2017-03-07 Nr. AB-5541-3-61-3-04464-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-109-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04464-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija: 43.5.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. lapkričio 10 d. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 2S-5673 ir Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 16.1-44 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. B. skundą ir skundą su priedais grąžino pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad skundžiamas Departamento 2016 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 2S-5673 buvo priimtas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka Departamentui išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Komisijos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 16.1-44, o pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš minėto nutarimo galimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Nors pareiškėjas skunde atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tačiau iš skunde dėstomų aplinkybių matyti, kad jis prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildino iš, pareiškėjo manymu, neteisėto ir nepagrįsto Komisijos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 16.1-44.

Teismas pažymėjo, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.23 punktą, bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje žalos atsiradimą pareiškėjas kildino iš Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 16.1-44, atsakovu dėl pareiškėjo skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą byloje turėtų būti Lietuvos valstybė, o Alytaus pataisos namai laikytini Lietuvos valstybės atstovu.

Iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad Alytaus pataisos namų buveinė buvo Ulonų g. 8A, Alytuje. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį, Alytaus miestas buvo Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, todėl skundas dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Alytaus pataisos namų veiksmų, priteisimo nenagrinėtinas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas taip pat pareiškėjui išaiškino, kad dėl neturtinės žalos, susijusios su Alytaus pataisos namų veiksmais (neveikimu), priteisimo jis turėjo teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą.

III. Pareiškėjas R. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas pažeidė jo absoliučią teisę kreiptis į teismą pažeistų teisių gynimo, taip pat teisę į teisingą ir kompetentingą teismą. Pareiškėjas teigia, kad Departamentas, kaip Komisijos steigėjas, yra atsakingas už jos padarytą žalą. Komisija negali būti nei savarankišku atsakovu teisme, nei Lietuvos valstybės atstovu teisme, todėl šis statusas tenka Departamentui. Kadangi Departamento buveinė yra registruota L. Sapiegos g. 1, Vilniuje, ši byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pareiškėjas pažymi, kad atsisakymą priimti skundą, jo nepersiunčiant pagal teritorinio teismingumo taisykles, yra ydinga praktika, pažeidžianti absoliučią piliečio teisę kreiptis į teismą, ypač atsižvelgiant į teisės aktuose nustatytus terminus kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas R. B. siekė panaikinti Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos Alytaus pataisos namuose ir atsakovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos administracinius aktus bei iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog šis skundas paduotas pažeidžiant teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles.

Pareiškėjas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu ir teigia, kad jo skundas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (lot. – įskaitant) pateikti skundą laikantis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-552-708/2013, 2017 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-125-525/2017).

Pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje pateiktas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ 31 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta išimtis iš minėtos bendrosios taisyklės, nustatant, kad, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. ABTĮ 20 straipsnio 4 dalis numato, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja kitas bylas, pagal galiojančius įstatymus priskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė panaikinti Komisijos ir Departamento administracinius aktus bei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, prisiteisti neturtinės žalos atlyginimą, o atsakovais nurodė Departamentą ir Lietuvos valstybę, atstovaujamą Departamento. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs skundo (b. l. 1-5) turinį, nustatė, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą iš esmės kildina iš skundžiamo Komisijos 2016 m. rugsėjo 28 d. nutarimo, todėl Lietuvos valstybės atstovu laikytini Alytaus pataisos namai, kuriuose ir veikė Komisija. Remdamasis tuo, kad Alytaus pataisos namai buvo Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundą turėjo pateikti būtent minėtam teismui, o ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu sutinka.

Pastebėtina, kad pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su, jo nuomone, neteisėtu Komisijos nutarimu atsisakant pareiškėją perkelti į Pusiaukelės namus. Tuo tarpu Departamento padarytą žalą pareiškėjas kildino iš to, kad Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl skundžiamo Komisijos nutarimo, su šiuo nutarimu sutiko. Nors pareiškėjas teigė, jog Departamentas yra atsakingas už Komisijos veiksmus, kadangi Komisija buvo sudaryta Departamento direktoriaus įsakymu, šie argumentai laikytini nepagrįstais, nes Komisija sprendimus dėl nuteistųjų įtraukimo į Nuteistųjų, siūlomų perkelti į Pusiaukelės namus, sąrašą priima Komisijos narių balsų dauguma (Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo, patvirtinto Departamento direktoriaus 2016 m. kovo 23 d.

įsakymu Nr. V-97 (toliau – ir Aprašas), 29 p.), Komisijos pirmininku skiriamas pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, atstovas (Aprašo 15 p.), o pati Komisija yra sudaroma iš Kalėjimo departamento atstovų, t. y. pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, atstovų, iš kurių vienas yra dirbantis Pusiaukelės namuose, ir šios įstaigos psichologo (Aprašo 9 p.), taip pat teritorijos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, vietos bendruomenės ir teritorinės policijos įstaigos atstovų bei kitų asmenų (asociacijų, religinių bendruomenių ar bendrijų atstovų, savanorių ir kt.) (Aprašo 10 p.).

Pareiškėjas skunde nenurodė jokio tarp jo ir Departamento kilusio ginčo, kuris galėtų ir turėtų būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Departamentas pareiškėjo skundą dėl Komisijos galbūt neteisėto nutarimo išnagrinėjo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta ikiteismine tvarka. Šiuo straipsniu vadovavosi ir pareiškėjas, teismui teikdamas skundą ir atskirąjį skundą. Atsižvelgdama į tai, kad, pagal ABTĮ 28 straipsnio 3 dalį, apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia, ir vadovaudamasi ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, jog Departamentas į nagrinėjamą bylą negali būti įtrauktas atsakovu, todėl teritorinis administracinių bylų teismingumas negali būti nustatytas pagal Departamento buveinės vietą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas skundą pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šiuo atveju nustatyta, jog pareiškėjas skundą pateikė pažeisdamas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles, kadangi atsakovo atstovas nagrinėjamoje byloje buvo įsikūręs Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritorijoje. Taigi konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo pagrindu pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą, skundą pateikiant Kauno apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teritorinio administracinių bylų teismingumo taisykles.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. B. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė