51a04c8f-e21a-4b12-b6a6-8f2a7ea718c8 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Bertašienė                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-165-255/2015      Teisėjas P. Kontrimas                                                              Proceso Nr. 1-69-2-00004-2007-1                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 1.1.12.1.; 2.1.3.2.; 2.1.7.4.; 2.4.;

                                                             KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Dalios Kursevičienės, Daliaus Jocio, sekretoriaujant Ingai Navickienei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, V.

M., V. M. gynėjui advokatui Aliui Galminui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla V. M., kaltinant jį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nukentėjusiojo atstovo Edgaro DereÅ¡kevičiaus praÅ¡ymai dėl V. M. veikos perkvalifikavimo ir turto apribojimo panaikinimo atmesti.

Civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: V. M. buvo kaltinamas tuo, kad pagrobė svetimÄ turtÄ , įsibraudamas į patalpas: 2006 m. gruodžio mėn. pradžioje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, laikotarpiu nuo 8.00 val. iki 12.00 val. (duomenys neskelbtini), namo gamybinių patalpų teritorijoje, (duomenys neskelbtini) mieste, V. M. turėtu raktu atrakinęs transformatorinės duris, įsibrovė į A. J. nuosavybės teise priklausantį pastatÄ â€“ transformatorinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini), nurodė A.

G. J. atjungti transformatorinės viduje buvusio transformatoriaus TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, nuosavybės teise priklausančio A. J., aukÅ¡tos įtampos laidus, kuriuos pastarajam atjungus, V. M. susitarė su V. S., įvykio dienÄ nežinojusiu, jog transformatorinės viduje buvęs transformatorius TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA nuosavybės teise priklauso A. J., dėl Å¡io transformatoriaus pervežimo į kitÄ vietÄ . V. S. automobiliniu krautuvu atvykus prie transformatorinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir iÅ¡ ten V.

M. praÅ¡ymu iÅ¡vežus A. J. nuosavybės teise priklausantį transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, kurio naujo vertė 28 435 litai, kurį A. J. 2004 m. balandžio 2 d. buvo įsigijęs už 3400 litų, transformatorių nuvežus prie UAB (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kur transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA pastačius į transformatorinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), vidų ir V. M. nurodymu jį pajungus, tokiu bÅ«du V. M. įsibraudamas į patalpas pagrobė svetimÄ A.

J. priklausantį ne mažesnės kaip 3400 litų vertės turtÄ â€“ transformatorių TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA, padarydamas nukentėjusiajam A. J. ne mažiau kaip 3400 litų turtinę žalÄ .              Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. J. praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla kaltinamajam V. M. nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti kitos sudėties pirmosios instancijos teismui, taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ V.

M. bylinėjimosi iÅ¡laidas už apeliacinį procesÄ .Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 6 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintÄ draudimÄ kam nors teikti privilegijas arba daryti apribojimus dėl kokių nors aplinkybių teisme, todėl skundžiama Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis priimta akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai nagrinėjant bylÄ ir nenusiÅ¡alinus, taip pat tokia teismo nutartimi pažeistas BPK 256 straipsnis, nes absoliučiai nesprendus nukentėjusiojo A.

J. 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikto raÅ¡ytinio praÅ¡ymo dėl kaltinime V. M. nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme BPK 256 straipsnio pagrindu, taip iÅ¡ nukentėjusiojo faktiÅ¡kai atimant BPK 44 straipsnio 10 dalyje įstatymo nustatytÄ teisę kiekvienam asmeniui, pripažintam nukentėjusiuoju, reikalauti, kad bÅ«tų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismui nukentėjusiajam iki įrodymų tyrimo teisme pradžios pateikus 2014 m. vasario 2 d. raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ iÅ¡sireikalauti tiek iÅ¡ V.

M. vadovautos įmonės, tiek iÅ¡ valstybės įmonių iÅ¡samius duomenis apie nusikaltimu nukentėjusiajam A. J. padarytÄ turtinę žalÄ , o teismui be jokių motyvų atsisakius priimti tokį praÅ¡ymÄ ir jo net nenagrinėjus, buvo pažeista BPK 44 straipsnio 10 dalis, užtikrinanti nukentėjusiajam procesinę teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ , o tai pripažintina esminiu BPK pažeidimu. Be to, pirmosios instancijos teismo iÅ¡dėstytos iÅ¡vados nutartyje neatitinka bylos aplinkybių, nutartis suraÅ¡yta netinkamai taikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl ji yra nepagrįsta, Å¡aliÅ¡ka ir neteisėta, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta apeliacinės instancijos teismui priimant nutartį bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo.Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjo P. Kontrimo Å¡aliÅ¡kumo nurodo, kad iÅ¡ 2014 m. vasario 4 d. teismo posėdžio protokolo garso įraÅ¡o matyti, kad atsižvelgęs į pradinę kaltinamojo gynėjo pozicijÄ ir pareikÅ¡tÄ nuomonę dėl tariamo kaltinamojo akto netikslumo, Kretingos rajono apylinkės teismas pradėjo posėdį aiÅ¡kiai iÅ¡ anksto susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylÄ teisme, ir perdavęs nagrinėti teisiamajame posėdyje pagal gautÄ valstybės kaltintojo kaltinamajame akte pateiktÄ kaltinamojo V.

M. nusikalstamų veikų kvalifikavimÄ bÅ«tent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau teisėjas nuo pat Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo pradžios ėmė akivaizdžiai palaikyti kaltinamojo ir jo gynėjo A. Galmino pozicijÄ , iÅ¡ anksto nepagrįstai nusistatė, kad teismui iÅ¡ pagrobto atitinkamo turto – transformatoriaus – gauta nauda absoliučiai neįdomi, nekreipė dėmesio netgi į pozicijÄ prokuroro, kuris paaiÅ¡kino, kaip ir kuriais duomenimis ikiteisminio tyrimo metu pagrindė bÅ«tent didelę pagrobto turto vertę.

Be to, teismas nuo pat posėdžio pradžios Å¡aliÅ¡kai bandė pakeisti valstybės kaltintojo pozicijÄ ir toks psichologinis spaudimas prokurorui truko maždaug iÅ¡tisas 5 minutes. Prokurorui bandant paaiÅ¡kinti jo pozicijÄ , teismas toliau darė įtakÄ prokurorui. Po to į nukentėjusiojo atstovo paaiÅ¡kinimus teisėjas savo iniciatyva iÅ¡sakė savo iÅ¡ anksto sumanytÄ neteisėtÄ planÄ , kaip iÅ¡ esmės apeinant BPK 254 straipsnio nuostatas reikia teismo iniciatyva, bet prokuroro rankomis, perdavus bylÄ Ä¯ teismÄ ir pradėjus jÄ nagrinėti, pakeisti kaltinimÄ Ä¯ kaltinamajam ir jo gynėjui palankų kaltinimÄ .

Po pertraukėlės grįžus į posėdį, teisėjas P. Kontrimas kreipėsi į kaltinimo savo iniciatyva nenorintį keisti prokurorÄ , vėliau teisėjas iÅ¡sakė netinkamÄ teisės normos aiÅ¡kinimÄ , kad jei prokuroras sutinka, galima patikslinti turto vertę. Prokuroras, iÅ¡girdęs tendencingÄ teismo vertimÄ keisti kaltinimÄ , prieÅ¡ tai pasakęs, jeigu jau tokiu bÅ«du teismas vertina, tai jis sutinka pakeisti kaltinimÄ , nes aiÅ¡kiai matė, kad kitos iÅ¡eities prokuroras Å¡io bylos nagrinėjimo metu neturi.

Pagal BPK, nukentėjusiojo atstovui siekiant užbėgti akivaizdžiam teisėjo Å¡aliÅ¡kumui, buvo nuspręsta realizuoti BPK 57 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡aliÅ¡ko teisėjo nuÅ¡alinimo teisę, tačiau pats teisėjas, tikriausiai neiÅ¡klausęs teismo posėdžio garso įraÅ¡e užfiksuoto akivaizdaus savo Å¡aliÅ¡kumo, nusprendė pasinaudoti savo vienaÅ¡aliÅ¡ka teise atmesti nuÅ¡alinimÄ ir toliau Å¡aliÅ¡kai nagrinėti bylÄ ir siekti iÅ¡imtinai kaltinamajam V. M. palankaus rezultato, savo tolesniais procesiniais sprendimais darydamas vienÄ po kito baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, neteisėtai tęsė bylos nagrinėjimÄ .

Tokiu bÅ«du Kretingos rajono apylinkės teismas pažeidė BPK 254 straipsnį, nes vadovaujantis BPK 254 straipsniu, teismas savo iniciatyva gali perduoti bylÄ prokurorui tik jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad suraÅ¡ytas iÅ¡ esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylÄ , kitu atveju baudžiamoji byla gali bÅ«ti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra paties prokuroro praÅ¡ymas, kai reikia papildyti ikiteisminį tyrimÄ , o ne teismui paveikus prokuroro valiÄ ir jį teismo posėdžio metu privertus įvykdyti teismo praÅ¡ymÄ .

Anot apelianto, tai pripažintina esminiu BPK 254 straipsnio pažeidimu, nulėmusiu teismo sprendimo Å¡aliÅ¡kumÄ bei negebėjimÄ iÅ¡nagrinėti bylÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis BPK 326 straipsniu, bÅ«tina panaikinti priimtÄ nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti teismui, nes Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas P. Kontrimas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai ir neobjektyviai.Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismas padarė esminį BPK 241 straipsnyje įtvirtintos pareigos visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėti bylÄ , užtikrinti nukentėjusiojo procesines teises pažeidimÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, jog iÅ¡ nukentėjusiojo A.

J. buvo atimtos jo procesinės teisės į nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ bei nustatymÄ , įtvirtintÄ BPK 44 straipsnio 10 dalyje, be motyvų buvo atmestas nukentėjusiojo praÅ¡ymas iÅ¡sireikalauti papildomus duomenis, reikalingus tiek pagrobto turto vertės nustatymui, tiek apskaičiuojant pagrobtu turtu V. M. gautÄ naudÄ bei civilinio ieÅ¡kinio patikslinimui dėl padarytos nusikaltimu padarytos žalos. Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas P. Kontrimas, vadovaudamasis BPK 241 straipsnio 2 dalimi, kaip teisiamojo posėdžio pirmininkas, privalėjo imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, tai yra įgyvendinta ir BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė gauti nusikaltimu padarytos žalos atlyginimÄ , nes, nukentėjusiajam pateikus raÅ¡ytinį 2014 m. rugsėjo 22 d. praÅ¡ymÄ iÅ¡sireikalauti papildomus duomenis, Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas, nenurodydamas absoliučiai jokių motyvų, bet aiÅ¡kiai savo subjektyviais veiksmais, įgyvendindamas galimÄ susitarimÄ veikti kaip palanku kaltinamajam, nusprendė šį praÅ¡ymÄ atmesti ir tokiu bÅ«du atimti iÅ¡ nukentėjusiojo bei jo gynėjo procesinę teisę ne tik tikslinti civilinį ieÅ¡kinį, bet ir gauti objektyvius duomenis, įrodančius pateikto raÅ¡ytinio nukentėjusiojo praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ aplinkybėmis iÅ¡ esmes skirtingomis pakeistam kaltinimui pagrįstumÄ .

Å iuo atveju nukentėjusysis net neiÅ¡girdo nė vieno teismo argumento, dėl kokių motyvų, kokiu teisiniu pagrindu teismas priima bÅ«tent tokį neteisėtÄ sprendimÄ Å¡iuo klausimu, Å¡iurkščiai ignoruodamas pagrindinį lygiateisio teisingumo vykdymo principÄ . Tokiais teismo veiksmais buvo pažeistas BPK 241 straipsnis, nes bylos nagrinėjimo metu nesurinkus objektyvių ir visapusiÅ¡kų duomenų iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) apie tai, su keliais Å«kio subjektais iÅ¡ viso UAB (duomenys neskelbtini) buvo (yra) pasiraÅ¡iusi elektros energijos subtiekimo sutartis, o iÅ¡ VÄ® Registrų centro Klaipėdos skyriaus neiÅ¡reikalavus raÅ¡ytinių duomenų, kas (ir kiek iÅ¡ viso jų) yra UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, taip pat iÅ¡ AB Rytų skirstomųjų tinklų Kretingos elektros tinklų neiÅ¡sireikalavus duomenų apie vartotojos UAB (duomenys neskelbtini) apmokėjimų ir sÄ skaitų istorijÄ nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2014 m. vasario 1 d. bei iÅ¡ Valstybinės mokesčių inspekcijos Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kretingos skyriaus neiÅ¡reikalavus duomenų, kiek UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai, iÅ¡ jų kaltinamasis V.

M., nuo 2006 metų sausio mėnesio iki 2014 metų sausio mėnesio teisės aktų nustatyta tvarka yra deklaravę ir iÅ¡simokėję dividendų, negalima objektyviai įvertinti pagrobus iÅ¡ nukentėjusiojo transformatorių gautos objektyvios naudos. Nukentėjusiojo manymu, tokių duomenų iÅ¡reikalavimas sÄ lygotų ne tik kaltinamojo tinkamÄ padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimÄ , bet ir nukentėjusiajam padarytos žalos objektyvų atlyginimÄ , jam tinkamai užtikrinus teisę gauti jos atlyginimÄ bÅ«tent baudžiamojo proceso metu, todėl Å¡iuo atveju bÅ«tina panaikinti skundžiamÄ nutartį ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Priimdamas skundžiamÄ 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nepasisakė dėl nukentėjusiojo A.

J. pareikÅ¡to konkretaus raÅ¡ytinio 2014 m. rugsėjo 22 d. praÅ¡ymo – kaltinime V. M. nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme, kuriuo nukentėjusysis, realizuodamas BPK 256 straipsnyje numatytÄ teisę, pirmosios instancijos teismo prašė kaltinime V. M. nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jų kvalifikavimÄ pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis. Tokiu bÅ«du, nutartyje pripažįstant, kad kvalifikuodamas veikÄ kaltinamajam teismas nevertino V. M. pagrobtu atitinkamu turtu – svetimu transformatoriumi – gautos naudos, taip pat selektyviai, be motyvų pasirinko trumpesniam senaties terminui labiau tinkamÄ transformatoriaus vertę, sÄ lygojančiÄ visiems – teismui, kaltinamajam ir jo gynėjui tinkamÄ , bet neobjektyviÄ ir neteisėtÄ bylos iÅ¡nagrinėjimo galimybę.Dėl netinkamo nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vietoj BK 178 straipsnio 3 dalies nurodo, kad siekiant teisingai kvalifikuoti veikÄ , svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę, taip pat tai, jog tais atvejais (kaip yra ir Å¡ioje byloje), kai nuosavybė į daiktÄ atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainÄ , tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikÅ¡mės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę.

Veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos ir pagrobus atitinkamÄ turtÄ gauta nauda. Å ioje baudžiamojoje byloje dėl pirmosios instancijos teismo Å¡aliÅ¡kumo ir nuolankumo kaltinamajam, teismas ne tik pažeisdamas BPK 301 straipsnio 1 dalį nevertino nukentėjusiojo iniciatyva į bylÄ pateikto suvestinio transformatoriaus kainos apskaičiavimo, kuris aiÅ¡kiai siekia 33737,22 Lt, bet ir pažeisdamas BPK 6 straipsnio 3 dalį, draudžiančiÄ kam nors teikti privilegijas, neanalizavo baudžiamojoje byloje esančių dokumentų, kad kaltinamajam V.

M. pagrobtas transformatorius, perparduodant elektros energijÄ , atnešė atitinkamÄ naudÄ â€“ kaltinamasis V. M. ne tik įsibrovęs į svetimÄ patalpÄ pagrobė transformatorių, tokiais veiksmais padarė didelę turtinę žalÄ , bet ir neteisėtai pagrobtu transformatoriumi tiekia elektros energijÄ kitiems toje pačioje teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), veikiantiems Å«kio subjektams, taip gaudamas pajamas iÅ¡ pagrobto daikto – transformatoriaus – nuo 2006 metų gruodžio mėnesio iki 2009 metų spalio mėnesio.

Tai matyti iÅ¡ byloje esančių LESTO pateiktos vartotojo skolos, apmokėjimų ir sÄ skaitų istorijos – nuo iÅ¡ viso per šį laikotarpį surinktų pajamų 142 054,60 EUR    (490 486, 11 Lt) uždarbis po 10 ct už 1 kW – tokiu bÅ«du 14 332, 17 EUR (49 486,11 Lt) gryno pelno (konkrečios naudos). Kadangi neteisėtai vadovaudamas procesui teisėjas P. Kontrimas be jokio motyvo raÅ¡ytinį nukentėjusiojo 2014 m. vasario 4 d. praÅ¡ymÄ atmetė, ji pažeidė BPK 287 straipsnyje įtvirtintÄ teisę bylos nagrinėjimo metu atlikti bet kokį Å¡io Kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytÄ proceso veiksmÄ , todėl Kretingos rajono apylinkės teismas neatskleidė bylos esmės, nesiėmė veiksmų nustatyti kaltinamajam V.

M. pagrobtu transformatoriumi gautos naudos vertės, o tai turėjo lemiamos įtakos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui bei nukentėjusiojo BPK 256 straipsnio pagrindu pateikto raÅ¡ytinio praÅ¡ymo tinkamam iÅ¡sprendimui. Anot nukentėjusiojo, tai turėtų bÅ«ti vertinama esminiu BPK 301 straipsnio pažeidimu, nes nulėmė nepagrįsto bei neteisėto nuosprendžio priėmimÄ .Dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 109 straipsnio pažeidimo nurodo, kad Kretingos rajono apylinkės teismui priėmus nepagrįstÄ ir neteisėtÄ nutartį buvo netinkamai iÅ¡spręstas ir nukentėjusiojo civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimo klausimas paliekant nenagrinėtÄ nukentėjusiojo A.

J. civilinį ieÅ¡kinį. Dėl to, kad bÅ«tent minėtais neteisėtais kaltinamojo V. M. veiksmais nukentėjusiajam A. J. buvo padaryta nurodyta turtinė ir neturtinė žala, ji pagrįsta, pirmosios instancijos nutartis naikintina ir A. J. civilinis ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo. Ä®gyvendinant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ kiekvieno asmens teisę į teisingÄ baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , taip pat ir garantuojant nukentėjusiojo asmens teisių apsaugÄ , bÅ«tina paisyti pamatinių teisinės valstybės principų, kurie reikalauja, kad teismai, kurie vieninteliai Lietuvoje vykdo teisingumÄ , bÅ«tų neÅ¡aliÅ¡ki ir nepriklausomi, siektų nustatyti tik objektyviÄ tiesÄ ir sprendimÄ priimtų tik teisėtu pagrindu.

Tai įmanoma padaryti tik, jei baudžiamasis procesas vyksta baudžiamojo proceso įstatymų nustatytuose rėmuose ir nė trupučio nenukrypstama į žmogiÅ¡kÄ jį subjektyvumÄ , ypač tų proceso dalyvių, kuriems įstatymų leidėjas patikėjo iÅ¡imtinę teisingumo vykdymo pareigÄ .Atsiliepimu į nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ V. M. nurodo, kad nuo pat pradžių pareiÅ¡kus jam įtarimÄ apie padarytÄ Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis kaltu neprisipažino ir nurodė, kad jis jokio transformatoriaus nepavogė ir neliepė A.

G. J. transformatoriaus atjungti ir pervežus jį į kitÄ vietÄ vėl pajungti. Pabrėžia, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje prasidėjo 2007 m. vasario 9 d., nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis buvo įtariamas padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 294 straipsnio 1 dalyje, tačiau tyrimas dėl Å¡ios nusikalstamos veikos prokuroro nutarimu buvo nutrauktas. Vėliau nutarimas buvo apskųstas ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau jis jau buvo įtariamas nusikaltimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį padarymu, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas.

Å i baudžiamoji byla per visÄ ilgÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ buvo daug kartų nutraukta nesurinkus duomenų, pagrindžiančių ko kaltę, ir galiausiai atnaujinta ir su kaltinamuoju aktu perduota i Kretingos rajono apylinkės teismÄ . Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis policijos pareigÅ«nams davė nuoseklius parodymus ir paaiÅ¡kinimus apie transformatoriaus pervežimÄ Ä¯ kitÄ vietÄ , ikiteisminio tyrimo nevilkino ir siekė, kad bÅ«tų iÅ¡siaiÅ¡kintos visos įvykio aplinkybės. Kretingos rajono apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė, kad Å¡ioje byloje yra suėjęs senaties terminas ir kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio Å¡ioje byloje priimti nebegalima.Susipažinus su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu, matyti, kad apeliantas ir jo atstovas advokatas E. DereÅ¡kevičius nurodo, kad nepasitiki teismais, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nais, prokuratÅ«ra, kad visos Å¡ios institucijos yra Å¡aliÅ¡kos, kad akivaizdžiai matėsi, kad teismas, prokuratÅ«ra palaiko kaltinamÄ jį ir jo gynėjÄ advokatÄ A.

GalminÄ ir nesutinka, kad nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iÅ¡ BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį. Kai baudžiamoji bylu su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti Kretingos rajono apylinkės teismui, iÅ¡ karto buvo matyti, kad nukentėjusysis A. J. ir jo atstovas advokatas E. DereÅ¡kevičius iÅ¡ karto buvo pareiÅ¡kęs nepasitenkinimÄ teismu, prokurorais, gynėju advokatu A. Galminu. Tiek nukentėjusysis A. J., tiek jo atstovas advokatas E. DereÅ¡kevičius teismo posėdžių metu akivaizdžiai rodė nepagarbÄ teismui, prokurorams, V.

M., jo gynėjui advokatui A. Galminui, trukdė bylos nagrinėjimui, kadangi teisėjas buvo ne vienÄ kartÄ Ä¯spėjęs advokatÄ E. DereÅ¡kevičių ir nukentėjusįjį A. J., kad imsis atitinkamų priemonių dėl jo. Nurodo, kad nesutinka su apelianto A. J. nurodytomis aplinkybėmis, kad teismas, prokuratÅ«ra, ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai buvo Å¡aliÅ¡ki ir palaikė kaltinamÄ jį. Jeigu visos Å¡ios institucijos bÅ«tų buvusios Å¡aliÅ¡kos, tai ir byla su kaltinamuoju aktu nebÅ«tų pasiekusi teismo, tačiau, kaip matyti, nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato skundų dėka byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota teismui, nors prieÅ¡ tai nusikalstama veika daug kartų buvo perkvalifikuota, nutraukta.Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios bylos nagrinėjimo teisme metu yra nustatyta, kad A.

J. 2004 m. balandžio 2 d. įsigijo transformatorių iÅ¡ UAB (duomenys neskelbtini) už 3400 Lt. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje pateikia PVM sÄ skaita faktÅ«ra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad transformatoriaus TM-400/10 Nr. 24596 400 kVA vertė yra 3400 Lt, todėl nors jis ir neprisipažino dėl Å¡io nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos kvalifikacija buvo tinkama, kadangi transformatoriaus vertė nevirÅ¡ijo 250 MGL, todėl perkvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡ BK 178 straipsnio 2 dalies į 178 straipsnio 3 dalį nėra teisinio ir įstatymų numatyto pagrindo.

Nukentėjusysis A. J. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde įrodinėja, kad neva tai pavogto transformatoriaus vertė yra ne 3400 Lt, o 33737,22 Lt. Tačiau Å¡ias jo nepagrįstas aplinkybes paneigia byloje esantys dokumentai. Todėl praÅ¡o A. J. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti 2014 m. gruodžio 31 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartį.Teismo posėdyje prokurorė, V. M. ir jo gynėjas advokatas A. Galminas prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir iÅ¡dėsto motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ . Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , skundžiamÄ teismo nutartį, apeliacinio skundo argumentus ir proceso dalyvių pasisakymus apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas ir priėmė teisingÄ , bylos duomenimis pagrįstÄ sprendimÄ nutraukti V.

M. baudžiamÄ jÄ bylÄ vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apylinkės teismas skundžiamÄ nutartį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, iÅ¡analizavęs kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei įvertinęs jų visumÄ .

Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis iÅ¡vadomis bei jų motyvacija. Nukentėjusysis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nutraukti V. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neiÅ¡sprendė jo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateikto praÅ¡ymo V. M. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Apeliantas priimtÄ nutartį ginčija tvirtindamas ir tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas.

Argumentai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ grindžiami tuo, kad apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo pirmÄ kartÄ grÄ Å¾ino bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui, savo iniciatyva, pavartodamas psichologinį spaudimÄ , privertė prokurorÄ keisti kaltinimÄ , o pareiÅ¡kus teismui nuÅ¡alinimÄ , nenusiÅ¡alino ir toliau Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ . Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, Å¡i byla 2013 m. lapkričio 19 d. buvo perduota Kretingos rajono apylinkės teismui V.

M. kaltinant nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymu. 2013 m. lapkričio 21 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi Å¡i byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. 2014 m. vasario 4 d. teisiamojo posėdžio metu, sprendžiant klausimÄ , ar galima pradėti nagrinėti bylÄ neatvykus kai kuriems liudytojams, kaltinamojo V. M. gynėjas A. Galminas pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl kaltinamojo akto tikslinimo, nes jame yra neatitikimų dėl pagrobto turto vertės ir ieÅ¡kinio sumos.

Sprendžiant klausimÄ dėl Å¡io gynėjo pareikÅ¡to praÅ¡ymo, prokuroras neprieÅ¡taravo tokiam praÅ¡ymui, tačiau nukentėjusiojo atstovas pareiÅ¡kė teismui nuÅ¡alinimÄ , nes teismas kelia abejonių dėl savo neÅ¡aliÅ¡kumo, kadangi Å¡ioje stadijoje nebuvo jokio pagrindo grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui. Prokuroras nurodė, kad iÅ¡ tikrųjų kaltinamajame akte yra neaiÅ¡kumų, todėl sutinka patikslinti kaltinamÄ jį aktÄ . 2014 m. vasario 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atmestas nukentėjusiojo A.

J. atstovo E. DereÅ¡kevičiaus pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas, nes nebuvo nurodytas konkretus nuÅ¡alinimo pagrindas, leidžiantis abejoti teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu. Kito, 2014 m. vasario 25 d. vykusio, teisiamojo posėdžio metu prokurorė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ grÄ Å¾inti bylÄ prokurorui ikiteisminio tyrimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kiti posėdyje dalyvavę asmenys (tarp jų ir nukentėjusysis A. J. bei jo atstovas advokatas E. DereÅ¡kevičius) jokių praÅ¡ymų nepateikė, todėl 2014 m. vasario 25 d.

Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi byla buvo perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui. Taigi, kaip matyti iš šių duomenų, klausimai dėl visų proceso dalyvių prašymų buvo išspręsti tinkamai, o apelianto teiginiai, kad teismas buvo šališkas, įrodymus vertino savaip ir savo išvadas darė jau turėdamas išankstinę nuomonę, atmestini. Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš dalyvius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas yra susijęs su iÅ¡ankstinės nuomonės turėjimu. Å aliÅ¡ku visada turėtų bÅ«ti pripažįstamas teismas, kai bylÄ nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje iÅ¡vardytų aplinkybių. Tokių aplinkybių apeliantas skunde nenurodė, jų buvimo nekonstatuoja ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. IÅ¡ nukentėjusiojo argumentų matyti, kad teismo Å¡aliÅ¡kumas grindžiamas siejant jį su, apelianto nuomone, netinkamu įrodymų įvertinimu ir dėl to padarytų iÅ¡vadų nepagrįstumu.

Tačiau teismo posėdžio protokolų turinys patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes, įrodymus įvertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , t. y. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nukentėjusysis, negali bÅ«ti vertinama kaip teismo Å¡aliÅ¡kumas.Pagrindiniai apeliaciniame skunde pateikiami nukentėjusiojo argumentai, kuriais ginčijamas skundžiamos Kretingos rajono apylinkės teismo nutarties teisėtumas, yra susiję su tuo, kad teismas netinkamai iÅ¡sprendė nukentėjusiojo 2014 m. rugsėjo 22 d. pateiktÄ praÅ¡ymÄ kaltinamojo V.

M. nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį, dėl to nepagrįstai V. M. nusikalstamÄ veikÄ vertino tik BK 178 straipsnio 2 dalies aspektu, o tai lėmė netinkamÄ senaties terminų skaičiavimÄ . Tačiau iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad Kretingos rajono apylinkės teismas, priimdamas nutartį nutraukti V. M. baudžiamÄ jÄ bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, tinkamai iÅ¡nagrinėjo nukentėjusiojo A. J. praÅ¡ymÄ dėl V. M. nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir skundžiamoje nutartyje pateikė tokio praÅ¡ymo atmetimo motyvus, kuriems pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

Nukentėjusiojo A. J. praÅ¡ymas V. M. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį dėl to, kad jam nusikalstama veika buvo padaryta bendra didelė 33737,22 Lt vertės turtinė bei 90562,78Lt neturtinė žala, yra nepagrįstas. Nors nukentėjusysis įrodinėja, kad iÅ¡ jo pagrobto transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė yra 33737,22 Lt, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. J. transformatorių įsigijo už 3400 Lt (t. 1, b. l. 103), Å¡iuo metu naujo transformatoriaus vertė yra 28435Lt, tačiau vagystė buvo įvykdyta 2006 metais, A.

J. transformatorių įsigijo 2004 m., įsigydamas elektros pastotes, įsigijimo metu transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė buvo 3400 Lt, kaip ir nurodyta kaltinamajame akte. Å iuo aspektu pažymėtina, kad kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Teisėjų kolegija, iÅ¡tyrusi ir įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad 2006 m. iÅ¡ A. J. pagrobto transformatoriaus TM-400/10 400 kVA vertė, įvertinus transformatoriaus nusidėvėjimÄ , negalėjo bÅ«ti didesnė, negu ji buvo 2004 m.

A. J. įsigyjant minėtÄ transformatorių, todėl jo vertė nevirÅ¡ija 250 MGL sumos. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė tokiÄ pagrobto turto vertę ir pagrįstai nusikalstamÄ veikÄ kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Dėl to nėra jokio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ ir nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu kaltinamas V. M., perkvalifikuoti į BK 178 straipsnio 3 dalį. Nukentėjusysis, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl V.

M. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas be jokio motyvo atmetė raÅ¡ytinį nukentėjusiojo 2014 m. vasario 4 d. praÅ¡ymÄ ir nepagrįstai nesiėmė veiksmų nustatyti kaltinamajam V. M. pagrobtu transformatoriumi gautos naudos vertės, o tai turėjo lemiamos įtakos įvykdytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo sutikti, nes kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu, o ne pagal bendrai patirtÄ Å¾alÄ , kuri paprastai bÅ«na didesnė.

Nukentėjusysis, manydamas, kad kitas asmuo, pagrobęs jam priklausantį turtÄ , nepagrįstai gavo iÅ¡ jo naudos ir dėl to pats nukentėjusysis patyrė turtinę žalÄ ir negavo atitinkamų pajamų, turi teisę byloje reikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡yti priteisti jam padarytus nuostolius ar negautas pajamas, tačiau tai neturi įtakos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnį, kadangi, kaip jau minėta, Å¡i nusikalstama veika kvalifikuojama įvertinant pagrobto turto vertę veikos padarymo metu.Nustačius, kad kaltinamojo V.

M. nusikalstama veika pagrįstai buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ioje byloje taikė baudžiamosios atsakomybės senaties institutÄ ir pagrįstai pažymėjo, kad nutraukiant baudžiamÄ jį procesÄ suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Kartu tai reiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis apeliacine tvarka, negali pasisakyti dėl asmens kaltumo ar nekaltumo padarius nusikalstamÄ veikÄ .

Taigi, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, negali bÅ«ti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir iÅ¡teisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylÄ . Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, iÅ¡vardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iÅ¡ jų nurodyta Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali bÅ«ti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis).

Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminÄ sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamÄ jį procesÄ ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Pagal BK 95 straipsnį asmeniui, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ , apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis taikoma, kai yra atitinkamų sÄ lygų visuma: yra suėjęs apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; asmuo Å¡io termino laikotarpiu nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

V. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu galiojęs BK 95 straipsnis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) numatė aÅ¡tuonerių metų senaties terminÄ už apysunkio nusikaltimo padarymÄ (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c) papunktis). Tuo metu galiojusio BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, V. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, padarytos 2006 m. gruodžio mėnesio pradžioje, tiksli diena ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, padarymu.

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, konstatuotina, kad senaties terminas nusikalstamai veikai, kurios padarymu buvo kaltinamas V. M., suėjo 2014 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Byloje nustatyta, jog V. M. nesislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo ir nepadarė naujų nusikalstamų veikų, taigi nėra kliūčių apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymui dėl 2006 m. gruodžio pradžioje padarytos nusikalstamos veikos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė V. M. inkriminuojamai nusikalstamai veikai BK 95 straipsnio nuostatas ir pagrįstai nutraukė baudžiamÄ jÄ bylÄ suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Bylos nutraukimo atvejais (BPK 235, 254 straipsniai) įstatymas nenumato reikalavimo (ir galimybės) tenkinti civilinį ieÅ¡kinį, pagal teismų praktikÄ , kai teis­mas nu­trau­kia by­lÄ , ci­vi­li­nis ieÅ¡­ki­nys pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas. Atsižvelgdama į Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. J. civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ .Apeliantas taip pat praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ V. M. bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia jokių duomenų, kokias iÅ¡laidas jis patyrė ir kokias iÅ¡laidas praÅ¡o priteisti.

Priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas. Byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundÄ , jo skundas yra atmetamas, todėl darytina iÅ¡vada, kad nėra pagrindo priteisti nukentėjusiajam A. J. jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Ä®vertinus anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus konstatuojama, kad nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kurie nulėmė neteisėtos ir nepagrįstas nutarties priėmimÄ .

Nukentėjusiojo A. J. apeliacinio skundo argumentai nesukelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo A. J. apeliacinį skundÄ atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                                  Regina BertaÅ¡ienė Teisėjai                                                                               Dalia Kursevičienė                                                                                Dalius Jocys             Â