519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65 · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated             CivilinÄ byla Nr. 2A-669/2014Proceso Nr. 2-55-3-02040-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1.; 21.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Virginijos ÄekanauskaitÄs, DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMetoilâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-2420-611/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMetoilâ ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dÄl sandorių nuginÄijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl skolos priteisimo.
Legislator headnote
AI generated519ccdac-4897-4ee2-bf22-0728fad05d65 · Lietuvos apeliacinis teismas: Ä®vertinÄs minÄtas aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodÄ CK 1.82 straipsnyje nurodytų visų bÅ«tinų sÄ lygų ginÄijamiems sandoriams pripažinti negaliojanÄiais, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ.SprÄsdamas dÄl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, pagal bylos duomenis teismas nustatÄ, kad ginÄytuose vekseliuose nustatytais terminais prievolių atsakovui ieÅ¡kovas neįvykdÄ, tuo pažeisdamas CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose nustatytas pareigas; kad patikslinto skolos dydžio ieÅ¡kovas neginÄija, įrodymų apie prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ nepateikÄ, todÄl atsakovo reikalavimÄ dÄl 1 942 594,21 Lt skolos priteisimo patenkino.
Full text
             CivilinÄ byla Nr. 2A-669/2014Proceso Nr. 2-55-3-02040-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.2.1.; 21.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužÄs 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų: Virginijos ÄekanauskaitÄs, DanutÄs GasiÅ«nienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja) ir Kazio KailiÅ«no, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMetoilâ apeliacinį skundÄ dÄl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinÄje byloje Nr. 2-2420-611/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinÄs bendrovÄs âMetoilâ ieÅ¡kinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dÄl sandorių nuginÄijimo ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dÄl skolos priteisimo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ , n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ IeÅ¡kovas kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas pripažinti negaliojanÄiais ieÅ¡kovo atsakovui iÅ¡duotus 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkriÄio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035, 2011 m. lapkriÄio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036, taip pat Å¡ių vekselių 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. spalio 28 d., 2011 m. lapkriÄio 4 d. ir 2011 m. lapkriÄio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartis.
NurodÄ, kad minÄti vekseliai bei vekselių pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos be tokiems sandoriams sudaryti bÅ«tino ieÅ¡kovo valdymo organo â valdybos sprendimo, pažeidžiant CK 1.92 straipsnio reikalavimus. Taip pat ginÄijamų sandorių sudarymas prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams, atsakovas žinojo, kad sandoriai sudaromi nesÄ Å¾iningomis, nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis (CK 1.82 str. 1 d.). Su prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, kaip neteisÄtu ir nepagrįstu.
Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nes ginÄijamoms sutartims sudaryti buvo duotas valdybos pritarimas; sutartys neprieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams, ieÅ¡kovas negali sandorių ginÄyti tik dÄl komercinio nenaudingumo. Atsakovas pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo          1 942 594,21 Lt skolÄ , susidariusiÄ pagal 2011 m. spalio 19 d. vekselį Nr.02V-00033 ir 2011 m. spalio 28 d. vekselį Nr.02V-00034, ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.
NurodÄ, kad suÄjus vekseliuose numatytiems jų apmokÄjimo terminams, ieÅ¡kovas savo prisiimtų įsipareigojimų neįvykdÄ, todÄl atsakovas kreipÄsi į notarÄ dÄl protesto įforminimo, taÄiau ieÅ¡kovas mokÄtinos sumos iki Å¡iol nÄra sumokÄjÄs. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 20 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB âMetoilâ ieÅ¡kinį atmetÄ; atsakovo LAB banko SNORAS prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir priteisÄ atsakovui LAB bankui SNORAS iÅ¡ ieÅ¡kovo UAB âMetoilâ 1 942 594,21 Lt skolÄ , susidariusiÄ pagal 2011 m. spalio 19 d. vekselį Nr.02V-00033 ir 2011 m. spalio 28 d. vekselį Nr.02V-00034, ir 6 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ 1 942 594,21,49 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2012-09-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davÄ atsakovui 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033 350 000 EUR sumai, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034 350 000 EUR sumai, 2011 m. lapkriÄio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035 350 000 EUR sumai ir 2011 m. lapkriÄio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036 350 000 EUR sumai.
Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarÄ 2011 m. spalio 19 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkriÄio 4 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00035 ir 2011 m. lapkriÄio 10 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00036, kurių pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko minÄtus vekselius už Å¡iose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ . IeÅ¡kovas Å¡iuos sandorius ginÄija CK 1.92 ir 1.82 straipsniuose nustatytais pagrindais.Pasisakydamas dÄl CK 1.92 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovo darbuotojai A.
S. ir J. S. ginÄijamus vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis pasiraÅ¡Ä vadovaudamiesi jiems suteiktais įgaliojimais. IeÅ¡kovo įstatai (41 p.), apibrÄžiantys vadovo kompetencijÄ , numato, kad ieÅ¡kovo vadovas gali įgalioti kitus asmenis atstovauti bendrovei ir veikti jos vardu. IeÅ¡kovo vadovas buvo įgaliojÄs A. S. ir J. S. sudaryti ieÅ¡kovo ginÄijamas sutartis, minÄti asmenys nevirÅ¡ijo įgaliojimais jiems suteiktų teisių. Teismas pažymÄjo, kad CK 1.92 straipsnio norma, kurios pagrindu ieÅ¡kovas įrodinÄja sandorių negaliojimÄ , reglamentuoja ne juridinio asmens valdymo organo kompetencijos pažeidimÄ , o įgaliotinio pagal įgaliojimÄ ar prokÅ«rÄ suteiktų įgalinimų pažeidimÄ , kurio konstatuoti nagrinÄjamu atveju nÄra teisinio pagrindo.
Taip pat teismas įvertino, kad ieÅ¡kovo valdyba 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.2010/11-1 nutarÄ sutikti su vekselių, kurių iÅ¡pirkimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d., pardavimu atsakovui ir įgaliojo ieÅ¡kovo vadovÄ J. M. pasiraÅ¡yti vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, be to, leido ieÅ¡kovo gen.direktoriui atskiru įgaliojimu įgalioti Å¡iuos sandorius pasiraÅ¡yti finansų-ekonomikos direktorių D. Ä.. Nors ieÅ¡kovo vadovas, pažeisdamas valdybos nutarimÄ , įgaliojo kitus asmenis pasiraÅ¡yti ginÄo sandorius, teismas tai laikÄ formaliu pažeidimu, neleidžianÄiu daryti iÅ¡vados apie kompetencijos pažeidimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovo įstatus generalinis direktorius turÄjo teisÄ Ä¯galioti kitus asmenis veikti ieÅ¡kovo vardu.
Teismas sprendÄ, jog ieÅ¡kovo valdybos valia pritarti ginÄo sandoriams nebuvo pažeista; minÄto valdybos sprendimo turinys neleidžia daryti iÅ¡vados, kad sprendimas buvo susietas su kokiomis nors papildomomis sÄ lygomis, kurias įvykdyti galÄjo tik generalinis direktorius ar finansų-ekonomikos direktorius D. Ä.. Kita vertus, ieÅ¡kovo generalinis direktorius, turÄdamas teisÄ nusprÄsti dÄl ginÄo sandorių sudarymo, priÄmÄs sprendimÄ Å¡iuo klausimu, galÄjo jį pavesti įvykdyti kitiems darbuotojams.
Taip pat teismas įvertino, kad tarp Å¡alių ir anksÄiau vyravo praktika, kad buvo įgaliojami vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis sudaryti A. S. ar kiti darbuotojai. SprÄsdamas dÄl CK 1.82 straipsnyje nurodyto sandorių negaliojimo pagrindo, teismas nustatÄ, kad ginÄo sandoriai sudaryti nepažeidžiant ieÅ¡kovo įstatuose nurodytos valdymo organų kompetencijos, ieÅ¡kovas yra privatus juridinis asmuo. Pagal byloje esanÄius duomenis nÄra pagrindo pripažinti, kad ginÄo sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams.
Teismas konstatavo, jog ginÄijami vekseliai ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartys iÅ¡ esmÄs savo turiniu yra ieÅ¡kovo kreditavimo sandoriai, todÄl logiÅ¡ka, kad buvo nustatytas diskontas, kuris iÅ¡ esmÄs savo turiniu yra palÅ«kanos už naudojimÄ si atsakovo pinigais. Tokia kreditavimo forma atitinka ieÅ¡kovo valiÄ . Nesutikdamas su ieÅ¡kovo argumentais dÄl atsakovo nesÄ Å¾iningumo, teismas konstatavo, jog pagal CK 1.82 straipsnį atsakovo sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o ieÅ¡kovas turi procesinÄ pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti (CPK 178 str.).
Be to, ieÅ¡kovas privalo įrodyti ne atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ bendrai, o bÅ«tent, kad atsakovas ginÄo sandorių sudarymo metu žinojo ar turÄjo žinoti, kad jie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo veiklos tikslams. Teismas nustatÄ, kad pagal ginÄijamas vekselių pirkimo-pardavimo sutartis atsakovas iÅ¡mokÄjo ieÅ¡kovui apie 1,2 mln. eurų, tik apie 37 tÅ«kst. eurų suma iÅ¡ Å¡ių lÄšų ieÅ¡kovo buvo panaudota ankstesnių vekselių iÅ¡pirkimui, likusi suma buvo panaudota kurui apmokÄti, todÄl, prieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, nÄra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo gautos lÄÅ¡os buvo panaudotos ne pagal paskirtį ir kad dÄl to atsakovas, vadovaudamasis paskolų komiteto 2011 m. kovo 29 d. posÄdžio protokolo 5.2.1 ir 5.5 punktais, privalÄjo nutraukti ieÅ¡kovo kreditavimÄ , nebeperkant iÅ¡ jo vekselių.
Ä®vertinÄs minÄtas aplinkybes, teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodÄ CK 1.82 straipsnyje nurodytų visų bÅ«tinų sÄ lygų ginÄijamiems sandoriams pripažinti negaliojanÄiais, todÄl ieÅ¡kinį atmetÄ.SprÄsdamas dÄl atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumo, pagal bylos duomenis teismas nustatÄ, kad ginÄytuose vekseliuose nustatytais terminais prievolių atsakovui ieÅ¡kovas neįvykdÄ, tuo pažeisdamas CK 6.38 ir 6.200 straipsniuose nustatytas pareigas; kad patikslinto skolos dydžio ieÅ¡kovas neginÄija, įrodymų apie prievolių tinkamÄ Ä¯vykdymÄ nepateikÄ, todÄl atsakovo reikalavimÄ dÄl 1 942 594,21 Lt skolos priteisimo patenkino.
Taip pat patenkino ir reikalavimÄ dÄl procesinių palÅ«kanų priteisimo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ CK 1.92 straipsnyje įtvirtintÄ sandorių nuginÄijimo pagrindÄ .
PadarÄ neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo valdybos 2010 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2010/11-1 buvo duotas sutikimas parduoti bÅ«tent ginÄijamus vekselius atsakovui, kadangi ginÄijami sandoriai sudaryti beveik po metų nuo Å¡io nutarimo priÄmimo, be to, įgaliotas buvo generalinis direktorius J. M. arba pastarajam iÅ¡davus atskirÄ Ä¯galiojimÄ â finansų-ekonomikos direktorius D. Ä., o ginÄijamus sandorius pasiraÅ¡Ä generalinio direktoriaus pavaduotojas â komercijos direktorius A. S. bei naftos produktų vadovas J.
S.. Teismas nepagrįstai itin plaÄiai vertino valdybos nutarimu suteiktus įgaliojimus bei neatsižvelgÄ Ä¯ nutarimų privalomÄ jį pobÅ«dį, dÄl ko nepagrįstai vertino, kad ginÄijamus sandorius sudarÄ asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų. AplinkybÄ, kad ginÄijamus sandorius pasiraÅ¡Ä ne valdybos nutarimu įgalioti asmenys, vertintina kaip esminis apelianto valdybos kompetencijos ir Å¡iuo nutarimu suteiktų įgaliojimų pažeidimas. Pagal ieÅ¡kovo įstatų 7 straipsnio 39 ir 41 dalis generalinio direktoriaus pareigose buvÄs J.
M. privalÄjo vykdyti valdybos nutarimÄ , kuriame teisÄ perįgalioti kitus asmenis (iÅ¡skyrus D. Ä.) nenumatyta. Ä®statų 7 straipsnio 41 dalies 11 punkte numatyta generalinio direktoriaus teisÄ Ä¯galioti kitus asmenis atstovauti įmonei negali bÅ«ti vertinama kaip suteikianti teisÄ nevykdyti valdybos nutarimų. Pažymi, kad iÅ¡ visų atsakovo į bylÄ pateiktų vekselių, tik 3 vekseliai ir 2 vekselių pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasiraÅ¡yti ne valdybos nutarimu įgaliotų asmenų, todÄl negalima daryti iÅ¡vados dÄl tarp Å¡alių susiklosÄiusios praktikos, kad vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis sudarydavo ne valdybos nutarime nurodyti asmenys, o generalinio direktoriaus įgalioti darbuotojai.
Pažymi, kad ginÄo vekselių pirkimo-pardavimo sutartyse net neminimas valdybos nutarimas, bÅ«tinas sandorių sudarymui.GinÄijami sandoriai sudaryti beveik po metų nuo valdybos nutarimo priÄmimo, tuo metu apelianto valdyba negalÄjo numatyti, kokia bus apelianto finansinÄ padÄtis po metų, todÄl nutarime ir įtvirtinta sÄ lyga, kad ginÄijamus sandorius turi sudaryti nutarimu įgalioti asmenys, buvo esminÄ.Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikÄ CK 1.82 straipsnyje nurodytÄ sandorių negaliojimo pagrindÄ , konstatavÄs, kad ginÄo sandoriai sudaryti nepažeidžiant ieÅ¡kovo įstatuose nurodytos valdymo organų kompetencijos, taÄiau nevertino, kad ginÄijami sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijÄ â neturint tam bÅ«tino valdybos sprendimo, ir atsakovui apie tai buvo žinoma.
Nesutinka su argumentais, kad ginÄo sandoriai neprieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams. Akivaizdu, kad apeliantas, vykdydamas Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ , siekÄ efektyvaus kapitalo panaudojimo, pelningai verstis veikla ir visa tai daryti laikantis įstatymų reikalavimų. Pats teismas nurodÄ, kad ginÄijami sandoriai savo turiniu atitiko kreditavimo sandorius, o tokių sandorių sudarymui, tokias paslaugas teikianÄių įmonių veiklai keliami atitinkami reikalavimai, numatyti Finansinių įstaigų įstatyme ir kt., todÄl sudarius ginÄijamus, o ne kreditavimo sandorius, buvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai, taigi tai neatitiko apelianto tikslų, juo labiau, kad tiek 2010, tiek 2011 metais apelianto finansinÄ padÄtis nebuvo tinkama užtikrinti ginÄijamais vekseliais prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ .
Teismas itin siaurai aiÅ¡kino Finansinių įstaigų įstatymo normas, reglamentuojanÄias finansų įstaigų pareigas, sudarant rizikos požymius turinÄius sandorius, dÄl ko padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dÄl atsakovo sÄ Å¾iningumo.Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dÄl lÄšų panaudojimo paskirties. PrieÅ¡ingai sprendimo argumentams, tai, jog didesnÄ lÄšų dalis panaudota pagal paskirtį, neeliminuoja tos aplinkybÄs, kad dalis lÄšų panaudota ne pagal paskirtį. Be to, Å¡i aplinkybÄ buvo žinoma atsakovui, todÄl jis, nenutraukdamas finansavimo, o toliau įsigydamas vekselius, akivaizdžiai elgÄsi nesÄ Å¾iningai.
Atsakovui buvo žinoma apie 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimÄ , kuriuo, kaip teigia atsakovas, buvo duotas sutikimas sudaryti ginÄijamus sandorius bei tos paÄios dienos nutarimÄ , kuriuo valdyba pritarÄ vieno konkretaus vekselio iÅ¡pirkimui bei įgaliojo J. M. pasiraÅ¡yti Å¡io vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ir vekselį, taigi žinodamas minÄtus nutarimus, sudarant ginÄo sandorius atsakovas negalÄjo nežinoti, kad juos sudaro valdybos neįgalioti asmenys, pažeidžiant valdybos kompetencijÄ .Apelianto teigimu, jam nebuvo bÅ«tina įrodinÄti atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi remiantis Ä®sakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 10 straipsniu, asmuo, kuris pasiraÅ¡o vekselyje kaip kito asmens įgaliotinis, taÄiau neturi tam suteiktos teisÄs, pats įsipareigoja pagal vekselį ir , jei jis vekselį apmoka, įgyja tas paÄias teises, kaip ir asmuo, už kurį jis tariamai veikÄ, tas paÄias teises įgyja ir įgaliotinis, virÅ¡ijÄs savo įgalinimus.
Pagal CK 2.133 straipsnio 9 dalį, sandoris yra neprivalomas atstovaujamajam, jeigu jį sudarydamas atstovas veikÄ virÅ¡ydamas savo teises, o kita sandorio Å¡alis žinojo ar turÄjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.Teismas, nepagrįstai atmetÄs ieÅ¡kinį, priÄmÄ nepagrįstÄ sprendimÄ tenkinti prieÅ¡ieÅ¡kinį. Teismas pažeidÄ procesinÄs teisÄs normas, neįtraukÄs į bylÄ treÄiaisiais asmenimis ginÄijamus sandorius sudariusių asmenų, kas laikytina absoliuÄiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), bei netenkinÄs apelianto praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo visus jo turimus dokumentus, susijusius su ginÄijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, apribojo ieÅ¡kovui galimybes įrodinÄti ieÅ¡kinį pagrindžianÄias aplinkybes.
Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Reikalavimas pripažinti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojanÄiais CK 1.92 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, kadangi juos sudarÄ asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų. Teismas teisingai pažymÄjo, kad minÄta norma reglamentuoja ne juridinio asmens valdymo organų kompetencijos pažeidimÄ , o įgaliotinio pagal įgaliojimÄ ar prokÅ«rÄ suteiktų įgalinimų pažeidimÄ .
GinÄo sandorius pasiraÅ¡Ä asmenys nevirÅ¡ijo jiems suteiktų įgaliojimų, kuriuose numatyta teisÄ pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius.Reikalavimas pripažinti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis negaliojanÄiais CK 1.82 straipsnio pagrindu yra nepagrįstas, kadangi apeliantas neįrodÄ visų sÄ lygų, bÅ«tinų pripažinti sandorį, sudarytÄ pažeidžiant privataus juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujant juridinio asmens tikslams, negaliojanÄiu buvimo.Sudarant vekselių pirkimo-pardavimo sutartis ir jų pagrindu iÅ¡duodant atsakovui vekselius, jokio ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijos pažeidimo nebuvo; laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimo priÄmimo iki pirmojo ginÄijamo vekselio sudarymo, apeliantas atsakovui analogiÅ¡komis sÄ lygomis pardavÄ 29 vekselius, taÄiau neteikia įrodymų, jog dÄl ankstesnių vekselių pardavimo bÅ«tų priimami atskiri apelianto valdybos sprendimai.
GinÄijami sandoriai atitiko apelianto tikslus, nes Å¡is gavo lÄšų atsiskaityti su tiekÄjais už kurÄ , t. y. sumažinti savo skolinius įsipareigojimus tiekÄjams, o jį pardavÄs, uždirbti lÄÅ¡as kreditui grÄ Å¾inti bei pelnÄ . GinÄo sandoriai sudaryti laisva valia. Visi byloje surinkti įrodymai liudija, jog ginÄijami sandoriai sudaryti nepažeidžiant apelianto steigimo dokumentuose nustatytos valdymo organų kompetencijos ir atitiko apelianto tikslus, todÄl nÄra jokio pagrindo sprÄsti buvus atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ sandorių sudarymo metu.Å ioje byloje net jeigu bÅ«tų priimtas apeliantui palankus sprendimas, t. y. panaikinant ginÄijamus sandorius, savaime jokių teisių ir pareigų apelianto nurodomiems asmenims nenustatytų, todÄl teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetÄ pagrįstai.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl bylos sustabdymo ApeliacinÄs instancijos teismui apeliantas (ieÅ¡kovas) pateikÄ pareiÅ¡kimÄ dÄl civilinÄs bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. PraÅ¡ymas grindžiamas tuo, kad Finansinių nusikaltimų tarnybos Specialiųjų užduoÄių valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, pradÄtas dÄl ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant nagrinÄjamoje byloje ginÄijamus sandorius.Atsakovas su apelianto praÅ¡ymu sustabdyti bylos nagrinÄjimÄ nesutinka, motyvuodamas pagrindų tam nebuvimu.
Apeliantas neįrodÄ, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių ir įrodymų įrodomoji galia gali bÅ«ti tokia reikÅ¡minga, kad tam reikÄtų stabdyti civilinÄ bylÄ . CPK 164 straipsnyje nustatyti fakultatyvÅ«s bylos sustabdymo pagrindai, kurių taikymas priklauso teismo diskrecijai. Å i teismo teisÄ turi bÅ«ti įgyvendinama įvertinus bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ pagal konkreÄioje byloje susiklosÄiusiÄ procesinÄ situacijÄ , taÄiau kartu nepažeidžiant proceso koncentracijos principo, užtikrinanÄio vieno iÅ¡ pagrindinių civilinio proceso tikslų â kuo greiÄiau atkurti teisinÄ taikÄ tarp ginÄo Å¡alių â tinkamÄ taikymÄ (CPK 2 str.) bei asmens teisÄs, kad bylÄ , kurioje sprendžiama jo civilinio pobÅ«džio teisių ir pareigų klausimas, teismas iÅ¡nagrinÄtų per kiek įmanoma trumpesnį laikÄ , realizavimÄ .
NagrinÄjamos bylos sustabdymo bÅ«tinumÄ apeliantas grindžia atliekamu ikiteisminiu tyrimu dÄl ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų galimai padarytų nusikalstamų veikų, sudarant ginÄijamus sandorius. NagrinÄjamoje civilinÄje byloje nÄra keliamas ginÄo sandorius pasiraÅ¡iusių asmenų atsakomybÄs klausimas. Be to, apelianto nurodytos aplinkybÄs dÄl 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimo Nr. 2010/11-1 sudarymo bei jo galimo suklastojimo, ieÅ¡kovo ir atsakovo darbuotojų veiksmų sÄ Å¾iningumo gaunant šį nutarimÄ ir jo pagrindu sudarant sandorius, bus nustatytos ne ikiteisminio tyrimo metu, o tik iÅ¡nagrinÄjus baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme.
Taigi, konstatuotina, kad nagrinÄjamu atveju nÄra pagrindo apelianto praÅ¡ymo tenkinimui (CPK 164 str. 4 p.). DÄl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo Apelianto teigimu, ginÄo sandorius pasiraÅ¡iusių asmenų įtraukimas į bylÄ buvo itin svarbus teisingam bylos iÅ¡nagrinÄjimui, o to nepadarius atsirado absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, reglamentuotas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Konstatavus tokį esminį procesinÄs teisÄs normos pažeidimÄ , skundžiamas sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).Vienas absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendÄ dÄl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).
Tai susijÄ su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesÄ visų teisinį suinteresuotumÄ turinÄių asmenų, o tik tais, kai tai susijÄ su įstatymo nurodytais padariniais â sprendimu turi bÅ«ti nusprÄsta ir dÄl tokių asmenų. Ä®statymo sÄ vokos ,,teismas nusprendÄâ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padÄÄiai (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsÄjo 28 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-346/2009; kt.).
Tai reiÅ¡kia, kad aukÅ¡tesnÄs instancijos teismas gali panaikinti žemesnÄs instancijos teismo sprendimÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatÄs ir įvardijÄs, kaip konkreÄiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesÄ asmens teisinÄ padÄtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukÄlÄ Å¡iam asmeniui (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį, priimtÄ civilinÄje byloje Nr. 3K-3-391/2009; kt.).
Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, bÅ«tina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylÄ asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisÄs ar pareigos, arba kitaip keiÄiama jų teisinÄ padÄtis. NagrinÄjamoje byloje ginÄijant vekselių iÅ¡davimo bei jų pirkimo-pardavimo sandorius nekeliamas juos pasiraÅ¡iusių asmenų atsakomybÄs klausimas, todÄl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas net ieÅ¡kinio tenkinimo atveju nebÅ«tų nusprendÄs dÄl praÅ¡omų įtraukti į bylÄ treÄiaisiais asmenimis asmenų teisių ir pareigų, todÄl pagrįstai Å¡ių asmenų neįtraukÄ Ä¯ bylos nagrinÄjimÄ treÄiaisiais asmenimis.
Apeliacinis skundas netenkinamas.Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinÄjimo apeliacinÄs instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinÄs instancijos teismas ex officio patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų.
AbsoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinÄjamoje byloje nenustaÄius, analizuotinas ir vertintinas apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.         Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davÄ atsakovui 2011 m. spalio 19 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00033 350 000 EUR sumai, 2011 m. spalio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00034 350 000 EUR sumai, 2011 m. lapkriÄio 4 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00035 350 000 EUR sumai ir 2011 m. lapkriÄio 10 d. paprastÄ jį vekselį Nr.02V-00036 350 000 EUR sumai.
Be to, ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarÄ 2011 m. spalio 19 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00033, 2011 m. spalio 28 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00034, 2011 m. lapkriÄio 4 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00035 ir 2011 m. lapkriÄio 10 d. vekselių pirkimo-pardavimo sutartį Nr.02V-00036, kurių pagrindu atsakovas iÅ¡ ieÅ¡kovo nupirko minÄtus vekselius už Å¡iose pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytÄ kainÄ .IeÅ¡kovas siekÄ nuginÄyti minÄtus sandorius kaip sudarytus be tokiems sandoriams sudaryti bÅ«tino ieÅ¡kovo valdymo organo â valdybos sprendimo (CK 1.92 str.) bei kaip prieÅ¡taraujanÄius ieÅ¡kovo kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslams ir atsakovui žinant, kad sandoriai sudaromi nesÄ Å¾iningomis, nenaudingomis ieÅ¡kovui sÄ lygomis (CK 1.82 str. 1 d.).
Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kinio reikalavimais bei pareiÅ¡kÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį dÄl vekselių apmokÄjimo.Pirmosios instancijos teismas, nenustatÄs CK 1.92 ir 1.82 straipsnių nuostatų pažeidimo, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetÄ, o atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio piniginį reikalavimÄ patenkino.IeÅ¡kovas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ , apeliacinį skundÄ argumentuodamas netinkamu CK 1.92 ir CK 1.82 straipsniuose įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų aiÅ¡kinimu ir taikymu.
DÄl CK 1.92 straipsnio taikymo Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginÄijami, jų negaliojimÄ reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas Å¡iuos apribojimus virÅ¡ija, toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu pagal atstovaujamojo ieÅ¡kinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 straipsnis). NagrinÄjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis.
CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisÄs neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisinius padarinius atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikÄ virÅ¡ydamas savo teises, taÄiau tokiu bÅ«du, jog treÄiasis asmuo turÄjo rimtÄ pagrindÄ manyti, kad sudaro sandorį su tokiÄ teisÄ turinÄiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, iÅ¡skyrus atvejus, kai kita sandorio Å¡alis žinojo ar turÄjo žinoti, kad atstovas virÅ¡ija savo teises.
PažymÄtina, kad atstovui įgaliojimai gali bÅ«ti suteikti ne tik aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kiant juos iÅ¡duodamame raÅ¡ytiniame įgaliojime (CK 2.137 straipsnis), taÄiau jie taip pat gali bÅ«ti numanomi, atsižvelgiant į Å¡alių santykius ir aplinkybes, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 2.133 straipsnio 2 dalies nuostatas numanomo atstovavimo atveju, jeigu asmuo savo elgesiu davÄ rimtÄ pagrindÄ treÄiajam asmeniui protingai manyti ir sÄ Å¾iningai tikÄti, kad jis paskyrÄ kitÄ asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam, t. y. sukuria Å¡iam civilinių teisių ir pareigų.
Sprendžiant dÄl įgaliojimus virÅ¡ijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje numatyta aplinkybÄ â vÄlesnÄ atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti â yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio Å¡alis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinÄja, kad turÄjo rimtÄ pagrindÄ manyti, jog sudaro sandorį su tokiÄ teisÄ turinÄiu atstovu, atstovaujamasis turi ginÄyti sandorio galiojimÄ Ä¯rodinÄdamas, kad kita sandorio Å¡alis žinojo ar turÄjo žinoti, jog atstovas virÅ¡ija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinÄje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-173/2011, 2012 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-412/2012).Byloje nustatyta, kad 2011 m. spalio 19 d., 2011 m. spalio 28 d. bei 2011 m. lapkriÄio 4 d. paprastuosius vekselius ir Å¡ių vekselių pirkimo-pardavimo sutartis ieÅ¡kovo vardu pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovo generalinio direktoriaus pavaduotojas A.
S., vadovaudamasis 2011 m. rugsÄjo 21 d. įgaliojimu Nr.75/808 (1 t., 210 b. l.), o 2011 m. lapkriÄio 10 d. paprastÄ jį vekselį ir Å¡io vekselio pirkimo-pardavimo sutartį ieÅ¡kovo vardu pasiraÅ¡Ä prekybos vadovas J. S., vadovaudamasis 2011 m. lapkriÄio 10 d. įgaliojimu Nr.92/244 (1 t., 211 b. l.). Taigi, esant tokioms aplinkybÄms, ginÄydamas sandorius CK 1.92 straipsnyje įtvirtintu sandorių negaliojimo pagrindu, ieÅ¡kovas turÄjo įrodyti, kad A. S. ir J. S. virÅ¡ijo jiems suteiktus įgaliojimus.
A. S. suteikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad apelianto generalinis direktorius J. M. įgaliojo bendrovÄs generalinio direktoriaus pavaduotojÄ â komercijos direktorių A. S. pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius. J. S. suteikto įgaliojimo turinys patvirtina, kad apelianto generalinis direktorius J. M. įgaliojo J. S. pasiraÅ¡yti vekselių pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselius UAB âMetoilâ vardu, su nedidesnÄmis kaip 12 proc. metinÄmis palÅ«kanomis. PasiraÅ¡ydami ginÄo vekselius ir pirkimo-pardavimo sutartis, nurodyti asmenys jiems iÅ¡duotų įgaliojimų nevirÅ¡ijo ir sudarÄ tik įgaliojimuose numatytus sandorius.
Å iame kontekste pažymÄtina, kad Å¡ių įgaliojimų apeliantas neginÄija. Byloje taip pat nustatyta, kad ieÅ¡kovo valdyba 2010 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr.2010/11-1 nutarÄ sutikti su vekselių pardavimu atsakovui, kurių iÅ¡pirkimo terminas iki 2011 m. gruodžio 31 d. ir įgaliojo ieÅ¡kovo vadovÄ J. M. pasiraÅ¡yti vekselius ir vekselių pirkimo-pardavimo sutartis, be to, leido ieÅ¡kovo generaliniam direktoriui atskiru įgaliojimu įgalioti Å¡iuos sandorius pasiraÅ¡yti finansų-ekonomikos direktorių D.
Ä. (1 t., 109 b. l.). Taigi iÅ¡ esmÄs bendrovÄs valdyba, nustatydama tik vienÄ papildomÄ sÄ lygÄ â vekselių iÅ¡pirkimo terminÄ , teisÄ sprÄsti dÄl vekselių pasiraÅ¡ymo ir jų pirkimo-pardavimo sutarÄių sudarymo bei sÄ lygų pavedÄ generaliniam direktoriui J. M.. Nors pastarasis, iÅ¡ dalies pažeisdamas valdybos nutarimÄ , įgaliojo ne tik nutarime paminÄtÄ D. Ä., bet ir kitus asmenis pasiraÅ¡yti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad tai laikytina formaliu pažeidimu, neleidžianÄiu daryti iÅ¡vados apie kompetencijos pažeidimÄ , kadangi pagal ieÅ¡kovo įstatus (Ä®statų 41 p.) generalinis direktorius turÄjo teisÄ Ä¯galioti kitus asmenis veikti ieÅ¡kovo vardu.
Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, bylos duomenys liudija apie tarp Å¡alių ir anksÄiau vyravusiÄ praktikÄ Ä¯galioti kitus, nei nurodyti valdybos sprendime, asmenis pasiraÅ¡yti vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis. Tai patvirtina apelianto neginÄijami ankstesni (2011 m. spalio 7 d. ir 2011 m. rugsÄjo 23 d.) ieÅ¡kovo įgalioto A. S. pasiraÅ¡yti vekseliai ir jų pirkimo-pardavimo sutartys (1 t., 110-116 b. l.). Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, jog ginÄo sandorius pasiraÅ¡Ä ieÅ¡kovo darbuotojai savo įgaliojimų nevirÅ¡ijo.
Taip pat pažymÄtina, kad ginÄo sandorius apeliantas pripažino, tai patvirtina apelianto generalinio direktoriaus 2012 m. liepos 11 d. raÅ¡to atsakovui dÄl vekselių iÅ¡pirkimo turinys (1 t., 187 b. l.). Jame nurodyta, jog nors vekseliai buvo parduoti bankui nesant UAB âMetoilâ valdybos pritarimo tokių sandorių sudarymui, atitinkamai pritarimo 12 proc. palÅ«kanoms, ir bankui apie tai buvo ar turÄjo bÅ«ti žinoma, taÄiau nepaisant Å¡ių aplinkybių, naujoji UAB âMetoilâ vadovybÄ siekia sumokÄti bankui nesumokÄtÄ vekselių sumÄ .
Taigi, net jeigu ir bÅ«tų nustatytas įgaliojimų virÅ¡ijimas, Å¡is raÅ¡tas leidžia teigti, kad atsakovas sandorius patvirtino (CK 2.133 str.). DÄl CK 1.82 straipsnio taikymo Juridinio asmens teisnumui prieÅ¡taraujanÄio sandorio negaliojimo pagrindai ir nuginÄijimo sÄ lygos įtvirtinti CK 1.82 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriai, sudaryti privataus juridinio asmens valdymo organų, gali bÅ«ti pripažinti negaliojanÄiais dÄl steigimo dokumentuose nustatytos kompetencijos pažeidimo ar prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams tik tais atvejais, kai kita Å¡alis veikÄ nesÄ Å¾iningai, t. y.
žinojo arba turÄjo žinoti, jog tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens tikslams; juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas tokiais atvejais nÄra pakankamas kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumo įrodymas, todÄl bÅ«tina įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikÄ nesÄ Å¾iningai. Kaip teisingai nurodÄ pirmosios instancijos teismas, kasacinio teismo praktika dÄl galimybÄs ginÄyti juridinio asmens sudarytus sandorius remiantis tuo, kad jie prieÅ¡tarauja juridinio asmens teisnumui, t. y. sudaryti pažeidžiant juridinio asmens steigimo dokumentuose nustatytÄ jo valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, yra nuosekliai plÄtojama ta linkme, jog, sprendžiant dÄl CK 1.82 straipsnio pagrindu ginÄijamo sandorio negaliojimo, bÅ«tina nustatyti tam tikrų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ : pirma, sudarÄ sandorį vieÅ¡asis ar privatusis juridinis asmuo; antra, prieÅ¡tarauja sudarytas sandoris jį sudariusio juridinio asmens teisnumui, t. y. jo steigimo dokumentų nuostatoms dÄl juridinio asmens paskirties, tikslų, jo valdymo organų kompetencijos ir pan., ar ne; treÄia, jei sandoris sudarytas privataus juridinio asmens â veikÄ kita sandorio Å¡alis sÄ Å¾iningai ar ne, t. y.
žinojo ar turÄjo žinoti, kad tas sandoris prieÅ¡tarauja privataus juridinio asmens veiklos tikslams; ketvirta, konstatavus juridinio asmens interesų pažeidimÄ , sprÄsti, ar konkreÄiu atveju yra pagrindas ginti pažeistas Å¡io asmens teises pripažįstant jo sudarytÄ sandorį negaliojanÄiu ar paliekant jam teisÄ apginti pažeistus interesus kitais teisių gynimo bÅ«dais (pvz., reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį dÄl nuostolių atlyginimo savo valdymo organams, sudariusiems tokį sandorį (CK 2.87 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2006 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-567/2006; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-534/2007, 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-511/2011, 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr.3K-3-131/2012).
NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas, grįsdamas ieÅ¡kinio reikalavimÄ pripažinti ginÄo sandorius negaliojanÄiais CK 1.82 straipsnyje nustatytu pagrindu, nurodÄ tokias aplinkybes:
1) ginÄo sandoriai prieÅ¡tarauja juridinio asmens tikslams, nes vekselių pirkimo-pardavimo sutartyse numatyta itin aukÅ¡ta palÅ«kanų norma (dÄl Å¡ios aplinkybÄs įvertinimo apeliaciniame skunde nebepasisakoma);
2) atsakovas veikÄ nesÄ Å¾iningai, nes žinojo, kad ginÄijamiems sandoriams sudaryti bÅ«tinas ieÅ¡kovo valdybos sprendimas; kad ne visos ieÅ¡kovui sumokÄtos lÄÅ¡os buvo panaudotos pagal paskirtį. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas akcentuoja juridinio asmens kompetencijos pažeidimÄ , prieÅ¡taravimÄ juridinio asmens tikslams ir atsakovo žinojimÄ apie Å¡ių aplinkybių egzistavimÄ . PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, aplinkybes apie apelianto atstovų įgaliojimus pirmosios instancijos teismas aptarÄ, pasisakydamas dÄl CK 1.92 straipsnio nuostatų taikymo, todÄl apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nevertino, kad ginÄo sandoriai sudaryti pažeidžiant ieÅ¡kovo valdymo organų kompetencijÄ â neturint tam bÅ«tino valdybos sprendimo ir atsakovui apie tai žinant.
Nustatyta, kad atsakovas, turÄdamas jam pateiktÄ 2010 m. gruodžio 20 d. valdybos nutarimÄ , kuriame, kaip minÄta, teisÄ sprÄsti dÄl vekselių pasiraÅ¡ymo ir pirkimo-pardavimo sutarÄių sudarymo suteikta generaliniam direktoriui J. M., ir turÄdamas Å¡io asmens iÅ¡duotus įgaliojimus neturÄjo pagrindo sprÄsti dÄl Å¡ių įgaliojimų negaliojimo. Pasisakydamas dÄl sandorių prieÅ¡taravimo juridinio asmens tikslams, apeliantas skunde akcentuoja, kad vykdydamas Å«kinÄ komercinÄ veiklÄ jis siekÄ efektyvaus kapitalo panaudojimo, pelningai verstis veikla ir visa tai daryti laikantis įstatymų reikalavimų.
Teismas nurodÄ, kad ginÄijami sandoriai savo turiniu atitiko kreditavimo sandorius. Pasak apelianto, tokių sandorių sudarymui, tokias paslaugas teikianÄių įmonių veiklai keliami atitinkami reikalavimai, numatyti Finansinių įstaigų įstatyme ir kt., todÄl sudarius ginÄijamus, o ne kreditavimo sandorius, buvo pažeisti teisÄs aktų reikalavimai, taigi tai neatitiko apelianto tikslų, juo labiau, kad tiek 2010 m., tiek 2011 m. ieÅ¡kovo finansinÄ padÄtis nebuvo tinkama užtikrinti ginÄijamais vekseliais prisiimtų įsipareigojimų vykdymÄ .
Apelianto teigimu, faktas, kad didesnÄ lÄšų dalis panaudota pagal paskirtį, neeliminuoja fakto, kad dalis lÄšų panaudota ne pagal paskirtį, kuris atsakovui buvo žinomas, todÄl nenutraukdamas finansavimo ir toliau įsigydamas iÅ¡ ieÅ¡kovo vekselius, atsakovas akivaizdžiai elgÄsi nesÄ Å¾iningai. Juridinio asmens veiklos tikslai yra nustatyti juridinio asmens įstatuose. Bendriausias privaÄių juridinių asmenų tikslas â tenkinti privaÄius interesus, o pelno siekimas yra vienas iÅ¡ privaÄių interesų tenkinimo bÅ«dų.
TaÄiau CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandoriams pripažinti negaliojanÄiais savaime nÄra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda. Å i aplinkybÄ galÄtų turÄti reikÅ¡mÄs juridinio asmens sudaromų sandorių galiojimui tik tada, jei juridinio asmens teisnumÄ ir veiklos tikslus apibrÄžianÄiuose įstatymuose ar jų pagrindu sudarytuose steigimo dokumentuose bÅ«tų nurodyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų neproporcingai pažeidžiamas teisinių santykių stabilumo principas.
PažymÄtina, kad Å«kinÄje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todÄl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. Jei sandorius, kaip prieÅ¡taraujanÄius juridinio asmens teisnumui, bÅ«tų leidžiama ginÄyti vien dÄl to, kad jie tiesiog komerciÅ¡kai nenaudingi, rinkose kiltų didelis ekonominis nestabilumas ir netikrumas, nes bet kokie vienai Å¡aliai komerciÅ¡kai nenaudingi sandoriai galÄtų bÅ«ti ginÄijami. Suprantama, kad tokiu atveju svarbus civilinÄs teisÄs tikslas â užtikrinti sÄ Å¾iningÄ ir teisÄtÄ civilinÄ apyvartÄ â nebÅ«tų pasiektas, nes bÅ«tų sudarytos kliÅ«tys egzistuoti paÄiai civilinei apyvartai.
Å i iÅ¡vada grindžiama ir ankstesne kasacinio teismo praktika, pagal kuriÄ sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nÄra akivaizdžiai žalingi (pvz., akivaizdžiai žalingas yra turto perdavimas kitiems asmenims neatlyginamai), sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnÄmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisÄtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiÄmimas ir vykdymas, sutarÄių nutraukimas, taikos sutarÄių sudarymas savaime yra teisÄti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-73/2008).
Jei tai nurodyta juridinio asmens teisnumÄ apibrÄžianÄiose normose ar steigimo dokumentuose, su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių. Tokiu atveju CK 1.82 straipsnio taikymas (atsižvelgiant ir į kitas Å¡io straipsnio taikymui svarbias aplinkybes) bÅ«tų pateisinamas. Pagal byloje esanÄius duomenis nÄra pagrindo pripažinti, kad ginÄo sandoriai prieÅ¡taravo ieÅ¡kovo tikslams.
Atsakovo įstatų (1 t., 17-25 b. l.) turinys neleidžia daryti iÅ¡vados apie numatytÄ pareigÄ sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. AplinkybÄ, kad ne visos už parduotus vekselius gautos lÄÅ¡os panaudotos naftos produktams pirkti, nesÄ lygoja nei prieÅ¡ingumo juridinio asmens veiklos tikslams, nei atsakovo nesÄ Å¾iningumo, kadangi, kaip minÄta, įstatuose nenumatyta pareiga sudaryti tik komerciÅ¡kai naudingus sandorius. Be to, atsakovo paskolų komiteto posÄdžio protokolo iÅ¡raÅ¡as (2 t., 2 b. l.) nepatvirtina, kad absoliuÄiai visos lÄÅ¡os turi bÅ«ti panaudotos naftos produktams pirkti.
Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina didžiosios dalies lÄšų panaudojimÄ pagal paskirtį (2 t. 51-82, 85-97 b. l.). Argumentus, jog ginÄo vekseliai ir jų pirkimo-pardavimo sutartys iÅ¡ esmÄs savo turiniu yra ieÅ¡kovo kreditavimo sandoriai, pirmosios instancijos teismas nurodÄ, vertindamas ieÅ¡kovo pozicijÄ dÄl sulygto palÅ«kanų normos dydžio reikÅ¡mÄs ginÄo sandorių vertinimui jų teisÄtumo aspektu. TeisÄjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, neigianÄiais atsakovo sÄ Å¾iningumo vertinimÄ , pažymi, jog nagrinÄjamu atveju esant neginÄytinai nustatytoms aplinkybÄms dÄl Å¡alių tarpusavio santykių praktikos pasiraÅ¡ant vekselius ir jų pirkimo-pardavimo sutartis, t. y., kad iki ginÄo sandorių buvo sudaryti 29 analogiÅ¡ki sandoriai analogiÅ¡komis sÄ lygomis ir kad tokių sandorių apeliantas neginÄija, argumentai dÄl atsakovo, kaip finansų įstaigos, netinkamo pareigų atlikimo nelaikytini nei pagrįstais, nei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingais.
Sudarant ankstesnius, analogiÅ¡kus ginÄijamiems sandorius atsakovo veiksmai apeliantÄ tenkino, taÄiau netenkina ginÄo sandoriuose, kurių iÅ¡skirtinumo aptariamu aspektu apeliantas nenurodo. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodÄ, kad pagal CK 1.82 straipsnį atsakovo sÄ Å¾iningumas preziumuojamas, o ieÅ¡kovas turi procesinÄ pareigÄ Å¡iÄ prezumpcijÄ paneigti (CPK 178 str.). IÅ¡dÄstyti argumentai ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, su kuriomis teisÄjų kolegija sutinka, patvirtina, kad atsakovo sÄ Å¾iningumo prezumpcijos ieÅ¡kovas nepaneigÄ.
Kiti apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstyti argumentai neturi įtakos skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisÄtumui ir pagrįstumui. TeisÄjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
TeisÄjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms bylos aplinkybÄms ir jų teisiniam įvertinimui, skundžiamas teismo sprendimas yra teisÄtas bei pagrįstas ir naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo. DÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo TeisÄjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas, nepatenkinÄs ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo visus pastarojo turimus dokumentus, susijusius su ginÄijamų sandorių sudarymu ir vykdymu, įskaitant visÄ korespondencijÄ tarp apelianto ir atsakovo bei atsakovo vidaus tvarkos taisykles/reglamentus, nustatanÄius procedÅ«ras dÄl ginÄijamų sandorių sudarymo ir vykdymo, apribojo ieÅ¡kovui galimybes įrodinÄti ieÅ¡kinį pagrindžianÄias aplinkybes.
PažymÄtina, kad 2013 m. vasario 1 d. vykusio teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovo praÅ¡ymai dÄl įrodymų iÅ¡reikalavimo tenkinti iÅ¡ dalies. PraÅ¡ymas dÄl BAB banko Snoras vidaus tvarkos taisyklių/reglamentų, nustatanÄių vekselių pirkimo-pardavimo sutarÄių sudarymo ir vykdymo procedÅ«ras, netenkintas, motyvuojant tuo, kad byloje nÄra ginÄijamas atsakovo vidaus tvarkos pažeidimas. Å io praÅ¡ymo netenkinimo pagrįstumo apeliantas nepaneigÄ. PraÅ¡ymas iÅ¡reikalauti visÄ Å¡alių korespondencijÄ taip pat teismo pripažintas nepagrįstu, kadangi tarpusavio susiraÅ¡inÄjimo duomenimis, kaip susiraÅ¡inÄjanti Å¡alis, turi disponuoti ir pats apeliantas.
Be to, praÅ¡ymai dÄl Å¡ių duomenų iÅ¡reikalavimo nepagrįsti ir tuo aspektu, kad kaip jau nurodyta, iki ginÄo sandorių sudarymo tarp Å¡alių buvo sudaryti 29 vekselių pirkimo-pardavimo sandoriai, kurių sudarymo aplinkybių apeliantas neginÄija, taigi buvo susiformavusi praktika dÄl tokių sandorių sudarymo, o apeliantas nenurodo pagrįstų abejonių (iÅ¡skyrus atmestus argumentus dÄl sandorių nuginÄijimo pagrindų), kad ginÄijami sandoriai sudaryti atsakovui veikiant kitokiomis, nei tarp Å¡alių buvo įprasta sÄ lygomis ar bÅ«du.
Atsižvelgiant į iÅ¡dÄstytÄ , nÄra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismui neiÅ¡reikalavus jo praÅ¡omų įrodymų buvo pažeistos procesinÄs teisÄs normos, apribotos galimybÄs įrodinÄti ieÅ¡kinį pagrindžianÄias aplinkybes.Å iame kontekste pažymÄtina, kad ieÅ¡kovas nepraÅ¡Ä apeliacinÄs instancijos teismo, kuris sprendžia ir fakto klausimus, iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovo minÄtus raÅ¡ytinius įrodymus. Tai tik dar kartÄ patvirtina Å¡ių įrodymų aktualumo ieÅ¡kiniui pagrįsti ir sÄ sajumo su byla nebuvimÄ .
DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas apmokÄjo 2 000 Lt žyminiu mokesÄiu (2 t., 131 b. l.), o nuo likusios mokesÄio dalies mokÄjimo praÅ¡Ä atleisti.Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ bylose, kurias nagrinÄja teismai, nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleidžiami: įmonÄ (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminÄ bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys â už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsakovui (ieÅ¡kovui pagal prieÅ¡ieÅ¡kinį) AB bankui Snoras iÅ¡kelta bankroto byla; 2014 m. balandžio 10 d. įsiteisÄjusia Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 24 d. nutartimi apeliantui UAB âMetoilâ taip pat iÅ¡kelta bankroto byla. Esant nurodytoms aplinkybÄms apeliantas nuo žyminio mokesÄio mokÄjimo atleistas pagal įstatymÄ (CPK 87 str. 1 d. 8 p.), todÄl jo už apeliacinį skundÄ sumokÄtas žyminis mokestis grÄ Å¾intinas (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 3 dalimi žyminį mokestį grÄ Å¾ina ValstybinÄ mokesÄių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto patirtos atstovavimo iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 93 str.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui bankrutuojanÄiai uždarajai akcinei bendrovei âMetoilâ (į. k. 300071694)    2 000 (du tÅ«kstanÄius) Lt žyminio mokesÄio, sumokÄto âSwedbankâ AB 2013 m. liepos 22 d. mokÄjimo nurodymu Nr. 2373.
TeisÄjai                                                                                                                      Virginija ÄekanauskaitÄ DanutÄ GasiÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Kazys KailiÅ«nas