2019-05-29 Nr. AB-12161-3-61-3-02039-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-639-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02039-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Aladora“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Aladora“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas UAB „Aladora“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. 3R-141 (AG-102/03-2017) (toliau – ir Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimas), kuriuo nuspręsta netenkinti pareiškėjo 2017 m. balandžio 18 d. skundo; 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2017 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. (24.6-31-5)-R-1611 „Dėl mokestinio tyrimo rezultatų“ (toliau – VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI, vietos mokesčių administratorius) 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo Nr. FRO687-1926 (pirmosios instancijos teismo sprendime klaidingai nurodytas numeris) (toliau – Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas) panaikinimo; 3) įpareigoti atsakovą VMI priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo dalį, kuria nuspręsta mokestinio tyrimo metu siūlymo pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus pareiškėjui neteikti bei inicijuoti bendrovės mokestinį patikrinimą. Tuo tarpu VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo skundą, o Komisija 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas Komisijai skundė ne tarpinį procedūrinį veiksmą, o baigtą veiksmą – mokestinį tyrimą, kuris daro įtaką pareiškėjo teisėms bei pareigoms, todėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas yra savarankiškas ginčo dalykas. Mokestinis tyrimas yra visiškai atskira mokesčių administravimo procedūra, todėl atsakovas nepagrįstai ją sieja su nepradėtu mokestiniu patikrinimu ar tokio patikrinimo rezultatu. Skundžiami Klaipėdos AVMI veiksmai ir išvados sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, nes, antraip, visas Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo turinys turėtų būti pripažintas niekiniu.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad mokesčių mokėtojas, manantis, jog mokesčių administratorius (jo pareigūnas) savo veiksmais arba jų neatlikimu pažeidė jo teises ar įstatymų saugomus interesus, turi teisę tų veiksmų atlikėją (ar ne atlikėją) apskųsti, tačiau teismų praktikoje yra formuojama taisyklė, pagal kurią mokesčių mokėtojo teisė apskųsti mokesčių administratoriaus veiksmą arba neveikimą turi būti aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatas, kurios numato, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti tik tokias administracines bylas, kurios daro įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Mokesčių mokėtojo teisė apskųsti mokesčių administratoriaus sprendimus nėra absoliuti, kadangi skundai dėl tokių mokesčių administratoriaus veiksmų, kurie yra procedūriniai ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, yra nenagrinėjami, nes toks nagrinėjimas teisme būtų beprasmis. Mokesčių administratoriaus ginčo pranešimas dėl mokestinio patikrinimo inicijavimo yra tik procedūrinis (tarpinis) dokumentas, kuris nesukėlė jokių mokestinių pasekmių mokesčių mokėtojui. Tai nebuvo administracinis aktas, nes jame nebuvo viešojo administravimo subjekto patvarkymų mokesčių mokėtojo atžvilgiu, jis nenustatė, nepakeitė ir nepanaikino jokių mokesčių mokėtojo teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje. Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas buvo priimtas pareiškėjo mokestinio patikrinimo procedūros metu, kuriame nebuvo nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjui, taip pat nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog jis sukėlė pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes, turėjo įtakos jo teisinei padėčiai, nes net ir skundžiamo rašto panaikinimas neturės įtakos atliekamam pareiškėjo mokestiniam patikrinimui, t. y. nelems patikrinimo rezultatų. Ginčijamas raštas buvo daugiau informacinio pobūdžio, juo VMI pranešė pareiškėjui, kad bus inicijuojamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pastebėjo, kad nors Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu pareiškėjui buvo pasiūlyta atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau, tai yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Skundžiamas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas apie tam tikrus mokesčio administratoriaus atliktus veiksmus.

6. Teismas nurodė, kad pranešime nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Pranešimas taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų. Taigi, pranešimas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu. Įvertinęs Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo turinį teismas nurodė, kad šis pranešimas pareiškėjui nesukėlė ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

7. Teismas pažymėjo, kad ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo nagrinėjimo savo prigimtimi nėra mokestinis ginčas Lietuvos Respublikos mokestinių ginčų įstatymo (toliau – MAĮ) 2 straipsnio 22 punkto prasme, nes pranešimu nėra tvirtinamas patikrinimo aktas, nėra apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat pranešimu nėra atsisakoma grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą). Atsižvelgiant į tai, kad ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo panaikinimo nėra laikytinas mokestiniu ginču, tokio ginčo pagal MAĮ 150 straipsnį VMI nenagrinėja. Todėl VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pagrįstai pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad kadangi tokie VMI veiksmai laikytini teisėtais bei pagrįstais, nebuvo pagrindo naikinti ir Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti bei išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, Teismas netenkino ir pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – įpareigoti atsakovą VMI priimti ir išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pareiškėjas Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo dalį dėl „mokestinio tyrimo metu neteikimo siūlymo pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus bei iniciavimo Bendrovės mokestinio patikrinimo“ apskundė VMI, vadovaudamasis MAĮ 144 straipsniu. Skunde VMI pareiškėjas nurodė argumentus, patvirtinančius Klaipėdos AVMI baigus mokestinį tyrimą padarytos išvados nepagrįstumą. Nors pirmos instancijos teismas nepripažįsta, mokesčių administratoriaus padarytais veiksmais ir išvadomis pareiškėjui sukeliamos teisinės pasekmės, daroma įtaka pareiškėjo teisėms bei įstatymu saugomiems interesams. Jeigu mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti vietinio mokesčių administratoriaus veiksmą ir jis, sukelia pastarajam teisines pasekmes (mokestinio patikrinimo iniciavimas), tai aukštesnis mokesčių administratorius privalo tokį skundą išnagrinėti ir į jį atsakyti, to reikalauja ir VAĮ normos.

9.2. Skundžiamas yra ne tarpinis procedūrinis veiksmas, o baigtas veiksmas – mokestinis tyrimas, kuris nulemia pareiškėjo materialines teises ir pareigas, todėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas, apie atliktą mokestinį tyrimą yra savarankiškas ginčo dalykas, o VMI turi pareigą tokį skundą išnagrinėti.

9.3. Pareiškėjas skundžia mokestinio tyrimo argumentus ir rezultatą dalyje dėl vietinio mokesčių administratoriaus sprendimo inicijuoti pareiškėjo mokestinį patikrinimą, o toks veiksmas pagal savo prasmę visiškai savarankiška mokesčių administravimo procedūra. Ji galėtų būtų pagrįsta tik tuo atveju, jeigu Klaipėdos AVMI mokestinio tyrimo veiksmai ir skelbiamas rezultatas būtų patikrinti MAĮ IX skyriuje (144–160 str.) reglamentuota tvarka.

10. Atsakovas VMI teismui pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:

10.1. Pareiškėjas pateiktą apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti skunde adresuotame Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Atsakovas su pareiškėjo deklaratyviais argumentais nesutinka, atvirkščiai, mano, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylos faktines bei teisines aplinkybes, įvertino byloje pateiktus įrodymus, bei priėmė motyvuotą ir teisiškai pagrįstą sprendimą.

10.2. VMI sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo pastebėjimais, jog VMI pranešimas yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių, jame nėra suformuluota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai subjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad VMI pranešimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų, todėl VMI pranešimas negali būti laikomas individualiu ar norminiu teisės aktu.

10.3. Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešime nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis sukelia pareiškėjui kokias nors teisines pasekmes, turi įtakos jo teisinei padėčiai. Net ir skundžiamo rašto panaikinimas neturėtų įtakos atliekamam pareiškėjo mokestiniam patikrinimui, t. y. nelemtų patikrinimo rezultatų.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nes teismas tinkamai įvertino visus surinktus įrodymus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 12. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo, taip pat dėl Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas dėl VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimo buvo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo bei prašymo įpareigoti VMI priimti ir išnagrinėti pareiškėjo skundą.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad:

(1) Klaipėdos AVMI, atlikusi pareiškėjo mokestinį tyrimą, 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu informavo pareiškėją apie tyrimo metu nustatytus trūkumus ir/ar prieštaravimus ir pasiūlė per 30 dienų patikslinti Metines pelno mokesčio deklaracijas (forma PLN204) už 2014 m. ir 2015 m. Taip pat vietos mokesčių administratorius pareiškėją informavo apie tai, jog mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo parduodamoms transporto priemonėms apskaitomas mažas antkainis (2014 m. 9,92 proc., 2015 m. 6,55 proc.), nustatytas ženklus neatitikimas su rinkos kainomis (83,38 proc.), žemas įmonės pelningumas (grynasis pelningumas 2014 m. 1,26 proc., šalies 1,5 proc., bendrasis pelningumas 2014 m. 11,44 proc., šalies – 17 proc.), 2011–2015 m. laikotarpiu apskaitytos pajamos 3 907 679,26 Eur, sumokėtas pelno mokestis tik 7 137,97 Eur, kas nepaaiškinama ekonomine logika, nes parduodamos transporto priemonės neturi reikšmingų defektų (iš 243 2014 m. sausio 1 d. –2016 m. liepos 31 d. laikotarpiu parduotų transporto priemonių 163 ne vėliau kaip kitą dieną po pardavimo galėjo dalyvauti eisme, t. y. buvo draustos), yra požymių, kad reali transporto priemonių pardavimo kaina ženkliai neatitinka pardavimo dokumentuose nurodytos kainos ir tokiu būdu slepiamos pajamos siekiant sumažinti pelno mokestį ir pridėtinės vertės mokestį, todėl, remiantis VMI viršininko 2004 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. VA-108 patvirtintų Mokestinio tyrimo atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11.5 punktu, bus inicijuojamas pareiškėjo mokestinis patikrinimas;

(2) pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo dalimi, kuria jis informuotas apie jo atžvilgiu inicijuojamą mokestinį patikrinimą Taisyklių 11.5 punkto pagrindu, 2017 m. vasario 18 d. skundu kreipėsi į VMI. VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo 2017 m. vasario 18 d. skundą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui, iš esmės konstatavusi, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas skundžiama apimtimi negali būti savarankišku ginčo dalyku, nes realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia;

(3) pareiškėjas, nesutikdamas su VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimu pateikė skundą Komisijai, kuri 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas dėl Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo panaikinimo nėra mokestinis ginčas, Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytų būtinųjų individualaus administracinio akto turinio bendrųjų reikalavimų ir nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, neturi įtakos jo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, konstatavo, kad VMI ir Komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir teigia, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu pareiškėjui sukeliamos teisinės pasekmės, todėl, vadovaudamasis MAĮ 144 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas turi teisę apskųsti vietinio mokesčių administratoriaus veiksmus, o centrinis mokesčių administratorius turi pareigą tokį skundą išnagrinėti.

15. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

16. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo dalimi, kuria pareiškėjas informuotas apie tai, jog mokestinio tyrimo metu, be kita ko, nustatytos aplinkybės, kurios, vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, turi mokesčių vengimo požymių, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos, dėl kurių mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas (Taisyklių 11, 11.5 p.). Pareiškėjas mano, kad ši Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimo dalis pažeidžia jo teises, sukelia jam teisines pasekmes, todėl centrinis mokesčių administratorius nepagrįstai 2017 m. kovo 16 d. sprendimu atsisakė priimti dėl to pateiktą pareiškėjo skundą, o Komisija 2017 m. gegužės 18 d. sprendimu nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl VMI 2017 m. kovo 16 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

17. Atsakydama į apeliacinio skundo teiginius, susijusius su MAĮ 144 straipsnio taikymu, ir pritardama pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija, pažymi, kad MAĮ 144 straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į ABTĮ 5 straipsnio ir 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Šio straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, jog MAĮ 144 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis (2011 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-145/2011), o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis (2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-442-533/2010).

18. Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas pareiškėjui pateiktas atlikus pareiškėjo mokestinį tyrimą. Mokestinis tyrimas – mokesčių administratoriaus atliekama mokesčių mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti pateiktų mokesčių deklaracijų, muitinės deklaracijų, dokumentų bei kitos apie mokesčių mokėtoją turimos informacijos analizę, mokesčių mokėtojų vizitavimą, jų veiklos kontrolę, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (MAĮ 2 str. 24 d.). Detali mokestinio tyrimo atlikimo tvarka ir pranešimas mokesčių mokėtojui apie nustatytus trūkumus ir (ar) prieštaravimus reglamentuojami Taisyklėse (MAĮ 135 str. 2 d., 136 str. 4 d.). Taisyklių 6 punkte (VMI viršininko 2006 m. sausio 24 d. įsakymo Nr. VA-5 redakcija) nustatyta, kad mokėtojo mokestinio tyrimo tikslas – trūkumų ir/ar prieštaravimų nustatymas, siekiant juos pašalinti, mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo (įskaitymo) kontrolės užtikrinimas, mokesčių įstatymų pažeidimų rizikos identifikavimas ir mokesčių įstatymų pažeidimų prevencija; taigi mokestiniu tyrimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Pagal Taisyklių 11 punkte (VMI viršininko 2009 m. birželio 3 d. įsakymo Nr. VA-42 redakcija) ir 11.5 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą mokestinio tyrimo metu siūlymas pašalinti nustatytus trūkumus ir prieštaravimus mokėtojui neteikiamas ir per objektyviai įmanomą laikotarpį, atsižvelgiant į taikomus atrankos patikrinimams prioritetus, turi būti pradedamas mokestinis patikrinimas, kai identifikuojami mokesčių vengimo požymiai, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos.

19. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimu pareiškėją informavo apie tai, kad mokestinio tyrimo metu, be kita ko, nustačius aplinkybes, kurios, vietos mokesčių administratoriaus vertinimu, turi mokesčių vengimo požymių, kai mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaryti siekiant mokestinės naudos, vadovaujantis Taisyklių 11, 11.5 punktais bus inicijuotas mokestinis patikrinimas. Taigi nagrinėjamu atveju Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas skundžiama apimtimi pareiškėjui (mokesčių mokėtojui) teisinių pasekmių nesukelia. Skundžiamas vietos mokesčių administratoriaus pranešimas yra procedūrinis dokumentas, nelemiantis pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) materialinių teisių ir (ar) pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Teisines pasekmes pareiškėjui kaip mokesčių mokėtojui galėtų suteikti atlikus mokestinį patikrinimą priimtas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, jei tokio mokestinio patikrinimo metu būtų nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.).

20. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Klaipėdos AVMI 2016 m. lapkričio 29 d. pranešimas ginčijama apimtimi negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Kadangi Klaipėdos AVMI 2016 lapkričio 29 pranešimo panaikinimas nelaikytinas mokestiniu ginču, tokio ginčo nagrinėjimas nėra priskirtinas centriniam mokesčių administratoriui. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad VMI 2017 m. kovo 26 d. sprendimu pagrįstai pareiškėjo skundą dėl minėto pranešimo dalies panaikinimo atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjui, taip pat pagristai atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti Komisijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą.

21. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Nagrinėjamu atveju galutinis procesinis sprendimas byloje priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo UAB „Aladora“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą teismo 2017 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė