519b419d-5df0-4bd7-9f91-a46a87eae8d2 · Å iaulių apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-249-641/2013

        Teisminio proceso Nr. 70-1-96-2-00001-2012-4

                  Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

1.1.7.2.5; 1.2.4.5; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14; 2.1.15.1.2;

2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.2.2.11; 2.3.6; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 14 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė, sekretoriaujant Ramonai Subačienei,

dalyvaujant prokurorei G. M.,

gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

nukentėjusiajam - civiliniam ieškovui J. A.,

nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo J. A. atstovei advokatei Erikai JasiÅ«tei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, turintis spec. vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.,

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

V. B. 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., Å iaulių r., Kuršėnų m., L. Ivinskio gatvės daugiabučio namo Nr. 3 kieme, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ nukentėjusiajam J. A., o bÅ«tent: sudavė kumščiu ne mažiau kaip 2 kartus nukentėjusiajam J. A. į veido sritį, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 12 kartų į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. A. nosies kaulų lūžį, dėl ko nukentėjusiojo J. A. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

V. B. buvo kaltinamas tuo, jog 2011 m. spalio 22 d. apie 13.50 val., vieÅ¡oje vietoje, Å iaulių r., Kuršėnų m., L. Ivinskio gatvės daugiabučio namo Nr. 3 kieme, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, paÅ¡alinių asmenų akivaizdoje, panaudodamas kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams bei aplinkai - sudavė nukentėjusiajam J. A. ne mažiau kaip 21 smÅ«gių kumščių į galvÄ ir į nugarÄ , ir taip sutrikdė visuomenės rimtį.

Viešosios tvarkos pažeidimas ir nesunkus sveikatos sutrikdymas

Dėl pareikÅ¡to kaltinimo V. B. neprisipažino ir parodė, kad 2011-10-22 buvo iÅ¡gėręs 2 butelius alaus, tačiau girtas nesijautė. PasiÅ«lė N. D. atvažiuoti pas jį ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau atvažiavo 9 vyrai. Du iÅ¡ jų atvažiavo automobiliu AUDI, į kurių automobilį jis buvo atsisėdęs, klausė, ar atvažiavo dėl muÅ¡tynių. Ä® kiemÄ atvažiavo taksi

automobilis ir užstatė įvažiavimÄ Ä¯ kiemÄ . IÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo J. A. ir V. J.. Prie jo priėjęs J. A. paklausė, kokių turi problemų. Jis atsakė, jog nori

kalbėtis su N. D.. J. A. jam sudavė

į veidÄ . Gindamasis jis sudavė J. A. atgal. Tada J. A. jam sudavė kelis smÅ«gius į galvÄ ir jie susigrÅ«mė. J. A. įkiÅ¡o jo galvÄ pro praviras taksi automobilio dureles į

maÅ¡inos vidų ir jį mušė. BemuÅ¡ant iÅ¡girdo, jog jo dukra Å¡aukia, kad baigtų jį muÅ¡ti ir iÅ¡kvietė policijÄ , tačiau jis pats nuvažiavo į policijÄ ir parašė pareiÅ¡kimÄ , kad jį sumušė J. A.. Ant J.

A. veido kraujosruvų nematė. J. A. buvo girtas ir buvo suklupęs ant žemės. Jis J. A. sudavė 2 smÅ«gius: pirmÄ smÅ«gį sudavė gindamasis nuo J. A., o antrÄ smÅ«gį sudavė

gindamas savo dukrÄ nuo J. A.. Nepamena kur J. A. smÅ«giavo. Mano, jog galėjo sulaužyti                   J. A. nosį. Teigia, jog J. A. nepažinojo

ir neturėjo jokio tikslo jį mušti. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis J. A. parodė, kad 2011-10-22 pas jį namuose svečiavosi N. D.. Abu gėrė alų. Jis buvo neblaivus. N. D. nuolat kalbėjo telefonu, nes jam vis skambinėjo                V. B.. IÅ¡ pokalbio suprato, jog jie kalbėjosi apie kažkokį raktÄ . N. D. jam paaiÅ¡kino, kad nuomojosi iÅ¡ V. B. butÄ ir negrÄ Å¾ino rakto nuo paÅ¡to dėžutės. Jis pasiÅ«lė atiduoti                   V.

B. pinigus už pašto dėžutę, kad nebūtų problemų. Kai V.

B. vėl paskambino              N. D., atsiliepė jis.

V. B. telefonu jam iš karto pradėjo grasinti ir pasiūlė

susitikti. Kadangi norėjo padėti N. D. iÅ¡siaiÅ¡kinti su V. B. dėl negrÄ Å¾into paÅ¡to dėžutės rakto, važiavo susitikti

su V. B.. Jis V. B. nepažinojo. IÅ¡sikvietė taksi, kurį vairavo                     V. J.. Važiuodami susitikti su V. B. pakeliui pasiėmė N. J., V. J. sÅ«nų ir Ž. J., t. y. važiavo Å¡eÅ¡iese. Pasikvietė kitus vyriÅ¡kius, nes V. B. jam sakė, kad bus su draugais. Nuvažiavus į sutartÄ vietÄ , iÅ¡ taksi automobilio

išlipo jis ir N. D.. Matė, jog              V. B. kieme buvo vienas. Iš V. B. elgesio

ir neriÅ¡lios kalbos sprendė, jog jis buvo neblaivus. Jis pradėjo kalbėtis su V. B. ir bekalbant tarp jų prasidėjo konfliktas. V. B. pirmas sudavė jam į veidÄ . Tada jis sudavė V. B. atgal ir abu pradėjo grumtis, nugriuvo ant žemės. V. B. užvertė jo Å¡varkÄ ant galvos ir sudavė kelis smÅ«gius į

įvairias kÅ«no vietas. Nuo smÅ«gių jis nugriuvo ant žemės ir tada pajuto dar vienÄ smÅ«gį į veidÄ . Atsibudo greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Kiti kartu atvažiavę vyriÅ¡kiai taip pat buvo iÅ¡lipę iÅ¡ automobilio, bet kÄ jie darė, nematė. Girdėjo, kad kažkuris iÅ¡ vyriÅ¡kių Å¡aukė, jog atimtų lazdÄ , tačiau kas tÄ lazdÄ turėjo nežino. BesimuÅ¡ant matė, jog priėjo 2 moterys, kitų asmenų nepastebėjo. N. D. į muÅ¡tynes nesikiÅ¡o ir nieko nedarė. Jam buvo sulaužyta nosis, darė nosies operacijÄ , ant kÅ«no įvairiose vietose buvo kraujosruvos. Po sumuÅ¡imo negalėjo 2 savaites niekur iÅ¡eiti, nes ant veido buvo kraujosruvos, jautė diskomfortÄ , negalėjo bendrauti su žmonėmis, 2 mėnesius po sumuÅ¡imo jautė skausmÄ . Sužalojimų pasekmes jaučia iki Å¡iol, sunkiai kvėpuoja, bus daroma dar viena nosies operacija. RaÅ¡ytinių įrodymų apie bÅ«simÄ operacijÄ neturi. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko.

Liudytojas N. D. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A. važiavo susitikti su V. B.. Su jais kartu važiavo Ž. J., N.

J. ir dar vienas vyras. Nuvažiavus, kieme pamatė stovintį V.

B.. Visi važiavę asmenys išlipo iš taksi. Pas                    V. B. važiavo, kadangi V. B. jam

grasino telefonu dėl negrÄ Å¾into paÅ¡to dėžutės rakto ir jis norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti. Vienas važiuoti pas V. B. bijojo, nes V.

B. telefonu grasino, jog atvažiuos su „chebra“. Prie V.

B. priėjo J. A.. V. B. sudavė J. A. ranka į veido sritį, ko pasekoje, jie pradėjo muštis. V. B. ir J. A. sudavė vienas kitam po

kelis smūgius į įvairias kūno vietas. Abu buvo nugriuvę ant žemės. Jiems besimušant atėjo V. B. žmona L. B. ir dukra. J. A. nugriuvo ant žemės dėl L.

B. lazda suduotų kelių smūgių. Kai J. A. suklupo, V. B. jam sudavė 10-15 smūgių į galvos sritį. Kas iškvietė

policijÄ nežino. Po muÅ¡tynių J. A. veidas buvo kruvinas, sutinęs, subraižytas.

Liudytojas V. J. parodė, kad dirba taksi automobilio vairuotoju ir pamena, jog 2011 m. spalio mėn., vežė J.

A. ir N. D., pakeliui paėmė savo sÅ«nų N. J., D. P. ir dar 1 asmenį. Važiavo iÅ¡ viso Å¡eÅ¡iese. Nuvažiavus į Ivinskio gatvėje esančio namo kiemÄ , iÅ¡ taksi

automobilio išlipo J. A. ir nuėjo prie kieme stovėjusio V. B.. Jie kalbėjosi, po to susiginčijo ir susimušė. Kuris

iÅ¡ jų pradėjo muÅ¡tynes, nematė. Vėliau matė sėdintį, susiėmusį už galvos ir kruvinÄ J. A.. Viso įvykio nematė, nes turėjo nuo įvažiavimo patraukti automobilį, kuris trukdė pravažiuoti kitam automobiliui į kiemÄ .

Liudytojas N. J. parodė, kad 2011 m. spalio mėn., kartu su J. A.,                      N. D., Ž. J. ir D. P. taksi automobiliu, kurį vairavo jo tėtis V. J., nuvažiavo į

Ivinskio gatvėje esančio namo kiemÄ . Važiuojant J. A. ir N. D. sakė, kad reikia daugiau žmonių, nes jų gali laukti ne

vienas V. B..  Iš taksi automobilio išlipo                    J. A. ir N. D., kurie nuėjo pasikalbėti

su kieme laukiančiu V. B.. Kai                       J. A. priėjo prie V. B., jie kalbėjosi,

po to susiginčijo ir susimušė. PirmÄ smÅ«gį sudavė V. B..

Jis sėdėjo automobilyje ir viskÄ matė. Matė ant žemės nugriuvusį J. A. ir ant jo užgriuvusį V. B., kuris

ranka daužė J. A. galvÄ , veidÄ . Matė suklupusį                 J. A., kuriam iÅ¡ nosies bėgo kraujas. J. A. sÄ monės

nebuvo praradęs. Matė kaip lazda iÅ¡krito iÅ¡ V. B. striukės. LazdÄ paėmė įvykio vietoje buvusi moteris ir kelis kartus ja sudavė iÅ¡ nugaros J. A..

Liudytoja A. R. parodė, kad 2011 m. spalio mėn. automobiliu važiavo į namus. Ä®važiavusi į kiemÄ matė besistumdančius vyrus, kurių tarpe buvo jos kaimynas V. B.. Atsimena, jog negalėjo pravažiuoti pro stovintį taksi automobilį. IÅ¡ savo automobilio nelipo,

tačiau paprašė taksi vairuotojo patraukti automobilį. Matė, jog V. B. sudavė kitam vyrui. Matyti įvykiai jai nei nepatogumų,

nei blogų emocijų nesukėlė. Taip pat patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2011 m. spalio mėn., apie pietus, tikslios datos ir valandos nepamena, ji savo automobiliu atvažiavo į savo namo, esančio Ivinskio g. 3, Kuršėnuose, kiemÄ ir pamatė, jog jos automobilio stovėjimo vieta užimta taksi

automobilio. Sustojo kiemo viduryje. Matė, kaip viduryje kiemo kaimynas V. B., jo žmona, dukra bei 2 nepažįstami vyrai stovėjo ir

kalbėjosi. Matė kaip V. B. stumdėsi su vienu vyru ir V. B. sudavė nepažįstamam vyriškiui kumščiu į veido sritį,

po ko, tas vyriÅ¡kis trenkė V. B. atgal į veidÄ . Kol laukė automobilyje, automobilio langai buvo uždari, todėl negirdėjo, kas buvo kalbama kieme. Kai pasistatė kieme automobilį ir ėjo į namus, pamatė atvažiuojantį policijos automobilį. Mano, jog V. B. ir kiti nepažįstami vyriÅ¡kai buvo neblaivÅ«s, nes jų judesiai buvo nekoordinuoti. Kitų kaimynų kieme tuo metu nematė.

Liudytoja L. B. parodė, kad nuomojo butÄ nukentėjusiajam. Dingus paÅ¡to dėžutės raktui jos vyras V. B. paskambino

N. D. ir parašė raktÄ grÄ Å¾inti. Matė, jog į kiemÄ Ä¯važiavo taksi automobilis ir AUDI automobilis. IÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo 7 ar

8 vyrai. Ji tuo metu ėjo iš parduotuvės į namus. Pamatė, jog J.

A. ginčijasi su V. B. ir besistumdydami abu nugriuvo

ant žemės. Ä® jų ginÄÄ niekas kitas nesikiÅ¡o. PirmÄ smÅ«gį sudavė J. A., o tada            V. B. sudavė

smÅ«gius J. A.. Po muÅ¡tynių V. B. nosis buvo kruvina. Apie lazdÄ nieko nežino, bet girdėjo, jog kažkas Å¡aukė, kad atimtų lazdÄ . Ji į konfliktÄ nesikiÅ¡o ir nieko nedarė. V. B. į medikus dėl sužalojimų nesikreipė. Matė, jog vienu metu V. B. galva buvo įkiÅ¡ta į taksi automobilį pro atdaras duris ir V.

B. buvo muÅ¡amas. IÅ¡ kur atsirado lazda ji nežino, tik vėliau matė jÄ sulaužytÄ . Žino, jog V. B. buvo iÅ¡gėręs alaus.

Liudytoja D. N. parodė, kad V. B. dukra

E. B. yra jos draugė. Ji matė V. B. stovintį kieme prie automobilio AUDI ir kalbantį su jame sėdėjusiais vyrais. Vėliau matė kaip į kiemÄ atvažiavo taksi automobilis ir iÅ¡ jo iÅ¡lipo 4 ar 5 vyrai. Vienas iÅ¡

jų - N. D. -  parodė į V. B.. Prie V. B. priėjo nukentėjusysis. Matė, jog pirmÄ smÅ«gį sudavė

nukentėjusysis. Jie susimušė, 2 kartus buvo nugriuvę ant žemės. E.

B. pripuolė prie jų, tempė nukentėjusįjį už marškinių, o N.

D. pradėjo E. B. grasinti. E. B. paskambino į policijÄ . Kai E. B. mama atėjo, konfliktas kieme jau vyko. Priėjusi prie besimuÅ¡ančių vyrų, L. B. pasakė, jog vyrai baigtų muÅ¡tis. Matė, jog E. B. turėjo rankose lazdÄ , tačiau iÅ¡ kur jÄ gavo, nematė. E. B. lazda sudavė kelis smÅ«gius

nukentėjusiajam į nugarÄ , po ko, kažkuris iÅ¡ nukentėjusiojo draugų iÅ¡ E. B. lazdÄ atėmė. Jai tai stebėti buvo nemalonu, tačiau muÅ¡tynės

jokių pasekmių nesukėlė.

Iš specialisto išvados matyti, jog J. A. nustatytos kraujosruvos akių vokuose, juosmens kairėje, kairiame žaste, nubrozdinimas apatinės lūpos kairėje, nosies kaulų lūžis. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai tiriamojo nurodytu laiku. Kraujosruvos, nubrozdinimas vertinami nežymių sveikatos sutrikdymu. Nosies kaulų lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo sveikata sutrikdoma ilgiau kaip 10 dienų (1 t.,

11 b.l.).

IÅ¡ nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog J. A. parodė įvykio vietÄ daugiabučio namo, esančio L.

Ivinskio g. 3, Kuršėnai, Šiaulių r., kieme (1 t., 12-17 b.l.).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėta medinė lazda, kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (1 t., 19-22 b.l.).

IÅ¡ įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. B. parodė įvykio vietÄ daugiabučio namo, esančio L.

Ivinskio g. 3, Kuršėnai, Šiaulių r., kieme (1 t., 37-42 b.l.).

Iš akistatos protokolo matyti, jog akistaton suvesti J.

A. ir V. B.. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â J.

A. akistatos metu nurodė, jog bÅ«damas N. D. namuose girdėjo kaip kažkas telefonu ant N. D. rėkia ir kalba apie paÅ¡to dėžutės spynÄ , pats atsiliepė į kitÄ skambutį ir įvyko žodinis konfliktas su V. B., kuris buvo agresyviai nusiteikęs, kalbėjo piktu tonu ir grasino. Jis pažadėjo atvažiuoti ir su V.

B. pasikalbėti. Taksi automobiliu, vairuojamu jo draugo N. J., nuvyko į L. Ivinskio g. 3, Kuršėnuose, namo kiemÄ . Važiavo penkiese. Kitiems kartu važiuojantiems asmenims buvo nurodęs, jog važiuoja tik

pasikalbėti. Važiavo tik vienu automobiliu. Kieme pamatė vaikštinėjantį V. B.. Iš automobilio išlipo jis ir                      N. D., o V. B. priėjus kilo žodinis

konfliktas, kurio metu V. B. sudavė jam kumščiu ne

mažiau kaip 2 kartus į veido sritį, po ko, jis gindamasis sudavė V. B. kumščiu ne mažiau 2 kartų į veido sritį, tampė vienas

kitÄ už rÅ«bų, ko pasekoje, V. B. užtempė jam ant galvos sportinį Å¡varkelį ir laikydamas sudavė ne daugiau kaip 10 smÅ«gių į galvos sritį, taip pat sudavė smÅ«gius į nugarÄ . Suprato, jog buvo muÅ¡amas nevieno žmogaus. Nuo smÅ«gių jam iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, svaigo galva, buvo

parklupęs ant kelių, valėsi kraujÄ , todėl nematė, kas vyko aplinkui. BeklÅ«pint V. B. jam sudavė dar 2 smÅ«gius į galvos sritį, po ko jis

neteko sÄ monės. Mano, jog jį mušė V. B. žmona ir dukra. Buvo muÅ¡amas lazda, tačiau kadangi ant veido buvo užtraukta Å¡varkelis nematė kas jį lazda mušė. V. B. su J. A. parodymais nesutiko ir nurodė, jog atvažiavo ne vienas, o 2 automobiliai. IÅ¡ taksi automobilio iÅ¡lipo 5 vyrai. Jis stovėjo už 5 metrų. N. D. parodė

J. A. į jį. J. A. priėjo, paklausė, kokios problemos ir pradėjo jį daužyti. Jis susiėmė už galvos ir įkiÅ¡o galvÄ Ä¯ taksi automobilio galÄ . IÅ¡girdo dukterį              E. B. sakant, jog jo nemuÅ¡tų ir atsisukęs pamatė, kas J. A. puolė jo dukrÄ , o                E. B. trenkė J.

A. 2-3 kartus pagaliu per nugarÄ . Tada pamatė J. A. puolantį jo žmonÄ L. B., todėl trenkė J. A. 2 kartus į galvÄ , o kur tiksliai pataikė, nežino. Po to dukra E.

B. iÅ¡kvietė policijÄ . L. B. J.

A. nemušė. Į medikus dėl sumušimo po įvykio nesikreipė. Smūgiai jam buvo

suduoti į ausį, galvÄ , krÅ«tinę, tiksliai nežino, ne buvo streso bÅ«senoje. J. A. bėgo kraujas. Taip pat nurodo, jog kraujas bėgo ir jam

(1 t., 47-59 b.l.).

IÅ¡ akistatos protokolo matyti, jog akistaton suvesti J.

A. ir L. B.. Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â J.

A. nurodė analogiškas 2012-02-06 akistatos protokole nurodytoms aplinkybėms bei teigė, jog jį mušė V. B. žmona ir dukra.

L. B. su J. A. parodymais nesutiko ir nurodė, jog J. A. nemušė ir nematė savo dukters su lazda. Girdėjo, jog kažkas Å¡aukė, kad atimtų lazdÄ , tačiau nesuprato iÅ¡ ko jÄ reikėjo atimti. Matė kaip kažkuris iÅ¡ vyrų tÄ lazdÄ sulaužė trenkdamas į bordiÅ«rÄ . Nematė iÅ¡ ko ta lazda buvo atimta (1 t., 69-71 b.l.).

                    Įrodymų analizė, vertinimas ir juridinė kvalifikacija

Kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų – nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, akistatų protokolų, teismo medicinos specialisto išvados, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuoseklių nukentėjusiojo

J. A. parodymų, kuriais jis neneigia kilusio konflikto

tarp jo ir kaltinamojo, tačiau nurodo, jog pirmas pradėjo smurtauti          V. B. ir smurtaudamas jam padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ,

liudytojų N. D.,          V. J., N. J., A. R. parodymų, iÅ¡ dalies liudytojų L. B., D. N. parodymų – visumÄ , teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė dėl J. A. nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra pilnai įrodyta.

Nukentėjusiojo nurodytas įvykio faktines aplinkybes patvirtina bei kaltinamojo pasirinktÄ gynybos versijÄ , jog pirmas prieÅ¡ jį smurtauti pradėjo nukentėjusysis, paneigia liudytojų                       N. D., V. J., N. J. parodymai bei visiÅ¡kai paÅ¡alinio asmens – liudytojos               A. R. parodymai,

kurie parodė, jog pirmas nukentėjusiajam smūgiavo kaltinamasis, o                   J. A. dėl V. B. atliktų smurtinių

veiksmų buvo sužalotas, jam bėgo kraujas, iš dalies liudytojų L.

B. ir D. N. parodymai, kurios patvirtino tarp nukentėjusiojo ir                 V. B. buvus fizinį kontaktÄ , bei iÅ¡ dalies ir paties kaltinamojo parodymai, kuriais kaltinamasis patvirtino byloje nustatytas faktines aplinkybes, jog V. B. mušėsi su nukentėjusiuoju, atliko nukentėjusiojo atžvilgiu smurtinius veiksmus, ko pasekoje, galėjo sulaužyti nukentėjusiojo nosį.

IÅ¡ bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusiajam buvo suduoti smÅ«giai lazda į nugaros sritį. Minėtu teismas pažymi, jog specialisto iÅ¡vadoje nustatyta, jog J. A. nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas tik dėl nosies kaulų lūžio. Kas rodo, jog lazda į nugarÄ suduoti smÅ«giai nesukėlė nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į anksčiau

aptartÄ , į tai, jog smÅ«gius lazda nukentėjusiam sudavė ne kaltinamasis, o E. B., taip pat į Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių

rajono apylinkės prokuratÅ«ros 2012-05-14 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ byloje Nr. 96-2-001-12, atskiroje dalyje įtariamosios E. B. atžvilgiu, motyvus, jog E. B. padaryta veika kvalifikuota pagal BK

140 str. 1 d. ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (1 t., 87-88 b.l.), teismas atskirai dėl nukentėjusiojo mušimo lazda aplinkybių nepasisako.

Pagal BK 284 str. 1 d. gali bÅ«ti baudžiamas tik tas, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji. Objektyviai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas gali pasireikÅ¡ti vienu ar keliais alternatyviais BK 284 str. 1 d. numatytais veiksmais, sukėlusiais tam tikrus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ , akcentuojant priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių, ir kaip bÅ«tinÄ Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymį nustatant vieÅ¡Ä nusikalstamos veikos padarymo vietÄ .

Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ vieÅ¡oji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta vieÅ¡oje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Kaip nustatyta byloje, V. B. smurtinius veiksmus J. A. atžvilgiu atliko daugiabučio namo kieme, todėl tuo metu į įvykio vietÄ galėjo ateiti bet koks paÅ¡alinis asmuo. Minėti duomenys leidžia teismui konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta vieÅ¡oje vietoje.

Pagal teismų praktikÄ visuomenės tvarkos ir rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi bÅ«ti realus.   Byloje nustatytos aplinkybės, jog nusikalstama veika buvo daroma vieÅ¡oje vietoje, tačiau apklausus įvykio metu dalyvavusius asmenis nustatyta, jog įvykio metu V. B. atlikti veiksmai visiÅ¡kai neÅ¡okiravo aplinkinių asmenų, Å¡iuo įvykio aplinkiniai asmenys nebuvo iÅ¡gÄ sdinti, nekilo sumaiÅ¡tis, žmonės nenutraukė kasdienės veiklos, nebuvo

sutrikdytas eismas ir pan. Minėtas aplinkybes teisme patvirtino liudytojos A. R. ir D. N.. Taip pat pažymėtina, jog,

tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo ir byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, jog V. B. smurtinius veiksmus prieÅ¡ nukentėjusįjį sÄ lygojo jų tarpusavio ginčas, t. y. asmeninės paskatos, kas rodo, jog V. B. panaudodamas smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį siekė ne pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, tačiau iÅ¡spręsti asmeninius savo ir nukentėjusiojo nesutarimus, nusikalstami veiksmai truko neilgai, nors įvykį matė paÅ¡aliniai asmenys, tačiau jie nurodė, jog Å¡is įvykis jokių neigiamų pojūčių jiems nesukėlė, ko pasekoje, teismas mano, jog nusikalstama veika buvo padaryta dėl asmeninių paskatų, o visuomenės rimtis ir tvarka realiai nebuvo sutrikdyta, t. y. nėra esminio vieÅ¡osios tvarkos požymio – padarinių. Kadangi nenustatytas vienas iÅ¡ esminių objektyviųjų BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl V. B. iÅ¡teisintinas dalyje dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d.

Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., bÅ«tina nustatyti motyvÄ â€“ chuliganiÅ¡kas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiÅ¡kų paskatų, kai tai daroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iÅ¡Å¡Å«kis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamÄ požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip

pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009,

2K-266/2009). Pažymėtina, kad vieÅ¡osios vietos požymis yra svarbus sprendžiant klausimÄ dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo (BK 284 str.) inkriminavimo, tačiau veikÄ kvalifikuojant pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiÅ¡kos paskatos. Smurto veiksmai, nors ir atlikti vieÅ¡oje vietoje ir sutrikdę vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ne visada vertinami kaip padaryti dėl chuliganiÅ¡kų paskatų. Tais atvejais, kai kaltininko vieÅ¡oje vietoje padarytÄ smurtinę veikÄ pirmiausia nulėmė pavydas, kerÅ¡tas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panaÅ¡aus pobÅ«džio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiÅ¡kas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Nusikalstamos veikos motyvas ar tikslas yra bÅ«tinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, apraÅ¡ančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. Å iuo konkrečiu atveju chuliganiÅ¡kos paskatos yra bÅ«tinas nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 2 d. 8 p., sudėties požymis ir veika kvalifikuojama pagal šį BK straipsnį tik tuo atveju, kai žmogaus sveikata nesunkiai sutrikdoma nurodytais motyvais arba siekiant nurodyto tikslo. Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas BK 138 str. 2 d. nenurodytais motyvais arba siekiant Å¡ioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų Å¡ios dalies punktuose

numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal BK 138 str. 1 d. (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007, 2K-347/2012).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. B. neteisėtus veiksmus lėmė asmeninės paskatos – tarp jų kilęs ginčas ir pyktis dėl

nukentėjusiojo J. A. reiÅ¡kiamų pretenzijų dėl              N. D. negrÄ Å¾into paÅ¡to dėžutės rakto. MinėtÄ aplinkybę

patvirtino, tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek ir visi teisme

apklausti liudytojai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiu atveju V. B. veiksmuose – padarant J. A. nesunkų

sveikatos sutrikdymÄ â€“ nėra chuliganiÅ¡kų paskatų, t. y. nėra bÅ«tinojo požymio,

kad jo padaryta nusikalstama veika būtų kvalifikuojama pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., todėl V. B. padaryta veika kvalifikuotina kaip nesunkus sveikatos

sutrikdymas pagal BK 138 str. 1 d.

Kadangi, nors įrodymų tyrimo teisme metu tiek pats kaltinamasis, tiek liudytojai nurodė, jog V. B. buvo iÅ¡gėręs, tačiau V. B. galimas girtumo laipsnis byloje nenustatytas, tuo labiau nėra surinkta duomenų, jog Å¡i aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas privalu konstatuojant minėtÄ aplinkybę, kaip kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 9 p.), todėl iÅ¡ kaltinimo Å¡alintina aplinkybė, jog kaltinamasis veikÄ padarė, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio.

                                        Bausmės

skyrimo motyvai

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra nesunkus, tyčinis. Nusikaltimas yra baigtas.

V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgęs, tiek į kaltinamojo parodymus, tiek į nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, jog tarp V. B. ir J. A. kilo muÅ¡tynės ir dalį kaltinamojo smurtinių veiksmų sÄ lygojo paties nukentėjusiojo smÅ«gių kaltinamajam sudavimas, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog nusikalstamos veikos

padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo J. A. elgesys, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę

lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

Kaltinamasis anksčiau neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra bedarbis, turintis pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , pagal gyvenamÄ jÄ vietÄ charakterizuojamas teigiamai, turintis psichikos sutrikimų: iÅ¡ teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, jog                    V. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo teisingai suprati savo veiksmų esmę ir teisingai juos valdyti, tačiau buvo konstatuoti psichikos sutrikimai - organinis emocinio labilumo sutrikimas, organinis asmenybės sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimas (1 t., 194-196 b.l.). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytÄ , teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti V. B. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ . Kadangi V.

B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir nustatyta 1 atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jam skirtinas laisvės apribojimas, mažesnis, nei BK 48 str. 2 d. numatyto laisvės apribojimo vidurkis (BK 61 str. 1 d., 2 d.), įpareigojant kaltinamÄ jį per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str. 6 d. 5 p.).

                                    Civiliniai

ieškiniai, kiti klausimai

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 133,56 Lt turtinė žalos,

40000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1800,00 Lt proceso išlaidų priteisimo; civilinė ieškovė Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinė ieškinį dėl 1495,66 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas civiliniu ieÅ¡kinius teismas atsižvelgia ir įvertina įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ , neturtinės ir turtinės žalos nustatymui ir įvertinimui reikÅ¡mingas aplinkybes, esamÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ ginant asmens teises. Pagal BPK 109 str. asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. CK 6.283 str. 1 d. pasakyta, kad jeigu fizinis asmuo suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d.). Asmens sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalÄ vienas iÅ¡ neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu pasekmės asmens sveikatai yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo tiek žalojimo metu, tiek ir po jo, yra susijusios su asmenį persekiojančiu nerimu dėl sveikatos ateityje, jeigu tai susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kÅ«nui dėl pasekmių Å¡alinimo (operacijomis, specialiomis procedÅ«romis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Nukentėjusysis

J. A. nurodė, kad dėl padarytų sužalojimų jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl suduotų smÅ«gių buvo sužalotas, sulaužyta nosis, padaryti kÅ«ne ir veide nubrozdinimai ir kraujosruvos, reikėjo operuoti nosį, ko pasekoje, kentė skausmÄ , 2 mėnesius gydėsi, 2 savaites negalėjo iÅ¡eiti į laukÄ ir bendrauti su žmonėmis, jautė nepatogumus ir dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ , gėdÄ , vartojo vaistus. Nukentėjusysis praÅ¡o priteisti 133,56 Lt turtinę žalÄ , kuriÄ pagrindė raÅ¡ytiniais įrodymais (1 t., 21-22 b.l.). Teismas pažymi, jog 65,00 Lt iÅ¡laidos, kurias J. A. sumokėjo už specialisto paslaugas, yra proceso iÅ¡laidos, todėl ši suma minusuotina iÅ¡ turtinės žalos sumos, laikant, jog nukentėjusiam padaryta 68,56 Lt dydžio turtinė žala. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytÄ , į susiformavusiÄ teismų praktikÄ , bei į tai, kad turtinę

ir neturtinę žalÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â J. A. kaltinamasis V. B. padarė tyčiniais nusikalstamais veiksmais; V. B. niekur nedirba ir turi sveikatos problemų (1 t.,

194-196 b.l., 2 t., 60 b.l.), bei į tai, kad J. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, duomenų, jog po sužalojimo liko pasekmės jo sveikatai nukentėjusysis nepateikė, J. A. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo V. B. 68,56 Lt turtinės žalos atlyginimo, o civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo V. B. 1500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

1800,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( 2 tomas, 37-39 b. l.) (BPK 106 str. 2 d.), 65,00 Lt išlaidos, kurias J. A. sumokėjo už specialisto paslaugas (1 tomas, 21 b. l.), pripažintinos proceso išlaidomis (BPK 103 str.) ir taip pat priteistinos iš kaltinamojo (BPK 104 str. 2 d.).

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1495,66 Lt civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo V.

B., kadangi jo veiksmais, t. y. suduodant smÅ«gius nukentėjusiajam J. A. į veidÄ , nukentėjusiajam buvo padaryti nosies kaulų lūžis, dėl kurio

nukentėjusysis buvo gydomas VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė, UAB „Žemaitijos medea klinika“.

Iš bylos aplinkybių nustatyta, jog prie bylos prijungtas daiktas – medinė lazda – nėra daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Medinė lazda nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 113 str., 115 str. 1 d., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 306 str., 307 str.,

n u s p r e n d ė :

V. B. dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai iÅ¡dirbti 100 (vienÄ Å¡imtÄ ) valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Patenkinti nukentėjusiojo J. A. patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies ir iÅ¡ V. B. priteisti J. A. 68,56 Lt (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus 56 ct) turtinės žalos, 1500,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) neturtinės žalos bei 1865,00 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis litus) proceso iÅ¡laidų.

Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį visiÅ¡kai ir iÅ¡ kaltinamojo V. B. priteisti Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1495,66 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt penkis litus 66 ct).

DaiktÄ â€“ medinę lazdÄ â€“ nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant Å iaulių apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                                         Rasa

Milvydaitė