519bdff9-9d82-401b-9990-6441335e9eec · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-1194-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4.11. (S) Civilinė byla Nr. 2-1195-381/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00877-2019-9 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.6. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas ArtÅ«ras Driukas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens K.

Å . atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ bankrotas pripažintas tyčiniu ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomos nutarties, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas, panaikinimo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Orsum“ bankroto byloje, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Orsum“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose nustatytais pagrindais.

2. Pareiškėja nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovei BUAB „Orsum“ iškelta bankroto byla ir ji – UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ – paskirta bendrovės bankroto administratore. Teismo nutartis įsiteisėjo 2018 m. sausio 3 d.

3. BUAB „Orsum“ įregistruota 2010 m. gegužės 7 d. Bendrovės vienintelis akcininkas ir vadovas nuo 2012 m. kovo 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo suinteresuotas asmuo K. Š..

4. Bankroto administratorė, siekdama nustatyti, kada BUAB „Orsum“ faktiÅ¡kai tapo nemoki, užsakė ekonominę ekspertizę. PastarÄ jÄ atlikusi teismo ekspertė L. R., nustatė, kad BUAB „Orsum“ tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d., nes bendrovės skolos kreditoriams siekė5 025Eur, o į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė buvo 8 325 Eur, t. y. BUAB „Orsum“ buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

5. IÅ¡analizavus paskutinių trijų metų iki BUAB „Orsum“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo laikotarpio įmonės finansinius dokumentus, nustatyta, kad (1) pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balansÄ BUAB „Orsum“ turto vertė buvo 134 019 Eur, įmonės įsipareigojimai sudarė 181 445 Eur, pradelstos skolos –83 249,86 Eur, (2) pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansÄ BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė 141 390 Eur, o įsipareigojimai siekė 183 775 Eur, pradelstos skolos – 131 292,55 Eur, (3) pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ BUAB „Orsum“ turto vertė sudarė 69 304 Eur, įsipareigojimai – 137 470 Eur, pradelstos skolos – 101 384,38 Eur.

Taigi 2017 m. (tais metais, kai susidarė bankroto byloje patvirtinti BUAB „Orsum“ kreditoriniai reikalavimai) įmonės įsipareigojimai daugiau nei du kartus virÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, o pradelsti įsipareigojimai beveik 1,5 karto virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Todėl konstatuotina, kad bendrovė buvo nemoki nuo 2010 m. gruodžio 31 d. iki jai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o K. Å . su nemokia įmone vykdė veiklÄ .

6. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ finansinė padėtis pablogėjo tiek, kad jos nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalÄ , bet ir ženkliai neigiamas –33 807 Eur. 2014 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ neigiamas nuosavas kapitalas sudarė –48 671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. –47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. –42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. –68 166 Eur, t. y. iki bankroto bylos bendrovei iÅ¡kėlimo BUAB „Orsum“ veikė su neigiamu nuosavu kapitalu, tačiau įmonės akcininkas ir vadovas K. Å . nesiėmė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABÄ®) nustatytų priemonių ir veiksmų, kurių yra privaloma imtis, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio.

7. Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad akcininkas K. Å ., norėdamas atkurti įmonės nuosavÄ kapitalÄ iki teigiamo, turėjo įneÅ¡ti pinigų sumas įmonės nuostoliams padengti. Bendra akcininko nuosavo kapitalo padengimo suma iÅ¡ asmeninių lėšų iki teigiamos reikÅ¡mės per visÄ 2010–2017 m. laikotarpį sudarė 250 338 Eur. Akcininkas, tikėtina, suvokdamas savo įstatyminę prievolę per akcininko įnaÅ¡us padengti įmonės nuostolius, faktiÅ¡kai į BUAB „Orsum“ įneÅ¡inėjo akcininko įnaÅ¡us. Per 2012 m. balandžio 17 d. – 2014 m. liepos 16 d. laikotarpį K. Å . įnešė 530 426,50 Lt (153 622,13 Eur) akcininko įnašų, o per 2015 m. gruodžio 30 d. – 2017 m. kovo 6 d. laikotarpį įnešė 20 494,80 Eur akcininko įnašų. Tačiau jie nebuvo panaudoti įmonės nuostoliams padengti. Ä®monės bÅ«klei tapus kritinei, suinteresuotas asmuo įnaÅ¡us susigrÄ Å¾ino.

8. Remiantis nurodytu, darytina iÅ¡vada, kad yra Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes, pirma, BUAB „Orsum“ akcininkas ir buvęs vadovas K. Å . nevykdė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Orsum“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo po to, kai įmonė tapo nemoki, antra, nevykdė ABÄ® 38 straipsnio3 dalyje, 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje nustatytos pareigos per akcininko įnaÅ¡us padengti įmonės nuostolius ir atstatyti įmonės kapitalÄ iki minimalaus.

9. Nors bankroto administratorė tarp perimtų BUAB „Orsum“ dokumentų nerado akcininko sprendimo dengti įmonės nuostolius akcininko įnaÅ¡ais, tačiau įstatymas nedraudžia įneÅ¡ti akcininko įnaÅ¡us dar iki akcininko sprendimo priėmimo. Neatmestina, kad Å¡is sprendimas nebuvo perduotas bankroto administratorei. Vienok, neaiÅ¡ku, kuo remiantis buvo gražinami akcininko įnaÅ¡ai (2014 m. K. Å . susigrÄ Å¾ino 213 220 Lt (61 752,78 Eur) akcininko įnašų, 2015 m. sausio 19 d. – 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu susigrÄ Å¾ino 83 158,28 Eur akcininko įnašų), nes nebuvo priimti sprendimai dėl akcininko įnašų grÄ Å¾inimo ir nebuvo nustatyta akcininko įnašų grÄ Å¾inimo tvarka.

Akcininko įnaÅ¡ai nėra paskola, kuriÄ sutartinėmis sÄ lygomis galima suteikti ir susigrÄ Å¾inti. Å ių įnašų paskirtis yra įmonės nuostolių padengimas. Tai, kad akcininko įnaÅ¡ai nebuvo paskola, įrodo bankiniuose pavedimuose ir kasos pajamų orderiuose nurodyta įnašų paskirtis „akcininko įnaÅ¡ai“, bei tai, kad raÅ¡ytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

10. K. Å . neturėjo teisės susigrÄ Å¾inti įnašų, nes BUAB „Orsum” turtinė padėtis nebuvo pagerėjusi, įmonės nuostoliai nebuvo padengti, įstatinis kapitalas buvo neigiamas. Ä®monė neturėjo apyvartinių lėšų, jos veikla iÅ¡ esmės buvo palaikoma tik iÅ¡ akcininko įnašų, kurie buvo naudojami kaip įmonės apyvartinės lėšos. Todėl įnašų susigrÄ Å¾inimas turi bÅ«ti vertinamas kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas tyčinio bankroto požymis, nes tai buvo neteisėtas ir įmonei ekonomiÅ¡kai nenaudingas buvusio įmonės akcininko ir direktoriaus sprendimas (veiksmas), kuris priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su esminiu įmonės turtinės padėties pabloginimu ir bankrotu.

SusigrÄ Å¾inus įnaÅ¡us, įmonė nebeturėjo apyvartinių lėšų ir nebegalėjo vykdyti atsiskaitymų su kreditoriais. Po pilno akcininko įnašų grÄ Å¾inimo įmonė 2017 m. patyrė 25 781 Eur nuostolį, kas dar labiau apsunkino atsiskaitymÄ su kreditoriais. Po visų įnašų susigrÄ Å¾inimo K. Å ., siekdamas atstatyti įmonės mokumÄ , kreipėsi į teismÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Taigi jis suvokė, jog, susigrÄ Å¾inus įnaÅ¡us, įmonės tolimesnė veikla galima tik restruktÅ«rizavus įmones skolas.

RestruktÅ«rizavimo byla neiÅ¡kelta, teismui nustačius bendrovės nemokumÄ .

11. Akcininko įnašų susigrÄ Å¾inimas 2016 ir 2017 m. prieÅ¡ įmonės bankrotÄ turi bÅ«ti vertinamas ir kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas įmonės tyčinio bankroto požymis, nes įmonės veikla buvo organizuojama tokiu bÅ«du, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos, nepagrįstai pirmenybę suteikiant akcininkui.

12. BUAB „Orsum“ vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla, pervežimų nevykdė ir neturėjo nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas. Tačiau iÅ¡ BUAB „Orsum“ dokumentų nustatyta, kad bendrovė nuolat sistemingai pirko transporto priemonių dalis ir kurÄ itin dideliais kiekiais iÅ¡ susijusios įmonės UAB „Dalys visiems“ ir kelėtos kitų. Pagal BUAB „Orsum“ dokumentus neįmanoma nustatyti, kokiam tikslui Å¡ios detalės buvo naudojamos ir kaip jos susijusios su bendrovės veikla bei įmonės sÄ naudomis uždirbant įmonės pajamas konkrečiu laikotarpiu. 2014-2017 m. laikotarpiu įmonė įsigijo 46 740,94 litrus kuro, kurio kaina sudarė 40 945,17 Eur. Neįmanoma nustatyti, kaip įmonės veikloje buvo naudojamas kuras, nes nėra kelionės lapų ir kuro nuraÅ¡ymo aktų.

13. Bendrovė turėjo tik vienÄ lizinginę transporto priemonę TOYOTA RAV4, kuriÄ 2017 m. gegužės 31 d. pardavė V. S.. 2017 m. birželio 1 d. panaudos sutartimi V. S. perdavė UAB „Orsum“ naudoti TOYOTA RAV4. Å i panaudos sutartis nebuvo registruota. Automobilis nebuvo priskirtas konkrečiam įmonės darbuotojui, nebuvo pildomi kelionės lapai. Todėl objektyviai neįmanoma nustatyti, ar realiai Å¡i panaudos sutartis buvo vykdoma ir kiek kilometrų su Å¡ia transporto priemone įmonės veiklos tikslais nuvažiuota bei koks kuro kiekis buvo sunaudotas įmonės pajamoms uždirbti.

14. Tarp perimtų dokumentų buvo rastos dar trys panaudos sutartys, sudarytos su susijusiais asmenimis. 2012 m. gruodžio 14 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2012/12/02, sudaryta su R. V. dėl automobilio RENAULT panaudos. 2013 m. rugsėjo 2 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2013/09/04, sudaryta su Š. V. dėl automobilio TOYOTA COROLA VERSO panaudos ir 2014 m. balandžio 16 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2014/04/16/5, sudaryta su V. G. dėl automobilio Opel Zefira panaudos. Sutartys nebuvo registruotos ir nėra jokių duomenų, kad nurodytos transporto priemonės faktiškai buvo naudojamos bendrovės veikloje. Nėra užpildyti šių transporto priemonių priskyrimo konkretiems darbuotojams dokumentai, nebuvo pildomi kelionės lapai. Nėra duomenų, kad BUAB „Orsum“ mokėjo šių transporto priemonių draudimo įmokas. Todėl neįmanoma nustatyti, ar realiai šios panaudos sutartys buvo vykdomos.

15. Darant prielaidÄ , kad panaudos sutartys buvo realiai vykdomos, 2015-2017 m. laikotarpiu BUAB „Orsum“ naudojo ne daugiau keturių transporto priemonių, kurių kuro normos pagal panaudos sutartis 100 km atitinkamai buvo 9 litrai dyzelino, 10 litrų dyzelino, 9 litrai dyzelino, 10,5 litro dyzelino. Taigi vidurkis kuro normos yra 9,6 litrai kuro / 100 km. 2017 m. BUAB „Orsum“ sunaudojo 11 936,91 litrus kuro, kas reiÅ¡kia, kad turėjo bÅ«ti nuvažiuota 124 342,81 km (11 936,91 / 9,6 x 100). Tai reikÅ¡tų, kad kiekvienas iÅ¡ automobilių per metus turėjo nuvažiuoti 30 000 ir daugiau kilometrų.

Tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifikÄ , mažai tikėtina, kad įmonės veiklos tikslais per metus transporto priemonės galėjo nuvažiuoti tokį kilometrų skaičių. Todėl daroma iÅ¡vada, kad BUAB „Orsum“ sÄ skaita buvo perkamas kuras, kurį K. Å . naudojo ne bendrovės veikloje, o savo asmeninėms reikmėms arba kitų susijusių įmonių reikmėms. Tuo įmonei buvo daroma žala ir Å¡ie žalingi sandoriai turi bÅ«ti vertinami įmonės tyčinio bankroto požymių visumos kontekste (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

16. PrieÅ¡ inicijuojant BUAB „Orsum“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , 2017 m. gegužės 26 d. VÄ® „Regitra“ buvo registruotas bendrovės automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris V. S. už 5 400 Eur. 2018 m. birželio 27 d. V. S. pardavė Å¡iÄ transporto priemonę susijusiai UAB „Tingas“, kurios akcininku yra K. Å ., o direktore V. S.. Pagal 2018 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. LT162293/PPS Å¡iÄ transporto priemonę UAB „Tingas“ už 12 100 Eur pardavė UAB „Swedbank lizingas“.

Å is pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“, bÅ«dama nemoki ir veikdama su neigiamu nuosavu kapitalu, siekdama iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimo į Å¡iÄ transporto priemonę, nuostolingai automobilį pardavė susijusiam asmeniui. Å is pardavimo sandoris sudaro ne tik Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytÄ , bet ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ Ä¯monės tyčinio bankroto požymį, nes įmonės turtas buvo parduotas susijusiam asmeniui už mažesnę nei rinkos kainÄ .

17. BUAB „Orsum“ akcininkas ir direktorius K. Å ., kartu su darbuotoja V. S., už įmonės pinigus kartu vykdavo į su įmonės veikla nesusijusias keliones (2014 m. kovo mėn. skrido į KopenhagÄ per TalinÄ už 636 Eur; 2014 m. spalio 23 d. buvo įforminta tariama komandiruotė į VarÅ¡uvÄ , Paryžių, BarselonÄ ir iÅ¡ įmonės V. S. buvo iÅ¡mokėta 2 341 Eur komandiruotpinigių, o K. Å . – 3 281,79 Eur komandiruotpinigių; 2017 m. birželio mėn. buvo įforminta dar viena tariama komandiruotė į Å vedijÄ ir NorvegijÄ ir iÅ¡ įmonės sÄ skaitos K.

Å . buvo iÅ¡mokėta 1 619,69 Eur, o V. S. – 583 Eur) jas įforminant kaip tariamas komandiruotes bendrovės veiklos tikslais. Už įmonės pinigus ir į su įmonės veikla nesusijusias keliones vyko ir darbuotojas G. M. (2015 m. gruodžio 10 d., 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 19 d. buvo suforminti įsakymai dėl jo komandiruočių į Ukrainos RespublikÄ , pagal du įsakymus iÅ¡mokėta 2 100 Eur dienpinigių). Tačiau nėra įrodymų, kad pastarieji asmenys nurodytose kelionėse vykdė kokias nors komercines derybas su verslo subjektais.

Todėl šios tariamos komandiruotės turi būti vertinamos visų įmonės tyčinio bankroto požymių kontekste. Tai įmonei nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi sprendimai, dar labiau pabloginę įmonės finansinę padėtį.

18. Pagal UAB „B.V. Transportas“ 2012 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymÄ tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1-12/2012, kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. Tokiu bÅ«du BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus susijusiai įmonei, nors pati veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B.V. Transportas“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o 2015 m. liepos 21 d. priimtas sprendimas dėl Å¡ios įmonės pabaigos. UAB „B.V. Transportas“ negrÄ Å¾ino UAB „Orsum“ 13 218,28 Eur avanso. Tuo dar labiau buvo pabloginta įmonės turtinė padėtis.

19. Ekspertinio tyrimo akte konstatuota, kad įmonės apskaita buvo vedama aplaidžiai / netinkamai, dėl ko negalima nustatyti įmonės turimo turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžių. 2015-2017 m. įmonės sÄ naudomis pripažinta 25 002,78 Eur kuro įsigijimo iÅ¡laidų nesant pateisinančių dokumentų. 2015-2017 m. į įmonės sÄ naudas buvo nuraÅ¡ytos 5 178,21 Eur iÅ¡laidos (automobilių remontas, sodo reikmenų pirkimai, kelionės po 15-25 d. į DanijÄ ir UkrainÄ ), nesant pateisinančių dokumentų ir Å¡ias iÅ¡laidas negalima pripažinti įmonės sÄ naudomis bei leistinais atskaitymais.

Todėl įmonės bankrotas turi bÅ«ti pripažintas tyčiniu ir pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , nes nepagrįstai į įmonės sÄ naudas įtraukta 30 180,99 Eur suma, kurios panaudojimo pagal įmonės dokumentus negalima nustatyti. Å i suma yra itin reikÅ¡minga lyginant su įmonės turimo turto verte, įvertinant tai, kad įmonė veikė nuostolingai ir su neigiamu nuosavu kapitalu.

20. Suinteresuotas asmuo K. Å . atsiliepime į bankroto administratorės pareiÅ¡kimÄ prašė jį atmesti bei nurodė, jog visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kokie BUAB „Orsum“ apskaitos dokumentai buvo pateikti ekspertei L. R., nes duomenų apie tai nėra nei byloje, nei pačiame akte. Ekspertė akivaizdžiai manipuliuoja įvairiomis sÄ vokomis – nustatydama, kad bendrovė tapo nemoki dar 2010 m. gruodžio 31 d., ji sÄ moningai nurodo ne pradelstus įsiskolinimus, o bendrÄ visų įsiskolinimų sumÄ , neiÅ¡skiriant pradelstų įsiskolinimų. Nors visur kitur akte pabrėžiami pradelsti įsiskolinimai. Ekspertizės akte nepagrįstai konstatuota, kad bendrovei įsigyjant kurÄ , nėra nurodyta kas ir kur važiavo – nėra kelionės lapų, nors ekspertės nurodomi kelionės lapai nėra bÅ«tini.

21. Bankroto administratorei perduoti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI) bendrovės patikrinimo aktai patvirtina, kad BUAB „Orsum“ veikloje nebuvo jokių pažeidimų, apskaita buvo tvarkoma vadovaujantis teisės aktuose nustatytais buhalterinės apskaitos tvarkymo bei su buhalterine apskaita susijusiais reikalavimais.

22. Visos pareiškime nurodytos bendrovės darbuotojų komandiruotės buvo susijusios su bendrovės veikla, naujų verslo partnerių paieška.

23. BUAB „Orsum“ vykdė Å«kinę veiklÄ , nesinaudodama jokiais kreditais, paskolomis ir kitomis finansinės paramos priemonėmis. Bendrovės užsakovai, ypatingai užsienio valstybių, už atliktas paslaugas geriausiu atveju sumokėdavo po 40-70 dienų, o bendrovė paslaugas atlikusiems Lietuvos vežėjams turėdavo atsiskaityti po 30-40 dienų, o daugeliu atvejų turėdavo sumokėti avansÄ prieÅ¡ iÅ¡vykstant į reisÄ arba per tris darbo dienas, reisÄ atlikus. Tai yra todėl, kad BUAB „Orsum“ kaip ekspeditoriaus paslaugomis naudojosi smulkÅ«s Lietuvos vežėjai, kuriems taip pat visada trÅ«ksta apyvartinių lėšų.

Tokiais atvejais, siekiant iÅ¡laikyti vežėjÄ , BUAB „Orsum“ buvo priversta sutikti su visomis sÄ lygomis, nes krovinių srautÄ turėjo pakankamÄ , o krovinius gabenančių vežėjų labai trÅ«ko. Todėl K. Å ., kaip akcininkas ir vadovas, suteikė galimybę bendrovei pasinaudoti trÅ«kstama apyvartinių lėšų suma ir visos Å¡ios lėšos buvo naudojamos BUAB „Orsum“ veikloje, t. y. atsiskaitymams už įvairias paslaugas, o dėl nusistovėjusios atsiskaitymo tvarkos užsakovai bendrovei pastoviai buvo skolingi labai dideles pinigų sumas.

Kai įmonė galėjo sau leisti Å¡ias finansines lėšas grÄ Å¾inti – jos K. Å . buvo grÄ Å¾inamos. PareiÅ¡kime nurodomos sumos neatspindi realios situacijos, nes pateikiama tik suminė akcininko įnašų iÅ¡raiÅ¡ka. Kadangi akcininko įnaÅ¡ai tai buvo įneÅ¡ami, tai – susigrÄ Å¾inami, pastoviai judėjo vos ne tie patys pinigai.

24. PareiÅ¡kime nurodyta ABÄ® 59 straipsnio 10 dalis numato tik galimybę, o ne pareigÄ akcininko įnaÅ¡us panaudoti bendrovės nuosavo kapitalo atkÅ«rimui.

25. Jokių konkrečių sandorių, kuriais BUAB „Orsum“ neva pirko prekes bei paslaugas, kurios nėra susijusios su bendrovės veikla, bei kuriais K. Š. neva pinigines lėšas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui arba kitiems su įmonės veikla nesusijusiems tikslams, nėra įvardinta nei pareiškime, nei ekspertinio tyrimo akte, laikytina, jog tokie pareiškimo teiginiai tėra prielaidos ir spėlionės. Tokių sandorių nebuvo, bendrovės piniginės lėšos buvo naudojamos tik jos veikloje.

26. Kauno apylinkės teisme Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2894-475/2019 pagal BUAB „Orsum“ ieÅ¡kinį K. Å . dėl TOYOTA RAV4 pardavimo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, todėl visi su Å¡iuo sandoriu susiję klausimai bus iÅ¡spręsti toje byloje. Sprendimas parduoti automobilį TOYOTA RAV4 buvo gerai apgalvotas, pasvertas ir automobilis buvo parduotas su papildomomis sÄ lygomis, dėl to Å¡is sandoris ne tik nepadarė žalos, bet ir buvo naudingas. Automobilis buvo apgadintas, dėl ko jį reikėjo remontuoti, lyginti, perdažyti.

Visus Å¡iuos darbus savo sÄ skaita atliko automobilį įsigijusi V. S.. Esminė automobilio pardavimo sandorio sÄ lyga buvo ta, kad įsigijusi šį automobilį V. S. panaudos sutartimi, t. y. neatlygintinai, perduos jį tai pačiai BUAB „Orsum“ tolimesniam naudojimuisi. Tokiu bÅ«du bendrovė gavo piniginių lėšų tolimesnei savo veiklai, jai nereikėjo įsigyti ar nuomotis kito automobilio, bendrovė iÅ¡vengė visų iÅ¡laidų, susijusių su Å¡io automobilio priežiÅ«ra ir remontu.

27. Bendrovės kreditorė A. M. individuali įmonė (toliau – A. M. IÄ®) atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ su juo sutiko bei nurodė, kad BUAB „Orsum“ užsakė iÅ¡ kreditorės krovinių pervežimo paslaugas jau bÅ«dama nemoki. A. M. IÄ® nepadengtas kreditorinis reikalavimas sudaro 36 563,97 Eur.

28. Bendrovės kreditorė UAB „Jaudeka“ atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad ji yra didžiausia BUAB „Orsum“ kreditorė, kurios turimas kreditorinis reikalavimas (98 178,57 Eur) virÅ¡ija į 2017 m. bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Kreditorė su pareiÅ¡kimu sutiko.

29. Pareiškėja teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad ekspertizės akte nustatyta, jog BUAB „Orsum“ dar 2010 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki. Kadangi tai senesnis nei trijų metų iki bankroto bylos iškėlimo laikotarpis, BUAB „Orsum“ bankroto administratorė nerinko pirminių dokumentų, patvirtinančių pradelstas skolas už senesnį nei trijų metų laikotarpį. Tačiau imant laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2017 m. gruodžio 20 d. neginčytina, kad BUAB „Orsum“ vėliausiai 2015 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki.

30. Nors suinteresuoto asmens teigimu, ABÄ® numato tik teisę, o ne pareigÄ per akcininko įnaÅ¡us padengti bendrovės nuostolius, tačiau jis faktiÅ¡kai buvo įnešęs akcininko įnaÅ¡us, kurie turėjo bÅ«ti naudojami įmonės nuostolių padengimui ir nuosavo kapitalo atkÅ«rimui iki minimalaus teigiamo. Ä®monei, esant nemokiai ir su neigiamu nuosavu kapitalu, K. Å . neturėjo teisės susigrÄ Å¾inti akcininko įnašų. Nebuvo jokio įmonės finansinės padėties pagerėjimo, o teiginiai, kad tariamas įmonės turtinės padėties pagerėjimas leido susigrÄ Å¾inti akcininko įnaÅ¡us, yra nepagrįsti ir neįrodyti.

Egzistuoja priežastinis ryšys tarp K. Š. pareigų nevykdymo ir jau nemokios BUAB „Orsum“ turtinės padėties esminio pabloginimo, nes per delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylos laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. įmonės turto balansinė vertė sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur, o įmonės pradelstos skolos padidėjo nuo 83 249,86 Eur iki 101 384,38 Eur. Įmonės nuosavo kapitalo neigiama reikšmė padidėjo nuo –47 426 Eur iki –68 166 Eur. 2017 m. gruodžio 31 d.

įmonės pradelstos skolos 1,46 karto virÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, o įmonės įsipareigojimai, įskaitant ir nepradelstus, beveik 2 kartus virÅ¡ijo į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę.

31. Per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai nustatytas įmonės nemokumas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, akcininkui buvo grÄ Å¾inta net 88 221,06 Eur akcininko įnašų, kas neginčijamai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su įmonės apyvartinių lėšų trÅ«kumu ir nemokumu. Tai yra ženkli suma, nes virÅ¡ija 2015 m. gruodžio 31 d. buvusiÄ BUAB „Orsum“ pradelstų įsipareigojimų sumÄ â€“ 83 249,86 Eur.

Jeigu įnaÅ¡ai nebÅ«tų grÄ Å¾inti, lėšas bÅ«tų buvę galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Akcininko įnašų bÅ«tų pakakę įmonės nuosavam kapitalui atkurti ir nuostoliams padengti bei apyvartinių lėšų trÅ«kumui kompensuoti. Po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d.– 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Å . buvo grÄ Å¾inta net 56 690 Eur akcininko įnašų. Po to įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla.

Nepaisant to, kad įmonė buvo nemoki ir neturėjo apyvartinių lėšų, suinteresuotas asmuo įmonės vardu prisiiminėjo naujus įsipareigojimus, kurių objektyviai negalėjo įvykdyti. Ä®monės pradelsti įsipareigojimai yra susidarę pagal kreditorių PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, iÅ¡raÅ¡ytas už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 28 d., kurios nebuvo apmokėtos iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

32. Ä® bylÄ pateiktas automobilio TOYOTA RAV4 retrospektyvinis vertinimas patvirtina, kad pardavimo V. S. dienÄ automobilio vertė buvo 12 200 Eur. Å is pardavimo sandoris įvyko BUAB „Orsum“ esant nemokiai ir K. Å . jau susigrÄ Å¾inus visus akcininko įnaÅ¡us.

33. IÅ¡ VMI 2017 m. liepos 4 d. praneÅ¡imo apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ ir patikrinimo akto matyti, kad mokesčių administratorius tikrino, ar BUAB „Orsum“ tinkamai deklaravo apmokestinamuosius sandorius už tiriamÄ laikotarpį. Mokesčio administratorius netikrino ir nevertino tų aplinkybių, kurios sudaro pareiÅ¡kėjos nurodytÄ Ä¯monės tyčinio bankroto faktinį pagrindÄ . Todėl mokestinio patikrinimo iÅ¡vados nepaneigia Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjo įrodinėjamų įmonės tyčinio bankroto požymių. Be to, įmonės tyčinio bankroto kontekste bÅ«tina įvertinti minėtame 2017 m. liepos 4 d. praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ nustatytÄ aplinkybę, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 1 d. Biuro baldų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2016/08-01 įmonė įsigijo biuro baldų už 2 350 Eur iÅ¡ V. S. ir Å¡is sandoris nebuvo tinkamai apskaitytas įmonės apskaitoje, o pažeidimai buvo paÅ¡alinti tik mokestinio patikrinimo metu.

34. Papildomuose atsikirtimuose suinteresuotas asmuo nurodė, kad Ekspertinio tyrimo akto iÅ¡vados, jog visÄ 2011-2017 m. laikotarpį BUAB „Orsum“ veikla buvo nuostolinga neatitinka faktinių aplinkybių. 2012 m. pelnas sudarė 10 245 Eur, 2015 m. pelnas sudarė 1 245 Eur, 2016 m. pelnas sudarė 5 041 Eur. 2017 m. bendrovė baigė su nuostoliu, tačiau buvo dirbama tik iki rugsėjo – spalio mėn., todėl 2017 m. atskaitomybė neatspindi realios situacijos.

35. Nors Ekspertinio tyrimo akte teigiama, kad bendrovė nesugebėjo grÄ Å¾inti skolų tiekėjams, nes teikė paslaugas žemesne kaina, nei jų savikaina, tačiau tokie atvejai yra buvę tik 2011 m., o K. Å . BUAB „Orsum“ akcininku ir direktoriumi tapo tik 2012 m. kovo 19 d. Po Å¡ios datos BUAB „Orsum“ neteikė paslaugų žemesne kaina, nei jų savikaina.

36. Ekspertinio tyrimo akte nemokumo nustatymui pagrįsti kiekvienais BUAB „Orsum“ veiklos metais nurodoma visÄ skolų kreditoriams suma, o ne pradelstų skolų suma. Ä® Å¡iÄ visÄ skolų kreditoriams sumÄ ekspertė įtraukia ne tik skolas tiekėjams, kurių terminai nesuėję, bet ir ilgalaikių lizingo įsipareigojimų, kurie pagal lizingo sutartis turi bÅ«ti padengti per kelis metus, sumas, socialinio draudimo mokesčių bei kitus įsipareigojimus, kurie yra jau priskaičiuoti kiekvienų metų gruodžio mėn., todėl jie įtraukti į įsipareigojimus kreditoriams, bet jų sumokėjimo terminai taip pat nesuėję ir kurie negali bÅ«ti naudojami nemokumui nustatyti. Be to, į skolų kreditoriams sumas ekspertė įtraukia ir skolas akcininkui, kas yra taip pat neleistina. Tokie įsipareigojimai nelaikomi skola kreditoriui ir negali bÅ«ti naudojami nemokumui konstatuoti.

37. BUAB „Orsum“ turtas sumažėjo tik 2015 m., o 2017 m. veikla buvo vykdoma nepilnus metus, todėl ekspertizės akto teiginiai, kad bendrovės turtas nuolat mažėjo, klaidingi.

38. BUAB „Orsum“ iki 2013 m. buvo naudojama buhalterinė sÄ skaita 448 „Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – sÄ skaita 44861 „Kitos mokėtinos sumos (akcininko įnaÅ¡ai)“, nes nuo 2013 m. buvo nuspręsta, kad tikslinga sÄ skaitÄ 448 iÅ¡skaidyti į smulkesnes subsÄ skaitas, kas nėra draudžiama. Pati ekspertė pažymi, jog iÅ¡ vienos sÄ skaitos į kitÄ buvo perkeltos tos pačios sumos. Todėl iÅ¡vada, kad subsÄ skaitos įvedimas galėjo paveikti bendrovės nemokumÄ akivaizdžiai rodo Ekspertinio tyrimo akto visiÅ¡kÄ nepagrįstumÄ ir tendencingumÄ .

39. Ekspertė sÄ moningai akcentuoja BUAB „Orsum“ nemokumÄ nuo 2010 m., kad galėtų konstatuoti, jog bÅ«tent susitarimai dėl mokėjimų iÅ¡dėstymo su UAB „Jaudeka“ ir A. M. IÄ® neturėjo tam įtakos. Su Å¡iomis pagrindinėmis kreditorėmis buvo pasiraÅ¡yti PVM sÄ skaitų faktÅ«rų mokėjimo grafikai, pagal kuriuos UAB „Jaudeka“ buvo mokama iki 2017 m. lapkričio 8 d., o A. M. Ä®I – iki 2017 m. spalio 31 d. Pateikus BUAB „Orsum“ restruktÅ«rizacijos pareiÅ¡kimÄ teismui, buvo sustabdyti bet kokie mokėjimai.

Jei bÅ«tų patvirtinta bendrovės restruktÅ«rizacija, veikla bÅ«tų vykdoma pagal pateiktÄ restruktÅ«rizacijos planÄ ir toliau bÅ«tų atsiskaitoma su kreditorėmis pagal pasiraÅ¡ytus grafikus. BUAB „Orsum“ restruktÅ«rizacija nebuvo įvykdyta tik dėl to, kad Å¡ios skirtingos ir galimai net nebendradarbiaujančios tarpusavyje įmonės parašė atstovavimo dokumentus UAB „Skolų valdymo konsultacijos“, po ko Å¡ios įmonės direktorius D. Z. kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , jog jo atstovaujami kreditoriai nesutinka su bendrovės restruktÅ«rizacija.

Dėl to K. Å . beliko tik kreiptis į teismÄ dėl BUAB „Orsum“ bankroto. Aplinkybė, jog D. Z. bei advokatas E. S. dalyvauja visose Å¡iuo metu suinteresuoto asmens atžvilgiu iÅ¡keltose bylose bei atstovauja skirtinguose miestuose įsikÅ«rusius asmenis, rodo kryptingÄ Å¡ių asmenų veikimÄ prieÅ¡ K. Å ., o ne BUAB „Orsum“ interesų gynimÄ .

40. Ekspertės teiginys, kad BUAB „Orsum“ vyriausias buhalteris nebuvo sudaręs bendrovės apskaitos politikos neatitinka tikrovės. 2012 m. kovo 19 d. K. Å . pasirašė įsakymÄ Nr. 1-03/2012 „Dėl apskaitos politikos patvirtinimo“, o V. S. su Å¡iuo įsakymu buvo supažindinta 2012 m. balandžio 17 d. pasiraÅ¡ytinai.

41. Visi BUAB „Orsum“ atsiskaitymai buvo vykdomi vadovaujantis FIFO metodu. Jeigu ekspertė bÅ«tų nustačiusi bent vienÄ atsiskaitymÄ , kuris buvo įvykdytas pažeidžiant šį metodÄ , toks atsiskaitymas bÅ«tų įvardintas. Å i ekspertės iÅ¡vada yra niekuo nepagrįsta.

42. K. Å . įnaÅ¡ai niekada nebuvo mokami pažeidžiant kitų kreditorių teises, pvz., įnaÅ¡ai, kurie buvo įneÅ¡ti per 2012-2013 m., buvo baigti grÄ Å¾inti tik 2016 m., t. y., praėjus trims metams nuo įneÅ¡imo, o 2016 m. įnaÅ¡ai buvo baigti grÄ Å¾inti tik 2017 m. gegužės mėn., t. y., praėjus ne mažiau, nei pusei metų – metams nuo įneÅ¡imo. NekorektiÅ¡ka akcininko įnaÅ¡us prilyginti atsiskaitymams su akcininku pagal avansines apyskaitas, ko teisės aktai nedraudžia.

Avanso apyskaitoje nurodoma, kokios iÅ¡laidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentÄ pinigai iÅ¡mokami atskaitingam asmeniui. Visuose K. Å . iÅ¡raÅ¡ytų avanso apyskaitų prieduose yra labai aiÅ¡kiai iÅ¡vardinti visi pirminiai dokumentai, pagal kuriuos buvo patirtos sÄ naudos, o prie kiekvienos apyskaitos prisegtuose pirminiuose dokumentuose nurodyta, kas buvo pirkta ar kam buvo sumokėti pinigai. Avanso apyskaitos neturi nieko bendro su akcininko įnaÅ¡ais, nes jos buvo naudojamos tik smulkioms iÅ¡laidoms ir, be abejo, tik toms, kurios yra pripažįstamos ataskaitinio laikotarpio sÄ naudomis.

Pagal avansines apyskaitas K. Š. buvo apmokamos tik smulkios išlaidos, nepažeidžiant FIFO metodo, kadangi jos būdavo apmokamos tada, kai būdavo pinigų ir nepažeidžiant kitų kreditorių interesų bei nesinaudojant pirmumo teise.

43. Apie BUAB „Orsum“ aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymÄ negali bÅ«ti nė kalbos: visi pirminiai buhalteriniai dokumentai buvo surenkami, tvarkingai vedami į apskaitos registrus buhalterinės apskaitos programos „BÅ«tenta“ pagalba, visada ir laiku buvo pateikiamos mokesčių deklaracijos. BUAB „Orsum“ ar atsakingi Å¡ios bendrovės asmenys niekada nėra gavę baudų nei iÅ¡ VMI, nei iÅ¡ kitų instancijų dėl netinkamai atliktų ar neatliktų pareigų. Jeigu ekspertei jos ekspertinio tyrimo užsakovas pateikė ne visus dokumentus ir ji tik iÅ¡ dalinių dokumentų bei tendencingai selektyviai parinktų dokumentų pateikė savo iÅ¡vadas, tai tik įrodo, kad jos suraÅ¡ytas aktas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, o ne kad BUAB „Orsum“ apskaita buvo vedama aplaidžiai.

44. Neapmokėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros atsirado tik 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje, o ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų apskritai nėra. BUAB „Orsum“ vykdė veiklÄ , atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, o visi pareiÅ¡kimo argumentai apie nemokumÄ nuo pat Å¡ios bendrovės įsteigimo 2010 m. bei apie neteisėtus suinteresuoto asmens veiksmus nuo pat to momento, kai jis tapo bendrovės direktoriumi ir akcininku 2012 m. yra nepagrįsti bei paneigti aukščiau įvardintais duomenimis.

45. Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«muose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 dar tik nustatinėjama automobilio TOYOTA RAV4 vertė jo pardavimo momentu. PareiÅ¡kėjos pateiktas Å¡io automobilio retrospektyvinio vertinimo aktas dar tik bus įvertintas nurodytoje civilinėje byloje su kitais tos bylos įrodymais. Vertinti šį aktÄ atskirai, neatsižvelgiant į kitus įrodymus, negalima, nes civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pateikti K. Å . ir V. S. parodymai, kad automobilis TOYOTA RAV4 buvo su žymiu defektu – sugedusia pavarų dėže. Taip pat minimoje civilinėje byloje yra UAB „Autotoja“ raÅ¡tas, kuriame nurodyta pavarų dėžės ir jos pakeitimo kaina. Nurodytoje byloje yra ir duomenys apie tai, kad automobiliui buvo reikalingas priekinės dalies (bamperio) dažymas. Nė į vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių retrospektyviai nustatant automobilio kainÄ nebuvo atsižvelgta.

46. Mokestinį tyrimÄ atlikusi VMI nenustatė jokių pažeidimų nei dėl kuro, nei dėl automobilių remonto – detalių pirkimo, nei dėl kitų sÄ naudų. Jeigu VMI praneÅ¡ime apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Ä¯vardino BUAB „Orsum“ konkrečias sÄ naudas, tai, akivaizdu, kad visos sÄ skaitos (pirminiai dokumentai) tikrai buvo peržiÅ«rėtos, tikrinant ar tinkamai įtrauktas į ataskaitÄ PVM. Jei bÅ«tų pasirodę per didelės kuro sÄ naudos, ar per daug pirkta detalių ir neaiÅ¡kus jų panaudojimas, be jokios abejonės, tų sÄ naudų VMI nepripažintų.

Baldų įsigijimas BUAB „Orsum“ apskaitoje buvo atvaizduotas teisingai ir jokių priekaiÅ¡tų ar sankcijų dėl to iÅ¡ VMI pusės nebuvo. VMI nustatė klaidÄ deklaruojant pajamas, kuriÄ leido iÅ¡taisyti pateikiant patikslintÄ pažymÄ , bei net netaikė jokių sankcijų už tai. BUAB „Orsum“ apskaitoje nurodytas sandoris buvo atvaizduotas tvarkingai ir jokių pažeidimų apskaitant šį sandorį nustatyta nebuvo. Aukščiau aptarta klaida deklaruojant sandorį, kuri buvo operatyviai iÅ¡taisyta, neturėjo jokios įtakos BUAB „Orsum“ nemokumui.

47. PareiÅ¡kėja nuslėpė 2013 m. VMI atliktÄ patikrinimo aktÄ , nes Å¡io patikrinimo metu VMI ne tik nenustatė jokių pažeidimų ir netaikė jokių sankcijų K. Å . atžvilgiu, o atvirkščiai –rekomendavo esant galimybei įnaÅ¡us susigražinti.

48. BUAB „Orsum“ iki 2017 m. II ketvirčio atsiskaitė su visais kreditoriais ir vadovaujantis Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalimi nebuvo nemokia, nes galėjo atsiskaityti su kreditoriais ir tÄ realiai padarė. K. Å . 2017 m. spalio 30 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ dėl BUAB „Orsum“ restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, t. y., vos tik iÅ¡kilo problemų su atsiskaitymais, suinteresuotas asmuo nedelsdamas ėmėsi įstatymo numatytų veiksmų ir nepažeidė savo, kaip įmonės vadovo, pareigų. Tuo metu įmonės sÄ skaitoje buvo pakankamai didelė pinigų suma (20 091,82 Eur), kurios K. Å . nepanaudojo ir perdavė bankroto administratorei. Bendrovė buvo suteikusi paslaugų už maždaug 50 000 Eur, kurių mokėjimo terminas dar nesuėjęs.

49. BUAB „Orsum“ darbuotojai niekada nėra vykę į komandiruotes į VarÅ¡uvÄ , Paryžių. 2014 m. spalio mėn. darbuotojai naudojosi pigių skrydžių reisais ir į BarselonÄ skrido su persėdimais VarÅ¡uvoje ir Paryžiuje. Atgal grįžo už asmeninius pinigus. Kadangi K. Å . Barselonoje buvo dalyvavęs Foment dėl Treball Nacional kompanijos mokymuose, kartu su Ispanijos transporto įmonėmis, buvo likę keletas kontaktų, todėl buvo stengiamasi juos atnaujinti su tokiomis kompanijomis, kaip Tradisa, Codina, Bofill i Aman, SCT (Servei Catalade Transit) bei SDF.

Komandiruotės į Å vedijÄ ir NorvegijÄ metu visas apgyvendinimo, maitinimosi ir kitas iÅ¡laidas K. Å . ir V. S. padengė iÅ¡ asmeninių lėšų. Komandiruotės metu buvo tikimasi atidaryti naujÄ kryptį į SkandinavijÄ . K. Å . ir V. S. buvo susitikę Su Nordcarrier AS filialų vadovais Å vedijoje bei Norvegijoje, aptarė galimo bendradarbiavimo sÄ lygas, tačiau naujos sutartys nebuvo pasiraÅ¡ytos, nes buvo sustabdyta įmonės veikla. G. M. komandiruočių į UkrainÄ tikslas buvo užmegzti bendradarbiavimÄ su Kijevo medienos perdirbimo įmone.

Per Darbo birÅ¾Ä , subsidijuojant darbo vietÄ , buvo įdarbintas G. M., kuris į UkrainÄ vyko vykdydamas tiesiogines savo pareigas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties ir papildomos nutarties esmė 50. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi BUAB „Orsum“ bankrotÄ pripažino tyčiniu, 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteisė BUAB „Orsum“ naudai iÅ¡ suinteresuoto asmens K. Å . 2 014 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

51. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gautas iki Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANÄ®) įsigaliojimo, 2019 m. gruodžio 18 d., tačiau atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ gautas 2020 m. sausio 29 d. Kadangi bankroto pripažinimo tyčiniu procedÅ«ra įgyvendinama galiojant JANÄ®, todėl taikytinos JANÄ® nuostatos. Tačiau teisinė bankroto pripažinimo tyčiniu koncepcija iÅ¡ esmės nepasikeitė, todėl iki JANÄ® įsigaliojimo suformuota teismų praktika yra taikytina ir Å¡ioje byloje.

52. BUAB „Orsum“ bankrotÄ praÅ¡oma pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatytais pagrindais, kas iÅ¡ esmės atitinka JANÄ® 70 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodytus pagrindus.

53. Teismas nustatė, kad BUAB „Orsum“ mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai nuo 2013 m. gruodžio 31 d. tapo didesni už visÄ Ä¯monės turtÄ . Ä®vertinęs JANÄ® apibrėžtÄ nemokumo sÄ vokÄ , pagal kuriÄ nemokumas konstatuojamas, kai visi juridinio asmens įsipareigojimai (pradelsti ir nepradelsti) virÅ¡ija jo viso turto vertę bei BUAB „Orsum“ finansinių ataskaitų duomenis, teismas sprendė, kad įmonė tapo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d. ir po Å¡ios datos mokumo situacija nepasikeitė, nes ir visais vėlesniais metais iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės įsipareigojimai buvo didesni negu įmonės turtas.

54. Ekspertinio tyrimo akte tokie akcininko veiksmai yra pavadinti manipuliacija avansiniais pirkimais, suteikiant galimybę akcininkui bet kada išsimokėti sau pinigus. Ekspertė taip pat pagrįstai atkreipė dėmesį, kad vadinamųjų akcininko įnašų šaltinis yra abejotinas, nes K. Š. darbo užmokestis bendrovėje 2015 m. buvo 6 964,41 Eur, 2016 m. – 6 955,75 Eur, 2017 m. – 6 715,80 Eur. K. Š. nepateikė įrodymų, koks buvo akcininko įnašų šaltinis, ar jis buvo deklaravęs lėšas, kurias įnešė kaip akcininko įnašus.

55. Teismas nurodė, kad į bylÄ nėra pateikta duomenų, kad akcininkas K. Å . bÅ«tų priėmęs sprendimÄ didinti įstatinį kapitalÄ akcininko įnaÅ¡ais iÅ¡leidžiant naujas akcijas (ABÄ® 50 straipsnis). Jeigu toks sprendimas bÅ«tų buvęs priimtas, net jeigu ir nebÅ«tų tinkamai įformintas pagal įstatymo reikalavimus, tai akcininkas apskritai nebÅ«tų įgijęs teisės į įnašų susigrÄ Å¾inimÄ Ä¯monei negavus pelno ir nepriėmus sprendimo dėl dividendų iÅ¡mokėjimo. Duomenų, kad K. Å . suteikė paskolÄ bendrovei, byloje taip pat nėra.

56. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sutiko su ekspertinio tyrimo iÅ¡vada, kad vadinamieji akcininko įnaÅ¡ai buvo bendrovės lėšos, dirbtinai buhalterinėje apskaitoje parodomos kaip akcininko įnaÅ¡ai. Šį teiginį, teismo įsitikinimu, patvirtino ir pats K. Å ., nurodęs, kad nuolat „sukosi“ tie patys pinigai. Toks veiklos bÅ«das, kai įmonės sÄ skaita yra faktiÅ¡kai sujungiama su akcininko asmenine sÄ skaita, sudaro galimybę akcininkui bet kada ir be apribojimų imti lėšas ne tik įmonės reikmėms, bet ir savo asmeninėms reikmėms tenkinti.

Tokiu veiklos modeliu pažeidžiama juridinio asmens turto atskirumo ir atsakomybės už savo prievoles koncepcija, nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnyje, toks faktinis sÄ skaitų sujungimas daro ir juridinio asmens buhalterinę apskaitÄ apgaulinga. Kol bÅ«davo atsiskaitoma su kreditoriais, toks sÄ skaitų bendrumas reikÅ¡mingos žalos kreditoriams nedarė. Tačiau per 2013 m. K. Å . buvo iÅ¡mokėta 81 806,50 Lt (23 692,80 Eur), kai tuo tarpu pradelstos skolos tiekėjams 2012 m. gruodžio 31 m. vertinant vien tik pagal paties suinteresuoto asmens atsikirtimuose nurodytus duomenis, jau buvo 12 214,95 Eur.

Per 2014 m. K. Š. išmokėta 213 220 Lt (61 752 Eur), kai tuo tarpu pradelstos skolos tiekėjams 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 21 405,98 Eur; atitinkamai per 2015 m. jam išmokėta 26 465,28 Eur, kai tuo tarpu vien pradelstos skolos tiekėjams 2014 m. gruodžio 31 d. buvo 50 843,34 Eur. Per 2016 m. K. Š. išmokėta 47 750 Eur, o pradelstos skolos kitiems tiekėjams 2015 m. gruodžio 31 d. buvo 135 370 Eur. Per 2017 m. akcininkui išmokėta 8 940 Eur, o pradelstos skolos kitiems tiekėjams 2016 m. gruodžio 31 d. sudarė jau 168 926 Eur.

Lėšų iÅ¡mokėjimas akcininkui sudarė esminį bendrovės padėties pabloginimÄ , nes didino pradelstus įsipareigojimus kitiems tiekėjams vertinant vien tik pagal paties suinteresuoto asmens nurodomas pradelstas mokėti sumas. 2013-2014 m. buvo galima padengti skolas, jeigu nebÅ«tų buvę iÅ¡mokėti vadinamieji akcininko įnaÅ¡ai, o 2015-2017 m. buvo galima padengti žymiÄ dalį pradelstų skolų tiekėjams, jeigu nebÅ«tų buvę mokama akcininkui.

57. EkonomiÅ¡kai nenaudingu sandoriu teismas laikė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“, kuriai buvo sumokėta ir neatsiimta 13 218,28 Eur avansinių įmokų. „B.V. Transportas“ akcininkė buvo V. S., kuri susijusi asmeniniais santykiais su K. Å .. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartimi UAB „B.V. Transportas“ bankroto byloje Nr. B2-544-657/2015 buvo patvirtintas BUAB „Orsum“ 18 083,55 Eur finansinis reikalavimas, kuris liko iÅ¡ dalies nepatenkintas. Dėl bankroto bylos UAB „B.V. Transportas“ iÅ¡kėlimo kreipėsi BUAB „Orsum“, kas leidžia spręsti, kad K. Å . vadovaujama BUAB „Orsum“ pirmiausia iÅ¡mokėjo dideles sumas avansinių įmokų UAB „B.V. Transportui“, o paskui kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kad susijusiai įmonei nereikėtų grÄ Å¾inti skolų.

58. Teismas vertino, kad detalių pirkimui iÅ¡leistos lėšos (1 772,79 Eur) buvo nedidelės vertės, nežymiai paveikė įmonės nemokumo atsiradimÄ , todėl detalių pirkimas labiau laikytinas tokiu tyčinio bankroto požymiu kaip apgaulingos apskaitos vedimas.

59. Teismas sprendė, kad kuro įsigijimo sandoriai iÅ¡ dalies paveikė įmonės nemokumo atsiradimÄ , tačiau dėl aplaidžios ir apgaulingos apskaitos neįmanoma nustatyti, kokia dalimi kuras buvo panaudotas įmonės veiklai, o kokia dalimi – akcininko ir V. S. asmeninėms kelionėms. Vėlgi dėl aplaidžios ir apgaulingos apskaitos, dokumentų nebuvimo, neįmanoma nustatyti, kokia dalimi kelionės buvo skirtos įmonės veiklai vystyti, o kokia dalimi tai buvo asmeninių poreikių tenkinimas. Byloje be paties K. Å . paaiÅ¡kinimų apie komandiruočių poreikį, tikslus ir planus, jokių kitų įrodymų nepateikta.

60. BUAB „Orsum“ 2017 m. gegužės 26 d. pardavė V. S. automobilį TOYOTA RAV4 už 5 400 Eur, nors automobilio rinkos vertė buvo ne mažesnė kaip 11 500 Eur. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2157-475/2020 dėl žalos atlyginimo iÅ¡ K. Å . priteisimo. Byloje paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, pagal kuriÄ automobilis 2017 m. gegužės mėn. yra įvertintas 12 200 Eur. Jokių įrodymų apie parduoto automobilio trÅ«kumus nei ekspertui, nei teismui nėra pateikta. Teismas sprendė, kad pagrindo abejoti eksperto nustatyta automobilio verte, nėra bei padarė iÅ¡vadÄ , kad turtas buvo parduotas akivaizdžiai žemesne negu rinkos kaina, kas sudaro tyčinio bankroto vienÄ iÅ¡ požymių.

61. Teismas nurodė, kad nuo 2015 m. spalio 8 d. pradėjo kauptis neįvykdytos bendrovės prievolės UAB „Jaudeka“ ir UAB „Ugmirada Transport“, tačiau per 2015 m. K. Å . buvo iÅ¡mokėta 26 465,28 Eur. 2016 m. atsirado pradelstų įsipareigojimų UAB „Aksola“, UAB „Aidara“, tai pačiai UAB „Jaudeka“, UAB „Ugmirada Transport“, UAB „Ritransis“, tačiau per 2016 m. K. Å . iÅ¡mokėta 47 750 Eur. Ä®siskolinimas UAB „Jaudeka“ toliau didėjo nuo 2017 m. balandžio 28 d., kai UAB „Orsum“ pradėjo neapmokėti sÄ skaitų už atliktus pervežimus, bendras įsiskolinimas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo sudarė 98 178,57 Eur.

A. M. IÄ® kreditorinį reikalavimÄ sudaro 36 563,97 Eur už atliktus pervežimus. Ä®siskolinimas pradėjo kauptis nuo 2017 m. gegužės 29 d. Tačiau vien tik nuo 2017 m. gegužės 19 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo K. Å . buvo iÅ¡mokėta 6 452,52 Eur tuo pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ . Lėšų iÅ¡mokėjimas akcininkui nuo 2013 m. pradžios iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos laikytini sandoriais, atliktais pažeidžiant atsiskaitymų su kreditoriais eiliÅ¡kumÄ .

62. Apgaulingai vedamÄ bendrovės apskaitÄ rodo jau minėti vadinamieji akcininko įnaÅ¡ai, kurie buvo įtraukiami į finansines ataskaitas kaip skolos, mokėtinos kreditoriams. Pats suinteresuotas asmuo savo atsikirtimuose nurodydamas įmonės pradelstus įsipareigojimus nurodo skolas akcininkui, nors jokių paskolos sutarčių su akcininku nebuvo sudaryta.

63. Bankroto administratorei neperduoti dokumentai, paaiškinantys, kokiam tikslui buvo perkamos automobilių dalys, kokiems automobiliams jos panaudotos, nes vien tik automobilių panaudos sutartys neparodo, ar sutartys buvo realiai vykdomos, kokie darbuotojai naudojosi automobiliais, kokiems automobiliams ir kokio pobūdžio remontas buvo reikalingas.

64. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kam konkrečiai buvo panaudotas kuras, nupirktas 2014-2017 m. už 40 945,17 Eur. BUAB „Orsum“ veikla buvo ekspedijavimo ir buhalterinės apskaitos paslaugos, joje dirbo 4 darbuotojai. Todėl spręstina, kad buhalterinės apskaitos dokumentai nėra pakankami ir aiškūs, neatitinka Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo 4 straipsnyje nustatytų reikalavimų apskaitos informacijai.

65. AplaidžiÄ ir apgaulingÄ bendrovės apskaitÄ parodo iÅ¡laidos komandiruotėms, kurioms per 2014-2017 m. yra iÅ¡leista 11 156,48 Eur. Nėra pateikta dokumentų, kokios užduotys buvo atliekamos komandiruočių metu, nėra komandiruočių ataskaitų, nėra duomenų, kokie buvo komandiruočių rezultatai. PaaiÅ¡kinimai, kad buvo ieÅ¡koma naujų partnerių, yra jokiais papildomais įrodymais nepagrįsti, todėl atmestini.

66. Visuma nustatytų požymių leido teismui spręsti, kad BUAB „Orsum“ bankrotas buvo tyčinis, jį sukėlė akcininkas ir direktorius K. Š..

67. BUAB „Orsum“ atstovo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas bei Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiantys įrodymai, teismo vertinimu, pateikti laiku bei patvirtina pareiÅ¡kėjÄ byloje patyrus 2 014,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas. Å ios iÅ¡laidos pagrįstos, nevirÅ¡ija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ nurodyto maksimalaus dydžio, todėl teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteistos iÅ¡ suinteresuoto asmens pareiÅ¡kėjai.

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 68. Suinteresuotas asmuo K. Å . atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomÄ nutartį, pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas analogiÅ¡kais pirmosios instancijos teismui pateiktais argumentais, papildomai nurodoma: 68.1. JANÄ® 2 straipsnio 7 punkto nuostata įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. ir vienareikÅ¡miai negalėjo bÅ«ti taikoma sprendžiant, ar BUAB „Orsum“ buvo moki (nemoki) 2013 m. gruodžio 31 d.

JANÄ® nuostatomis grindžiama skundžiama 2020 m. balandžio 1 d. nutartis yra akivaizdžiai neteisėta. Nustatant BUAB „Orsum“ nemokumo momentÄ , turėjo bÅ«ti vadovaujamasi Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punkto nuostata. 68.2. BUAB „Orsum“ vykdė veiklÄ , atsiskaitinėjo su visais kreditoriais, dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad bendrovė tapo (buvo) nemoki iki 2017 m. balandžio 11 d. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo, kad BUAB „Orsum“ tapo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d ir dėl to nepagrįstai vertino suinteresuoto asmens K.

Å . priimtus sprendimus ir veiksmus po 2013 m. gruodžio 31 d. kaip veiksmus ir sprendimus, kuriuos jis priėmė neva vadovaudamas nemokiai bendrovei. 68.3. Nutarties teiginys, kad V. S. yra susijusi asmeniniais santykiais su K. Å . yra nepagrįstas jokiais duomenimis, jokiais įrodymais. K. Å . ir V. S. nėra ir nebuvo susiję artimais asmeniniais santykiais. 68.4. Atsiskaitymai su BUAB „B.V. Transportas“ vyko nesant jokių BUAB „Orsum“ nemokumo požymių ir bankroto bylos BUAB „Orsum“ iÅ¡kėlimo dienÄ nebuvo likę nė vieno kreditoriaus, kuris turėtų nepadengtÄ Ä¯siskolinimÄ pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kurios buvo iÅ¡raÅ¡ytos tuo laikotarpiu, kai BUAB „Orsum“ atsiskaitinėjo su BUAB „B.V.

Transportas“. Todėl teiginiai, kad atsiskaitymai su BUAB „B.V. Transportas“ privedė BUAB „Orsum“ prie nemokumo ir lėmė Å¡ios įmonės bankrotÄ , yra niekuo nepagrįsti. Kitu bÅ«du, kaip tik avansiniais mokėjimais, su Å¡ia įmone nebuvo jokių galimybių atsiskaityti dėl to, kad VMI buvo neteisėtai areÅ¡tavusi visas BUAB „B.V. Transportas“ pinigines lėšas. 68.5. Teismas, tenkindamas pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi Ekspertinio tyrimo akto iÅ¡vadomis ir teiginiais, visiÅ¡kai ignoruodamas suinteresuoto asmens K.

Å . atsikirtimuose nurodytas aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių dėl Ekspertinio tyrimo akto iÅ¡vadų ir teiginių pagrįstumo ir net patikimumo. 68.6. Civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pateiktas automobilio TOYOTA RAV4 ekspertizės aktas turi bÅ«ti įvertintas bÅ«tent toje byloje, atsižvelgiant į toje byloje surinktų įrodymų visumÄ . Vertinti jį atskirai Å¡ioje byloje negalima, nes taip pažeidžiamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnyje nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės. Ekspertizės akto vertinimas bÅ«tų ne tik neteisėtas, bet ir ydingas, nes konstatavus ekspertizės akto iÅ¡vadų pagrįstumÄ Å¡ioje byloje, netektų prasmės įrodinėjimo procesas civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020, kurioje ir buvo pavesta atlikti ekspertizę. 68.7.

Pareiškėja teismo nurodytos aplinkybės, jog K. Š. neturėjo ir nebuvo deklaravęs piniginių lėšų, kurių pakaktų akcininko įnašams atlikti, net neįrodinėjo ir šia aplinkybe savo pareiškimo negrindė. Tokiu būdu teismas rėmėsi aplinkybėmis, kurios net nebuvo šalių nurodytos. Kita vertus 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. l A-13-245/2017, Kauno apygardos teismas konstatavo, jog R. Š. laikotarpiu nuo 2005 m. pagal paskolos sutartis gavo iš K.

Å . bei negrÄ Å¾ino jam piniginių lėšų, bei konstatavo, kad „nuteistojo R. Å . nusikalstamomis veikomis padaryta turtinė žala: nukentėjusiajam K. Å . –249 772,93 Eur.“ Taigi, K. Å . turėjo piniginių lėšų, kurias sudarė ne vien tik jo gaunamas darbo užmokestis BUAB „Orsum”. 68.8. Teismas formaliai vertino Ekspertinio tyrimo akte nurodytus neva aplaidžios ar apgaulingos BUAB „Orsum“ apskaitos požymius, besÄ lygiÅ¡kai priimdamas tik vienos ginčo Å¡alies (pareiÅ¡kėjos) teiginius ir visiÅ¡kai ignoruodamas suinteresuoto asmens argumentus.

Konkrečių ir objektyvių požymių, jog BUAB „Orsum“ buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala Å¡ios įmonės kreditoriams, Å¡ioje byloje nėra nustatyta. 68.9. Suinteresuotas asmuo pagrįstai ir sÄ Å¾iningai tikėjo, kad jo veiksmai yra naudingi BUAB „Orsum“, kuriai jis vadovavo, todėl laikytina, jog jo veiksmai buvo teisėti ir jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, jog dėl jo veiksmų buvo tyčia, tai yra sÄ moningai sukeltas BUAB „Orsum“ bankrotas, nėra. 68.10.

Jeigu teismas tenkintų šį suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos jo naudai pripažintinos ieÅ¡kovės BUAB „Orsum“ administravimo iÅ¡laidomis.

69. PareiÅ¡kėja BUAB „Orsum“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ prašė jį atmesti ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime pritariama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms ir teikiami Å¡ie papildomi argumentai: 69.1. UAB „Orsum“ faktiÅ¡kai nemokia tapo 2013 m. gruodžio 31 d., o vėliausiai nuo 2015 m. gruodžio 31 d. UAB „Orsum“ pradelstos skolos virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal bylos įrodymus negalima nustatyti, koks 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvo įmonės turto ir pradelstų skolų santykis, nes byloje nėra duomenų apie 2013 m. gruodžio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. buvusias pradelstas skolas.

Tačiau, įvertinus tai, kad 2013 m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai ženkliai, t. y. 33 807 Eur suma viršijo įmonės turto balansinę vertę, o įmonės nuosavas kapitalas tapo ženkliai neigiamas ir sudarė –33 807 Eur, taip pat tai, kad 2014m. gruodžio 31 d. įmonės įsipareigojimai dar labiau – net 48 671 Eur suma viršijo įmonės turto balansinę vertę, o įmonės nuosavas neigiamas kapitalas padidėjo iki –48 671 Eur, labiausiai tikėtina, kad jau 2013 m. gruodžio 31 d.

įmonės pradelstos skolos virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės ir tokia situacija tęsėsi iki pat bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Kita vertus, teisiniu požiÅ«riu nėra skirtumo, ar konstatuojamas UAB „Orsum“ nemokumas nuo 2013 m. gruodžio 31 d. ar nuo 2015 m. gruodžio 31 d., nes tiek vienu atveju, tiek kitu atveju egzistuoja teismo nustatyti įmonės tyčinio bankroto požymiai, įskaitant suinteresuoto asmens įstatyminės pareigos savalaikiai inicijuoti bankrotÄ nemokiai įmonei pažeidimÄ . 69.2.

Ä®vertinus įmonės itin sunkiÄ finansinę padėtį, besitęsiantį nemokumÄ , įmonės įsipareigojimus ir pradelstas sumas, 2015 m. gautas 1 245 Eur pelnas ir 2016 m. gautas 5 041 Eur pelnas yra itin nereikÅ¡mingi ir jokio teigiamo pokyčio įmonės veiklai neturėjo. PrieÅ¡ingai, nors įmonė ir gavo šį neženklų pelnÄ , įmonės turtinė padėtis pastebimai blogėjo. 69.3. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde apskritai nepasisako esminiu bylai klausimu dėl akcininko įnašų gražinimo ir įtakos įmonės nemokumui, neatskleidžia kodėl Å¡ių įmokų paskirtis buvo įvardinta kaip „akcininko įnaÅ¡ai“, neatskleidžia, ar buvo priimti įmonės akcininko sprendimai dėl įstatinio kapitalo didinimo akcininko įnaÅ¡ais ir jokių akcininko sprendimų nepateikė į bylÄ , nepaaiÅ¡kina, kodėl Å¡iais akcininkų įnaÅ¡ais nebuvo padengti įmonės nuostoliai ir neatstatytas neigiamas nuosavas kapitalas iki minimalaus teigiamo, nepaaiÅ¡kina, kodėl įmonei esant nemokiai ir veikiant su neigiamu nuosavu kapitalu buvo sugrÄ Å¾inti akcininko įnaÅ¡ai, paliekant įmonę be apyvartinių lėšų ir eliminuojant galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

Tai sudaro pagrindÄ daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo priimtas akcininko sprendimas dėl įmonės įstatinio kapitalo didinimo, nes, pirma, kitaip nebÅ«tų buvę logikos Å¡iuos įnaÅ¡us įvardinti „akcininko įnaÅ¡ais“, antra, akcininko įnašų įneÅ¡imas buvo tikėtinas ir logiÅ¡kas veiksmas atsižvelgiant į tai, kad įmonės nuosavas kapitalas buvo neigiamas ir jį reikėjo atkurti iki minimalaus teigiamo arba inicijuoti įmonės bankroto bylÄ . Tikėtina, kad K. Å . buvo neparanku pateikti į bylÄ akcininkų sprendimus dėl įstatinio kapitalo didinimo ir atskleisti aplinkybes dėl akcininkų įnašų paskirties, nes, jeigu bÅ«tų priimtas akcininkų sprendimas didinti įstatinį kapitalÄ akcininko įnaÅ¡ais, net jeigu jis nebÅ«tų tinkamai įformintas pagal įstatymo reikalavimus, tai akcininkas apskritai nebÅ«tų įgijęs teisės į įnašų susigrÄ Å¾inimÄ Ä¯monei negavus pelno ir nepriėmus sprendimo dėl dividendų iÅ¡mokėjimo.

O tai reiÅ¡kia, kad akcininko įnašų grÄ Å¾inimas yra neteisėtas. 69.4. Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-245/2017, nustatyta, kad K. Å . suteikė 249 772,93 Eur paskolÄ , kuri nebuvo grÄ Å¾inta. Tačiau įrodymų, kad nuosprendis buvo įvykdytas ir jam buvo grÄ Å¾intos priteistos sumos, nepateikta. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nuteistiesiems Didžiojoje Britanijoje buvo iÅ¡keltos fizinio asmens bankroto bylos, kas leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal nuosprendį K.

Å . jokių piniginių lėšų negavo. Todėl nėra paneigta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra neaiÅ¡ki akcininko įnašų kilmė. Kita vertus, akcininko įnašų kilmė nėra itin teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nes įmonės tyčinio bankroto kontekste esminę reikÅ¡mę turi Å¡ių įnašų grÄ Å¾inimo faktas, o ne jų kilmė. 69.5. Avansiniai mokėjimai UAB „B.V. Transportas“, kartu su kitais nuostolingais sandoriais, privedė įmonę prie nemokumo.

Tai, kad vėliau su kreditoriais, buvusiais avansinių mokėjimų metu, buvo atsiskaityta, neatstatė įmonės mokumo ir nepašalino aptartais avansiniais mokėjimais įmonei padarytos žalos. Atsiskaitymui su šiais kreditoriais buvo panaudotos ne avansu UAB „B.V. Transportas“ sumokėtos lėšos, o kitos lėšos, kurios, jeigu nebūtų šių avansinių mokėjimų, galėjo būti naudojamos įmonės veikloje ir atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Dėl šių avansinių mokėjimų įmonė patyrė 13 218,28 Eur nuostolių, o tai įmonei buvo itin ženkli suma.

Tai iÅ¡ dalies paveikė įmonės nemokumÄ . 69.6. Kuro nuraÅ¡ymo aktai bankroto administratorei nebuvo perduoti. Be to, vien tik kuro nuraÅ¡ymo aktų užpildymas nereiÅ¡kia, kad kuras buvo sunaudotas įmonės reikmėms, nesant kelionės lapų ar kitų apskaitos dokumentų, patvirtinančių, kad transporto priemonė buvo naudojama įmonės reikmėms, o jos eksploatavimo iÅ¡laidos yra faktiÅ¡kai patirtos įmonės vykdomoje veikloje ir bÅ«tinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti. Vien tai, kad transporto priemonės yra lizinguojamos ar valdomos pagal panaudos sutartis nereiÅ¡kia, kad visas įsigytas įmonės kuras buvo sunaudotas eksploatuojant Å¡ias transporto priemones įmonės reikmėms, nesant jokių tai patvirtinančių apskaitos dokumentų (įrodymų). 69.7.

Pagal bendrovės darbuotojų kelionių marÅ¡rutus (pvz., Paryžius ir Barselona, Å vedija ir Norvegija, kt.) labiausiai tikėtina, kad tai buvo asmeninės poilsinės kelionės, o tokiÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti tai, kad byloje nėra įrodymų, kad Å¡ių kelionių metu buvo vykdomos darbinės funkcijos. Ä® visas komandiruotes vyko K. Å . ir V. S. kartu. Pastaroji įmonėje dirbo buhaltere. Ä®monė neteikė buhalterinių paslaugų užsienio įmonėms. Suinteresuotas asmuo byloje neatskleidė, kokiu tikslu į visas tariamas komandiruotes vyko V.

S., kokias užduotis ar darbines funkcijas ji vykdė užsienio valstybėse. 69.8. Sprendžiant klausimÄ dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas turi teisę ir pagrįstai rėmėsi visais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, įskaitant kaip raÅ¡ytiniu įrodymu rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 atliktos turto vertinimo ekspertizės iÅ¡vadomis. Å ioje civilinėje byloje teismas nenustatinėjo, kokia dėl to padaryta žala BUAB „Orsum“, nes tai nėra jos nagrinėjimo dalykas.

K. Å . nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių turto vertinimo ekspertizės iÅ¡vadas, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad turto pardavimo sandoris už mažesnę nei rinkos kainÄ atitiko BUAB „Orsum“ interesus. Suinteresuotas asmuo nutylėjo ir iÅ¡vis nekomentavo to fakto, kad tÄ pačiÄ transporto priemonę TOYOTA RAV4, kuriÄ bendrovė pardavė už 5 400 Eur, vėliau susijusi įmonė UAB „Tingas“ Å¡iÄ transporto priemonę perpardavė už 12 200 Eur. Tai, kad Kauno apylinkės teisme Kauno rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2157-475/2020 pagal BUAB „Orsum“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

Å . dėl TOYOTA RAV4 pardavimo sandoriu padarytos žalos atlyginimo, nereiÅ¡kia, kad Å¡is sandoris negali bÅ«ti vertinamas Å¡ioje civilinėje byloje sprendžiant BUAB „Orsum“ tyčinio bankroto klausimÄ . 69.9. Nors atskirajame skunde siekiama sumenkinti ekspertizės aktÄ ir abejojama ekspertės L. R. neÅ¡aliÅ¡kumu, akcentuojama, kad tai ne pagal teismo nutartį paskirta ekspertizė, tokie teiginiai nepaneigia ekspertės iÅ¡vadų. Å is ekspertizės aktas byloje buvo vertinamas kaip raÅ¡ytinis įrodymas, o jame nustatytų iÅ¡vadų K.

Å . nepaneigė. Suinteresuotas asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įsigytos transporto priemonių detalės buvo naudotos įmonės veikloje, taip pat, kad įsigytas kuras buvo naudojamas įmonės veikloje. 69.10. Reaguojant į atskirojo skundo teiginius, su atsiliepimu teikiamas Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 2 d praneÅ¡imas apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. AU13-42. Šį dokumentÄ pareiÅ¡kėja gavo jau po bylos iÅ¡nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ jo matyti, kad mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas tik BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. Mokestinio patikrinimo metu nebuvo tikrintos aplinkybės, kurios buvo vertintos ekspertizės akte, ir nėra nustatyta jokių aplinkybių ar padaryta iÅ¡vadų, kurios paneigtų ekspertizės akto ar teismo padarytas iÅ¡vadas. K. Å . teiginiai, kad mokestinio patikrinimo metu buvo rekomenduojama susigrÄ Å¾inti akcininko įnaÅ¡us, yra nepagrįsti ir neatitinka minėto praneÅ¡imo, nes mokestinio patikrinimo metu nebuvo tirtos aplinkybės dėl akcininko įnašų ir jokios su tuo susijusios iÅ¡vados nebuvo pateiktos.

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 70. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

71. Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų priėmimo 72. PareiÅ¡kėja BUAB „Orsum“ bankroto administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ â€“ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. PraneÅ¡imÄ apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. AU13-42, kuriuo siekia paneigti suinteresuoto asmens K. Å . teiginius apie akcininko įnašų susigrÄ Å¾inimo teisėtumÄ iÅ¡ BUAB „Orsum“.

73. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , tai, kad pareiÅ¡kėjos pateiktas naujas įrodymas susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku bei jo pateikimÄ lėmė paties suinteresuoto asmens procesiniuose dokumentuose dėstomi argumentai, pareiÅ¡kėjos naujai pateiktus duomenis priima ir vertina bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK314 straipsnis).

Dėl ginčui taikytino įstatymo 74. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui, neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas su visais pakeitimais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

Nagrinėjamu atveju tiek 2017 m. gruodžio 5 d. pareiškimas dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tiek ir pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu BUAB „Orsum“ bankroto byloje (gautas 2019 m. gruodžio 18 d.) pateikti iki JANĮ įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, įskaitant ir dėl įmonės nemokumo momento nustatymo, taikytinos pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Orsum“ iškėlimo ir pareiškimo dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatos.

Dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu 75. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

76. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutÄ , iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį.

Å ie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas).

77. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį bÅ«ti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali bÅ«ti dar labiau pabloginta.

Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas).

78. Jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 20 punktas).

79. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėja prašė pripažinti BUAB „Orsum“ bankrotÄ tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintais pagrindais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio 80. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ vienu iÅ¡ tyčinio bankroto požymių pripažįstama įmonės valdymo organų nevykdymas arba netinkamas vykdymas įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu.

81. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotė – pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymas arba netinkamas vykdymas – yra labai abstrakti, todėl ji negali bÅ«ti aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad bet kurių su įmonės valdymu susijusių pareigų pažeidimas taptų tyčinio bankroto požymiu. Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 priimtos nutarties 30 punkte yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu (nutarties 75 punktas). Tokia iÅ¡vada, be kita ko, darytina iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalies, pagal kuriÄ teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu tik esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams.

82. Pagal Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetencijÄ privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

83. AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 20 punktas).

84. Kasacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimas yra savarankiÅ¡kas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalÄ Ä¯monei ir kreditoriams atsiradimÄ (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis), iÅ¡aiÅ¡kino, kad Å¡ios pareigos pažeidimas papildomai gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sÄ moningai (įmonės vadovui aiÅ¡kiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių iÅ¡vengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo bÅ«ti inicijuota bankroto byla, sÄ moningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018, 27 punktas).

85. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tyčinio bankroto nustatymo atveju, juolab kai vertinamas valdymo organo pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo vykdymas (nevykdymas), tikslus įmonės tapimo nemokia momentas yra esminis (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1013-330/2018, 26 punktas). Bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

86. Nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys nurodo net keletÄ skirtingų datų, nuo kurių, jų vertinimu, bendrovė turi bÅ«ti laikoma nemokia. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime teigė, kad bendrovė tapo nemokia dar 2010 m. gruodžio 31 d. TokiÄ iÅ¡vadÄ bankroto administratorė darė, remdamasi kartu su pareiÅ¡kimu pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu Nr. 2019/06 (t. 1, b. l. 10-25), kuriame nurodyta, kad bendrovės skoloms kreditoriams (5 025 Eur) virÅ¡ijant ½ jai priklausančio turto vertės (8 325 Eur), BUAB „Orsum“ tapo nemokia 2010 m. gruodžio 31 d.

Tačiau sutikti su tokia iÅ¡vada nėra jokio teisinio pagrindo. Minėta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Vien ta aplinkybė, kad BUAB „Orsum“ įsipareigojimai 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis virÅ¡ijo jos turimÄ turtÄ , nereiÅ¡kia, kad bendrovė tuo metu buvo nemoki. Ä® bylÄ nėra pateikta jokių duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti bendrovės pradelstų finansinių įsipareigojimų dydį 2010 m. gruodžio 31 d. datai.

Todėl pareiškimo teiginiai dėl bendrovės nemokumo dar 2010 m. gruodžio 31 d. yra nepagrįsti.

87. PareiÅ¡kime dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu akcentuojama aplinkybė, jog 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalÄ , bet ir itin ženkliai neigiamas (–33 807 Eur (t. 2, b. l. 164)). Remdamasi Å¡ia aplinkybe bei tuo, jog pagal 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės balansÄ (t. 2, b. l. 164) bendrovės finansiniai įsipareigojimai (216 437 Eur) virÅ¡ijo viso bendrovės turimo turto vertę (182 630 Eur), pareiÅ¡kėja taip pat teigė, kad tai yra data, nuo kurios BUAB „Orsum“ laikytina nemokia.

Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai vadovaudamasis JANÄ® 2 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d., 8 dalimi, ir tokiu bÅ«du pažeisdamas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) principÄ , iÅ¡ esmės pritarė Å¡iam pareiÅ¡kėjos teiginiui. Vienok, atsižvelgiant į Å¡iai bylai taikytino Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalie nuostatas, teismas turėjo nustatyti pradelstų bendrovės įsipareigojimų dydį ir tik tuomet spręsti dėl bendrovės nemokumo momento. Byloje nesant įrodymų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti bendrovės pradelstus įsipareigojimus 2013 m. gruodžio 31 d., pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl bendrovės nemokumo nuo Å¡ios datos, yra nepagrįsta.

Šį faktÄ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės pripažino ir pareiÅ¡kėja, patvirtindama, kad byloje nėra duomenų apie 2013 m. gruodžio 31 d. ir netgi 2014 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ buvusias pradelstas skolas.

88. IÅ¡ į bylÄ pateikto bendrovės 2015 m. balanso (t. 1, b. l.

39) matyti, kad 2015 m. gruodžio 31 d. BUAB „Orsum“ turėjo 134 019 Eur vertės turto, o jos finansiniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur. PareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktas 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡as (t. 1, b. l.

41) patvirtina, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai 2015 m. sudarė 83 249,86 Eur, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės pradelsti įsipareigojimai virÅ¡ijo pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Å i tendencija iÅ¡liko ir vėlesniu BUAB „Orsum“ veiklos laikotarpiu: pagal 2016 m. gruodžio 31 d. balansÄ (t. 1, b. l.

33) bendrovė turėjo 141 390 Eur vertės turto, o jos įsipareigojimai siekė 183 839 Eur, iÅ¡ kurių 131 292,55 Eur buvo pradelsti (t. 1, b. l. 43), pagal 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ (t. 1, b. l.

30) bendrovės turimo turto vertė siekė 69 304 Eur, o finansiniai įsipareigojimai – 137 470 Eur, iš kurių 101 384,38 Eur (t. 1, b. l.

45) pradelsti. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje BUAB „Orsum“ pradelsti įsipareigojimai (83 249,86 Eur) virÅ¡ijo pusę į bendrovės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (134 019 Eur), t. y. vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2016 m. sausio mėn. pradžioje bendrovė tikrai buvo nemoki.

89. Apelianto skundo argumentai, kad bendrovės kreditoriniai reikalavimai susidarė ne 2015 m., bet 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje, o ankstesnių nepadengtų įsiskolinimų apskritai nėra, todėl bendrovė tapo nemoki tik 2017 m. gruodžio mėn., yra nepagrįsti. Bendrovės 2015 m. balansas bei 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡as patvirtina, kad 2015 m. bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai siekė 181 445 Eur, iÅ¡ jų 83 249,86 Eur yra pradelsti, ilgainiui pradelstų įsipareigojimų suma tik didėjo (2016 m.

– 131 292,55 Eur, 2017 m. – 137 470 Eur), o bendrovės turtas laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur. Å iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nėra. PrieÅ¡ingai, byloje esantys 2015-2017 m. bendrovės kreditorinių įsipareigojimų sÄ raÅ¡ai patvirtina, kad BUAB „Orsum“ eilę metų nesugebėjo atsiskaityti su didžiausia savo kreditore UAB „Jaudeka“: 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovės skola kreditorei siekė – 72 158,69 Eur, iÅ¡ jų 54 961,14 Eur pradelsta skola, 2016 m. gruodžio 31 d. skola kreditorei jau buvo 130 217,50 Eur, iÅ¡ jų 105 274,80 Eur pradelsta, 2017 m. gruodžio 31 d. skola buvo 93 318,48 Eur skola, iÅ¡ jų 61 820,88 Eur pradelsta.

Taigi apelianto skunde minimi 2017 m. II, III ir net IV ketvirtyje atsiradę bendrovės kreditoriniai įsipareigojimai nepaneigia ankstesnių buvimo bei patvirtina BUAB „Orsum“ neabejotinÄ nemokumÄ nuo 2016 m. sausio 1 d.

90. Byloje esančio Lietuvos Respublikos juridinio asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o duomenimis (t. 2, b. l. 12-14) suinteresuotas asmuo K. Å . nuo 2012 m. kovo 20 d. yra vienintelis BUAB „Orsum“ akcininkas, o iki 2017 m. gruodžio 20 d. buvo bendrovės vadovu. Todėl nustačius, kad bendrovė buvo nemoki vėliausiai 2016 m. sausio 1 d., o K. Å . su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos jo vadovaujamai bendrovei iÅ¡kėlimo kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d., konstatuotina, kad K. Å . pažeidė Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

91. Minėta, kad Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visų pirma, siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalÄ , kuriÄ Ä¯monė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalis). Tačiau vien Å¡ios pareigos nevykdymo konstatavimas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Todėl net ir konstatavus bendrovės nemokumÄ 2016 m. sausio 1 d. ir įmonės vadovui nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo net iki 2017 m. pabaigos, vien Å¡ios aplinkybės savaime neleidžia daryti iÅ¡vados BUAB „Orsum“ bankrotÄ buvus tyčinį, o Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių (žr. nutarties 81, 84 punktus).

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio 92. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vienÄ tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai.

Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningais veiksmais, todėl turi bÅ«ti nustatytas ryÅ¡ys tarp sÄ moningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebÅ«tų buvę sÄ moningų į įmonės padėties bloginimÄ nukreiptų veiksmų, įmonė nebÅ«tų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebÅ«tų iÅ¡ esmės pablogėjusi.

93. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualiÄ kasacinio teismo praktikÄ tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotÄ , nėra bÅ«tina nustatyti vien tik konkretų veiksmÄ ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotÄ . Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumÄ arba nemokios įmonės padėties esminį pabloginimÄ , įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017).

94. Minėta, kad 2013 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis BUAB „Orsum“ nuosavas kapitalas tapo ne tik mažesnis už įstatinį kapitalÄ , bet ir itin ženkliai neigiamas –33 807 Eur. Å i tendencija iÅ¡liko ir vėlesniais bendrovės veiklos metais: pagal 2014 m. gruodžio 31 d. balansÄ (t. 1, b. l.

36) bendrovės neigiamas nuosavas kapitalas sudarė –48 671 Eur, 2015 m. gruodžio 31 d. –47 426 Eur, 2016 m. gruodžio 31 d. –42 385 Eur, 2017 m. gruodžio 31 d. –68 166 Eur. Kaip teisingai akcentavo pareiÅ¡kėja, ABÄ® 38 straipsnio 3 dalies redakcija aktualiu ginčui laikotarpiu numatė, kad, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma, – bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kuriÄ sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį, privalo suÅ¡aukti visuotinį akcininkų susirinkimÄ , kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų ABÄ® 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje.

Bendrovėje susidariusi padėtis turi bÅ«ti iÅ¡taisyta ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo dienos, kuriÄ valdyba (bendrovės vadovas) sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusiÄ padėtį. ABÄ® numatytos priemonės, kurios turi bÅ«ti taikomos nuosavam kapitalui atkurti iki ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Visų pirma, tai gali padaryti akcininkai, padengdami nuostolius akcininkų įnaÅ¡ais tiek, kad bendrovės nuosavas kapitalas nebÅ«tų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio (ABÄ® 59 straipsnio 9 dalies 2 punktas).

Kitu atveju, t. y. akcininkams tokio sprendimo nepriėmus ar jo nevykdant, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti vienÄ iÅ¡ sekančių sprendimų – sumažinti įstatinį kapitalÄ , tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali bÅ«ti mažesnis už ABÄ® 2 straipsnyje nustatytÄ minimalų įstatinio kapitalo dydį, pertvarkyti bendrovę į ABÄ® 72 straipsnyje numatytÄ juridinį asmenį arba jÄ likviduoti (ABÄ® 59 straipsnio 10 dalis). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju mažinti įstatinį kapitalÄ , jam ir taip esant minimaliam (2 896 Eur), galimybės nebuvo, taigi, turėjo bÅ«ti priimami kiti įstatyme numatyti sprendimai.

Nors į bylÄ nėra pateikta BUAB „Orsum“ akcininko sprendimo dengti bendrovės nuostolius akcininko įnaÅ¡ais, tačiau iÅ¡ byloje esančių apyvartos žiniaraščių, kasos pajamų orderių, kredito įstaigos sÄ skaitų iÅ¡rašų (t. 1, b. l. 117-120, 192-200; t. 2, b. l. 3; t. 3, b. l. 56-98) matyti, kad suinteresuotas asmuo tiek į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas, tiek į bendrovės kasÄ nuolat įneÅ¡inėjo pinigines lėšas, kurios bendrovės finansiniuose dokumentuose vadinamos „akcininko įnaÅ¡ais“.

Laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2012 m. gruodžio 29 d. suinteresuotas asmuo įnešė 37 766,45 Eur akcininko įnašų: 24 733,45 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas ir 13 033 Eur – į bendrovės kasÄ ; laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2013 m. gruodžio 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 92 106,84 Eur akcininko įnašų: 4 917,84 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas ir 87 189 Eur – į bendrovės kasÄ ; laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 18 d. iki 2014 m. liepos 16 d. suinteresuotas asmuo į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas įnešė 23 748,84 Eur akcininko įnašų; 2015 m. gruodžio 30 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 1 150 Eur akcininko įnašų; laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d.

įneÅ¡ta 15 590 Eur akcininko įnašų: 5 600 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas ir 9 990 Eur – į bendrovės kasÄ ; 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo į bendrovės kasÄ Ä¯nešė 3 754,80 Eur akcininko įnašų. IÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2012 m. balandžio 17 d. iki 2017 m. kovo 6 d. suinteresuotas asmuo įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų: 59 000,13 Eur į kredito įstaigose esančias bendrovės sÄ skaitas ir 115 116,80 Eur – į bendrovės kasÄ .

IÅ¡ suinteresuoto asmens į bylÄ pateiktų itin lakoniÅ¡kų paaiÅ¡kinimų galima spręsti, kad tokiu bÅ«du akcininkas įneÅ¡inėjo į bendrovės sÄ skaitas bei kasÄ trÅ«kstamas lėšų sumas, t. y. Å¡iais akcininko įnaÅ¡ais buvo dengiami bendrovės nuostoliai, formuojamas bendrovės kapitalas. Nors teismas pritaria apeliantui, kad ABÄ® nenumato akcininko pareigos savo lėšomis dengti bendrovės nuostolius, tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo nuolatiniais akcininko įnaÅ¡ais faktiÅ¡kai taikė minėtas ABÄ® numatytas priemones.

TokiÄ iÅ¡vadÄ tik patvirtina minėtas faktas, kad suinteresuoto asmens finansiniai įnaÅ¡ai buvo vadinami „akcininko įnaÅ¡ais“. Todėl, nepaisant to, kad į bylÄ nėra pateikta akcininko sprendimo dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo akcininko įnaÅ¡ais, t. y. byloje nėra įrodymų apie Å¡ios priemonės įforminimÄ pagal įstatymų reikalavimus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paties suinteresuoto asmens veiksmai nuolat įneÅ¡ant į bendrovę finansines lėšas, vadinamas akcininko įnaÅ¡ais, patvirtina sprendimÄ dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo priėmus.

Bendrovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, tokie akcininko įnaÅ¡ai juos įneÅ¡usiajam negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inami. Suinteresuoto asmens argumentai neva VMI 2013 m. birželio mėn., atlikusi mokestinį tyrimÄ , rekomendavo esant galimybei įnaÅ¡us susigražinti, taip pat paneigti pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateiktu Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013 m. birželio 4 d. praneÅ¡imu apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ Nr. AU13-42. Aptariamo mokestinio patikrinimo metu buvo tikrintas tik BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., tuo tarpu aplinkybės dėl akcininko įnašų įneÅ¡imo ir / ar susigrÄ Å¾inimo nebuvo tirtos.

95. Byloje esantys bendrovės finansiniai dokumentai (t. 1, b. l. 117-120, 192-200; t. 2, b. l. 3; t. 3, b. l. 56-98) patvirtina, kad suinteresuotas asmuo aukščiau nurodytus akcininko įnaÅ¡us susigrÄ Å¾ino – laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2012 m. lapkričio 23 d. susigrÄ Å¾inta 5 908,25 Eur suma, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 23 d. susigrÄ Å¾inta 23 692,80 Eur, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 20 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. susigrÄ Å¾inta 61 752,78 Eur suma, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. susigrÄ Å¾inta 26 468,28 Eur, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. susigrÄ Å¾inta 47 750 Eur suma, laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. susigrÄ Å¾inta 8 940 Eur suma.

IÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. suinteresuotam asmeniui buvo sugrÄ Å¾inta 174 512,11 Eur akcininko įnašų. Minėta, kad per laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d., t. y. per delsimo inicijuoti įmonės bankroto bylÄ laikotarpį, BUAB „Orsum“ turto balansinė vertė sumažėjo nuo 134 019 Eur iki 69 304 Eur, o pradelstos skolos padidėjo nuo 83 249,86 Eur iki 101 384,38 Eur, neigiamas bendrovės kapitalas taip pat padidėjo nuo –47 426 Eur iki –68 166 Eur.

Tuo tarpu per laikotarpį nuo 2013 m. gruodžio 31 d., kai įmonės nuosavas kapitalas tapo neigiamu, iki 2015 m. gruodžio 31 d., kai nustatytas įmonės nemokumas pagal 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, akcininkui buvo grÄ Å¾inta net 111 913,86 Eur (23 692,80 + 61 752,78+26 468,28) įnašų. Å i akcininkui grÄ Å¾inta suma virÅ¡ija 2015 m. gruodžio 31 d. buvusiÄ BUAB „Orsum“ pradelstų įsipareigojimų sumÄ â€“ 83 249,86 Eur. Po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d.

– 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Å . buvo grÄ Å¾inta net 56 690 Eur(47 750 + 8 940) akcininko įnašų. Å i grÄ Å¾intų įnašų suinteresuotam asmeniui suma yra lygi daugiau nei pusei 2017 m. gruodžio 31 d. pradelstų įsipareigojimų sumos (101 384,38 Eur). Po to įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Teismo vertinimu, įnašų akcininkui grÄ Å¾inimas neginčijamai priežastiniu ryÅ¡iu yra susijęs su įmonės apyvartinių lėšų trÅ«kumu ir įmonės nemokumu, taip pat nemokios įmonės turtinės padėties pabloginimu po 2016 m. sausio 1 d.

Todėl pritartina pareiÅ¡kėjai, kad grÄ Å¾intus įnaÅ¡us suinteresuotam asmeniui buvo galima naudoti pradelstoms skolos apmokėti. Ä®našų grÄ Å¾inimo akcininkui sÄ skaita buvo didinami bendrovės pradelsti įsipareigojimai ir tai lėmė esminį bendrovės finansinės padėties pablogėjimÄ iki 2015 m. gruodžio mėn., o įmonei tapus nemokiai – dar labiau pablogino jos finansinę padėtį.

96. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis į bylÄ pateiktu Ekspertinio tyrimo aktu taip pat sprendė, kad vadinamieji „akcininko įnaÅ¡ai” buvo bendrovės lėšos, dirbtinai buhalterinėje apskaitoje parodomos kaip akcininko įnaÅ¡ai. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis ekspertės (ne pareiÅ¡kėjos, kaip teigia apeliantas) nurodyta aplinkybe, jog akcininko įnašų Å¡altinis yra abejotinas, nes K. Å . darbo užmokestis bendrovėje 2015 m. buvo 6 964,41 Eur, 2016 m. – 6 955,75 Eur, 2017 m.

– 6 715,80 Eur, o kitų įrodymų, koks buvo akcininko įnašų Å¡altinis, suinteresuotas asmuo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pareiÅ¡kėjos teiginiui, kad Å¡iuo atveju akcininko įnašų kilmė nėra itin teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė, nes įmonės tyčinio bankroto kontekste esminę reikÅ¡mę turi Å¡ių įnašų grÄ Å¾inimo faktas, o ne jų kilmė. Kita vertus, nors teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis apelianto paminėtame Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 22 d. nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-245/2017, nustatyta, kad K.

Å . suteikė 249 772,93 Eur paskolÄ , kuri nebuvo grÄ Å¾inta, tačiau įrodymų, kad nuosprendis buvo įvykdytas ir jam buvo grÄ Å¾intos priteistos sumos, nepateikta. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nuteistiesiems Didžiojoje Britanijoje buvo iÅ¡keltos fizinio asmens bankroto bylos, kas leidžia daryti tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal nuosprendį K. Å . jokių piniginių lėšų negavo. Todėl pritartina pareiÅ¡kėjai, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra neaiÅ¡ki akcininko įnašų kilmė, nėra paneigta.

97. Ilgalaikio materialiojo turto įvedimo į eksploatacijÄ aktas Nr. 6 (t. 1, b. l. 157) patvirtina, kad BUAB „Orsum“ 2012 m. gegužės 24 d. Finansinės nuomos sutarties Nr. 20122315 (t. 1, b. l. 162-165) pagrindu įsigijusi automobilį TOYOTA RAV4 už 23 459,22 Eur, perdavė šį automobilį naudoti bendrovės Å«kinėje veikloje. 2017 m. gegužės mėn. automobilį TOYOTA RAV4 iÅ¡ bendrovės įsigijusi BUAB „Orsum“ buhalterė V. S., 2017 m. birželio 1 d. Automobilio panaudos sutarties Nr. 01/06-2017 (t.1, b. l. 172) pagrindu perdavė naudotis neatlygintai bendrovei.

Ä® bylÄ pateiktos: 2012 m. gruodžio 14 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2012/12/02 dėl automobilio RENAULT neatlygintinos panaudos (t. 2, b. l. 18-19), 2013 m. rugsėjo 2 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2013/09/04 dėl automobilio TOYOTA COROLLA VERSO neatlygintos panaudos (t. 2, b. l. 17), 2014 m. balandžio 16 d. Automobilio panaudos sutartis Nr. 2014/04/16/5 dėl automobilio Opel Zefira neatlygintos panaudos (t. 2, b. l.

15) patvirtina, kad bendrovės veiklos reikmėms laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 14 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. iÅ¡ viso turėjo bÅ«ti naudojamos keturios transporto priemonės. Tačiau į bylÄ pateikti VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡ai (t. 1, b. l. 152, 173) patvirtina, kad automobilių panaudos sutartys nebuvo registruotos, byloje taip pat nėra dokumentų, patvirtinančių Å¡ių transporto priemonių priskyrimÄ konkretiems bendrovės darbuotojams, nepateikta įrodymų apie pildomus kelionės lapus bei nėra duomenų, kad bendrovė mokėjo Å¡ių transporto priemonių draudimo įmokas (panaudos sutarčių 3.3 punkto pagrindu panaudos gavėjas įsipareigojo mokėti transporto priemonių draudimo įmokas).

Ä® bylÄ pateiktame Ekspertinio tyrimo akte nustatyta, kad nurodytų dokumentų, patvirtinančių realiai vykdomas automobilių panaudos sutartis, bendrovėje nebuvo. Todėl, kaip pagrįstai nurodė pareiÅ¡kėja, objektyviai nustatyti, ar Å¡ios panaudos sutartys buvo vykdomos, galimybių nėra. Tačiau Ekspertinio tyrimo metu nustatyta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. bendrovė įsigijo 30 215,34 litrus kuro už 25 002,78 Eur. Byloje nesant jokių dokumentų – kuro nuraÅ¡ymo aktų, kelionės lapų ar kitų dokumentų, kurie realiai pagrįstų aukščiau nurodytų transporto priemonių naudojimÄ bendrovės Å«kinėje veikloje, kartu neįmanoma nustatyti bendrovės sÄ skaita įsigyto kuro kiekio panaudojimÄ bendrovės reikmėms.

Atsižvelgdamas į BUAB „Orsum“ veiklos pobÅ«dį – bendrovė vertėsi ekspedijavimo veikla ir buhalterinių apskaitos paslaugų teikimo veikla ir pati pervežimų nevykdė, aplinkybę, kad bendrovė nuosavų transporto priemonių, skirtų teikti krovinių gabenimo paslaugas, neturėjo, bendrovėje dirbo 4 darbuotojai bei realių duomenų apie aukščiau nurodytų transporto priemonių naudojimÄ bendrovės veikloje nebuvimÄ , teismas pritaria pareiÅ¡kėjos iÅ¡vadai, jog BUAB „Orsum“ sÄ skaita perkamas kuras buvo naudojamas asmeninėms bendrovės vadovo reikmėms, bet ne bendrovės Å«kinėje veikloje.

Aplinkybę, kad bendrovės vadovas pirko kuro bendrovės lėšomis, patvirtina į bylÄ pateiktos avansinės apyskaitos (t. 1, b. l. 124, 127, 129-130, 141, 144, 147-148, 149-150). Tokiu bÅ«du bendrovei buvo daroma dar didesnė finansinė žala, mažinamos bendrovės kreditorių galimybės atgauti lėšas.

98. Byloje esantys BUAB „Orsum“ direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymai dėl direktoriaus K. Å . bei vyr. buhalterės V. S. siuntimo į komandiruotę (t. 2, b. l. 36-37) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 24 d. iki 2014 m. lapkričio 6 d. nurodyti asmenys vyko į komandiruotę į VarÅ¡uvÄ , Paryžių, BarselonÄ . 2014 m. lapkričio 6 d. avansinės apyskaitos (t. 2, b. l. 35, 37) patvirtina, kad K. Å . buvo iÅ¡mokėta 3 281,79 Eur dienpinigių, o V. S. – 2 341 Eur dienpinigių. 2015 m. gruodžio 10 d.

BUAB „Orsum“ direktoriaus įsakymas dėl komandiruotės į Ukrainos RespublikÄ (t. 1, b. l. 185) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 30 d. vadybininkas G. M. vyko į komandiruotę Ukrainos Respublikoje. 2016 m. sausio 13 d. ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymai (t. 1, b. l. 186-187) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 14 d. iki 2016 m. sausio 28 d. ir nuo 2016 m. sausio 29 d. iki 2016 m. kovo 13 d. vadybininkas G. M. taip pat vyko į komandiruotes Ukrainos Respublikoje. 2016 m. kovo 15 d. avansinė apyskaita (t. 1, b. l. 180-181) patvirtina, kad G.

M. buvo išmokėta 2 100 Eur dienpinigių. Byloje esantys BUAB „Orsum“ direktoriaus 2017 m. birželio 1 d. įsakymai dėl direktoriaus K. Š. bei vyr. buhalterės V. S. siuntimo į komandiruotę (t. 1, b. l. 137, 140) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 2 d. iki 2017 m. birželio 12 d. pastarieji asmenys vyko į komandiruotę į Švedijos Karalystę. 2017 m. birželio 13 d. avansinės apyskaitos (t. 1, b. l. 136, 139) patvirtina, kad K. Š. buvo išmokėta 1 619,69 Eur, o V. S. – 583 Eur dienpinigių.

Nors visuose įsakymuose dėl asmenų siuntimo į komandiruotes nurodytas komandiruočių tikslas – komercinės derybos, tačiau jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų į bylÄ nėra pateikta. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien niekuo nepagrįsti apelianto argumentai dėl nurodytų komandiruočių tikslo nepatvirtina į jas vykus bendrovės vykdomos veiklos tikslais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad bendrovės nemokumas konstatuotas nuo 2016 m. sausio mėn., tik Å¡iuo laikotarpiu ir po jo įvykusios komandiruotės – G.

M. komandiruotės į Ukrainos RespublikÄ , suinteresuoto asmens K. Å . bei V. S. komandiruotė į Å vedijos Karalystę vertintinos kaip bendrovei nuostolingi sandoriai, neabejotinai prisidėję prie bendrovės finansinės padėties pablogėjimo.

99. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog akcininko įnašų susigrÄ Å¾inimas, kuro bendrovės sÄ skaita įsigijimas asmeniniais tikslais bei lėšų bendrovės darbuotojams iÅ¡mokėjimas, įstatymų nustatyta tvarka neįforminus komandiruočių, buvo bendrovei ekonomiÅ¡kai nenaudingi sandoriai, kuriais sÄ moningai buvo bloginama BUAB „Orsum“ finansinė padėtis, kas patvirtina Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ nagrinėjamu atveju. 100. EkonomiÅ¡kai nenaudingu bendrovei sandoriu pirmosios instancijos teismas laikė ir avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas. Pagal UAB „B.V. Transportas“ 2012 m. lapkričio 28 d. praÅ¡ymÄ (t. 2, b. l.

4) tarp BUAB „Orsum“ ir UAB ,,B.V. Transportas“ 2012 m. gruodžio 3 d. buvo sudaryta Avansinio mokėjimo sutartis Nr. 1-12/2012 (t. 2, b. l. 4-5), kurios pagrindu BUAB „Orsum“ vykdė avansinius mokėjimus UAB „B.V. Transportas“. 2013 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „B.V. Transportas“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ (Nr. B2-544-657/2015), o 2015 m. liepos 21 d. priėmus sprendimÄ dėl Å¡ios įmonės pabaigos, BUAB „Orsum“ liko nepadengtas 13 218,28 Eur kreditorinis reikalavimas.

Tačiau vien Å¡ios debitorinės skolos susidarymo ir neapmokėjimo 2013 m. faktas, nagrinėjamu atveju nustačius, kad BUAB „Orsum“ tapo nemoki tik nuo 2016 m. sausio mėn., nesudaro pagrindo spręsti, kad Avansinio mokėjimo sutarties pagrindu atliktais avansiniais mokėjimais buvo sÄ moningai siekiama įmonę privesti prie bankroto. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio 101. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis. 102.

Aukščiau minėta, kad BUAB „Orsum“ buhalterei V. S. 2017 m. gegužės mėn. buvo parduotas automobilis TOYOTA RAV4. Ä® bylÄ pateiktos Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 174) bei 2017 m. gegužės 31 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 1, b. l. 159) duomenimis, automobilis TOYOTA RAV4 bendrovės buhalterei V. S. buvo parduotas už 5 400 Eur kainÄ . 2018 m. birželio 27 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 174) pagrindu V. S. tÄ patį automobilį pardavė savo vadovaujamai UAB „Tingas“, kurios akcininku nuo 2004 m. gruodžio 13 d. yra suinteresuotas asmuo K.

Å . (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as, t 1, b. l. 180-181), už 5 300 Eur kainÄ . UAB „Tingas“ 2018 m. liepos 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. LT162293/PPS (t. 1, b. l. 175-176), sudaryta su UAB „Swedbank lizingas“, automobilį TOYOTA RAV4 pardavė už 12 100 Eur kainÄ . Suinteresuoto asmens teigimu, aptariamo automobilio pardavimo sandoris BUAB „Orsum“ buvo naudingas, kadangi jo pardavimo metu pastarÄ jį reikėjo taisyti – buvo sugedusi pavarų dėžė bei reikėjo dažyti priekinę automobilio (bamperio) dalį.

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2157-475/2020 pagal BUAB „Orsum“ ieškinį K. Š. dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje V. S., remdamasis byloje atliktos ekspertizės duomenimis (šis Ekspertizės aktas pateiktas ir nagrinėjamoje byloje, t. 3, b. l. 71-79), 2020 m. liepos 9 d. sprendime konstatavo, kad aptariamo automobilio TOYOTA RAV4 rinkos kaina 2017 m. gegužės 31 d. buvo 12 100 Eur. Kauno apylinkės teismas K.

Å . bei V. S. argumentus dėl neidealios automobilio bÅ«klės (apgadintas bamperis, keistina pavarų dėžė) vertino kaip nepagrįstus, pastariesiems į bylÄ nepateikus jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Tokių įrodymų suinteresuotas asmuo nepateikė ir Å¡ioje byloje. IÅ¡ į bylÄ pateiktos UAB „Autotoja“ 2017 m. gegužės 16 d. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros (t. 2, b. l.

51) matyti, kad prieÅ¡ pat automobilio pardavimÄ V. S., buvo įsigytos automobilio TOYOTA detalės – alyvos filtras, oro filtras, du salono oro filtrai, variklio oro filtras bei automobilio eksploatacijai reikalingos medžiagos – auÅ¡inimo skystis, alyva, stabdžių skystis. Tačiau jokių kitų įrodymų, taip pat ir suinteresuoto asmens minimo UAB „Autotoja“ raÅ¡to, kuriame nurodyta pavarų dėžės ir jos pakeitimo kaina, į bylÄ nėra pateikta. Todėl pagrindo abejoti eksperto nustatyta automobilio rinkos verte jo pardavimo momentu, nėra.

Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad automobilio TOYOTA RAV4 pardavimo sandoris yra nuostolingas, nes BUAB „Orsum“ jį pardavė už ženkliai mažesnę (5 400 Eur) nei rinkos (12 100 Eur) kainÄ . 103. Nustačius, kad 2017 m. gegužės mėn. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi BUAB „Orsum“ priklausantis automobilis TOYOTA RAV4 buvo parduotas daugiau nei dvigubai mažesne kaina nei buvo Å¡io automobilio rinkos vertė BUAB „Orsum“ vyr. buhalterei V.

S., t. y. tiesiogiai su bendrove susijusiam asmeniui – bendrovės darbuotojai, užimančiai vienas iÅ¡ svarbiausių – vyr. buhalterės – pareigas bendrovėje, konstatuotina, kad apeliantas, bÅ«damas bendrovės vadovu, sÄ moningai perleido bendrovei priklausantį turtÄ mažesne negu rinkos kaina. Å iuo sandoriu neabejotinai buvo pabloginta jau nemokios BUAB „Orsum“ padėtis bei sumažintos kreditorių galimybės atgauti iÅ¡ bendrovės skolas, tai patvirtina suinteresuoto asmens veiksmuose egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ tyčinio bankroto požymį.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įvirtinto tyčinio bankroto požymio 104. Pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės skolininkės turtÄ buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybė buvo sÄ moningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo iÅ¡ieÅ¡kojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. 105.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1) pirmÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir iÅ¡laikymo iÅ¡ieÅ¡kojimo;

2) antrÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl iÅ¡mokų, atsirandančių iÅ¡ darbo ir autorinių sutarčių;

3) trečiÄ ja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetÄ (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4) ketvirtÄ ja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5) penktÄ ja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. CK 6.9301 straipsnio 2 dalis nustato, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliÅ¡kumo tvarka. 106. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintÄ imperatyvÄ , turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimams patenkinti.

Nustatant Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikÅ¡tų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Be to, turi bÅ«ti nustatyta, kad skolininkas, esant pirmiau aptartai sÄ lygai, atliko mokėjimÄ pažeisdamas CK 6.9301 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytÄ eiliÅ¡kumÄ , t. y. turi bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas.

Tik esant Å¡ių dviejų sÄ lygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali bÅ«ti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.9301 straipsnio reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-458-687/2018; 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). 107. Atsiskaitymų eiliÅ¡kumo pažeidimas nepripažįstamas tyčinio bankroto požymiu tais atvejais, kai tokiais veiksmais nėra siekiama apriboti kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įmonės turtÄ , bet yra sÄ Å¾iningai siekiama vertingų tikslų (pvz., tęsti įmonės veiklÄ , atliekant einamuosius mokėjimus arba atsiskaitant su kreditoriais, nuo kurių priklauso tolesnė įmonės veikla).

Teisiškai reikšmingu taip pat pripažįstamas atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo mastas (ar suteikiant pirmenybę perleidžiama esminė įmonės turto dalis, taip nepaliekant galimybių atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). 108. Aiškindamas CK 6.9301 straipsnio tikslus, kasacinis teismas yra pripažinęs, kad:

1) CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas ĮBĮ, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis);

2) CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). 109. Nagrinėjamu atveju apeliantas iÅ¡ esmės neginčija pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, kad jam buvo grÄ Å¾inti akcininko įnaÅ¡ai. Byloje nustatyta, kad po 2015 m. gruodžio 31 d., kai BUAB „Orsum“ neabejotinai buvo nemoki, 2016 m. sausio 12 d.

– 2017 m. gegužės 28 d. laikotarpiu K. Å . buvo grÄ Å¾inta 56 690 Eur akcininko įnašų. Suinteresuoto asmens teigimu jam įnaÅ¡ai buvo grÄ Å¾inami nepažeidžiant kitų kreditorių interesų, nes 2012-2013 m. įnaÅ¡us jis susigrÄ Å¾ino tik 2016 m., o 2016 m. įnaÅ¡us – tik 2017 m. gegužės mėn. Tačiau aplinkybė, kad 2012-2013 m. įnaÅ¡us suinteresuotas asmuo, jo aiÅ¡kinimu, susigrÄ Å¾ino praėjus daugiau nei trims metams po jų įneÅ¡imo, o 2016 m. įnaÅ¡us – po metų nuo jų įneÅ¡imo, Å¡iuo atveju nereiÅ¡kia, kad jie buvo susigrÄ Å¾inti nepažeidžiant kitų kreditorių interesų.

Nutarties 95 punkte konstatuota, kad įnaÅ¡ai akcininkui buvo grÄ Å¾inami ne tik 2016-2017 m., bet ir 2012-2015 m. 110. Nors byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti 2015 m. pradžioje buvusius BUAB „Orsum“ pradelstus kreditorinius įsipareigojimus, tačiau aplinkybė, kad jau 2015 m. gruodžio mėn. bendrovė turėjo 83 249,86 pradelstų kreditorinių įsipareigojimų leidžia spręsti, kad suinteresuotas asmuo, užuot atsiskaitęs su tiekėjais, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. nepagrįstai susigrÄ Å¾ino 26 468,28 Eur akcininko įnašų, o laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 12 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d., pažeisdamas bendrovės kreditorių teises, susigrÄ Å¾ino 47 750 Eur įnašų.

AnalogiÅ¡kai, neatsižvelgęs į 2016 m. buvusiÄ 131 292,55 Eur pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumÄ , laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. gegužės 28 d. suinteresuotas asmuo susigrÄ Å¾ino 8 940 Eur akcininko įnašų. 2017 m. gruodžio 20 d. kreditorių sÄ raÅ¡o duomenimis bendrovė taip pat turėjo 101 384,38 Eur pradelstų įsipareigojimų. Tokiais savo veiksmais suinteresuotas asmuo, neabejotinai žinodamas apie sudėtingÄ bendrovės finansinę bÅ«klę, siekė sÄ moningai iÅ¡vengti atsiskaitymo su visais ar dalimi bendrovės kreditorių.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir tas faktas, jog tik susigrÄ Å¾inęs paskutinius įnaÅ¡us 2017 m. (nutarties 94-95 punktuose nustatyta, kad suinteresuotas asmuo iÅ¡ viso įnešė 174 116,93 Eur akcininko įnašų bei susigrÄ Å¾ino 174 512,11 Eur akcininko įnašų), pareiÅ¡kėjas 2017 m. spalio 10 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ su praÅ¡ymu dėl restruktÅ«rizavimo bylos BUAB „Orsum“ iÅ¡kėlimo (t. 1, b. l. 106-108), tačiau, teismui nustačius bendrovės nemokumÄ , pareiÅ¡kimÄ dėl restruktÅ«rizavimo bylos iÅ¡kėlimo, atsisakyta tenkinti. 111.

Tokiu bÅ«du, apelianto neginčijamos aplinkybės apie bendrovės jam grÄ Å¾intus akcininko įnaÅ¡us ne tik patvirtina CK 6.9301 straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , tačiau ir tai, kad susigrÄ Å¾indamas akcininko įnaÅ¡us suinteresuotas asmuo apribojo bendrovės kreditorių galimybes nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ bendrovei priklausančias pinigines lėšas (turtÄ ). Suinteresuotam asmeniui grÄ Å¾intus įnaÅ¡us buvo galima naudoti bendrovės skoloms apmokėti, o Å¡iuos grÄ Å¾inus apeliantui, pradelsti bendrovės kreditorių reikalavimai liko nepatenkinti.

Nutarties 94 punkte konstatuota, kad bendrovei susidÅ«rus su finansiniais sunkumais, kai nuosavas įmonės kapitalas buvo mažesnis kaip ½ įmonės įstatuose numatyto įstatinio kapitalo dydžio, akcininko įnaÅ¡ai juos įneÅ¡usiajam negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inami. Nustatytos aplinkybės patvirtina suinteresuoto asmens veiksmuose esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio 112.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neiÅ¡saugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, siekiant pripažinti bankrotÄ tyčiniu, neprivalo bÅ«ti atskirai nustatytas ryÅ¡ys tarp Å¡ių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitÄ arba neiÅ¡saugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas bÅ«tų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimÄ neįmanomÄ bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iÅ¡ savo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018). 113.

Pažymėtina, kad netinkamai ir (ar)apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, Å«kinės, finansinės bÅ«klės rezultatus ar įvertinti turtÄ , ir tai taip pat gali bÅ«ti kliÅ«tis identifikuoti tikrÄ sias bendrovės bankroto priežastis. Nors apeliantas ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau tokį nesutikimÄ grindžia tik VMI atliktais patikrinimais (t. 3, b. l. 93-96), kurių metu buvo tikrinamas BUAB „Orsum“ PVM deklaravimas ir sumokėjimas laikotarpiais nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d. ir nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d., o ne bylos ginčui aktualÅ«s aspektai. 114.

Å ioje nutartyje minėta, kad BUAB „Orsum“, teikdama ekspedijavimo bei buhalterinės apskaitos paslaugas, pati pervežimų nevykdė ir tam skirtų krovininių transporto priemonių neturėjo, taip pat iÅ¡ bendrovėje esančių dokumentų nėra aiÅ¡ku, ar buvo vykdomos lengvųjų automobilių panaudos sutartys. Tačiau į bylÄ pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei avansinės apyskaitos (t. 2, b. l. 20-34, 43-55) patvirtina, kad bendrovė ginčui aktualiu laikotarpiu nuolat pirko naujas bei panaudotas automobilių detales bei dalis – padangas, groteles, pusaÅ¡ius, veidrodžius, žibintus, generatorius, radiatorius, stabilizatorius, spyruokles, amortizatorius, stebules, stropus, startines, skydelius, posÅ«kius, kompresorius, variklio kronÅ¡teinus, tarpines, guolius, oro bei alyvos filtrus bei kt.

Tam bendrovė iÅ¡leido 1 772,79 Eur sumÄ . Jokių dokumentų, kam buvo skirtos už bendrovės pinigus įsigytos prekės, byloje nėra. Teismas, atsižvelgdamas į Å¡iÄ bei kitas nutartyje nustatytas aplinkybes, jog bendrovėje nėra dokumentų, kuriais remiantis bÅ«tų galima nustatyti jos lėšomis laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 31 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. įsigyto kuro už 25 002,78 Eur panaudojimÄ bendrovės reikmėms, taip pat dokumentų, kurie pagrįstų darbuotojų komandiruotes bendrovės Å«kinės veiklos tikslais, už kÄ bylos duomenimis buvo iÅ¡mokėta 9 925,39 Eur dienpinigių, sprendžia, kad nurodytas iÅ¡laidas pateisinančių dokumentų nebuvimas bei jų nefiksavimas (neapskaitymas) bendrovės finansinėje apskaitoje yra neteisėtas veiksmas, kuris iÅ¡kraipo bendrovės veiklos rezultatus ir suvaržo galimybes nustatyti tikrÄ jÄ bendrovės turtinę padėtį.

Byloje esančiame Ekspertinio tyrimo akte taip pat nustatyta, kad bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitÄ , nesivadovavo Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatomis, apeliantas Å¡ios iÅ¡vados nepaneigė. Remdamasis nurodytu, teismas pritaria pareiÅ¡kėjos argumentui dėl BUAB „Orsum“ apgaulingai ir (ar) aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, kaip Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio.

Dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindų 115. Bylos duomenimis konstatuota, kad bendrovė tapo nemoki vėliausiai 2015 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2016 m. sausio mėn. pradžioje, tačiau su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos BUAB „Orsum“ iÅ¡kėlimo jos vadovas ir akcininkas K. Å . kreipėsi tik 2017 m. gruodžio 5 d. Nutarties 91 punkte minėta, kad vien Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetencijÄ ) pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymas negali bÅ«ti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti (Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Tačiau Å¡ioje nutartyje nustatytos aplinkybės dėl bendrovės vadovo ir akcininko veiksmų, kvalifikuojant juose Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2-5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius (nutarties 92-114 punktai), kartu patvirtina ir kitus BUAB „Orsum“ vadovo padarytus pažeidimus, bendrovės vadovo padarytus netinkamai vykdžius įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jam nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Todėl yra pagrindas pripažinti įmonės privedimÄ prie bankroto tyčia ir pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . 116.

IÅ¡ skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , nors ir netinkamai vadovavosi JANÄ® nuostatomis, tačiau iÅ¡ esmės konstatavo bendrovės bankrotÄ buvus tyčinį pagal visus Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose esančius požymius. Nors ir netinkamai, tačiau teismas nustatinėjo aplinkybę dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento, taip pat pagrįstai įvertino bendrovės vadovo sudarytus kaip nuostolingus sandorius, nulėmusius bendrovės nemokumÄ ir vėliau nemokumÄ tik pagilinusius (neteisėtÄ akcininko įnašų grÄ Å¾inimÄ ir atsiskaitymo eiliÅ¡kumo pažeidimÄ , nepagrįstai patirtas įmonės iÅ¡laidas už kurÄ ir komandiruotėms apmokėti), nustatė faktÄ dėl sandorio, kuriuo BUAB „Orsum“ turtas parduotas susijusiam su bendrove asmeniui žymiai mažesne nei rinkos kaina, bei faktÄ dėl apgaulingos (aplaidžios) apskaitos tvarkymo bendrovėje.

Atsižvelgiant į Å¡ias bei nutarties 80-115 punktuose nurodytas aplinkybes, patvirtinančias BUAB „Orsum“ bankrotÄ buvus tyčinį pagal Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtintus požymius, pagrindo naikinti iÅ¡ esmės teisėtÄ bei pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį nėra. Dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildomos nutarties 117. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl BUAB „Orsum“ bankroto pripažinimo tyčiniu, 2020 m. balandžio 2 d. papildoma nutartimi priteisė iÅ¡ suinteresuoto asmens bendrovės vienintelio akcininko bei vadovo K.

Å . 2 014,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, pareiÅ¡kėjos patirtų pirmosios instancijos teisme. 118. Apeliacinės instancijos teismui pateiktame atskirajame skunde suinteresuotas asmuo praÅ¡ymÄ panaikinti papildomÄ pirmosios instancijos teismo nutartį iÅ¡ esmės grindžia vienintele aplinkybe, jog panaikinus skundžiamÄ 2020 m. balandžio 1 d. nutartį, kuria BUAB „Orsum“ bankrotas pripažintas tyčiniu, papildoma 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, kaip vienareikÅ¡miÅ¡kai susijusi su 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi, taip pat turi bÅ«ti panaikinta. 119.

Apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ esmės pripažinus Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį pagrįsta bei vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ , pagrindo naikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 2 d. papildomÄ nutartį, nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos priteisti 2 014,65 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos pagrįstos į bylÄ pateiktais dokumentais (praÅ¡ymas, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei kredito įstaigos mokėjimo nurodymai, t. 3, b. l. 130-133) bei nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, nustatytų dydžių, todėl gali bÅ«ti priteistos. 120. Suinteresuoto asmens atskirojo skundo netenkinus, o pareiÅ¡kėjai praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancija teisme priteisimo, nepateikus, Å¡is klausimas nesprendžiamas. 121. Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį iÅ¡dėstyti argumentai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės bylos iÅ¡nagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį ir 2020 m. balandžio 2 d. papildomÄ nutartį palikti nepakeistas. Teisėjas ArtÅ«ras Driukas