

Todėl negalima daryti iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovei vaikÄ pasiėmus 2011 m. gegužės 31 d. buvo esmingai pakeistos jo gyvenimo sÄ lygos. Å ios aplinkybės nurodytos ir Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vadoje (t.2, b.l. 123-125). Bet kuriuo atveju vaikas, tiek jam gyvenant atsakovo namuose, tiek ieÅ¡kovės tėvų namuose, turėjo nuolatinį ir pastovų ryšį bÅ«tent su motina, ir tai neabejotinai nulėmė mažamečio vaiko (1,5 m amžiaus) natÅ«ralų prisiriÅ¡imÄ prie motinos, kuris vertintinas kaip viena iÅ¡ svarbiausių aplinkybių, pagrindžiančių sprendimÄ vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ iki bus priimtas sprendimas nustatyti su motina.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant apie vaiko prisiriÅ¡imo laipsnį prie kiekvieno iÅ¡ tėvų, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, su kuriuo iÅ¡ tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iÅ¡ tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008).Pirmosios instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai pagrįstai nustatė, kad ieÅ¡kovė turi visas sÄ lygas prižiÅ«rėti ir auklėti savo vaikÄ , o jos turimos gyvenimo sÄ lygos yra saugios ir tinkamos vaiko fiziniam, socialiniam ir psichologiniam vystymuisi.

Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ pagrindžia bylos duomenys, o bÅ«tent Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus iÅ¡vada (t.2, b.l. 39), Å¡io skyriaus Å¡eimos aplankymo aktas, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (t.2, b.l. 166). Tai, kad atsakovas turi geresnes gyvenimo ir buities sÄ lygas ir gauna didesnes pajamas, kas galėtų užtikrinti vaikui itin geras, t.y. iÅ¡skirtines jo iÅ¡laikymo, ugdymo bei vystymosi sÄ lygas, galėtų turėti reikÅ¡mę tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovė pati negalėtų užtikrinti normalių vaiko gyvenimo sÄ lygų.

Be to, vertinant gyvenimo ir buities sÄ lygas bÅ«tina atsižvelgti ne tik į materialųjį kriterijų, bet į visas vaiko gerovę nulemiančias sÄ lygas, t.y. jo emocinį saugumÄ , prieraiÅ¡umÄ , galimybes skirti jam laikÄ ir dėmesį ir pan. Atsakovas, turėdamas iÅ¡skirtinai geresnę materialinę padėtį, turi galimybę kitais bÅ«dais pagerinti vaiko buities ir gyvenimo sÄ lygas, pvz. teikdamas jam didesnę materialinę paramÄ . Atmestini atskirojo skundo argumentai dėl vaikui kylančių grėsmių, jam gyvenant su motina jos tėvų namuose ir dėl ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieÅ¡kovės susirgimo, kaip Hepatito B viruso neÅ¡iotojos, grėsmes vaiko sveikatai.

Byloje nėra jokių objektyvių ir pagrįstų duomenų, kad dėl Å¡io ieÅ¡kovės susirgimo vaikui bÅ«tų nesaugu ar pavojinga augti su mama. Todėl teismas pagrįstai rėmėsi Sveikatos apsaugos ministro 2001-07-17 įsakymu Nr. 386 patvirtintu ligų, kuriomis sergantis asmuo negali bÅ«ti vaiko globėju (rÅ«pintoju), sÄ raÅ¡u, kuriame nėra įtrauktas susirgimas Hepatitu B. Tai reiÅ¡kia, kad toks susirgimas nekelia tiesioginio pavojaus Å¡alia esančiam vaikui, ir jis neturi bÅ«ti izoliuotas nuo tokio asmens ar neturi bÅ«ti apriboti jo kontaktai su tokiu asmeniu.

Atsakovo nurodomos aplinkybės dėl ieÅ¡kovės tėvų namuose vykstančio remonto ir ieÅ¡kovės tėvo Å¡iuose namuose patirtos traumos vertintinos, kaip neturinčios tiesioginio ryÅ¡io su nagrinėjamu klausimu, todėl neanalizuotinos. Be to, tai geriausiu atveju tik prielaidos apie neva gręsiantį pavojų vaiko sveikatai. Byloje nustatytas faktas, kad ieÅ¡kovei neužtikrinus saugumo, vaikas nukrito nuo vystymo stalo ir susižalojo, pats savaime nepatvirtina ieÅ¡kovės negebėjimo prižiÅ«rėti vaikÄ .

Tai atsitiktinis apmaudus atvejis, o ieškovės elgesys po šio įvykio rodo, kad ji susidariusioje situacijoje reagavo ir elgėsi tinkamai, t.y. apie tai neslėpdama pranešė tėvui, nuvyko į ligoninę ir ėmėsi visų priemonių, kad būtų užkirstas kelias galimoms neigiamoms pasekmėms. Tai rodo, kad ieškovė tinkamai suvokia savo kaip motinos pareigas, todėl šis atvejis negali būti pripažintas esmine aplinkybe, dėl kurios vaikas negalėtų būti patikėtas jos priežiūrai.

Negalima sutikti ir su atsakovo nurodytais skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo tuo pačiu klausimu priimtÄ Kauno apygardos teismo 2011-07-22 nutartį. Å ia nutartimi buvo panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-30 nutartis, kuria buvo taikyta analogiÅ¡ka laikinoji apsaugos priemonė, ir jÄ panaikinus klausimas buvo perduotas spręsti iÅ¡ naujo tam pačiam teismui (t.1, b.l. 171-173). Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nutartį ir bylÄ perduodamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nenurodė, kaip teigia atsakovas, kad Å iaulių rajono apylinkės teismui iÅ¡sprendus analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , t.y. nutarus netenkinti jos praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Marijampolės rajono apylinkės teismas neturi pagrindo kitaip iÅ¡spręsti šį praÅ¡ymÄ .

PrieÅ¡ingu atveju, panaikinus nutartį klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tų iÅ¡spręstas iÅ¡ esmės, atmetant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ . Å iuo atveju atvirkščiai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti tam tikras aplinkybes dėl vaiko gyvenamosios vietos ir gyvenimo sÄ lygų pasikeitimo, dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos iÅ¡vados nagrinėjamu klausimu gavimo, dėl atsakovo atsikirtimų į pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ iÅ¡siaiÅ¡kinimo ir pan.

Pirmosios instancijos teismas įvykdė apeliacinės instancijos teismo nurodymus ir įvertinęs surinktus duomenis tinkamai iÅ¡sprendė praÅ¡ymÄ dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo. Pažymėtina, kad tiek Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tiek Å iaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, įvertinę byloje surinktus duomenis, davė vienodÄ iÅ¡vadÄ , kad vaiko laikina gyvenamoji vieta iki bus iÅ¡nagrinėta byla nustatytina su motina (t.2, b.l. 39, 123-125, 131).

Dėl nurodytų motyvų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  n u t a r ė :              AtskirÄ jį skundÄ atmesti.             Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistÄ .             Teisėja                                                                                                      Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                         Â