2021-05-19 Nr. AB-10927-3-61-3-00032-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2851-442/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00032-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ ir atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ skundą atsakovui Lietuvos auditorių rūmams dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Abadona“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos auditorių rūmų (toliau – ir LAR) prezidiumo 2018 m. gruodžio 5 d. įsigaliojusį nutarimą Nr. 1.4-48.12.2.1, nurodytą LAR 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1.9-S1467 ir LAR prezidiumo 2018 m. gruodžio 4 d. posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte, ir įpareigoti atsakovą nedelsiant išspręsti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2009 m. gruodžio 8 d., jos vadovu ir vieninteliu akcininku yra auditoriaus pažymėjimą turintis A. K. (A. K.). Bendrovė buvo įtraukta į audito įmonių sąrašą. LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. protokoliniu nutarimu A. K. buvo panaikintas auditoriaus vardas ir jo auditoriaus pažymėjimo galiojimas, o 2015 m. spalio 28 d. išvestiniu protokoliniu nutarimu Bendrovė išbraukta iš audito įmonių sąrašo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 3 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017 panaikino LAR prezidiumo 2015 m. liepos 30 d. sprendimą dėl A. K. auditoriaus vardo ir auditoriaus pažymėjimo panaikinimo. LAR prezidiumas 2017 m. balandžio 24 d. protokoliniu nutarimu panaikino minėtus 2015 m. liepos 30 d. ir 2015 m. spalio 28 d. nutarimus, o pareiškėją įrašė į audito įmonių sąrašą. Dėl atsakovo priimtų sprendimų pareiškėjas negalėjo vykdyti audito veiklos, neteko daugumos klientų, todėl 2018 m. kovo 30 d. ir pakartotinai 2018 m. lapkričio 8 d. pateikė atsakovui prašymus išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo (toliau – ir Prašymas). Atsakovas 2018 m. gruodžio 5 d. raštu Nr. 1.9-S1467 informavo pareiškėją, jog LAR prezidiumo 2018 m. lapkričio 26 d. sprendimu buvo nutarta atidėti Prašymo svarstymą iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo, taip pat priimti du išvestiniai sprendimai, susiję su Bendrovės vadovo audito kokybės peržiūros procedūromis.

3. Bendrovė teigė, kad Prašymas laikytinas asmens kreipimusi į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus, o sprendimas atidėti Prašymo svarstymą – administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnyje bei Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose 2007 m. rugpjūčio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės), nenustatyta viešojo administravimo subjekto teisė atidėti prašymo svarstymą. Tokia teisė nenustatyta ir kituose teisės aktuose. Kadangi atsakovas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų ar aplinkybių, patvirtinančių, jog Prašymas nenagrinėtinas ar nepriskiriamas atsakovo kompetencijai, toks sprendimas pažeidžia VAĮ 14 straipsnyje nustatytą reguliavimą, neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas teisės aktų normomis. Atsakovas nutarimais Nr. 1.4-48.12.2.2 ir 1.4-48.12.2.3 priėmė neobjektyvius sprendimus dėl Bendrovės direktoriaus, taigi jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais tam, kad „suvestų sąskaitas“ su Bendrovės vadovu, kuris po neteisėtų atsakovo nutarimų panaikinimo pareiškė pretenzijas atsakovui dėl sutrikdytos Bendrovės veiklos.

4. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo vienintelis akcininkas, vadovas ir auditorius per visą veiklos laikotarpį buvo auditorius A. K., todėl visi auditai, kurie buvo atliekami Bendrovės vardu, buvo atlikti auditoriaus A. K.. Atsiliepimo pateikimo metu pareiškėjo ir A. K. atlikto audito kokybės peržiūra nebuvo baigta dėl paties A. K. veiksmų, kadangi jis nesudarė sąlygų auditoriams kontrolieriams atlikti savo pareigų ir patikrinti su atlikto audito kokybės peržiūra susijusių dokumentų. LAR prezidiumo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 16.12.3 patvirtintos Atmintinės audito įmonėms teikiančioms prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo (toliau – ir Atmintinė) 3 punkte patvirtinta procedūra, pagal kurią audito įmonės prašymo dėl jos išbraukimo iš audito įmonių sąrašo svarstymas atidedamas, jei ji yra įtraukta į audito kokybės peržiūros planą, iki audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultato gavimo. LAR prezidiumas 2017 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu nutarimu priėmė sprendimą įtraukti pareiškėją į 2017 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planą. Pareiškėjo ir A. K. atliktų auditų peržiūra nėra baigta.

6. Atsakovas nurodė, kad Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra yra audito įmonės ir auditorių atliktų auditų kokybės patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymą (toliau – ir FAAĮ) ir jis atliekamas griežtai nustatytu terminu. Nenumatyta galimybė jį atidėti, nutraukti ar išvengti jo išbraukiant audito įmonę iš audito įmonių sąrašo. Pareiškėjas ir A. K. paskutinį kartą buvo tikrinti 2012 m. Pagal FAAĮ 42 straipsnio 1 dalį, toks patikrinimas turi būti atliekas ne rečiau kaip kas 6 metus. Finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūra yra būtina, siekiant patikrinti ne tik audito Bendrovės, bet ir auditoriaus A. K. atliktų auditų kokybę. A. K. nepateikė prašymo dėl išbraukimo iš auditorių sąrašo, todėl tikėtina, kad savo kaip auditoriaus veiklą toliau tęs kitoje savo įsteigtoje audito įmonėje – UAB „Avantus“. Nesudarius galimybės LAR atlikti A. K., kaip UAB „Abadona“ auditoriaus, atliktų auditų kokybės peržiūros, A. K. veikla nebus patikrinta ilgesnį laiką, nei tai leidžia FAAĮ 42 straipsnio 1 dalis.

7. Pareiškėjo Prašymas jau buvo išspręstas LAR prezidiumo 2018 m. balandžio 11 d. posėdyje, įforminus 2018 m. balandžio 23 d. LAR prezidiumo protokolu Nr. 4, kurio metu buvo nuspręsta atidėti Prašymo svarstymą iki audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultato gavimo. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1.9-S-0442, tačiau šio sprendimo neskundė. Ginčijamu sprendimu nebuvo priimtas joks kitas aktas, kuris sukeltų kitas, nei 2018 m. balandžio 11 d. LAR prezidiumo posėdyje kilusias, pasekmes pareiškėjui, todėl jis praleido terminą šiam sprendimui apskųsti.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino LAR prezidiumo nutarimą Nr. 1.4-48.12.2.1, nurodytą LAR 2018 m. gruodžio 5 d. rašte Nr. 1.9-S1467, ir LAR 2018 m. gruodžio 4 d. prezidiumo posėdžio Nr. 12 protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte, ir įpareigojo atsakovą pareiškėjo 2018 m. lapkričio 8 d. prašymą „Dėl UAB „Abadona“ audito įmonės pažymėjimo galiojimo panaikinimo ir išbraukimo iš audito įmonių sąrašo“ nagrinėti iš naujo ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį VAĮ 8 straipsnio reikalavimus. Likusią skundo dalį teismas atmetė. Taip pat teismas Bendrovei priteisė iš atsakovo 202,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, nustatė, jog jis neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jame nėra nurodytas joks teisinis pagrindas, kuriuo remiantis atidėtas pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymas iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo.

10. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas, ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas taip pat prašė priteisti jam iš pareiškėjo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pareiškėjas Bendrovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

III. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 11 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. LVAT konstatavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies pažeidimai šiuo atveju priimant aktą nėra esminiai, todėl teismas nepagrįstai panaikino atsakovo nutarimą dėl procedūrinių pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas negali tenkinti apelianto prašymo išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje iš esmės ir atmesti pareiškėjo skundą, kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo dalyko nenagrinėjo ir dėl to teismo sprendimo nepriėmė. Todėl LVAT pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

IV. 14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 27 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Abadona“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, taip pat atmetė pareiškėjo ir atsakovo prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

15. Teismas, aprašęs faktines bylos aplinkybes, atmetė pareiškėjo teiginius, kad LAR prezidiumo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 16.12.3 patvirtinta Atmintine audito įmonėms teikiančioms prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo (toliau – ir Atmintinė) neturi būti vadovaujamasi, nes: 1) Atmintinė sistemiškai aiškina taisykles, aktualias nagrinėjamai situacijai: FAAĮ nuostatas detalizuoja LAR prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.8 patvirtintas Audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą, pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos audito įmonių sąrašui parengti, pakeisti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas), Atmintinė detalizuoja Tvarkos apraše nurodytą veiksmą – rašytinio prašymo išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo LAR pateikimą; 2) Atmintinė priimta kompetentingo subjekto, ji yra nepanaikinta ir galiojanti; 3) teismas sprendė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja teise, t. y. naudojasi savo teisėmis ne pagal paskirtį: pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo, siekdamas išvengti atsakomybės ir galimų pasekmių po pareiškėjo audito kokybės peržiūros. Toks elgesys draudžiamas ir pareiškėjo teises atsisakoma ginti.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi Atmintinės 3 punktu, nes 2018 m. gruodžio 4 d. LAR prezidiumo posėdžio metu pareiškėjo ir A. K. atliktų auditų peržiūra nėra baigta: LAR prezidiumas 2017 m. rugpjūčio 14 d. protokoliniu nutarimu priėmė sprendimą įtraukti pareiškėją į 2017 metų finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrų planą, 2018 m. rugsėjo 20 d. Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžio protokole Nr. A1-9 buvo nuspręsta nepritarti LAR sprendimui dėl pareiškėjo ir A. K. finansinių ataskaitų audito kokybės rezultatų, pavesti atlikti papildomą finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą ar kitam kontrolieriui pakartotinai atlikti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūrą. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo atliktų auditų peržiūra buvo baigta, nes tai prieštarauja byloje esantiems įrodymams (Tarnybos Audito priežiūros komiteto posėdžio 2018 m. rugsėjo 20 d. protokolui Nr. A1-9) ir teisės aktų nuostatoms (FAAĮ 44 str. 5 d. 23 p.). Taigi pareiškėjo tikrinimo procedūra nebuvo užbaigta.

17. Teismas sprendė, kad vadovaujantis FAAĮ 24 straipsniu, Tvarkos aprašo 19 punktu, Atmintinės 3 punktu ir faktine situacija (pareiškėjo ir A. K. atliktų auditų peržiūra nėra baigta) atsakovas skundžiamu sprendimu (LAR prezidiumo posėdžio Nr. 12 2018 m. gruodžio 4 d. protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punktu) teisėtai ir pagrįstai atidėjo pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymą iki jo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo. Teismas pritarė atsakovo argumentui, kad pareiškėjo kreipimasis taip pat buvo ir pakartotinis, nes juos patvirtina byloje pateikti įrodymai: pareiškėjo 2018 m. kovo 30 d. prašymas, LAR prezidiumo posėdžio Nr. 4 2018 m. balandžio 23 d. protokolo Nr. 1.4-14 4.18.1 punktas, 4.18.2 punktas. Apie šį sprendimą pareiškėjas buvo informuotas LAR 2018 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 1.9-S0442. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad situacija pasikeitė, nes jo ir A. K. atliktų auditų peržiūra buvo baigta (pareiškėjo ir A. K. atliktų auditų peržiūra nebuvo baigta).

18. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, sprendė, kad nors pareiškėjo skundas atmestas, tačiau atsakovas nepateikė įrodymų, kad šiuo atveju buvo būtina pasitelkti advokatą. Teismas sprendė, atsakovas neįrodė, jog jis neturėjo galimybių savo turimais pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams kitais būdais nei sudarydamas atstovavimo sutartį su advokatu, todėl jo patirtos išlaidos nebuvo būtinos.

VI. 19. Pareiškėjas Bendrovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės bei pareiškėjo skundą tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Teismas neteisingai interpretavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties byloje Nr. eA-2547-261/2020 (toliau – ir LVAT nutartis) išaiškinimus ir be detalesnio nagrinėjimo konstatavo, jog LVAT nutartyje buvo nustatyta, kad skundžiamas administracinis aktas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl ši ginčo dalis pirmosios instancijos teisme liko neišnagrinėta. Apelianto vertinimu, LVAT nutartyje a priori nekonstatavo, jog skundžiamas atsakovo nutarimas atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamas šioje byloje aktas teisiškai nepagrįstas, kadangi apskritai neegzistuoja teisinis pagrindas, kuriuo remiantis pareiškėjo prašymo nagrinėjimas išbraukti jį iš auditorių sąrašų galėtų būti sustabdytas – t. y. pareiškėjas savo 2019 m. sausio 2 d. skunde nurodė, jog pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis ir toliau skunde įrodinėjo, kad neegzistuoja jokia teisės norma (teisinis reguliavimas), pagal kurią viešojo administravimo subjektas (atsakovas) galėtų atidėti klausimo svarstymą ar kitaip vilkinti administracinę procedūrą. Kadangi pareiškėjo skundo pagrindu buvo argumentas, kad apskritai neegzistuoja teisinis pagrindas skundžiamam nutarimui priimti (o ne kad skundžiamas nutarimas nemotyvuotas), pirmosios instancijos teismas pritardamas LVAT nutarties išvadoms dėl esminių / neesminių akto motyvavimo trūkumų, byloje iš esmės neišnagrinėjo pagrindinio skundo argumento – t. y. ar skundžiamas administracinis aktas pagrįstas teisės aktų normomis.

19.2. Teismas skundžiamame sprendime išvardinęs minėtus teisės aktus nepagrįstai arba be motyvų sprendė, jog reikia vadovautis Atmintine, nes Atmintinės 3 punktas nustato, kad LAR prezidiumas atideda sprendimo priėmimą dėl įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, jei ji įtraukta į atlikto audito peržiūrų planą ar yra priimtas sprendimas įtraukti audito įmonę į peržiūrų planą. Atmintinė negali būti teisiniu pagrindu atsakovui priimti skundžiamą sprendimą. Skundžiamo sprendimo išvada, jog pareiškėjas piktnaudžiauja teise, yra paremta prielaida, jog jis pateikė rašytinį prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo siekdamas išvengti atsakomybės ir galimų pasekmių po pareiškėjo audito kokybės peržiūros. Ši teismo sprendimo išvada nepagrįsta ir neteisėta. Teismo sprendimo išvados turi būti paremtos logikos dėsniais ir nešališku įrodymų vertinimu, tačiau teismas spręsdamas, jog pareiškėjas siekia išvengti atsakomybės ir galimų pasekmių dėl audito kokybės peržiūros ir kad pareiškėjo peržiūros procedūra dar nebaigta, iš anksto preziumuoja, jog peržiūros procedūros rezultatas bus atsakomybės pareiškėjui taikymas. Tokios teismo išvados neatitinka pagrįsto, teisėto ir objektyvaus teismo sprendimo reikalavimų.

19.3. Atsakovas atsiliepime pats pripažino, kad kokybės peržiūros procedūra buvo atlikta. Todėl tiek teisės aktų reikalavimai, tiek byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad peržiūros procedūra buvo baigta 2018 m. gegužės 24 d. surašius auditoriaus kontrolieriaus ataskaitą, o tai, kad Tarnyba ataskaitai nepritarė ir pavedė atlikti papildomą ar pakartotinę peržiūros procedūrą, nedaro atliktos peržiūros procedūros nebaigta, jos neatnaujina ir kontrolieriaus ataskaitos nepanaikina. Taigi teismo sprendimo išvados, jog peržiūros procedūra nebuvo baigta, prieštarauja tiek byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tiek teisės aktų nuostatoms, teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl minėti rašytiniai įrodymai dėl procedūros užbaigimo ir pakartotinės procedūros atlikimo yra nepatikimi ar atmestini, nepateikė jokių motyvų, kuriais paremtų išvadą, jog pakartotinės procedūros atlikimas yra ankstesnės peržiūros procedūros tąsa, todėl šios skundžiamo teismo sprendimo išvados (faktinis sprendimo pagrindas) neatitinka reikalavimų.

20. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priimti naują sprendimą – atsakovo Lietuvos auditorių rūmų prašymą patenkinti ir priteisti 1 049,94 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą iš pareiškėjo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

20.1. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato. Tačiau teismas iš dalies tokią atsakovo teisę savo skundžiamu sprendimu apribojo, kadangi nepriteisdamas bylinėjimosi išlaidų, nurodė, jog advokato/advokato padėjėjo dalyvavimas byloje nebuvo būtinas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo vidinių resursų, todėl jis ir nepateikė jokių paaiškinimų. Pažymi, kad jis ginčo nagrinėjimo metu neturėjo vidinio teisininko, kuris galėtų surašyti atsiliepimą į skundą, skundą apeliacinės instancijos teismui, atstovauti teisme bei atsikirsti į pareiškėjo teisinius argumentus. Atsakovo vidiniai resursai nebuvo pakankami, todėl jis, siekdamas tinkamai apginti savo interesus teisme, turėjo užtikrinti byloje profesionalų teisinį atstovavimą (advokato dalyvavimą). Taigi atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteistiną iš pralaimėjusios šalies (pareiškėjo).

20.2. Priešingai nei nurodyta skundžiamame sprendime, byla buvo sudėtinga dėl nagrinėto ginčo esmės, dėl teisinio faktinių aplinkybių vertinimo ir jų kvalifikavimo. Tai, kad byla buvo sudėtinga, įrodo ir tai, kad ji buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme antrą kartą bei tai, kad po bylos gražinimo į pirmąją instanciją, priimamas visai kitoks sprendimas (atsakovo naudai), nei buvo priimtas pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

20.3. Atsakovas prašė teismo iš pareiškėjo jam priteisti 1 049,94 Eur sumą. Ši suma ne tik kad neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatyto už atsiliepimą į skundą ir rašytinių paaiškinimų parengimą priteistino maksimalaus išlaidų dydžio, bet yra net dvigubai mažesnė. Todėl nepriteisti atsakovo prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą nėra pagrindo. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą bei formalų skundžiamą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Atsakovas Lietuvos auditorių rūmai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir priteisti iš pareiškėjo atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

21.1. LAR nesutinka su pareiškėjo neteisingu tiek LVAT nutarties, tiek teismo sprendimo interpretavimu. Priešingai, LVAT nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nurodė, kad teismas neišsprendė ginčo ir neatsakė į pareiškėjo klausimą dėl administracinės procedūros sustabdymo. Teismas iš esmės nagrinėjo būtent tą klausimą, kurį kelia pareiškėjas, ar jo prašymas išbraukti iš audito įmonių sąrašo galėjo būti sustabdytas, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas sprendime visiškai nevertino pareiškėjo argumentų.

21.2. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad joks teisės aktas nenumato galimybės atidėti jo prašymo išbraukti UAB „Abadona“ iš auditorių įmonių sąrašo klausimo. Aprašo 19 punkte nurodyta, kad sprendimą dėl audito įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo priima LAR prezidiumas. Tokio prašymo svarstymo ir LAR prezidiumo sprendimo priėmimo tvarka yra nurodyta Atmintinėje. LAR nutarimas Nr. 16.12.3 (kuriuo patvirtinta Atmintinė) numato pagrindus atidėti sprendimo dėl audito įmonės išbraukimo priėmimą, jeigu audito įmonei nebuvo atlikta audito įmonės auditų kokybės peržiūra ir audito įmonė einamaisiais finansiniais metais ar praėjusiais finansiniais metais vykdė audito veiklą. Nagrinėjamu atveju UAB „Abadona“ atitinka Atmintinės 3 punkte nurodytas sąlygas. Taigi LAR pagrįstai remdamasis Atmintinės 3 punktu sustabdė pareiškėjo prašymo dėl išbraukimo iš audito įmonės sąrašo svarstymą. Tiek iš FAAĮ, tiek iš LAR statuto, tiek iš Tvarkos aprašo matyti, kad LAR prezidiumas yra įgaliotas priimti tokio pobūdžio teisės aktus.

21.3. LAR taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad LAR nutarimas Nr. 16.12.3 yra senesnis nei Tvarkos aprašas, todėl negali jo detalizuoti. LAR nutarimo Nr. 16.12.3 priėmimo metu galiojo kitas aprašas – Informacijos, reikalingos audito įmonių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašas, kuriame iš esmės buvo sprendžiami tie patys klausimai dėl audito įmonių buvimo sąrašuose. Pasikeitus aprašui nebuvo poreikio keisti LAR nutarimo Nr. 16.12.3, nes audito įmonės išbraukimo tvarka, kiek tai aprašyta yra LAR nutarime Nr. 16.12.3, nepasikeitė.

21.4. Iš LAR 2018 m. balandžio 23 d. priimto nutarimo turinio bei LAR 2018 m. balandžio 26 d. rašto apie šio nutarimo priėmimą pareiškėjui buvo visiškai aišku, kad ginčijamas Nutarimas yra priimamas LAR nutarimo Nr. 16.12.3 (Atmintinės) pagrindu.

21.5. Nepritarimas LAR sprendimui dėl UAB „Abadona“ ir auditoriaus A. K. finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros rezultatų, buvo susijęs išimtinai su siekiu, kad visos procedūros, kurios turi būti atliktos pagal teisės aktų reikalavimus būtų įvykdytos tinkamai ir kad tikrinimas apimtų ir papildomą laikotarpį. Nepritarimas niekaip nėra susijęs su LAR atlikto audito kokybės peržiūros metu nustatytų trūkumų paneigimu. LAR taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros metu pareiškėjas elgėsi tinkamai, sudarė visas sąlygas laiku ir tinkamai atlikti visas procedūras. Pagrįstai nustatyta, kad A. K. bet kokiais būdais bandė vilkinti finansinių ataskaitų audito kokybės peržiūros procedūras. Toks elgesys yra visiškai nesuderinamas su sąžiningo, etiško auditoriaus elgesiu, o kaip tik sudaro pagrindą abejoti auditoriaus ir audito įmonės veiklos teisėtumu. Pareiškėjas nėra tikrintas jau nuo 2011 m. Pareiškėjas, teikdamas prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo, siekia nutraukti visus vykdomus patikrinimus ir galimai išvengti atsakomybės už teisės aktų nesilaikymą vykdant veiklą. Pažymi, kad buvo atlikta ir kitos auditoriaus A. K. įmonės UAB „Avantus“ audito kokybės peržiūra, kurios metu buvo nustatyti reikšmingi finansinių ataskaitų trūkumai, kas iš esmės parodo auditoriaus darbo kokybę bei jo tikslą išvengti patikrinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl LAR prezidiumo nutarimo, kuris buvo išdėstytas LAR prezidiumo posėdžio Nr. 12, įvykusio 2018 m. gruodžio 4 d., protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte, teisėtumas ir pagrįstumas.

23. Pareiškėjas 2018 m. kovo 30 d. prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad nepratęsė civilinės atsakomybės draudimo poliso galiojimo, nes neketina toliau tęsti audito veiklos, todėl prašė jį išbraukti iš audito įmonių sąrašo.

24. LAR prezidiumo posėdžio Nr. 12, įvykusio 2018 m. gruodžio 4 d., protokolo Nr. 1.4-48 12.2.1 punkte buvo nutarta pritarti Kokybės kontrolės komiteto rekomendacijai atidėti pareiškėjo prašymo išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo svarstymą iki pareiškėjo atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų gavimo.

25. FAAĮ 24 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Auditorių rūmai savo nustatyta tvarka, suderinta su Įstaiga, panaikina audito įmonės pažymėjimo galiojimą rašytiniu audito įmonės prašymu.

26. Audito įmonės įrašymo į audito įmonių sąrašą, pažymėjimo išdavimo, galiojimo sustabdymo, atnaujinimo ir galiojimo panaikinimo, informacijos, reikalingos audito įmonių sąrašui parengti, atnaujinti ir skelbti, pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo 2018 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 1.4-7.2.6.8 (redakcija, galiojusi iki 2021 m. sausio 14 d.), 19.3 punkte buvo numatyta, kad audito įmonė netenka audito įmonės pažymėjimo (audito įmonės pažymėjimo galiojimas panaikinamas) ir yra išbraukiama iš audito įmonių sąrašo LAR prezidiumo sprendimu rašytiniu audito įmonės prašymu.

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu (turi remtis įstatymu ir atitikti jo reikalavimus), viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją, pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-2/2006; 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; 2016 m. liepos 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1391-756/2016).

28. Viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto teisėtumo klausimas turi būti sprendžiamas taikant įgalinimų ribų kriterijų, o plečiamasis valdymo institucijų kompetencijos aiškinimas nėra galimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-1052/2007; 2015 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015; 2017 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-825-492/2017).

29. Kaip jau buvo minėta, pagal viešojoje teisėje galiojantį teisėtumo principą, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto priimtą teisės aktą pripažinti neteisėtu pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą, numatantį, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas.

30. Kadangi Finansinių ataskaitų audito įstatyme nėra eksplicitiškai įvirtintų nuostatų, suteikiančių teisę LAR prezidiumui, gavus audito įmonės prašymą, išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo šio prašymo nespręsti, o jo svarstymą atidėti iki bus gauti audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultatai, todėl pripažintina, kad atsakovas, priimdamas ginčijamą administracinį sprendimą, peržengė jam įstatymais suteiktos kompetencijos ribas ir priėmė neteisėtą administracinį sprendimą, kuris vadovaujantis ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 2 punktu turi būti panaikintas. Šis ginčijamo atsakovo sprendimo panaikinimo pagrindas yra pakankamas tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimo.

31. Tai, kad LAR prezidiumo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 16.12.3 patvirtintoje Atmintinėje audito įmonėms, teikiančioms prašymą išbraukti įmonę iš audito įmonių sąrašo, nurodyta, jog sprendimo priėmimas dėl įmonės išbraukimo iš audito įmonių sąrašo atidedamas iki bus patvirtintas sprendimas dėl audito įmonės atlikto audito kokybės peržiūros rezultatų, nėra reikšminga sprendžiant dėl LAR prezidiumo kompetencijos ribų nagrinėjamo ginčo kontekste, nes pagal paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjekto kompetencija privalo būti nustatyta tik įstatymu.

32. Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl ginčijamo administracinio sprendimo panaikinimo, pažeidė materialiosios teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.

33. Skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (ABTĮ 94 straipsnis).

34. Nagrinėjamu atveju, panaikinus ginčijamą administracinį sprendimą, atsakovas privalės iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl jo išbraukimo iš audito įmonių sąrašo, todėl nėra pagrindo įpareigoti atsakovą nedelsiant išspręsti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš audito įmonių sąrašo.

35. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Ginčijamas atsakovo administracinis sprendimas panaikinamas.

36. Pareiškėjas ir atsakovas apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju teismo galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl konstatuotina, kad ši proceso šalis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

37. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nustatė, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas prašė iš atsakovo priteisti 435,60 Eur už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą ir pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (II t., b. l. 7–9).

38. Atsižvelgusi į byloje nagrinėto ginčo pobūdį, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2, 7 ir 8.11 punktų nuostatuose įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija šį pareiškėjo prašymą tenkina ir iš atsakovo pareiškėjui priteisia 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidų.

39. Pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme antrą kartą apeliaciniame skunde prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, tačiau ABTĮ nustatytu terminu nepateikė apeliacinės instancijos teismui įrodymų, susijusių su šių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas už apeliacinio skundo padavimą sumokėjo 11,25 Eur žyminį mokestį, kuris taip pat priteisiamas iš atsakovo pareiškėjui.

40. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui iš atsakovo priteistina 446,85 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos mažinti, kadangi galutiniu procesiniu sprendimu patenkintas pareiškėjo esminis materialinis teisinis reikalavimas.

41. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui teikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Abadona“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Atsakovo Lietuvos auditorių rūmų apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo nutarimą, išdėstytą Lietuvos auditorių rūmų prezidiumo posėdžio Nr. 12, įvykusio 2018 m. gruodžio 4 d., protokolo 12.2.1 punkte (protokolo Nr. 1.4-48).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Abadona“ iš atsakovo Lietuvos auditorių rūmų 446,85 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė