5192de2c-7e99-4379-83bb-e6d20f9d4c9a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-87-422/2010

Procesinio sprendimo kategorija 14.1; Â 74.

 (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 9 d.

Kaunas

Kauno

apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų

Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio ir

Kęstučio Gudyno,

sekretoriaujant Rugilei

Sirgedienei,

dalyvaujant pareiškėjui J. G., jo įgaliotai atstovei K. G.,

atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams

Andželai Galeckienei ir Vladui Vilkauskui, trečiojo suinteresuotojo asmens

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos

ministerijos įgaliotiems atstovams Ritai Navickienei ir Zenonui Galadauskui,

nedalyvaujant tretiesiems

suinteresuotiems asmenims V. Ž., N. K.,

O. B., A. A., trečiųjų

suinteresuotų asmenų VĮ „(duomenys neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys

neskelbtini)“ atstovams,

viešame teismo posėdyje

iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. G. skundÄ

atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai tretiesiems

suinteresuotiems asmenims Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos

inspekcijai prie aplinkos ministerijos, VĮ „(duomenys

neskelbtini)“, IĮ „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. Ž., N. K., O. B., A. A.,

dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, norminio akto ištyrimo ir

n u s t a t ė :

J. G. patikslintu skundu Kauno apygardos administracinio

teismo prašo:

1)

Įpareigoti

Marijampolės miesto savivaldybės administracijos direktorių atlikti jam

pavestas pareigas pagal

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo

priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus

įvykdant 2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr.

TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus

reikalavimus;

2) Ištirti, ar Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo

plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės

tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, Sprendinių (195 psl., 1 tomas

b. 1. 84) nuostata ta apimtimi, kuria

nustatyta, kad „ Intensyviai plėtotinos šios gyvenvietės Nartelis,

Netičkampis, Liucinavas,

Liudvinavas, Patašinė, Pietariai, Puskelniai, Skaisčiūnai, Skardupiai, Trakiškiai

[...]" , t. y. nenurodant

(duomenys neskelbtini),

neprieštarauja Teritorijų planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str., 10 str.,

34 str. 1 d., 11 str. 9 d., Savivaldybės

teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

3)

Ištirti, ar Marijampolės

savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 27 d.

sprendimu Nr. 1-525, Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje nurodytos Statybų plėtros (intensyvios, vidutinio intensyvumo ir ekstensyvios)

zonų ribos ta apimtimi, kuria

nustatyta, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios

statybos plėtros teritorijos

neprieštarauja Teritorijų planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str., 10 str.,

34 str. 1 d., 11 str. 9 d., Savivaldybės

teritorijos bendrojo plano rengimo taisyklių IV skyriui;

4) Ištirti, ar Marijampolės miesto

bendrojo plano koncepcijos rengimo stadijos ir sprendinių konkretizavimo metu brėžiniuose (Marijampolės miesto

teritorijos erdvinė kompozicijos brėžinyje, Marijampolės

miesto teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų brėžinyje, Marijampolės

miesto teritorijų naudojimo

prioritetų ir veiklos apribojimų brėžinyje, miesto įtakos zonų schemoje, miesto

plano struktūros optimizavimo

schemoje, miesto apsaugos zonų schemoje, Marijampolės miesto užstatymo

aukštingumo schemoje, Marijampolės

miesto gyvenamųjų teritorijų schemoje, Marijampolės miesto viešųjų paslaugų plėtros schemoje, Marijampolės miesto pramonės ir

komercinių teritorijų schemoje, Marijampolės miesto želdynai ir viešųjų erdvių sistemos schemoje,

Marijampolės miesto kultūros paveldo objektų apsaugos ir naudojimo schemoje, Marijampolės miesto susisiekimo

tinklo plėtros schemoje, Marijampolės miesto inžinerinės infrastruktūros tinklo plėtros brėžinyje, Marijampolės

miesto buitinės nuotekynė plėtros schemoje, Marijampolės miesto vandentiekio tinklų

plėtros schemoje, Marijampolės miesto šilumos tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto dujotiekio

tinklų plėtros schemoje, Marijampolės miesto elektros tiekimo plėtros schemoje, Marijampolės miesto

teritorijų rezervuojamų visuomenės poreikiams schemoje) pažymėtas sprendinys, ta apimtimi, kuria į

Marijampolės miesto teritorijÄ Ä¯traukta tik (duomenys neskelbtini) k. dalis, o ne visas (duomenys neskelbtini) k., neprieÅ¡tarauja Teritorijų

planavimo 2 str. 1 d. 40 d., 41 d., 3 str.;

Nurodė,

jog pareiškėjas yra žemės ūkio

paskirties žemės sklypo, esančio Marijampolės sav. (duomenys neskelbtini) k., savininkas. Sužinojęs apie

rengiamÄ Marijampolės savivaldybės

bendrÄ jį planÄ , pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Marijampolės savivaldybę, praÅ¡ydamas pakeisti tikslinę žemės naudojimo paskirtį iÅ¡

žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Tais pačiais metais (2007m.) pagal Marijampolės savivaldybės

teritorijos bendrojo plano Bendrosios

erdvinės plėtros koncepcijÄ , teritorija,

kurioje yra jam nuosavybės teise

priklausantis žemės sklypas, buvo priskirta mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos

teritorijai, numatant intensyviÄ

urbanizacijos ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtrÄ , tai įtvirtinta Bendrojo plano koncepcijos Teritorijos funkcinių

prioritetų brėžinyje, tačiau 2008 metų

vasarÄ duomenys apie ginčo teritorijos plėtrÄ buvo pakeisti, nurodant Marijampolės

savivaldybės teritorijos Sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje, kad pareiškėjui

priklausantis žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros zonoje.  Nurodė,

jog  tikėjosi, kad planavimo

organizatorius klaidÄ iÅ¡taisys ir bendrÄ jį planÄ Marijampolės savivaldybės

taryba patvirtins be klaidų, tačiau paskelbus Marijampolės miesto savivaldybės

tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimÄ Nr. 1-525, paaiÅ¡kėjo, kad Marijampolės

savivaldybės taryba, neatsižvelgdama į Valstybinės teritorijų planavimo

priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos privalomus nurodymus (2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento

patikrinimo aktÄ Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), patvirtino Marijampolės savivaldybės

teritorijos plano sprendinius, neištaisiusi klaidų. Atsakovas atsisako

vykdyti teritorijų planavimo institucijos privalomus nurodymus ir gera valia

koreguoti bendrojo plano sprendinius, todėl šiuo skundu siekiama, kad teismas apgintų pažeistas jo teises bendrojo

planavimo procese, t. y. įpareigotų Marijampolės savivaldybės

administracijÄ Ä¯gyvendinti Valstybinės teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos privalomus nurodymus

(2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr.

TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24 Nr. SD-9-2760), o tuo pačiu šioje individualioje administracinėje byloje ištirtų

norminio administracinio akto teisėtumÄ . Skundžiami veiksmai, t. y. nurodymas,

kad ginčo žemės sklypas yra ekstensyvios statybų plėtros teritorijoje yra atlikti bendrojo teritorijos

planavimo proceso viename iš etapų – teritorijos

planavimo dokumento rengimo etape – įgyvendinant

sprendinių konkretizavimo stadijÄ . J. G. iÅ¡ norminio administracinio akto – Marijampolės savivaldybės

teritorijos bendrojo plano Bendrosios erdvinės plėtros koncepcijos,

patvirtintos Marijampolės miesto

savivaldybės tarybos 2007 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu „Dėl Marijampolės miesto

teritorijos ir Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrųjų erdvinės

plėtros koncepcijų tvirtinimo“ – įgijo atitinkamas teises, t. y.

reikalauti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas būtų priskirtas

intensyvios urbanistinės plėtros teritorijai. Jis turėjo teisėtų lūkesčių, kad

teritorijų planavimo procese jo turimų teisių,

įgytų iš norminio administracinio akto, niekas nepakeis, neatims ir/ar

nesumažins jų apimties. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 10 straipsnį bendrojo

plano koncepcijos rengimas – tai yra viena iš bendrojo plano rengimo etapo privalomųjų stadijų, kurios

pagrindu yra patvirtinamas bendrasis

planas, bendrojo plano koncepcija ne rekomendacinio, o privalomojo pobūdžio

dokumentas, todėl atsakovas neteisėtai (duomenys neskelbtini) k. teritorijos dalį, kuriame yra

pareiškėjui nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, bendrojo plano

sprendiniais pakeitė iš intensyvios urbanizacijos ir inžinerinės

infrastruktÅ«ros plėtros zonos, priskirdamas sklypÄ ekstensyviai statybų plėtros

zonai. PareiÅ¡kėjo ir jo atstovės teigimu,Â

atsakovas patvirtindamas Bendrojo plano sprendinius, kurie

neatitiko Bendrojo plano

koncepcijai, nevykdydamas privalomų

teritorijų planavimÄ atliekančios institucijos – Marijampolės apskrities virÅ¡ininko

administracijos nurodymų, pareiškėjui pateikdamas formalius neargumentuotus

atsakymus, kurie neatitiko Viešojo administravimo subjekto priimamiems

sprendimams keliamų reikalavimų pagal Viešojo administravimo 8 str., neveikdamas taip, kaip įpareigoja teisės

aktai, pažeidė pagrindines procedūras, turėjusias užtikrinti

objektyvų visų aplinkybių įvertinimÄ bei sprendimo priėmimo pagrįstumÄ ,

teisėtus jo lÅ«kesčius, teisingumo, proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo principus. (duomenys neskelbtini) kaimÄ atsakovas  iÅ¡skaidė į atskiras dalis, vienÄ

jų priskirdamas intensyvios urbanizacijos zonai, o kitÄ (tÄ , kurioje yra

pareiškėjui priklausantis sklypas), priskirdamas ekstensyviai statybų plėtros

zonai, tokiu būdu diskriminuodamas asmenis, turinčius sklypus minėtoje (duomenys neskelbtini) kaimo dalyje ir proteguodamas kitos (duomenys neskelbtini) kaimo dalies žemės savininkus. Šie

Bendrojo plano sprendiniai taip patÂ

pažeidžia racionalaus žemės naudojimÄ principÄ , nes Bendrosios erdvinės

plėtros Koncepcijoje yra pažymima, kad Å eÅ¡upės upė yra unikali ir iÅ¡skirtinė gamtinė morfostruktÅ«ra, todėl jÄ bÅ«tina

saugoti, plėtoti intensyviÄ rekreacijÄ , tačiau  Marijampolės miesto bendrojo plano Žemės naudojimo ir apsaugos

reglamentų brėžinyje Marijampolės sav., (duomenys

neskelbtini) k. prie Šešupės upės bendruoju planu

leidžiama intensyvi statyba, ginčo teritorija,

kurioje yra pareiškėjui  priklausantis

žemės sklypas, pakankamai nutolusi nuo Šešupės upės, todėl nesuprantama,

kodėl joje  numatyta ekstensyvi statyba.

Pareiškėjo teigimu, jam visiškai nesuprantama, kodėl dokumentuose numatyta

plėtra tik vienoje kelio pusėje (prie Šešupės upės), nors Koncepcijoje

grindžiama, kad plėtra turi vykti simetriškai, darniai. Marijampolės apskrities viršininko administracija 2008 m. spalio 10 d.

Patikrinimo aktu  nustatė, kad ginčo

teritorijos atžvilgiu yra pažeisti Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimai, t.y.,

patikrinimo akto turinys suponavo neigiamÄ iÅ¡vadÄ (Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos apraÅ¡o

14.2.p.), todėl atsakovas privalėjo įvykdyti valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančios institucijos įpareigojimus ir

tik tada tvirtinti planavimo dokumentÄ .

Be minėtos išvados bendrasis planas ginčo teritorijoje negalėjo būti

tvirtinamas, o patvirtintas  turi būti naikinamas dėl nurodytų  Teritorijų planavimo įstatymo

pažeidimų.

Atsakovas

atsiliepimais į skundÄ ir teismo posėdžio metu prašė skundÄ atmesti kaip

nepagrįstÄ . Atsakovo atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog pareiÅ¡kėjas

pateikė praÅ¡ymus iÅ¡taisyti pastebėtÄ klaidÄ , jog pareiÅ¡kėjui priklausantis

sklypas yra intensyvios gyvenamosios statybos teritorijos zona, praleidęs bendrojo plano svarstymo su visuomene procedūras

ir terminus. Be to, pabrėžė, kad pareiškėjas prieštarauja pats sau prašydamas vykdyti

teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto (t. y. jame) nustatytus

reikalavimus, kadangi šio akto išvada yra teigiama ir siūloma teikti

Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ tvirtinti savivaldybes

tarybai.  Atsakovo nuomone, pareiškėjo

teisės teritorijų planavimo procese nebuvo pažeistos, jis nėra tinkamas subjektas ginčyti  bendrojo plano sprendinius.

Trečiojo

suinteresuotojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos

prie aplinkos ministerijos įgalioti atstovai teismo prašė priimti sprendimÄ

teismo nuožiūra.

Skundas

netenkintinas.

Nustatyta,

jog pareiškėjui priklauso nuosavybės teise 0,7200 ha žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys

neskelbtini), esantis Marijampolės sav. (duomenys

neskelbtini) k. ( I t., b.l. 51).

 J. G. Marijampolės savivaldybės Bendrojo plano rengimo

procese 2007-06-20 pateikė praÅ¡ymÄ

bendrojo plano rengėjui IĮ „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas

įtraukti šį sklypÄ Ä¯ gyvenamųjų

teritorijų – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ( G1) zonÄ ( I t., b.l. 28).

Gyventojų ir juridinių asmenų prašymų, pateiktų nuo

2007 m. kovo iki 2007 m. rugpjūčio 27 d. Marijampolės savivaldybės ir miesto

teritorijų bendriesiems planams vertinimo rezultatai (toliau- Vertinimo

rezultatai) patvirtina, jog J. G. prašymas buvo tenkintas,

minėtas sklypas įtrauktas į bendrajame

plane numatomÄ gyvenamųjų mažaaukščių namų statybos zonÄ Â (G1), kartu nurodant, jog teritorija bus

priskirta intensyvios urbanizacijos zonai („Teritorijos funkcinių prioritetų

brėžinys“) (It., b.l. 12).

Marijampolės savivaldybės taryba

2007-08-27 sprendimu Nr.1-97-698 patvirtino Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės

savivaldybės teritorijos bendrÄ sias erdvinės plėtros koncepcijas (I t.,

b.l.29). Pagal patvirtintÄ Â Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo

plano koncepcijÄ (toliau- Koncepcija) J. G. nuosavybės  teise valdomas žemės Å«kio

paskirties 0,7200 ha ploto žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys

neskelbtini)), esantis

Marijampolės sav. (duomenys

neskelbtini) k.

patenka į teritorijÄ , kurioje numatyta intensyvios urbanizacijos  ir inžinerinės infrastruktÅ«ros plėtros zonos (

I t. 84; II t. b.l. 23, 90-96, 136).

2008 m. spalio 27 d. sprendimais Marijampolės

savivaldybės taryba patvirtino Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrÄ jį

planÄ ( sprendimas Nr. 1-525, I t., b.l. 27) ir Marijampolės miesto teritorijos

bendrÄ jį planÄ (sprendimas Nr. 1-526, II t.,b.l. 131).

 Pagal Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius J. G. žemės sklypas patenka į teritorijÄ , kurioje numatyta ekstensyvi statybos

plėtros zona, kurioje leistinas žemės Å«kio paskirties žemės  sklypų keitimas į kitÄ paskirtį parengus

statybos plėtros zonų detaliuosius planus ( I t., b.l. 84, II t., b.l. 103).

Byloje

ginčas kilo dėl Marijampolės savivaldybės

teritorijos bendrojo plano sprendinių, kuriais pareiškėjo sklypas, kitaip negu

numatyta Koncepcijoje, buvo priskirtas prie ekstensyvios statybos plėtros zonos teritorijos, teisėtumo.

Bendrasis

planas yra norminis teisės aktas. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1

dalis apibrėžia, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo

dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir

uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos

naudojimo bei apsaugos principai. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalį

bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio

nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams. Taigi, bendrasis

teritorijos planas nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos

principus, tam tikras elgesio taisykles, į kurias turi atsižvelgti ir kuriais

turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto

savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti

subjektai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas

administracinius ginčus dėl teritorijų planavimo ne kartÄ yra pasisakęs, kad

bendrasis teritorijos planas atitinka ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtintus

norminio teisės akto požymius, todėl laikytinas norminiu administraciniu teisės

aktu (pvz., LVAT 2005 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005;

LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS17-301/2007;

LVAT 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-324/2007).

Administracinių

bylų teisenos įstatymas numato specialiÄ procesinę norminių teisės aktų

teisėtumo tyrimo tvarkÄ , kuri įtvirtinta ABTÄ® 16 skirsnyje. Norminio

administracinio akto teisėtumo tyrimo specifika be kita ko pasireiškia tuo, kad

ne bet kuris suinteresuotas asmuo (ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis), o tik ABTÄ® 110

straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti subjektai gali inicijuoti norminio

administracinio akto teisėtumo patikrÄ administraciniame teisme, t. y.

kreipimosi teisę dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo turi

ribotas subjektų ratas.

ABTÄ®

111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems

subjektams ( Å¡iam subjektų ratuiÂ

priklausytų  ir pareiÅ¡kėjas)  praÅ¡yti administracinį teismÄ iÅ¡tirti, ar

norminis administracinis aktas (jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės

norminį aktÄ , tačiau, esant tam tikrai sÄ lygai,  t.y., kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti

byla dėl jų teisių pažeidimo. Taigi,  pareiškėjo prašymas ištirti Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano,

patvirtinto Marijampolės miesto savivaldybės

tarybos 2008 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 1-525, teisėtumÄ Â turi bÅ«ti siejamas  su teisme nagrinėjama konkrečia individualia

byla ir jo teisių pažeidimu.

 Teisę kreiptis į administracinį teismÄ nustato

ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas

subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų

apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal

ABTÄ® 22 straipsnio 1 dalį, skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus

administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo)

turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai

yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į

administracinį teismÄ ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo

mano, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y.

pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimÄ , tačiau

nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines

bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas ir

tik nustatęs pažeidimÄ Ä¯gyja teisę jį apginti, priimdamas vienÄ iÅ¡ ABTĮ 88 str. nurodytų sprendimų.Â

 Administracinėje byloje nustatyta, jog J. G. 2007-06-20 praÅ¡yme nebuvo praÅ¡oma ginčo teritorijÄ

priskirti prie intensyvios statybos zonos teritorijos, Marijampolės

savivaldybės administracija remiantis Vertinimo rezultatų duomenimis pareiÅ¡kėjo sklypÄ priskyrė prie intensyvios

urbanizacijos zonos nesant jo prašymo dėl jo užstatymo intensyvumo t.y. išėjo už jo prašymo ribų.

Teismo nuomone, minėti Vertinimų rezultatai

pareiÅ¡kėjui sudarė prielaidÄ manyti, kad Bendrajame plane jo sklypas bus

priskirtas intensyvios urbanizacijosÂ

zonai, tačiau minėti Vertinimo rezultatai (lentelė) pagal savo turinį ir

formÄ nėra vieÅ¡ojo administravimo subjekto sprendimas ir pareiÅ¡kėjui teisinių

pasekmių nesukÅ«rė. PareiÅ¡kėjo suklaidinimas dėlÂ

sklypo priskyrimo intensyvios

urbanizacijos zonai iÅ¡ esmėsÂ

jo teisių ir teisėtų interesų nepažeidė, nes pareiÅ¡kėjas priskirti sklypÄ

intensyvios urbanizacijos zonai net nebuvo prašęs. Kitų jo teisių ir interesų

pažeidimų, nagrinėjant administracinę bylÄ ,   nenustatyta. PareiÅ¡kėjo argumentai, kad jam

trukdoma plėtoti verslÄ , varžoma Å«kinės veiklos laisvė, pažeidžiami

lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principai, proteguojami vienų

visuomenės narių interesai, pažeidžiant kitų, pripažintini nepagrįstais, nes

jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes administracinėje byloje

nesurinkta. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog verčiasi kokia nors ūkine –komercine veikla, kad jam tuo trukdoma

užsiimti. Teisės aktai nenumato ribojimų vienÄ kaimo dalį teritorijų planavimo

dokumentais priskirti prie intensyvios

pagal užstatymÄ teritorijos, o kitÄ â€“ prie neintensyvios pagal užstatymÄ

teritorijos. Pažymėtina, jog pareiškėjas

kreipdamasis į teismÄ , turi teisę ginti tik savo subjektyviÄ jÄ teisę ir

interesÄ ( ABTÄ® 5 str.), ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , kitų asmenų teises įstatymas suteikia tik tam tikriems

subjektams ( ABTÄ® 56 str.).

IÅ¡Â

pareiškėjo paaiškinimo galima

spręsti, kad jo teisių pažeidimÄ

sudarytų negalėjimas iki 2017 metų turimo sklypo padalinti į kelis mažesnius

sklypus. Ginčo teritorija pagal Marijampolės miesto teritorijos ir Marijampolės

savivaldybės teritorijos bendrojo plano koncepcijas patenka į teritorijÄ ,  kurioje numatytos intensyvios urbanizacijos ir

inžinerinės infrastruktūros plėtros zonos. Pagal parengtus Marijampolės

savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius pareiškėjui priklausantis

žemės sklypas patenka į teritorijÄ , kurioje iki 2017 m. numatyta ekstensyvi

statyba, tačiau ir iki to laikotarpio parengus statybos plėtros zonų

detaliuosius planus šioje teritorijoje bus galimas žemės ūkio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo

paskirties keitimas į kitos paskirties žemę.

 Marijampolės

savivaldybės Bendrajame plane numatyta, jog ekstensyvios statybos plėtros

zonoje žemė gali būti naudojama infrastruktūros plėtrai, ekstensyviai

gyvenamųjų namų, komercinei statybai, turizmo ir viešosioms paslaugoms bei smulkiam ir vidutiniam

verslui, bendro naudojimo teritorijoms plėtoti, tačiau  gyvenamosios statybos sklypo plotas turi

būti ne mažesnis kaip 40 arų ( I t., b.l. 84, 3.3p. Būsto plėtros sprendiniai).

Nors pareiškėjo netenkina ribojimas dėl sklypo dydžio ( intensyvios statybos

plėtros teritorijoje leidžiamas žemės sklypo plotas yra mažesnis ( turi būti ne

mažesnis kaip 15 arų), tačiau kaip

matyti iÅ¡ esamų byloje duomenų, BendrojoÂ

plano sprendiniais iš esmės buvo

atsižvelgta į jo 2007-06-20 praÅ¡ymÄ ir interesus, sklypÄ priskiriant mažaaukščių gyvenamųjų

namų statybos zonai ( G1), pažymėtina,

jog  pagal viešojo registro duomenis

pareiškėjo turimas žemės sklypas yra

žemės Å«kio paskirties ( I t., b.l. 51).Â

 Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai,

kad pareiškėjas būtų dalyvavęs Bendrojo plano viešojo svarstymo procedūroje,

teikęs pasiūlymus Teritorijų įstatymo

nustatyta tvarka ( 10 str.) Jo prašymas dėl žemės sklypo įtraukimo į gyvenamųjų

namų statybos zonÄ buvo pateiktas pasibaigus visuomenės vieÅ¡ojo svarstymo

procedūrai, paskutinėje sprendinių konkretizavimo stadijoje.

Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjas neteisingai

interpretuoja teisėtų lÅ«kesčių sÄ vokÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. gruodžio 18

d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2005 m.

rugpjūčio 23 d., 2006 m. gegužės 31 d. nutarimai). Šiuo konkrečiu atveju

pareiškėjas nėra įgijęs jokių teisių, kurios būtų panaikinamos naujai

tvirtinamu bendruoju planu. Savivaldybės gali savarankiškai, nepažeidžiant

įstatymų, priimti sprendimus teritorijų planavimo klausimais ir jos nėra

įpareigotos privalomai atsižvelgti į privačių asmenų pateiktus bendrojo plano

sprendinius (Konstitucijos 120 str., Vietos savivaldos įstatymo 38 str. 2 d., 4

str. 4 d.). Bendrasis planas negali užtikrinti konkrečių pavienių sklypų

vystymo perspektyvų (Teritorijų planavimo įstatymo 7 str. 1 d. 3 p., 12 str. 3

d. 3 p., 4 str. 3 d.). Bendrasis planas yraÂ

rengiamas savivaldybės lėšomis, atsižvelgiant į visos savivaldybės gyventojų interesus, į esamas finansines galimybes. Savivaldybės

atstovų argumentai, jog ginčo teritorijos priskyrimas šiuo metu prie intensyvios plėtros zonos pareikalautų

daug lėšų, nes minėta teritorija

inžineriškai neparuošta, nutolusi nuo kompaktiškai apstatytos kaimo vietos, nėra

kanalizacijos, nenutiestos gatvės, per

jÄ Â eina dvi aukÅ¡tos įtampos linijos, nėra paneigti kitais įrodymais.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog Bendrojo plano koncepcijos stadijoje yra

pateikiama bendra teritorijos plėtros samprata, bendros plėtros kryptys 20-čiai

metų į priekį, Bendrajame plane sprendiniaiÂ

konkretizuojami, todėl Koncepcijoje pateikiama bendra teritorijos

plėtros samprata, išreikšta brėžiniais, schemomis ir pan., neprivalo sutapti su

Bendrojo plano sprendiniais, tai atitinka ir teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo įstatymo 10 str., Savivaldybės teritorijos

bendrojo plano rengimo taisyklių,Â

patvirtintų LR aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7

d. įsakymu Nr. D1-263 28p., 56p.).

Taigi,Â

įvertinus visumÄ nustatytų aplinkybių ir įrodymų,teismas daro iÅ¡vadÄ ,

jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, neįtraukus ginčo teritorijos

Bendrojo plano sprendiniais į intensyvios statybos plėtros zonÄ nebuvo

pažeisti.

Pareiškėjas

be norminio akto tyrimo kelia reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės

administracijos direktorių atlikti jam pavestas pareigas pagal Teritorijų planavimo ir statybos

valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų 11, 20.2, 34.13 punktus įvykdant 2008-10-10

teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57; 2008-10-24

sprendimu Nr. SD-9-2760 nustatytus reikalavimus, t.y. savo teisių pažeidimo

apgynimo siekia, reikalaudamas įvykdyti Marijampolės apskrities viršininko administracijos

Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-10-10  suraÅ¡ytÄ Teritorijų planavimo dokumento

patikrinimo aktÄ Nr. TPS-16-130/01-08-57 ir, jo manymu, Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracijos

sprendimÄ Nr. SD-9-2760. Â

SuraÅ¡ydamas minėtÄ aktÄ Â Marijampolės apskrities virÅ¡ininko

administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas atliko Marijampolės savivaldybės teritorijos bendrojo plano patikrinimÄ Â ir pateikė teigiamÄ iÅ¡vadÄ , kad bendrasis

planas gali būti teikiamas tvirtinimui Marijampolės savivaldybės tarybai

( I t., b.l. 46). Tame pačiame

patikrinimo akte buvo praÅ¡omaÂ

pakartotinai iÅ¡nagrinėti ir iÅ¡taisyti klaidÄ (duomenys

neskelbtini) k. Marijampolės sav. esančių žemės

Å«kio paskirties sklypų pakeitimo į mažaaukščių gyvenamųjų namų teritorijÄ

intensyvios urbanizacijos zonai, tarp kitų įvardintų (duomenys

neskelbtini) kaimo gyventojų, nurodytas ir

pareiškėjui priklausantis žemės sklypas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjas iki Bendrojo plano patvirtinimo ir po jo

patvirtinimo, supratęs, jog ginčo teritorija numatomais Bendrojo plano

sprendiniais, skirtingai negu buvo nurodyta Vertinimo rezultatų

lentelėje, bus priskirta ekstensyviai urbanizacijos

zonai, kreipėsi į Marijampolės savivaldybės merÄ , savivaldybės

administracijÄ , Marijampolės apskrities virÅ¡ininko

administracijÄ , į kt. institucijas, praÅ¡ydamas iÅ¡taisyti klaidÄ , atsakovas

atsisakė tenkinti jo prašymus ( I t., b.l. 30, 31,32,37, 42, 45).

Marijampolės apskrities virÅ¡ininko administracija  2008-10-24  informaciniu raÅ¡tu  Nr. SD-9-2760Â

( I t., b.l. 48) pareiÅ¡kėjÄ informavo apie administracijos Teritorijų

planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamento 2008-10-10 suraÅ¡ytÄ Teritorijų

planavimo dokumento patikrinimo aktÄ Nr. TPS-16-130/01-08-57, kad juo buvo

papraÅ¡yta iÅ¡taisyti klaidÄ ir nurodė, jog 2008 m. spalio 27 d. Marijampolės

savivaldybės tarybos posėdyje bus tvirtinamas Marijampolės savivaldybės

bendrasis planas.

Pareiškėjo reikalavimas atsakovui įvykdyti Marijampolės

apskrities virÅ¡ininko administracijos 2008-10-24,  jo teigimu,Â

sprendimÄ Nr. SD-9-2760, negaliÂ

būti laikomas tinkamu reikalavimu

pagal ABTÄ® 23 str. skundui keliamus reikalavimus, nes pagal savo turinį ir formÄ tai yra informacinio pobÅ«džio raÅ¡tas, adresuotas J. G. (It.,b.l.48), todėl jokių teisinių pasekmių kitai bylos Å¡aliai

nesukurs.

Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Marijampolės miesto savivaldybės

administracijos direktorių įvykdyti  2008-10-10 teritorijų planavimo dokumento

patikrinimo akte Nr. TPS-16-130/01-08-57 nustatytus reikalavimus taip pat nėra tinkamas reikalavimas pažeistų teisių

gynimo prasme.

 Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo

nuostatomis, teritorijų planavimo dokumentų tikrinimas yra bendrojo teritorijų

planavimo proceso dalis (baigiamasis etapas), reikšminga tolesnei planavimo

procedūros eigai. Tai reiškia, kad bendrojo planavimo dokumento tikrinimas

valstybinę teritorijų planavimo priežiÅ«rÄ atliekančioje institucijoje yra

vientiso bendrojo teritorijų planavimo dokumento rengimo sudėtinė dalis, todėl

atskiras savarankiÅ¡kas materialinis teisinis reikalavimas dėl įpareigojimo vykdyti šį aktÄ Â negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas (galėtų bÅ«ti kaip

motyvas). Vyriausiasis administracinis

teismas yra konstatavęs, jog minėto pobūdžio aktu nėra formuluojamas valdingas

ir vienašališkas nurodymas teisinių santykių dalyviams, juo nenustatomos

konkrečios administracinės teisės normos bei teisinių santykių dalyvių teisės

ir pareigos, nėra reguliuojami jokie visuomeniniai santykiai viešojo

administravimo srityje ( 2010 -03-15 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo

sprendimas administracinėje byloje Nr.A662 -1285/2010). Tai matyti

ir iš paties 2008-10-10 teritorijų planavimo

dokumento patikrinimo akto Nr. TPS-16-130/01-08-57 turinio: juo nėra nustatyta

valdingo įgalinimo įvykdyti reikalavimÄ , o tik rekomendacinio pobÅ«džio praÅ¡ymas

dėl (duomenys neskelbtini) kaimo kelių sklypų įtraukimo į ekstensyvios teritorijos zonÄ , tačiau

nežiūrint išreikšto prašymo, yra pateikta teigiama išvada ir siūlymas tvirtinti

bendrÄ jį planÄ , kas atitinka reikalavimų įvykdymÄ Teritorijų planavimo dokumentų tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos

Respublikos aplinkos ministro

2004-04-23 įsakymu Nr. Dl-200, 14.1 punkto pagrindÄ ,  kuris nustato,Â

kad patikrinimo akte įraÅ¡omaÂ

teigiama išvada, kai teritorijų planavimo procedūros ir

dokumento sprendiniai atitinka Teritorijų

planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, taigi patikrinimo aktÄ

surašiusi institucija esminių trūkumų, dėl kurių bendrasis planas negalėjo būti

teikiamas tvirtinimui,  nenustatė. Kad

tai nėra valdingas nurodymas ir nėra esminis pažeidimas,  pripažino

teismo posėdžio metu ir šios institucijos atstovas ( II t., b.l. 73).

Pareiškėjas

skunde nurodė, jog skundžia atsakovo

neveikimÄ , jo supratimu, veiksmus,Â

kuriais buvo atsisakyta ginčo teritorijÄ priskirti prie intensyvios statybos zonos. Vyriausiasis administracinis

teismas yra konstatavęs, jog  sprendžiant,

ar pareiÅ¡kėjas skundžia atsakovo aktÄ , ar neveikimÄ , visais atvejais turi bÅ«ti

vertinamas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne

vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti

administracinį aktÄ ar atlikti veiksmÄ , nurodydamas tokio atsisakymo

priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas ( 2007-10-11

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje

Nr.A11 –296/2007).  Taigi,

teisėjų kolegijos nuomone, savivaldybės atsisakymas ginčo teritorijÄ priskirti

prie intensyvios statybos zonos nėra

neveikimas.

 Teismas pareiškėjui išaiškino teisę ginčyti atsakovo kaip viešojo

administravimo subjekto sprendimus Nr.AS-1259 ( 2008-05-19), Nr. MS-599(

2008-08-27), Nr. MS-679-(37.17) ( 2008-09-24), Nr. MS-718-(37.17), Nr. AS-2443(

5.9) ( 2008-11-12) ( I t., b.l. 30,31, 42, 45, 49),  kuriais buvo  atsisakyta ginčo teritorijÄ priskirti prie

intensyvios statybos zonos, taip pat išaiškino teisę ginčyti 2008-10-10 Patikrinimo

akto iÅ¡vadÄ (II t., b.l. 110, 143), tačiau pareiÅ¡kėjas jų neginčijo. Administraciniai

aktai, kol nėra nuginčyti, yra galiojantys, todėl jo reikalavimas, galiojant jo

atžvilgiu priimtiems administraciniams

aktams, kuriais atsisakyta ginčo teritorijÄ prie intensyvios urbanizacijos zonos, įvykdyti patikrinimo

akto nurodymus dėl ginčo teritorijos priskyrimo intensyvios statybos zonai, kai

bendrasis planas jau yra patvirtintas, nebegali būti įgyvendinamas.

Taigi

nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamoje byloje prašymas ištirti norminio

administracinio akto teisėtumÄ pateiktas ryÅ¡ium su individualia byla, t. y. pareiÅ¡kėjas nėra iÅ¡kėlęs tinkamai

suformuluoto kito savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl jo teisių pažeidimo, o tik reikalavimus iÅ¡tirti norminį aktÄ .

Darytina išvada, jog esant šio pobūdžio

suformuluotam pareiškėjo reikalavimui, nenustačius pareiškėjo teisių pažeidimo,

net ir iÅ¡tyrus Bendrojo plano atitikimÄ pareiÅ¡kėjo nurodytoms teisės aktų

nuostatoms, teisinio rezultato byloje nebus pasiekta, todėl remiantis išdėstytais argumentais,

reikalavimai dėl norminio akto ištyrimo netenkinami ( ABTĮ 111 str. 2d. 1p.).

 Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus,

skundas kaip nepagrįstas atmestinas.

Teisėjų  kolegija,

vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1d.

1p.,

n u s p r e n d ž i a:

SkundÄ

 atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas

per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam

administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

          TeisėjaiÂ

                                                                                                   Â

                   Janina Vitunskienė

                                                                                                                            Â

Rimantas GiedraitisÂ

                                                                                                      Kęstutis Gudynas