2025-09-02 Nr. CB-5000-2-06-3-01159-2025-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3090

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01159-2025-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 22 d. paduotu pareiškėjo M. B. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjas M. B. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolės V. D. patvarkymo panaikinimo.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias teismo priteisto išlaikymo indeksavimą (CK 3.208 straipsnį, Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo nuostatas). Apraše aiškiai nustatyta, kad prievolė indeksuoti periodines išmokas kyla ne nuo ieškinio dėl išlaikymo priteisimo pateikimo teismui momento, o siejama su teismo sprendimo įsiteisėjimo momentu. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad tais atvejais, kai teismo sprendime tiesiogiai įtvirtinama konkreti data, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, pastaroji data ir turi būti laikoma atskaitos tašku, taigi pareiškėjui įstatymo pagrindu atsirado pareiga indeksuoti išlaikymo sumą nuo teismo daliniame sprendime nurodytos išlaikymo priteisimo dienos (teisės į išlaikymą atsiradimo momento) (2018 m. balandžio 18 d.), o ne nuo teismo dalinio sprendimo įsiteisėjimo dienos (2020 m. spalio 8 d.). Nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas turi prievolę indeksuoti mokamas teismo priteisto išlaikymo sumas, ginčas kilęs dėl indeksacijos taikymo pradžios momento. Pareiškėjui prievolė vykdyti teismo sprendimą (mokėti teismo sprendime nustatytą išlaikymą) atsidaro 2020 m. spalio 8 d. Todėl pagal Aprašo 7 punktą ir esant Aprašo 4 punkto sąlygoms, teismo paskirtos periodinės išmokos turėjo būti indeksuojamos nuo 2022 m. vasario 1 d., dėl to skundas dėl antstolio veiksmų turėjo būti patenkintas.

2. Teismai nepagrįstai rėmėsi Šiaulių apygardos teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-393-856/2019 ir Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1082-112/2015 pateiktu ginčo teisės normų aiškinimu. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

3. Teismų procesiniai sprendimai neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų – pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje iš esmės nėra jokių motyvų dėl apeliacinio skundo argumentų. Šis pažeidimas pripažintinas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė

Donatas Šernas

Irmantas Šulcas