2019-04-30 Nr. AB-10213-3-61-3-04358-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-313-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04358-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.4; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos banko, dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, 215 159,72 Eur ir kitas patirtas išlaidas, kaip turtinę žalą, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. nutartimi priimtas. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos bankas 2019 m. sausio 18 d. pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. padavė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 226 489,99 Eur žalos ir 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. procesiniu sprendimu, įformintu rezoliucija, pareiškėjo patikslintą skundą atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad jis pateiktas pavėluotai. Be to, pirminis skundas tikslinamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o tai galima buvo suformuluoti pirminiame skunde. Teismas nurodė, kad ši rezoliucinė nutartis neskundžiama (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 50 str. 3 d.).

Pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. padavė teismui prašymą dėl termino patikslintam skundui pateikti atnaujinimo bei patikslintą skundą, kuriuo prašė atnaujinti terminą patikslintam skundui paduoti ir priimti patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos banko, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 215 159,72 Eur žalos, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 4 d. teismo posėdžio metu priimta nutartimi, neišeidamas į pasitarimų kambarį, netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir patikslinto skundo priėmimo.

Pareiškėjas 2019 m. kovo 7 d. padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui procesinį dokumentą, įvardytą atskiruoju skundu, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. nutarčių administracinėje byloje Nr. eI-1482-815/2019, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. rezoliucinę nutartį ir 2019 m. kovo 4 d. nutartį, priimtą teismo posėdyje, ir patikslinto skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo R. A. B. 2019 m. kovo 7 d. raštą, įvardijamą „atskiruoju skundu“, paliko nenagrinėtą.

Teismas nurodė, kad 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. nutartys, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą, nėra skundžiamos (ABTĮ 50 str. 3 d.). Todėl pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. raštas, įvardijamas atskiruoju skundu, negali būti nagrinėjamas teismo, nes jį pateikė neturintis galimybių jį teikti asmuo. Todėl teismas pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. raštą, įvardijamą atskiruoju skundu, paliko nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 2 p.).

Teismas nurodė, kad pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. rašte išreikšti argumentai dėl rungimosi principo pažeidimo yra nepagrįsti, nes, nepriėmus patikslinto skundo, nėra dėl ko rungtis, nes nėra duodama eiga bylai. Pareiškėjo teiginiai, kad atsakovas neišreiškė nesutikimo dėl patikslinto skundo priėmimo neatitinka tikrovės: 2019 m. kovo 4 d. posėdyje atsakovo atstovai aiškiai išreiškė neigiamą poziciją dėl patikslinto skundo prijungimo. Teismas pabrėžė, kad argumentus dėl Europos Sąjungos teisės taikymo pareiškėjo atstovai teikė teismo posėdyje, juos teismas vertins priimdamas sprendimą.

III. Pareiškėjas R. A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą priimti.

Pareiškėjas nurodo, kad ABTĮ 105 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėtu pagrindus, 2 punkte nurodyta, jog teismas skundą (prašymą, pareiškimą) palieka nenagrinėtą, jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) padavė neveiksnus tam tikroje srityje asmuo. Privaloma ABTĮ 105 straipsnio 2 punkto taikymo sąlyga – asmens neveiksnumas tam tikroje srityje. Byloje nėra įrodymų, kurie leistų abejoti pareiškėjo veiksnumu, todėl pripažintina, jog buvo padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida – pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti nenagrinėtą pareiškėjo atskirąjį skundą ABTĮ 105 straipsnio 2 punkto pagrindu.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismo teisės, susijusios su atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarka yra išdėstytos ABTĮ 153 straipsnyje, kuriame nenumatyta pirmosios instancijos teismo teisės atskirąjį skundą palikti nenagrinėtą, todėl skundžiama teismo nutartis yra neteisėta. Skundo (prašymo, pareiškimo) palikimo nenagrinėtu institutas gali būti taikomas tik tada, kai yra išspręstas skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas. ABTĮ nenumato galimybės palikti nenagrinėtą procesinį prašymą, kuris teismo nėra priimtas. Kadangi teismas sprendė klausimą dėl 2019 m. kovo 7 d. atskirojo skundo palikimo nenagrinėtu, pripažintina, jog 2019 m. kovo 7 d. atskirojo skundo nebuvo atsisakyta priimti ir minėtas atskirasis skundas yra priimtas. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, turėjo teisę arba panaikinti skundžiamą nutartį, arba bylą su atskiruoju skundu persiųsti apeliacinės instancijos teismui. Kadangi pirmosios instancijos teismas neatliko numatytų privalomų veiksmų, skundžiama 2019 m. kovo 13 d. nutartis naikintina.

Pareiškėjas nurodo, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jo manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. ABTĮ 50 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos, o teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti patikslintą skundą nėra skundžiama atskiruoju skundu. Pareiškėjas, atsižvelgdamas į 2019 m. vasario 28 d. teisėjo rezoliuciją, kurioje nurodyta, jog 2019 m. vasario 28 d. pateiktu patikslintu skundu buvo keičiamas ir tikslinamas pradinio skundo reikalavimas, todėl, pateikdamas 2019 m. kovo 4 d. patikslintą skundą, pareiškėjas paliko pradinį reikalavimą – 215 159,79 Eur. Kadangi pareiškėjas 2019 m. kovo 4 d. patikslintu skundu nekeitė nei skundo pagrindo, nei skundo dalyko, minėtas procesinis dokumentas nelaikytinas patikslintu skundu ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies prasme. Konstatavus, jog 2019 m. kovo 4 d. pateiktam procesiniam dokumentui netaikomi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies reikalavimai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nutartis, kuria atsisakyta priimti procesinį dokumentą yra neskundžiama. Pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, 105 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama nutartis naikintina.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Lietuvos bankas nurodo, kad sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties motyvais, 2019 m. kovo 4 d. įvykusiame teismo posėdyje aiškiai išreiškė nesutikimą, jog būtų priimtas patikslintas pareiškėjo skundas, jo teikimo būtinybės pareiškėjas nepagrindė, teisingam bylos išsprendimui tai įtakos neturėjo. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teisę į teisminę gynybą jis galės realizuoti pateikdamas teismui savarankišką skundą su jame išdėstytais reikalavimais. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą neskundžiama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartis, kuria išspręstas pareiškėjo R. A. B. atskirojo skundo, paduoto dėl šio teismo 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. procesinių sprendimų, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintus skundus, priėmimo klausimas, t. y. atskirasis skundas paliktas nenagrinėtu.

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą: procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

ABTĮ 153 straipsnis nustato atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarką: gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo: 1) sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais (t. y. dėl bylos nutraukimo), be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams; 2) nesutikdamas su atskiruoju skundu, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui; 3) atsisako priimti atskirąjį skundą ir grąžina jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą padavė dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. procesinių sprendimų, kuriais buvo atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintus skundus. Pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalį, pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą), išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą (prašymą, pareiškimą) atskiruoju skundu neskundžiama.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines ir teisines aplinkybes konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintus skundus, negalėjo būti skundžiami atskiruoju skundu, todėl tenkinti pareiškėjo R. A. B. atskirąjį skundą, kuriame prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartį ir priimti pareiškėjo 2019 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą, nėra pagrindo.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismas, priimdamas 2019 m. kovo 13 d. nutartį, vadovavosi ABTĮ normomis, reglamentuojančiomis ne atskirojo skundo, o skundo procesą teisme, skundžiama nutartis yra tikslinama, nurodant, kad pareiškėjo R. A. B. 2019 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą atsisakoma priimti.

Kiti pareiškėjo R. A. B. atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamo klausimo, t. y. ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. kovo 4 d. procesiniai sprendimai, kuriais atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintus skundus, gali būti skundžiami atskiruoju skundu, kontekste, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patikslinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip: „Atsisakyti priimti pareiškėjo R. A. B. 2019 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą“.

Pareiškėjo R. A. B. atskirojo skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė