Legislator Case Law & Legislation
2016-04-12 Nr. AB-7990-3-62-3-01777-2014-3 AI generated

2016-04-12 Nr. AB-7990-3-62-3-01777-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2016-04-12 Nr. AB-7990-3-62-3-01777-2014-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė dėl visų esminių drausminei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas neginčijo tos aplinkybės, jog tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu inicijavęs subjektas – atsakovo Kauno apskrities VPK viršininkas A. K., turėjo teisę ir / ar pareigą inicijuoti tokį tarnybinį patikrinimą. Tačiau pareiškėjas kėlė klausimą dėl tarnybinį patikrinimą turinčio teisę atlikti subjekto. Pareiškėjo manymu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 punkto norma aiškiai įtvirtina nuostatą, jog tarnybinis patikrinimas turėtų būti pavestas atlikti tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam šio padalinio pareigūnui. Pareiškėjo atveju tarnybinį patikrinimą atliko ne atsakovo darbuotojų tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio – Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų tarnybos, vadovas ar kitas šios tarnybos pareigūnas, bet tiesiogiai 2014 m. sausio 28 d. tarnybinį pranešimą surašiusiam pareigūnui, t. y. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui D. Č., pavaldus darbuotojas – Kauno apskrities VPK Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas L. G.. Reikalavimo, pagal kurį tarnybinius patikrinimus turi atlikti ne kas kitas, o tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovas ar kitas pareigūnas, tikslas - maksimalus objektyvumas ir nešališkumas. Tik jokio suinteresuotumo neturintis asmuo gali surinkti visus reikiamus aktualias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atlikti visapusišką tarnybinei išvadai pateikti reikiamų aplinkybių analizę bei vertinimą.

Legislator headnote

AI generated

2016-04-12 Nr. AB-7990-3-62-3-01777-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-10), prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) viršininko 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 20-TE-1092 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui R. S.“.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-363-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01777-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5-10), prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno apskrities VPK) viršininko 2014 m. spalio 30 d. įsakymą Nr. 20-TE-1092 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajam inspektoriui R. S.“.

Paaiškino, kad ginčijamu 2014 m. spalio 30 d. Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-1092 jam skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15.4 ir 16.5 punktų reikalavimų pažeidimus. Ginčijamas įsakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Tarnybinė nuobauda paskirta vadovaujantis 2014 m. vasario 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-37 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-IS-37), kadangi pareiškėjas be teisinio pagrindo, M.

V. žodiniu prašymu POLIS ATPEĮR 2014 m. sausio 9 d. 12.07 val. tikrino pagal M. V. asmens kodą jo padaryto teisės pažeidimo duomenis ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą, taip pat 2014 m. sausio 9 d. 12.09 val. tikrino duomenis pagal ROIK ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą. Pareiškėjo nuomone, susidariusioje situacijoje jis tinkamai vykdė jam pareigybės aprašyme pavestas funkcijas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 6 punkte nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama vadovui, turinčiam teisę skirti tarnybinę nuobaudą, ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam pareigūnui atlikti tarnybinį patikrinimą.

Šiuo atveju tarnybinį patikrinimą atliko ne atsakovo darbuotojų tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio – Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų tarnybos, vadovas ar kitas šios tarnybos pareigūnas, bet tiesiogiai Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui pavaldus darbuotojas – Kauno apskrities VPK Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas. Dėl šios priežasties tarnybinis patikrinimas galimai buvo atliktas šališkai, neužtikrinant maksimalaus objektyvumo. Taip pat šališkai parengta ir charakteristika, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas daug dėmesio kvalifikacijos kėlimui neskiria, nerodo didelės iniciatyvos domėtis naujai priimtais teisės aktais, kad pastaruoju metu, tirdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, duomenis į Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registrą suvesdavo nepakankamai tiksliai, ne visuomet pasižymi tinkama iniciatyva vykdant administracinių bylų teiseną.

Be to, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nenustatyti visi teisės pažeidimo elementai: objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo pareigybės aprašymo 8 punkte išdėstytos jo funkcijos, tarp kurių nurodoma, jog jis rengia atsakymus pagal įstaigų, organizacijų ir piliečių paklausimus, pagal savo kompetenciją teikia informaciją piliečiams, tiesioginėms funkcijoms užtikrinti naudoja duomenų registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis, vykdo duomenų paiešką, atspausdina registrų ir Šengeno informacinės sistemos duomenis.

Pažymėjo, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyboje atskiro informaciją piliečiams teikiančio asmens ar tarnybos nėra, todėl tais atvejais, kai asmuo užeina į pareiškėjo kabinetą ir pareiškia žodinį prašymą dėl su juo susijusios informacijos suteikimo, tokią informaciją pareiškėjas asmeniui suteikia. Šiuo atveju, patikslinęs duomenis ATPEĮR programoje, M. V. suteikė jo prašomą informaciją. Informaciją suteikė žodžiu, nes prašymas taip pat buvo žodinis, nereikalaujantis atskiros registracijos bei atskiros atsakymo rengimo raštu procedūros.

Todėl manė, kad ATPEĮR programoje fiksuotus duomenis tvarkė teisėtai, nepažeisdamas Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.5 punktų reikalavimų.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 42-44) prašė jį atmesti.

Nurodė, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jo nėra jokio pagrindo. Atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas be teisinio pagrindo, M. V. žodiniu prašymu POLIS ATPEĮR 2014 m. sausio 9 d. 12.07 val. tikrino pagal M. V. asmens kodą jo padaryto teisės pažeidimo duomenis ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą, taip pat 2014 m. sausio 9 d. 12.09 val. tikrino duomenis pagal ROIK ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą. Tuo savo veiksmais pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 punkto, kuriame numatyta, kad registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, pavedimo, medžiagos, prašymo, skundo, bylos numerį ir datą, bei 16.5 punkto, kuriame nurodyta, jog registrų naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis, reikalavimus. Pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė tyčia. Šiuo atveju, M. V. padaryto teisės pažeidimo duomenų tikrinimas nebuvo susijęs su pareiškėjo atliekamu darbu. Atsižvelgus į pareiškėjo tarnybą charakterizuojančią medžiagą bei tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, jam pagrįstai ir teisėtai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 24 d. sprendimu (b. l. 111-115) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad ginčijamame įsakyme (b. l. 12) ir Kauno apskrities VPK 2014 m. vasario 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-37 (b. l. 25-27, 45-47) nurodoma, jog tarnybinė nuobauda pareiškėjui R. S. skiriama už Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 5-V-775 patvirtintų Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 15.4 ir 16.5 punktų reikalavimų pažeidimus.

Iš 2014 m. vasario 27 d. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-37 (b. l. 25-27, 45-47) matyti, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad jis be teisinio pagrindo, M. V. žodiniu prašymu POLIS ATPEĮR 2014 m. sausio 9 d. 12.07 val. tikrino pagal M. V. asmens kodą jo padaryto teisės pažeidimo duomenis ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą: „Administracinis tyrimas, GM“, taip pat 2014 m. sausio 9 d. 12.09 val. tikrino duomenis pagal ROIK ir nurodė netinkamą duomenų paieškos pagrindą: „Administracinis tyrimas, GM“. Minėtų duomenų peržiūros faktą patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 18, 22, 66-67), liudytojo D. Č. parodymai, šios aplinkybės iš esmės neneigia ir pats pareiškėjas (b. l. 18, 22, 66-67). Pareiškėjui suteikta teisė pagal jo pareigybės aprašymą naudotis Policijos programiniu paketu (POLIS), tarp jų ir Administracinės teisės pažeidimų ir eismo įvykių registru (ATPEĮR) bei Registro objektų identifikaciniu kodu (ROIK) (b. l. 15-17, 61-63).

Įvertinęs pareiškėjo veiksmų minėtą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, vykdydamas darbines funkcijas ir turėdamas teisę dirbti su informacinės sistemos ATPEĮR ir ROIK duomenimis, privalėjo vykdyti minėtų specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių minėtų informacinių sistemų duomenų tvarkymo veiksmus, reikalavimus. Registro vartotojas, esant būtinumui, privalo įrodyti, dėl kokių priežasčių jis duomenis įrašė, keitė, peržiūrėjo, spausdino, ištrynė ar atliko kitus tvarkymo veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnams yra ne tik suteikta teisė atliekant tarnybines funkcijas naudoti registro duomenis, bet ir pareiga pagrįsti (įrodyti), dėl kokių priežasčių jis duomenis peržiūrėjo (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-418/2014). Minėtos taisyklių nuostatos suponuoja išvadą, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui tenka įrodinėjimo našta siekiant pagrįsti duomenų peržiūros teisėtumą, toks pagrindimas yra jo tarnybinių pareigų neatsiejama dalis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, yra nurodęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimu subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas (2011 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011). Kita vertus, toks įrodinėjimo naštos perkėlimas darbdaviui negali būti aiškinamas kaip absoliučiai eliminuojantis tarnautojo pareigą teikti argumentus bei įrodymus, kurie galėtų paneigti tiek patį pažeidimą, dėl to kilusias pasekmes, tiek asmens kaltę, bei argumentus, pagrindžiančius jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir švelnesnės nuobaudos taikymą.

Nagrinėjamu atveju pažymėta, jog duomenų peržiūra be pagrindo tuo pačiu reiškia ir nustatytos duomenų peržiūrėjimo tvarkos pažeidimą, t. y. registrų naudotojas turi tiksliai ir išsamiai nurodyti duomenų tikrinimo tikslą ir pagrindą, bei tai, kad registrų naudotojui griežtai draudžiama be teisėto pagrindo tvarkyti registrų duomenis. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad dėl darbo ir darbo laiko specifikos, pateikiamos informacijos gausos jis M. V. suteikė žodinę informaciją, kadangi tokia informacija jis disponavo ir pastarojo prašymas buvo žodinis ir nereikalaujantis atskiros registracijos bei atskiro atsakymo rengimo raštu procedūros, nepripažintina turinčia reikšmės jo tarnybinės atsakomybės taikymui, nes nešalina pareigos pagrįsti paieškos veiksmus bei tvarkyti registro duomenis tik teisėtu pagrindu. Be to, asmenų prašymų, skundų pateikimo, priėmimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Kauno apskrities VPK viršininko 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 20-V-852 patvirtintos Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės (b. l. 93-106), pagal kurių 9 punktą asmenys, norintys pateikti prašymus ir skundus, priimami šiuo atveju Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriuje arba šio skyriaus raštinėje. Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 3-iame skyriuje reglamentuojama skundų ir prašymų priėmimo ir nagrinėjimo tvarka, kurios pareiškėjas nesilaikė ir pagal M. V. žodinį prašymą, jam padiktavus savo vardą, pavardę ir asmens kodą, du kartus tikrino pastarojo duomenis pagal asmens kodą ir pagal ROIK numerį POLIS ATPEĮR, tuo savo veiksmais pareiškėjas akivaizdžiai pažeidė Taisyklių 15.4 ir 16.5 punktų reikalavimus.

Nenustatyta, kad skiriant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų nesilaikyta Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustatytų reikalavimų. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai ir nešališkai ištirtos tarnybinio nusižengimo aplinkybės, atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, pareiškėjo kaltė, tarnybinis nusižengimas buvo tinkamai kvalifikuotas. Byloje nėra jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai ir neobjektyviai. Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo medžiagos, Kauno apskrities VPK viršininkas A. K. 2014 m. sausio 28 d. gavo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Č. tarnybinį pranešimą apie R. S. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą (b. l. 50). 2014 m. sausio 28 d. ant šio tarnybinio pranešimo Kauno apskrities VPK viršininkas užrašė rezoliuciją „D. Č., pr. atlikti tarnybinį patikrinimą, parašas, 2014-01-28“, kurios pagrindu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, todėl Tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimai pažeisti nebuvo.

Pareiškėjas savo skunde nesutinka su savo tiesioginio vadovo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Č. pateikta charakteristika. Tiesioginio vadovo pareigybių aprašyme, patvirtintame Kauno apskrities VPK viršininko 2009 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 20-V-237 (Kauno apskrities VPK viršininko 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. 20-V-181 redakcija) 7.20 punkte yra numatyta, kad jis asmeniškai atsako už pavaldžių pareigūnų teisėtumo pažeidimų kontrolės ir prevencijos priemonių organizavimą ir įgyvendinimą (b. l. 79-81), todėl charakterizuoti savo pavaldinius yra jo teisė ir pareiga. Jokių kitų duomenų, paneigiančių charakteristikoje išdėstytus vertinimus, pareiškėjas teismui nepateikė.

Pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba, iš esmės atitiko padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pareiškėjo kaltės laipsnį. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje nebuvo nurodytos dėl tarnybinio nusižengimo kilusios pasekmės, tačiau nurodytas tarnybinio patikrinimo išvados trūkumas, nelaikytinas esminiu, dėl kurio galėjo būti nepagrįstai ir neteisėtai paskirta nuobauda. Pareiškėjui buvo paskirta Statuto 26 straipsnyje numatyta švelniausia nuobaudos rūšis – pastaba, todėl naikinti nuobaudą nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas R. S. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 118-122), kuriame prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino bylos aplinkybes bei pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė dėl visų esminių drausminei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

2. Nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas neginčijo tos aplinkybės, jog tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu inicijavęs subjektas – atsakovo Kauno apskrities VPK viršininkas A. K., turėjo teisę ir / ar pareigą inicijuoti tokį tarnybinį patikrinimą. Tačiau pareiškėjas kėlė klausimą dėl tarnybinį patikrinimą turinčio teisę atlikti subjekto. Pareiškėjo manymu, Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 6 punkto norma aiškiai įtvirtina nuostatą, jog tarnybinis patikrinimas turėtų būti pavestas atlikti tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam šio padalinio pareigūnui. Pareiškėjo atveju tarnybinį patikrinimą atliko ne atsakovo darbuotojų tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio – Kauno apskrities VPK Vidaus tyrimų tarnybos, vadovas ar kitas šios tarnybos pareigūnas, bet tiesiogiai 2014 m. sausio 28 d. tarnybinį pranešimą surašiusiam pareigūnui, t. y. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui D. Č., pavaldus darbuotojas – Kauno apskrities VPK Tarnybos organizavimo skyriaus vyresnysis specialistas L. G.. Reikalavimo, pagal kurį tarnybinius patikrinimus turi atlikti ne kas kitas, o tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovas ar kitas pareigūnas, tikslas - maksimalus objektyvumas ir nešališkumas. Tik jokio suinteresuotumo neturintis asmuo gali surinkti visus reikiamus aktualias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, atlikti visapusišką tarnybinei išvadai pateikti reikiamų aplinkybių analizę bei vertinimą.

3. Pirmosios instancijos teismas formaliai pritarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai (2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012), kad tarnybinio patikrinimo metu turi būti ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės, nustatyti visi teisės pažeidimo elementai, tačiau, priimdamas sprendimą, visų joje pateiktų nuostatų netaikė.

4. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neaptarė pareiškėjo kaltės formos, nenurodė, kuo ji pasireiškė.

5. Teismas taip pat dėl itin keistų motyvų nutarė nepasisakyti ir dėl kito būtinojo tarnybinio nusižengimo sudėties elemento – pasekmių. Tačiau tai prieštarauja minėtai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai bei Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 daliai, kuri aiškiai ir be jokių išlygų nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pastarosios normos taikymo sritis negali ir neturi būti siaurinama. Visos aplinkybės privalo būti įvertintos, nepaisant to, kad ketinama skirti nuobauda yra tik pastaba. Savo veiksmais 2014 m. sausio 9 d. 12 val. 07 min. bei 12 val. 09 min., kuomet M. V. žodiniu prašymu POLIS ATPEĮR tikrino M. V. padaryto teisės pažeidimo duomenis pagal jo asmens kodą bei ROIK Nr. 07-14-8093940, pareiškėjas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir vien šiuo pagrindu panaikinti Įsakymą, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda – pastaba.

6. Nepaisant to, jog duomenų paieškos pagrindu pareiškėjas nurodė „Administracinis tyrimas, GM“, jis galėjo be jokių abejonių atsakovo Kauno apskrities VPK atstovams nurodyti atliktos paieškos tikslą. Šią aplinkybę pagrindžia tai, kad pirmajame atsakovo 2014 m. vasario 4 d. pranešime dėl tarnybinio nusižengimo buvo nurodyta, jog pareiškėjas 2014 m. sausio 9 d. galimai be jokio pagrindo, neteisėtai prisijungęs prie policijos duomenų bazės, du kartus tikrino piliečio M. V. duomenis pagal asmens kodą ir pagal policijos registruojamų įvykių registro numerį. Gavęs minėtą pranešimą, pareiškėjas informavo atsakovą, jog tikrino M. V., o ne M. V. duomenis. Tik po šios pareiškėjo pastabos atsakovas pateikė pakoreguotą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo.

7. Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas minėjo, jog Naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo taisyklių 3.2. punktu Policijos departamento Policijos informacijos valdybai kartu su Lietuvos policijos mokymo centru buvo pavesta organizuoti policijos įstaigų darbuotojams mokymus dirbti su naudotojų, dirbančių su registrais ir informacinėmis sistemomis, administravimo sistema. Taisyklių 3.3. punktu policijos įstaigų ir padalinių vadovams buvo pavesta peržiūrėti pavaldžių darbuotojų atliekamas funkcijas ir pareigybių aprašymuose nustatyti, su kokiais registrais ir informacinėmis sistemomis jie gali dirbti, kokias funkcijas turi vykdyti. Pažymėtina, kad Taisyklių 3.2. punkte nurodytų mokymų nebuvo. Tą iš dalies patvirtino ir liudytoju apklaustas atsakovo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkas D. Č., kuris negalėjo nurodyti nei mokymus atlikusios institucijos ar asmenų, nei mokymų trukmės. Faktiškai su ATPEĮR bei kitomis sistemomis pareiškėjas ir jo kolegos dirbo padėdami vieni kitiems suprasti jų veikimo principus. Po 2013 m. lapkričio 4 d. policijos informacinės sistemos naudotojo prašymo parengimo ir pateikimo atsakovui pareiškėjas naudojosi jame išvardintais registrais, tačiau niekada nebuvo gavęs jokių pastabų iš tiesioginio savo viršininko dėl netinkamo naudojimosi, netinkamo duomenų įvedimo ir pan. Pareiškėjas turėjo objektyvų pagrindą manyti, kad registrais naudojasi tinkamai.

8. Su Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklėmis atsakovas Kauno apskrities VPK pareiškėjo nebuvo supažindinęs. Pirmą kartą jas pamatė ir glaustai su jų turiniu susipažino tik šios administracinės bylos nagrinėjimo metu (posėdyje). Atsakovas šių taisyklių neminėjo nei Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-37, nei Įsakyme, nei atsiliepime į pareiškėjo skundą. Todėl teismas, konstatuodamas, jog „duomenų peržiūra be pagrindo tuo pačiu reiškia ir nustatytos duomenų peržiūrėjimo tvarkos pažeidimą“, plečiamai aiškino atsakovo suformuotą poziciją.

Taip pat abejotina, ar pats atsakovas visą laiką nuosekliai laikėsi ir laikosi Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklėse įtvirtintų nuostatų. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-37 nurodoma, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, dėl kokių aplinkybių pareiškėjas nevykdė teisės aktų reikalavimų ir nepasiūlė M. V. nustatyta tvarka raštu kreiptis į Kelių policijos valdybos viršininką dėl informacijos iš ATPEĮR suteikimo. Tuo atveju, jei atsakovas būtų vadovavęsis Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 9 punktu, Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-IS-37 būtų nuoroda ne į atsakovo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininką, o į atsakovo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyrių arba šio skyriaus raštinę.

Tvarka, minima Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 9 punkte, faktiškai neįgyvendinta, todėl ji realiai nevykdoma ir įstaigos patalpose nėra jokių nuorodų ar iškabų, pagal kurias asmenys galėtų rasti Eismo įvykių registravimo skyrių ar šio skyriaus raštinę. Be to, atsakovas pareiškėjui nustatė darbo laiką nuo 7:00 val. iki 16:00 val. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad toks laikas nustatytas siekiant užtikrinti, jog per įprastinę pareigūnų ir kitų darbuotojų pietų pertrauką nuo 12:00 val. iki 13:00 val. pareiškėjas būtų įstaigos patalpose bei užtikrintų, jog įstaigoje apsilankantys asmenys gautų reikiamą informaciją.

Pažymėtina, jog Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklės yra žemesnės galios teisės aktas nei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas bei Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų įstatymas, kurie įtvirtina pareiškėjo, kaip pareigūno, pareigą, nurodytą jo pareigybės aprašyme, esant žodiniam asmens prašymui pateikti žodinį atsakymą apie šio asmens duomenis, kuriais pareiškėjas disponuoja.

9. Kauno apygardos administracinis teismas ignoravo pareiškėjo skunde išdėstytus motyvus, susijusius su procedūriniais bei materialiniais Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 20-IS-37 ir Įsakymo priėmimo aspektais, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 126-127) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kaip matyti iš tarnybinio patikrinimo medžiagos, Kauno apskrities VPK viršininkas A. K. (įstaigos vadovas) 2014 m. sausio 28 d. gavo Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininko D. Č. tarnybinį pranešimą apie R. S. galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą. 2014 m. sausio 28 d. ant šio tarnybinio pranešimo Kauno apskrities VPK viršininkas (įstaigos vadovas) užrašė rezoliuciją „D. Č., pr. atlikti tarnybinį patikrinimą, parašas, 2014-01-28“ kurios pagrindu buvo pradėta tarnybinio patikrinimo procedūra, kadangi Kauno apskrities VPK viršininkas turi teisę skirti tarnybinę nuobaudą kaip įstaigos vadovas, vadovaudamasis įstaigos nuostatais. Tvarkos aprašo 6 punktas numato, koks subjektas pradeda tarnybinio patikrinimo procedūrą, tačiau kas turi atlikti tarnybinį patikrinimą arba negali atlikti tarnybinio patikrinimo, šis teisės aktas nereglamentuoja, todėl šiuo atveju tarnybinio patikrinimo procedūra nebuvo pažeista.

2. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neobjektyviai, šališkai, tačiau nei jokių argumentų, nei įrodymų dėl to nepateikė.

3. Dėl argumento, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su Kauno apskrities VPK viršininko 2011 m. gruodžio 16 d. įsakymu „Dėl Kauno apskr. VPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 20-V-142 „Dėl asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskr. VPK taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, pažymi, jog šis įsakymas yra skelbiamas Kauno apskrities VPK interneto svetainėje, apie tai yra pažymėta minėto įsakymo paskutiniame 57 punkte, todėl su įsakymu pasirašytinai nereikia supažindinti.

4. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas neįrodė, kad nuobauda jam paskirta nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, remdamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu nustatytomis bylos nagrinėjimo ribomis, kad apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą, daro išvadą, jog pareiškėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, bei ginčo santykių kvalifikavimu ir tik atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus papildo teismo sprendimo motyvus.

Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjo pareikštų pagrindinių skundo reikalavimų ir argumentuotai pagrindė priimtą sprendimą, todėl keisti jo nėra pagrindo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti inter alia tarnybinėms nuobaudoms skirti yra tarnybinis nusižengimas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalį, tarnybinis nusižengimas apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta pagal Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse numatytą procedūrą nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. pvz., 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. pvz., 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008, p. 240-260; taip pat žr. 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje A4-678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė informacinės sistemos naudojimo tvarką ir rinko asmens duomenis be teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu vertinimu ir kitaip vertinti teismo išvadų neturi pagrindo. Padarytas nusižengimas yra formalus ir pasekmės šio tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nėra privalomos. Tarnybinio patikrinimo 2014 m. vasario 27 d. išvadoje Nr. 20-IS-37 nurodyta, kad pažeidėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl aplaidumo. Darbuotojo kaltė nesiejama vien su jo tyčiniais veiksmais, dėl to darbuotojo aplaidus neveikimas darbe ar nerūpestingai atliekamos darbo funkcijos taip pat reiškia jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-565/2007). Todėl Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota kaltė – aplaidumas, yra pakankama konstatuoti tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę ir nėra būtinas detalesnis šios kaltės formos detalizavimas.

Procedūrinių pažeidimų, tiriant padarytą nusižengimą, nebuvo padaryta, o apeliacinio skundo argumentai dėl neobjektyvaus tyrimo nėra siejami su pareiškėjo konkrečiomis pažeistomis procesinėmis teisėmis ar jų ribojimu, o tik pateikiama formali versija dėl galimai neobjektyvaus tyrimo. Pareiškėjas nepateikė nustatytų aplinkybių paneigiančių įrodymų, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog jam nuobauda buvo paskirta šališko tyrimo pagrindu.

Remdamasi šiais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei teismų praktiką, suformuotą panašiose bylose. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė