2020-12-09 Nr. AB-23223-3-61-3-03156-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-800-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03156-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundą atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. P., O. K. ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl veiksmų atlikimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.3. ir 4.5. punktuose nuo 2002 m. kovo 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 18 d. suformuotus įrašus apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. 333/3201, 270/3201 dalis, kurios nuosavybės teise įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, 1993 m. liepos 12 d. Valdybos potvarkio Nr. 865-v pagrindu. Pripažinus Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.3. ir 4.5. punktuose nuo 2002 m. kovo 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 18 d. įrašų / duomenų neteisingumą, naikintini ir registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. birželio 7 d. bei nuo 2011 m. birželio 7 d. suformuoti 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.1., 4.4. punktuose išvestiniai įrašai apie 63/3201 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. nuosavybės teisių įregistravimą J. P. ir O. K. vardu, bei naikintini 7 dalyje „Juridiniai faktai“ 7.1., 7.3., 7.5. punktuose įregistruoti juridiniai faktai.

Kadangi pareiškėjų paduotas skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartimi nustatė jiems terminą iki 2020 m. spalio 15 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. nurodyti su kokiais viešojo administravimo subjekto teisės aktais (sprendimais) jie nesutinka, prašydami juos panaikinti (visą ar iš dalies) ir / ar įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, taip pat nurodyti konkrečias aplinkybes, kuriomis jie grindžia savo reikalavimą, pridėti skundžiamus, aktus, nuomonę dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėjai 2020 m. spalio 15 d. pateikė skundo patikslinimą, kuriame prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.3. ir 4.5. punktuose nuo 2002 m. kovo 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 18 d. suformuotus įrašus apie žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. 333/3201, 270/3201 dalis, kurios nuosavybės teise įregistruotos Lietuvos Respublikos vardu, 1993 m. liepos 12 d. Valdybos potvarkio Nr. 865-v pagrindu. Pripažinus Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.3. ir 4.5. punktuose nuo 2002 m. kovo 27 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d. bei nuo 2009 m. gruodžio 18 d. įrašų / duomenų neteisingumą, naikintini ir registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2009 m. gruodžio 18 d. iki 2011 m. birželio 7 d. bei nuo 2011 m. birželio 7 d. suformuoti 4 dalyje „Nuosavybė“ 4.1., 4.4. punktuose išvestiniai įrašai apie 63/3201 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1. nuosavybės teisių įregistravimą J. P. ir O. K. vardu, bei naikintini 7 dalyje „Juridiniai faktai“ 7.1., 7.3., 7.5. punktuose įregistruoti juridiniai faktai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu, grąžino skundą su priedais pareiškėjams bei jiems išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu.

Teismas nurodė, kad iš patikslinto skundo matyti, jog pareiškėjai pašalino ne visus skundo trūkumus. Nors pareiškėjai buvo įpareigoti aiškiai suformuluoti skundo dalyką – nurodyti su kokiais viešojo administravimo subjekto teisės aktais (sprendimais) jie nesutinka, prašant juos panaikinti (visus ar iš dalies) ir / ar įpareigoti juos priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą, tačiau savo reikalavimų jie nepatikslino, nenurodė jokio konkretaus skundžiamo akto (sprendimo), ir nurodė tapačius reikalavimus kaip ir pirminiame skunde.

Teismas pažymėjo, kad neatlieka viešojo administravimo veiksmų, kuriuos skundu prašo atlikti pareiškėjai. Teismas rėmėsi ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais ir pažymėjo, kad skundo dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, todėl, nesant pašalintam esminiam skundo trūkumui, toks skundas teisme negali būti priimtas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai per nustatytą terminą skundo trūkumų nepašalino, todėl jų skundą laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjams.

Teismas taip pat aptarė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje, 26 straipsnio 1 dalyje, 28 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintas nuostatas, pažymėjo, kad išankstinė bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarka nekilnojamojo turto registro tvarkytojo veiksmų byloms yra įtvirtinta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnyje.

III. Pareiškėjai B. Š. ir V. S. atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą ir perduoti jį nagrinėti kitam Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjui.

Pareiškėjai pabrėžia, kad teisės aktai nenumato galimybės VĮ Registrų centrui panaikinti Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke išviešintus sprendimus apie daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą įregistravimą ir įrašų suformavimą, nes neteisėtus sprendimus (individualius administracinius aktus), priimtus trečiųjų asmenų naudai, gali panaikinti tik teismas (ABTĮ 17 str. 1 d., 46 str. 1, 2 d., 88 str. 2 d.). Pareiškėjai daro išvadą, kad patikslintame skunde neprašo teismo atlikti veiksmus, kuriuos pagal įstatymą privalo atlikti atsakovas, todėl negali būti taikomas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis.

Pareiškėjų manymu, VĮ Registrų centro teritorinio registratoriaus ginčo sprendimus apie 2002 m. kovo 27 d., 2009 m. gruodžio 18 d. ir 2011 m. birželio 7 d. Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų suformavimą ir įregistravimą gali panaikinti tik teismas, dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, kurių naudai atsakovas priėmė ginčo sprendimus (ABTĮ 46 str. 1, 2 d.). Pareiškėjai nurodo, kad, priimdamas 2002 m. kovo 27 d., 2009 m. gruodžio 18 d. ir kitus su jais susijusius ginčo sprendimus, VĮ Registrų centras veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis ir iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais.

Pareiškėjai, kaip buvusio žemės sklypo savininko įpėdiniai, patikslintame skunde nurodė savo pažeistas teises į žemės sklypą dėl netinkamo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjai pažymi, kad savo procesines teises į teisminę gynybą gali tinkamai įgyvendinti tik tada, kai iš VĮ Registrų centro teismas išreikalaus ir prijungs prie bylos visus VĮ Registrų centre esamus rašytinius dokumentus, susijusius su Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų ir jų turinio suformavimo pagrindimu.

Tik nuosavybės teisės įgijimo į žemės sklypą pagrindžiančių dokumentų ištyrimas arba dokumentų stokos fakto konstatavimas bei kompleksinis Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) įrašų ir kitų dokumentų įvertinimas gali užtikrinti objektyvaus ir teisingo sprendimo priėmimą dėl įrašų teisėtumo apie daiktinių teisių įregistravimą ne savininko įpėdinių vardu. Pareiškėjai paaiškina skundą pateikę Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal atsakovo buveinės adresą (ABTĮ 31 str. 1 d.), taip pat atkreipia dėmesį, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. nebeliko VĮ Registrų centro Kauno filialo.

Pareiškėjai pabrėžia, kad teismo nutartis apsunkina jiems galimybę įgyvendinti savo procesines teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis, kuria pareiškėjų B. Š. ir V. S. skundas laikytas nepaduotu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, jog skunde turi būti nurodytas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 24, 25 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Papildomai akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006, 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-849-968/2018). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012, 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-545-629/2018). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Taigi suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011, 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1199-662/2015, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-617-415/2019).

Įvertinus pareiškėjų teismui pateikto skundo ir patikslinto skundo turinį, yra akivaizdu, kad jie neatitinka pagrindinių skundui keliamų reikalavimų: skunduose nėra tinkamai suformuluotas reikalavimas atsakovo VĮ „Registrų centras“ atžvilgiu, pagal kurį teismas, išnagrinėjęs skundą, galėtų priimti vieną iš sprendimo rūšių, nurodytų ABTĮ 88 straipsnyje. Nors pareiškėjai skunduose mini VĮ „Registrų centras“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. atsakymą ir prideda jį prie skundo, nurodo, kad toks atsakymas sudaro prielaidas abejoti nekilnojamojo turto registro įrašų turinio suformavimo teisingumu, tvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos vardu nuosavybės teises įregistravo nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, o ir kiti Registro Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punkte suformuoti įrašai apie užstatytą teritoriją nėra teisingi, tačiau patikslintame skunde suformulavo tapačius reikalavimus, išdėstytus jų pirminiame skunde, kurio priėmimo klausimą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 1 d. nutartyje nurodė tokių reikalavimų ydingumą. Kaip minėta, pareiškėjai patikslintame skunde nesuformulavo jokių reikalavimų atsakovo atžvilgiu, pagal kuriuos teismas, išnagrinėjęs skundą, galėtų priimti vieną iš sprendimo rūšių, nurodytų ABTĮ 88 straipsnyje. Pažymėtina, kad teismo nustatyti skundo trūkumai yra esminiai ir neabejotinai sudarė kliūtis pareiškėjų skundą priimti nagrinėti.

Taigi pareiškėjams pagrįstai buvo siūloma pašalinti skundo trūkumus, kurie trukdė teismui pradėti nagrinėti administracinę bylą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties, teismas pakankamai aiškiai ir detaliai nurodė pareiškėjams, kokie yra jų skundo trūkumai ir kaip juos reikia pašalinti. Nors pareiškėjai ir reagavo į pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartį, kurioje jiems buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, tačiau teismo nurodytų visų skundo trūkumų patikslintame skunde pareiškėjai nepašalino. Per nustatytą terminą pareiškėjams teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų nepašalinus, 2020 m. spalio 22 d. nutartimi jų skundas pagrįstai buvo laikomas nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad formalaus pobūdžio reikalavimai asmenų procesiniams dokumentams, kurie teikiami teismui, nėra savitiksliai, jie yra skirti efektyviam bylos nagrinėjimui užtikrinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę kreiptis į teismą bei kitas jam ABTĮ suteikiamas teises procese, bet kartu turi ir pozityvias pareigas elgtis atsakingai, savo procesines teises įgyvendinti sąžiningai, bendradarbiauti procese ir vykdyti teismo reikalavimus pateikti teismui tinkamus, ABTĮ įtvirtintas nuostatas atitinkančius procesinius dokumentus.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ nuostatas, nustatydamas pareiškėjų skundo trūkumus, pareiškėjams sudarė galimybę pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise per nustatytą laiką pašalinti skundo trūkumus. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią, remiantis pareiškėjų atskirajame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nutartis skundą laikyti nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjams, pašalinus skundo trūkumus, ABTĮ nustatyta tvarka pakartotinai kreiptis į teismą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų B. Š. ir V. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė