Legislator Case Law & Legislation
519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65 AI generated

519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

             Civilinė byla Nr. 2A-669/2014Proceso Nr. 2-55-3-02040-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1.; 21.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2420-611/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių nuginčijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė CK 1.82 straipsnyje nurodytų visų bÅ«tinų sÄ lygų ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Spręsdamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad ginčytuose vekseliuose nustatytais terminais prievolių atsakovui ieÅ¡kovas neįvykdė, tuo pažeisdamas CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose nustatytas pareigas; kad patikslinto skolos dydžio ieÅ¡kovas neginčija, įrodymų apie prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ nepateikė, todėl atsakovo reikalavimÄ dėl 1 942 594,21 Lt skolos priteisimo patenkino.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

             Civilinė byla Nr. 2A-669/2014Proceso Nr. 2-55-3-02040-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1.; 21.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2420-611/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sandorių nuginčijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duotus 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkričio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035, 2011 m. lapkričio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036, taip pat Å¡ių vekselių 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkričio 4 d. ir 2011 m. lapkričio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis.

Nurodė, kad minėti vekseliai bei vekselių pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos be tokiems sandoriams sudaryti bÅ«tino ieÅ¡kovo valdymo organo – valdybos sprendimo, pažeidžiant CK 1.92 straipsnio reikalavimus. Taip pat ginčijamų sandorių sudarymas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams, atsakovas žinojo, kad sandoriai sudaromi nesÄ Å¾iningomis, nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis (CK 1.82 str. 1 d.). Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, kaip neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ginčijamoms sutartims sudaryti buvo duotas valdybos pritarimas; sutartys neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams, ieÅ¡kovas negali sandorių ginčyti tik dėl komercinio nenaudingumo. Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo          1 942 594,21 Lt skolÄ , susidariusiÄ pagal 2011 m. spalio 19 d. vekselį Nr.02V-00033 ir 2011 m. spalio 28 d. vekselį Nr.02V-00034, ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad suėjus vekseliuose numatytiems jų apmokėjimo terminams, ieÅ¡kovas savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, todėl atsakovas kreipėsi į notarÄ dėl protesto įforminimo, tačiau ieÅ¡kovas mokėtinos sumos iki Å¡iol nėra sumokėjęs. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Metoil“ ieÅ¡kinį atmetė; atsakovo LAB banko SNORAS prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir priteisė atsakovui LAB bankui SNORAS iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB „Metoil“ 1 942 594,21 Lt skolÄ , susidariusiÄ pagal 2011 m. spalio 19 d. vekselį Nr.02V-00033 ir 2011 m. spalio 28 d. vekselį Nr.02V-00034, ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 942 594,21,49 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012-09-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovui 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033 350 000 EUR sumai, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034 350 000 EUR sumai, 2011 m. lapkričio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035 350 000 EUR sumai ir 2011 m. lapkričio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036 350 000 EUR sumai.

Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė 2011 m. spalio 19 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkričio 4 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00035 ir 2011 m. lapkričio 10 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00036, kurių pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko minėtus vekselius už Å¡iose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ . IeÅ¡kovas Å¡iuos sandorius ginčija CK 1.92 ir 1.82 straipsniuose nustatytais pagrindais.Pasisakydamas dėl CK 1.92 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo darbuotojai A.

S. ir J. S. ginčijamus vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis pasirašė vadovaudamiesi jiems suteiktais įgaliojimais. IeÅ¡kovo įstatai (41 p.), apibrėžiantys vadovo kompetencijÄ , numato, kad ieÅ¡kovo vadovas gali įgalioti kitus asmenis atstovauti bendrovei ir veikti jos vardu. IeÅ¡kovo vadovas buvo įgaliojęs A. S. ir J. S. sudaryti ieÅ¡kovo ginčijamas sutartis, minėti asmenys nevirÅ¡ijo įgaliojimais jiems suteiktų teisių. Teismas pažymėjo, kad CK 1.92 straipsnio norma, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įrodinėja sandorių negaliojimÄ , reglamentuoja ne juridinio asmens valdymo organo kompetencijos pažeidimÄ , o įgaliotinio pagal įgaliojimÄ ar prokÅ«rÄ suteiktų įgalinimų pažeidimÄ , kurio konstatuoti nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo.

Taip pat teismas įvertino, kad ieÅ¡kovo valdyba 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.2010/11-1 nutarė sutikti su vekselių, kurių iÅ¡pirkimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d., pardavimu atsakovui ir įgaliojo ieÅ¡kovo vadovÄ J. M. pasiraÅ¡yti vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, be to, leido ieÅ¡kovo gen.direktoriui atskiru įgaliojimu įgalioti Å¡iuos sandorius pasiraÅ¡yti finansų-ekonomikos direktorių D. Č.. Nors ieÅ¡kovo vadovas, pažeisdamas valdybos nutarimÄ , įgaliojo kitus asmenis pasiraÅ¡yti ginčo sandorius, teismas tai laikė formaliu pažeidimu, neleidžiančiu daryti iÅ¡vados apie kompetencijos pažeidimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovo įstatus generalinis direktorius turėjo teisę įgalioti kitus asmenis veikti ieÅ¡kovo vardu.

Teismas sprendė, jog ieÅ¡kovo valdybos valia pritarti ginčo sandoriams nebuvo pažeista; minėto valdybos sprendimo turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad sprendimas buvo susietas su kokiomis nors papildomomis sÄ lygomis, kurias įvykdyti galėjo tik generalinis direktorius ar finansų-ekonomikos direktorius D. Č.. Kita vertus, ieÅ¡kovo generalinis direktorius, turėdamas teisę nuspręsti dėl ginčo sandorių sudarymo, priėmęs sprendimÄ Å¡iuo klausimu, galėjo jį pavesti įvykdyti kitiems darbuotojams.

Taip pat teismas įvertino, kad tarp šalių ir anksčiau vyravo praktika, kad buvo įgaliojami vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti A. S. ar kiti darbuotojai. Spręsdamas dėl CK 1.82 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, teismas nustatė, kad ginčo sandoriai sudaryti nepažeidžiant ieškovo įstatuose nurodytos valdymo organų kompetencijos, ieškovas yra privatus juridinis asmuo. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo sandoriai prieštaravo ieškovo tikslams.

Teismas konstatavo, jog ginčijami vekseliai ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartys iÅ¡ esmės savo turiniu yra ieÅ¡kovo kreditavimo sandoriai, todėl logiÅ¡ka, kad buvo nustatytas diskontas, kuris iÅ¡ esmės savo turiniu yra palÅ«kanos už naudojimÄ si atsakovo pinigais. Tokia kreditavimo forma atitinka ieÅ¡kovo valiÄ . Nesutikdamas su ieÅ¡kovo argumentais dėl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, teismas konstatavo, jog pagal CK 1.82 straipsnį atsakovo sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o ieÅ¡kovas turi procesinę pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti (CPK 178 str.).

Be to, ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bendrai, o bÅ«tent, kad atsakovas ginčo sandorių sudarymo metu žinojo ar turėjo žinoti, kad jie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamas vekselių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovui apie 1,2 mln. eurų, tik apie 37 tÅ«kst. eurų suma iÅ¡ Å¡ių lėšų ieÅ¡kovo buvo panaudota ankstesnių vekselių iÅ¡pirkimui, likusi suma buvo panaudota kurui apmokėti, todėl, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo gautos lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir kad dėl to atsakovas, vadovaudamasis paskolų komiteto 2011 m. kovo 29 d. posėdžio protokolo 5.2.1 ir 5.5 punktais, privalėjo nutraukti ieÅ¡kovo kreditavimÄ , nebeperkant iÅ¡ jo vekselių.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė CK 1.82 straipsnyje nurodytų visų bÅ«tinų sÄ lygų ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais, todėl ieÅ¡kinį atmetė.Spręsdamas dėl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad ginčytuose vekseliuose nustatytais terminais prievolių atsakovui ieÅ¡kovas neįvykdė, tuo pažeisdamas CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose nustatytas pareigas; kad patikslinto skolos dydžio ieÅ¡kovas neginčija, įrodymų apie prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ nepateikė, todėl atsakovo reikalavimÄ dėl 1 942 594,21 Lt skolos priteisimo patenkino.

Taip pat patenkino ir reikalavimÄ dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.92 straipsnyje įtvirtintÄ sandorių nuginčijimo pagrindÄ .

Padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo valdybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2010/11-1 buvo duotas sutikimas parduoti bÅ«tent ginčijamus vekselius atsakovui, kadangi ginčijami sandoriai sudaryti beveik po metų nuo Å¡io nutarimo priėmimo, be to, įgaliotas buvo generalinis direktorius J. M. arba pastarajam iÅ¡davus atskirÄ Ä¯galiojimÄ â€“ finansų-ekonomikos direktorius D. Č., o ginčijamus sandorius pasirašė generalinio direktoriaus pavaduotojas – komercijos direktorius A. S. bei naftos produktų vadovas J.

S.. Teismas nepagrįstai itin plačiai vertino valdybos nutarimu suteiktus įgaliojimus bei neatsižvelgė į nutarimų privalomÄ jį pobÅ«dį, dėl ko nepagrįstai vertino, kad ginčijamus sandorius sudarę asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų. Aplinkybė, kad ginčijamus sandorius pasirašė ne valdybos nutarimu įgalioti asmenys, vertintina kaip esminis apelianto valdybos kompetencijos ir Å¡iuo nutarimu suteiktų įgaliojimų pažeidimas. Pagal ieÅ¡kovo įstatų 7 straipsnio 39 ir 41 dalis generalinio direktoriaus pareigose buvęs J.

M. privalėjo vykdyti valdybos nutarimÄ , kuriame teisė perįgalioti kitus asmenis (iÅ¡skyrus D. Č.) nenumatyta. Ä®statų 7 straipsnio 41 dalies 11 punkte numatyta generalinio direktoriaus teisė įgalioti kitus asmenis atstovauti įmonei negali bÅ«ti vertinama kaip suteikianti teisę nevykdyti valdybos nutarimų. Pažymi, kad iÅ¡ visų atsakovo į bylÄ pateiktų vekselių, tik 3 vekseliai ir 2 vekselių pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasiraÅ¡yti ne valdybos nutarimu įgaliotų asmenų, todėl negalima daryti iÅ¡vados dėl tarp Å¡alių susiklosčiusios praktikos, kad vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis sudarydavo ne valdybos nutarime nurodyti asmenys, o generalinio direktoriaus įgalioti darbuotojai.

Pažymi, kad ginčo vekselių pirkimo-pardavimo sutartyse net neminimas valdybos nutarimas, bÅ«tinas sandorių sudarymui.Ginčijami sandoriai sudaryti beveik po metų nuo valdybos nutarimo priėmimo, tuo metu apelianto valdyba negalėjo numatyti, kokia bus apelianto finansinė padėtis po metų, todėl nutarime ir įtvirtinta sÄ lyga, kad ginčijamus sandorius turi sudaryti nutarimu įgalioti asmenys, buvo esminė.Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 1.82 straipsnyje nurodytÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ , konstatavęs, kad ginčo sandoriai sudaryti nepažeidžiant ieÅ¡kovo įstatuose nurodytos valdymo organų kompetencijos, tačiau nevertino, kad ginčijami sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijÄ â€“ neturint tam bÅ«tino valdybos sprendimo, ir atsakovui apie tai buvo žinoma.

Nesutinka su argumentais, kad ginčo sandoriai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams. Akivaizdu, kad apeliantas, vykdydamas Å«kinę komercinę veiklÄ , siekė efektyvaus kapitalo panaudojimo, pelningai verstis veikla ir visa tai daryti laikantis įstatymų reikalavimų. Pats teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai savo turiniu atitiko kreditavimo sandorius, o tokių sandorių sudarymui, tokias paslaugas teikiančių įmonių veiklai keliami atitinkami reikalavimai, numatyti Finansinių įstaigų įstatyme ir kt., todėl sudarius ginčijamus, o ne kreditavimo sandorius, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taigi tai neatitiko apelianto tikslų, juo labiau, kad tiek 2010, tiek 2011 metais apelianto finansinė padėtis nebuvo tinkama užtikrinti ginčijamais vekseliais prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ .

Teismas itin siaurai aiÅ¡kino Finansinių įstaigų įstatymo normas, reglamentuojančias finansų įstaigų pareigas, sudarant rizikos požymius turinčius sandorius, dėl ko padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl atsakovo sÄ Å¾iningumo.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl lėšų panaudojimo paskirties. PrieÅ¡ingai sprendimo argumentams, tai, jog didesnė lėšų dalis panaudota pagal paskirtį, neeliminuoja tos aplinkybės, kad dalis lėšų panaudota ne pagal paskirtį. Be to, Å¡i aplinkybė buvo žinoma atsakovui, todėl jis, nenutraukdamas finansavimo, o toliau įsigydamas vekselius, akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai.

Atsakovui buvo žinoma apie 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimÄ , kuriuo, kaip teigia atsakovas, buvo duotas sutikimas sudaryti ginčijamus sandorius bei tos pačios dienos nutarimÄ , kuriuo valdyba pritarė vieno konkretaus vekselio iÅ¡pirkimui bei įgaliojo J. M. pasiraÅ¡yti Å¡io vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį, taigi žinodamas minėtus nutarimus, sudarant ginčo sandorius atsakovas negalėjo nežinoti, kad juos sudaro valdybos neįgalioti asmenys, pažeidžiant valdybos kompetencijÄ .Apelianto teigimu, jam nebuvo bÅ«tina įrodinėti atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi remiantis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsniu, asmuo, kuris pasiraÅ¡o vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, tačiau neturi tam suteiktos teisės, pats įsipareigoja pagal vekselį ir , jei jis vekselį apmoka, įgyja tas pačias teises, kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikė, tas pačias teises įgyja ir įgaliotinis, virÅ¡ijęs savo įgalinimus.

Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, sandoris yra neprivalomas atstovaujamajam, jeigu jį sudarydamas atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, o kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.Teismas, nepagrįstai atmetęs ieÅ¡kinį, priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, neįtraukęs į bylÄ trečiaisiais asmenimis ginčijamus sandorius sudariusių asmenų, kas laikytina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), bei netenkinęs apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo visus jo turimus dokumentus, susijusius su ginčijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, apribojo ieÅ¡kovui galimybes įrodinėti ieÅ¡kinį pagrindžiančias aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Reikalavimas pripažinti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiais CK 1.92 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, kadangi juos sudarę asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų. Teismas teisingai pažymėjo, kad minėta norma reglamentuoja ne juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimÄ , o įgaliotinio pagal įgaliojimÄ ar prokÅ«rÄ suteiktų įgalinimų pažeidimÄ .

Ginčo sandorius pasirašę asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų, kuriuose numatyta teisė pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius.Reikalavimas pripažinti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiais CK 1.82 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, kadangi apeliantas neįrodė visų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažinti sandorį, sudarytÄ pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujant juridinio asmens tikslams, negaliojančiu buvimo.Sudarant vekselių pirkimo-pardavimo sutartis ir jų pagrindu iÅ¡duodant atsakovui vekselius, jokio ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijos pažeidimo nebuvo; laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimo priėmimo iki pirmojo ginčijamo vekselio sudarymo, apeliantas atsakovui analogiÅ¡komis sÄ lygomis pardavė 29 vekselius, tačiau neteikia įrodymų, jog dėl ankstesnių vekselių pardavimo bÅ«tų priimami atskiri apelianto valdybos sprendimai.

Ginčijami sandoriai atitiko apelianto tikslus, nes Å¡is gavo lėšų atsiskaityti su tiekėjais už kurÄ , t. y. sumažinti savo skolinius įsipareigojimus tiekėjams, o jį pardavęs, uždirbti lėšas kreditui grÄ Å¾inti bei pelnÄ . Ginčo sandoriai sudaryti laisva valia. Visi byloje surinkti įrodymai liudija, jog ginčijami sandoriai sudaryti nepažeidžiant apelianto steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ir atitiko apelianto tikslus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti buvus atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ sandorių sudarymo metu.Å ioje byloje net jeigu bÅ«tų priimtas apeliantui palankus sprendimas, t. y. panaikinant ginčijamus sandorius, savaime jokių teisių ir pareigų apelianto nurodomiems asmenims nenustatytų, todėl teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė pagrįstai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos sustabdymo Apeliacinės instancijos teismui apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl civilinės bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad Finansinių nusikaltimų tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant nagrinėjamoje byloje ginčijamus sandorius.Atsakovas su apelianto praÅ¡ymu sustabdyti bylos nagrinėjimÄ nesutinka, motyvuodamas pagrindų tam nebuvimu.

Apeliantas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir įrodymų įrodomoji galia gali bÅ«ti tokia reikÅ¡minga, kad tam reikėtų stabdyti civilinę bylÄ . CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvÅ«s bylos sustabdymo pagrindai, kurių taikymas priklauso teismo diskrecijai. Å i teismo teisė turi bÅ«ti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ pagal konkrečioje byloje susiklosčiusiÄ procesinę situacijÄ , tačiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinančio vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taikÄ tarp ginčo Å¡alių – tinkamÄ taikymÄ (CPK 2 str.) bei asmens teisės, kad bylÄ , kurioje sprendžiama jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinėtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , realizavimÄ .

Nagrinėjamos bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ apeliantas grindžia atliekamu ikiteisminiu tyrimu dėl ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ginčijamus sandorius. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra keliamas ginčo sandorius pasiraÅ¡iusių asmenų atsakomybės klausimas. Be to, apelianto nurodytos aplinkybės dėl 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimo Nr. 2010/11-1 sudarymo bei jo galimo suklastojimo, ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų veiksmų sÄ Å¾iningumo gaunant šį nutarimÄ ir jo pagrindu sudarant sandorius, bus nustatytos ne ikiteisminio tyrimo metu, o tik iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme.

Taigi, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo apelianto praÅ¡ymo tenkinimui (CPK 164 str. 4 p.). Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo Apelianto teigimu, ginčo sandorius pasiraÅ¡iusių asmenų įtraukimas į bylÄ buvo itin svarbus teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, o to nepadarius atsirado absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, reglamentuotas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Konstatavus tokį esminį procesinės teisės normos pažeidimÄ , skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi bÅ«ti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.).

Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė Å¡iam asmeniui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).

Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Nagrinėjamoje byloje ginčijant vekselių iÅ¡davimo bei jų pirkimo-pardavimo sandorius nekeliamas juos pasiraÅ¡iusių asmenų atsakomybės klausimas, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nebÅ«tų nusprendęs dėl praÅ¡omų įtraukti į bylÄ trečiaisiais asmenimis asmenų teisių ir pareigų, todėl pagrįstai Å¡ių asmenų neįtraukė į bylos nagrinėjimÄ trečiaisiais asmenimis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustačius, analizuotinas ir vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovui 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033 350 000 EUR sumai, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034 350 000 EUR sumai, 2011 m. lapkričio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035 350 000 EUR sumai ir 2011 m. lapkričio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036 350 000 EUR sumai.

Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė 2011 m. spalio 19 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkričio 4 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00035 ir 2011 m. lapkričio 10 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00036, kurių pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko minėtus vekselius už Å¡iose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ .IeÅ¡kovas siekė nuginčyti minėtus sandorius kaip sudarytus be tokiems sandoriams sudaryti bÅ«tino ieÅ¡kovo valdymo organo – valdybos sprendimo (CK 1.92 str.) bei kaip prieÅ¡taraujančius ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir atsakovui žinant, kad sandoriai sudaromi nesÄ Å¾iningomis, nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis (CK 1.82 str. 1 d.).

Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais bei pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl vekselių apmokėjimo.Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CK 1.92 ir 1.82 straipsnių nuostatų pažeidimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio piniginį reikalavimÄ patenkino.IeÅ¡kovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinį skundÄ argumentuodamas netinkamu CK 1.92 ir CK 1.82 straipsniuose įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų aiÅ¡kinimu ir taikymu.

Dėl CK 1.92 straipsnio taikymo Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis.

CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė virÅ¡ydamas savo teises, tačiau tokiu bÅ«du, jog trečiasis asmuo turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.

Pažymėtina, kad atstovui įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), tačiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtÄ pagrindÄ trečiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikėti, kad jis paskyrė kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų.

Sprendžiant dėl įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio Å¡alis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtÄ pagrindÄ manyti, jog sudaro sandorį su tokiÄ teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimÄ Ä¯rodinėdamas, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2012).Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. spalio 28 d. bei 2011 m. lapkričio 4 d. paprastuosius vekselius ir Å¡ių vekselių pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovo vardu pasirašė ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus pavaduotojas A.

S., vadovaudamasis 2011 m. rugsėjo 21 d. įgaliojimu Nr.75/808 (1 t., 210 b. l.), o 2011 m. lapkričio 10 d. paprastÄ jį vekselį ir Å¡io vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovo vardu pasirašė prekybos vadovas J. S., vadovaudamasis 2011 m. lapkričio 10 d. įgaliojimu Nr.92/244 (1 t., 211 b. l.). Taigi, esant tokioms aplinkybėms, ginčydamas sandorius CK 1.92 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, ieÅ¡kovas turėjo įrodyti, kad A. S. ir J. S. virÅ¡ijo jiems suteiktus įgaliojimus.

A. S. suteikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad apelianto generalinis direktorius J. M. įgaliojo bendrovės generalinio direktoriaus pavaduotojÄ â€“ komercijos direktorių A. S. pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius. J. S. suteikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad apelianto generalinis direktorius J. M. įgaliojo J. S. pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius UAB „Metoil“ vardu, su nedidesnėmis kaip 12 proc. metinėmis palÅ«kanomis. PasiraÅ¡ydami ginčo vekselius ir pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyti asmenys jiems iÅ¡duotų įgaliojimų nevirÅ¡ijo ir sudarė tik įgaliojimuose numatytus sandorius.

Å iame kontekste pažymėtina, kad Å¡ių įgaliojimų apeliantas neginčija. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo valdyba 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.2010/11-1 nutarė sutikti su vekselių pardavimu atsakovui, kurių iÅ¡pirkimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir įgaliojo ieÅ¡kovo vadovÄ J. M. pasiraÅ¡yti vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, be to, leido ieÅ¡kovo generaliniam direktoriui atskiru įgaliojimu įgalioti Å¡iuos sandorius pasiraÅ¡yti finansų-ekonomikos direktorių D.

Č. (1 t., 109 b. l.). Taigi iÅ¡ esmės bendrovės valdyba, nustatydama tik vienÄ papildomÄ sÄ lygÄ â€“ vekselių iÅ¡pirkimo terminÄ , teisę spręsti dėl vekselių pasiraÅ¡ymo ir jų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo bei sÄ lygų pavedė generaliniam direktoriui J. M.. Nors pastarasis, iÅ¡ dalies pažeisdamas valdybos nutarimÄ , įgaliojo ne tik nutarime paminėtÄ D. Č., bet ir kitus asmenis pasiraÅ¡yti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tai laikytina formaliu pažeidimu, neleidžiančiu daryti iÅ¡vados apie kompetencijos pažeidimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovo įstatus (Ä®statų 41 p.) generalinis direktorius turėjo teisę įgalioti kitus asmenis veikti ieÅ¡kovo vardu.

Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys liudija apie tarp Å¡alių ir anksčiau vyravusiÄ praktikÄ Ä¯galioti kitus, nei nurodyti valdybos sprendime, asmenis pasiraÅ¡yti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina apelianto neginčijami ankstesni (2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. rugsėjo 23 d.) ieÅ¡kovo įgalioto A. S. pasiraÅ¡yti vekseliai ir jų pirkimo-pardavimo sutartys (1 t., 110-116 b. l.). Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčo sandorius pasirašę ieÅ¡kovo darbuotojai savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo.

Taip pat pažymėtina, kad ginčo sandorius apeliantas pripažino, tai patvirtina apelianto generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. raÅ¡to atsakovui dėl vekselių iÅ¡pirkimo turinys (1 t., 187 b. l.). Jame nurodyta, jog nors vekseliai buvo parduoti bankui nesant UAB „Metoil“ valdybos pritarimo tokių sandorių sudarymui, atitinkamai pritarimo 12 proc. palÅ«kanoms, ir bankui apie tai buvo ar turėjo bÅ«ti žinoma, tačiau nepaisant Å¡ių aplinkybių, naujoji UAB „Metoil“ vadovybė siekia sumokėti bankui nesumokėtÄ vekselių sumÄ .

Taigi, net jeigu ir bÅ«tų nustatytas įgaliojimų virÅ¡ijimas, Å¡is raÅ¡tas leidžia teigti, kad atsakovas sandorius patvirtino (CK 2.133 str.). Dėl CK 1.82 straipsnio taikymo Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujančio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginčijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojančiais dėl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nėra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todėl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dėl galimybės ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plėtojama ta linkme, jog, sprendžiant dėl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginčijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarė sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dėl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; trečia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens – veikė kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojančiu ar paliekant jam teisę apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2007, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-131/2012).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginčo sandorius negaliojančiais CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu, nurodė tokias aplinkybes:

1) ginčo sandoriai prieštarauja juridinio asmens tikslams, nes vekselių pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta itin aukšta palūkanų norma (dėl šios aplinkybės įvertinimo apeliaciniame skunde nebepasisakoma);

2) atsakovas veikė nesÄ Å¾iningai, nes žinojo, kad ginčijamiems sandoriams sudaryti bÅ«tinas ieÅ¡kovo valdybos sprendimas; kad ne visos ieÅ¡kovui sumokėtos lėšos buvo panaudotos pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja juridinio asmens kompetencijos pažeidimÄ , prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens tikslams ir atsakovo žinojimÄ apie Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, aplinkybes apie apelianto atstovų įgaliojimus pirmosios instancijos teismas aptarė, pasisakydamas dėl CK 1.92 straipsnio nuostatų taikymo, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino, kad ginčo sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijÄ â€“ neturint tam bÅ«tino valdybos sprendimo ir atsakovui apie tai žinant.

Nustatyta, kad atsakovas, turėdamas jam pateiktÄ 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimÄ , kuriame, kaip minėta, teisė spręsti dėl vekselių pasiraÅ¡ymo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo suteikta generaliniam direktoriui J. M., ir turėdamas Å¡io asmens iÅ¡duotus įgaliojimus neturėjo pagrindo spręsti dėl Å¡ių įgaliojimų negaliojimo. Pasisakydamas dėl sandorių prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams, apeliantas skunde akcentuoja, kad vykdydamas Å«kinę komercinę veiklÄ jis siekė efektyvaus kapitalo panaudojimo, pelningai verstis veikla ir visa tai daryti laikantis įstatymų reikalavimų.

Teismas nurodė, kad ginčijami sandoriai savo turiniu atitiko kreditavimo sandorius. Pasak apelianto, tokių sandorių sudarymui, tokias paslaugas teikiančių įmonių veiklai keliami atitinkami reikalavimai, numatyti Finansinių įstaigų įstatyme ir kt., todėl sudarius ginčijamus, o ne kreditavimo sandorius, buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, taigi tai neatitiko apelianto tikslų, juo labiau, kad tiek 2010 m., tiek 2011 m. ieÅ¡kovo finansinė padėtis nebuvo tinkama užtikrinti ginčijamais vekseliais prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ .

Apelianto teigimu, faktas, kad didesnė lėšų dalis panaudota pagal paskirtį, neeliminuoja fakto, kad dalis lėšų panaudota ne pagal paskirtį, kuris atsakovui buvo žinomas, todėl nenutraukdamas finansavimo ir toliau įsigydamas iÅ¡ ieÅ¡kovo vekselius, atsakovas akivaizdžiai elgėsi nesÄ Å¾iningai. Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privačių interesų tenkinimo bÅ«dų.

Tačiau CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojančiais savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Å i aplinkybė galėtų turėti reikÅ¡mės juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrėžiančiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas.

Pažymėtina, kad Å«kinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieÅ¡taraujančius juridinio asmens teisnumui, bÅ«tų leidžiama ginčyti vien dėl to, kad jie tiesiog komerciÅ¡kai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai Å¡aliai komerciÅ¡kai nenaudingi sandoriai galėtų bÅ«ti ginčijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinės teisės tikslas – užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisėtÄ civilinę apyvartÄ â€“ nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys egzistuoti pačiai civilinei apyvartai.

Å i iÅ¡vada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrėžiančiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas. Pagal byloje esančius duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams.

Atsakovo įstatų (1 t., 17-25 b. l.) turinys neleidžia daryti iÅ¡vados apie numatytÄ pareigÄ sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. Aplinkybė, kad ne visos už parduotus vekselius gautos lėšos panaudotos naftos produktams pirkti, nesÄ lygoja nei prieÅ¡ingumo juridinio asmens veiklos tikslams, nei atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi, kaip minėta, įstatuose nenumatyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. Be to, atsakovo paskolų komiteto posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as (2 t., 2 b. l.) nepatvirtina, kad absoliučiai visos lėšos turi bÅ«ti panaudotos naftos produktams pirkti.

Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina didžiosios dalies lėšų panaudojimÄ pagal paskirtį (2 t. 51-82, 85-97 b. l.). Argumentus, jog ginčo vekseliai ir jų pirkimo-pardavimo sutartys iÅ¡ esmės savo turiniu yra ieÅ¡kovo kreditavimo sandoriai, pirmosios instancijos teismas nurodė, vertindamas ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl sulygto palÅ«kanų normos dydžio reikÅ¡mės ginčo sandorių vertinimui jų teisėtumo aspektu. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, neigiančiais atsakovo sÄ Å¾iningumo vertinimÄ , pažymi, jog nagrinėjamu atveju esant neginčytinai nustatytoms aplinkybėms dėl Å¡alių tarpusavio santykių praktikos pasiraÅ¡ant vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y., kad iki ginčo sandorių buvo sudaryti 29 analogiÅ¡ki sandoriai analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir kad tokių sandorių apeliantas neginčija, argumentai dėl atsakovo, kaip finansų įstaigos, netinkamo pareigų atlikimo nelaikytini nei pagrįstais, nei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais.

Sudarant ankstesnius, analogiÅ¡kus ginčijamiems sandorius atsakovo veiksmai apeliantÄ tenkino, tačiau netenkina ginčo sandoriuose, kurių iÅ¡skirtinumo aptariamu aspektu apeliantas nenurodo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pagal CK 1.82 straipsnį atsakovo sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o ieÅ¡kovas turi procesinę pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti (CPK 178 str.). IÅ¡dėstyti argumentai ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, patvirtina, kad atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos ieÅ¡kovas nepaneigė.

Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, nepatenkinęs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo visus pastarojo turimus dokumentus, susijusius su ginčijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, įskaitant visÄ korespondencijÄ tarp apelianto ir atsakovo bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles/reglamentus, nustatančius procedÅ«ras dėl ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo, apribojo ieÅ¡kovui galimybes įrodinėti ieÅ¡kinį pagrindžiančias aplinkybes.

Pažymėtina, kad 2013 m. vasario 1 d. vykusio teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo tenkinti iÅ¡ dalies. PraÅ¡ymas dėl BAB banko Snoras vidaus tvarkos taisyklių/reglamentų, nustatančių vekselių pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ir vykdymo procedÅ«ras, netenkintas, motyvuojant tuo, kad byloje nėra ginčijamas atsakovo vidaus tvarkos pažeidimas. Å io praÅ¡ymo netenkinimo pagrįstumo apeliantas nepaneigė. PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti visÄ Å¡alių korespondencijÄ taip pat teismo pripažintas nepagrįstu, kadangi tarpusavio susiraÅ¡inėjimo duomenimis, kaip susiraÅ¡inėjanti Å¡alis, turi disponuoti ir pats apeliantas.

Be to, praÅ¡ymai dėl Å¡ių duomenų iÅ¡reikalavimo nepagrįsti ir tuo aspektu, kad kaip jau nurodyta, iki ginčo sandorių sudarymo tarp Å¡alių buvo sudaryti 29 vekselių pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių sudarymo aplinkybių apeliantas neginčija, taigi buvo susiformavusi praktika dėl tokių sandorių sudarymo, o apeliantas nenurodo pagrįstų abejonių (iÅ¡skyrus atmestus argumentus dėl sandorių nuginčijimo pagrindų), kad ginčijami sandoriai sudaryti atsakovui veikiant kitokiomis, nei tarp Å¡alių buvo įprasta sÄ lygomis ar bÅ«du.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismui neiÅ¡reikalavus jo praÅ¡omų įrodymų buvo pažeistos procesinės teisės normos, apribotos galimybės įrodinėti ieÅ¡kinį pagrindžiančias aplinkybes.Å iame kontekste pažymėtina, kad ieÅ¡kovas neprašė apeliacinės instancijos teismo, kuris sprendžia ir fakto klausimus, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo minėtus raÅ¡ytinius įrodymus. Tai tik dar kartÄ patvirtina Å¡ių įrodymų aktualumo ieÅ¡kiniui pagrįsti ir sÄ sajumo su byla nebuvimÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas apmokėjo 2 000 Lt žyminiu mokesčiu (2 t., 131 b. l.), o nuo likusios mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti.Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui (ieÅ¡kovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) AB bankui Snoras iÅ¡kelta bankroto byla; 2014 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi apeliantui UAB „Metoil“ taip pat iÅ¡kelta bankroto byla. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas pagal įstatymÄ (CPK 87 str. 1 d. 8 p.), todėl jo už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto patirtos atstovavimo iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ (į. k. 300071694)    2 000 (du tÅ«kstančius) Lt žyminio mokesčio, sumokėto „Swedbank“ AB 2013 m. liepos 22 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2373.

Teisėjai                                                                                                                      Virginija Čekanauskaitė Danutė Gasiūnienė                                                                                                                                   Kazys Kailiūnas