2017-11-20 Nr. AB-21698-3-61-3-03595-2015-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1214-602/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03595-2015-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.13.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. L. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), atlikusi pareiškėjo D. A. L. (toliau – ir pareiškėjas) gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) apskaičiavimo bei deklaravimo ir sumokėjimo už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. patikrinimą, 2014 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktu Nr. (04.1)FR0680-623 apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 104 501 Lt GPM sumą. Ši suma buvo apskaičiuota Kauno AVMI konstatavus, kad pareiškėjo iš D. A. L. firmos 2008 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimu gauta 500 000 Lt ir 2008 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 852 gauta 200 000 Lt, iš viso 700 000 Lt piniginių lėšų suma, laikoma pajamomis iš paskirstytojo pelno, kurios, atskaičius neapmokestinamas pajamas, apmokestinamos GPM.

2. Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-669 patvirtino 2014 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktą Nr. (04.1)FR0680-623. Be to, šiuo sprendimu pareiškėjui nurodyta sumokėti ir 70 590 Lt (20 444 Eur) GPM delspinigių bei 30 proc. dydžio 31 350 Lt (9 079 Eur) GPM baudą, skirtą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sistemingai vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, neteikė D. A. L. firmos dokumentų.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. 68-37 patvirtino Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-669.

4. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, ir MGK) 2015 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. S-106(7-82/2015) patvirtino VMI 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 68-37.

5. Pareiškėjas 2015 m. liepos 7 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą (I t., b. l. 1–5), kurį 2016 m. sausio 11 d. patikslino (I t., b. l. 37–43), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 12 d. spendimą Nr. S-106(7-82/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 68-37 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-669.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad pavedimu ir kasos išlaidų orderiu iš D. A. L. firmos (toliau – ir Įmonė) gautos 700 000 Lt lėšos nepagrįstai apmokestintos GPM. 2008 m. vasario 1 d. pavedime bei 2008 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderyje buvo nurodyta, kad tokiu būdu yra išimamas investuotas pelnas už 1995 – 1999 m. Nuo 1995 m. iki 2000 m. Įmonė turėjo 1 256 537 Lt pelno. Įmonės savininko sprendimais, priimtais 1995–2000 m., šis pelnas buvo įneštas į Įmonę, jai trūkstant apyvartinių lėšų, kaip savininko turtinis įnašas.

Būtent šis turtinis įnašas buvo savininkui grąžintas 2008 m. mokėjimo pavedimu ir kasos išlaidų orderiu, o savininkui grąžinami įnašai (piniginės lėšos) nėra apmokestinami. Pareiškėjo teigimu, kadangi 2008 m. jam buvo grąžintas jo turtinis įnašas, įneštas 1995–2001 m., nebuvo gauta jokia nauda Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 14 dalies prasme, todėl turtinio įnašo negalima priskirti jo gautoms pajamoms. Be to, nagrinėjamu atveju taikytina ir GPMĮ 19 straipsnio nuostata ir, kadangi gautosioms pajamoms tenkanti išlaidų dalis lygi gautoms pajamoms, todėl visos pajamos priskiriamos neapmokestinamoms.

Pareiškėjas paaiškino, kad, gavęs nurodymus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, ne kartą buvo susisiekęs su patikrinimą atlikusia darbuotoja, teigdamas, jog gali pateikti pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, t. y. pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitas faktūras, tačiau jam buvo nurodoma, kad jis turi pateikti kasos knygą, kuri prarasta sugedus kompiuterinei įrangai ir kurios atstatyti nepavyko iki šios dienos. Be to, operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriui buvo pateiktos ir skolų įmonei kortelės, iš kurių matyti, kad ūkio subjektų skolos įmonei 2008 m. nuolat viršijo 700 000 Lt, tačiau dėl šių skundo argumentų VMI nepasisakė.

Pažymėjo, kad mokesčių administratoriui operatyvaus patikrinimo metu buvo pateikti susipažinti ir visi įmonės atsiskaitomosios sąskaitos išrašai, todėl sprendime nurodytos aplinkybės, kad pateikta tik dalis išrašų, yra neteisingos. Be to, mokesčių administratorius turėjo visas galimybes šiuos išrašus išsireikalauti iš banko, jeigu manė, jog juose esančios aplinkybės yra svarbios tyrimui. Pareiškėjo įsitikinimu, mokestinis patikrinimas jo atžvilgiu atliktas neišsamiai. Mokesčių administratorius jau vien iš buhalterinių dokumentų turėjo pagrindą patikrinti, koks pelnas buvo išimtas, tačiau tyrimo metu pareiškėjas apie tai išsamiai nebuvo apklaustas, iš jo nebuvo paprašyta pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų už 1995–1999 m.

Pasak pareiškėjo, tik gavus patikrinimo aktą, jam tapo žinoma, kad mokesčių administratorius 2008 m. gautas jo pajamas laiko 2008 m. išimtu pelnu, todėl su pastabomis buvo teikti sprendimai dėl pelno investavimo. Gavęs šiuos dokumentus mokesčių administratorius apsiribojo teiginiais, kad nebuvo pateikti kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, nors privalėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ištirti. Mokestinėje byloje nebuvo reikalaujami jokie Įmonės dokumentai, todėl pareiškėjas negalėjo pats suprasti, kokie dokumentai turi būti pateikti, kad būtų pagrįsti jo teiginiai apie investuotą pelną.

Be to, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas, gavęs pajamas, nepateikė gyventojų pajamų deklaracijos, nesudaro pagrindo paskaičiuoti GPM už neapmokestinamas pajamas. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Kauno AVMI teiginiu, kad jis trukdė mokesčių administratoriui atlikti savo pareigas. Pareiškėjas savo pareigų įvykdyti negalėjo dėl svarbių priežasčių – nedarbingumo, apie kurį buvo informuota patikrinimą atlikusi specialistė. Mokesčių administratoriui buvo žinoma, jog Įmonės savininkas serga ir negali pateikti dokumentų dėl svarbių priežasčių.

Tačiau prašymas pratęsti terminą įmonės buhalterinės apskaitos registrams atstatyti buvo atmestas. Tokiais veiksmais mokesčių administratorius atėmė iš Įmonės galimybę pateikti visus įrodymus, susijusius su atliekamu mokestiniu patikrinimu, be to, skyrė pareiškėjui dėl šios priežasties per didelę baudą. Pabrėžė, kad šiuo metu nedarbingumo pažymėjimai yra elektroniniai, todėl buvo visos galimybės šį faktą nustatyti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės. Kauno AVMI sprendimo išvados dėl baudos dydžio paremtos sistemingu vengimu bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi neteikiant Įmonės dokumentų, tačiau šie dokumentai buvo reikalaujami vykdant Įmonės mokestinį patikrinimą, o ne pareiškėjo, kaip fizinio asmens, patikrinimą, todėl jie turi būti vertinami Įmonės mokestinėje byloje, tačiau šie argumentai VMI ir MGK iš viso nebuvo nagrinėjami.

Pareiškėjo nuomone, mokesčių administratorius taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 98 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes skaičiavo delspinigius už ilgesnį laikotarpį nei 180 dienų. Be to, daugiau kaip metus laiko jokie tyrimo veiksmai pareiškėjo atžvilgiu atliekami nebuvo, todėl už šį laikotarpį delspinigiai negali būti skaičiuojami. Taip pat pažymėjo, kad visi Įmonės 2007 – 2011 m. buhalterinės apskaitos dokumentai yra pateikti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT), todėl pareiškėjas jų negalėjo pateikti MGK.

7. Atsakovas VMI atsiliepimu į pareiškėjo skundą (I t., b. l. 23–27, 149–153) prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.

8. Atsakovas paaiškino, kad Kauno AVMI, siekdama surinkti priešpriešinę informaciją apie pareiškėjui išmokėtas išmokas už 2007–2011 m., atliko Įmonės operatyvų patikrinimą, tačiau Įmonė operatyviam patikrinimui buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikė, mokesčių administratoriaus nurodymo pateikti visus turimus buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus, apskaitos žiniaraščius ir apskaitos registrus, sutartis, ataskaitas, deklaracijas bei kitus turimus dokumentus nevykdė. Kauno AVMI atliko įmonės kompleksinį mokestinį patikrinimą už 2007 – 2011 m. laikotarpį.

Įmonės savininkui (pareiškėjui) buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti visus turimus buhalterinės apskaitos pirminius dokumentus, apskaitos žiniaraščius ir apskaitos registrus, sutartis, ataskaitas, deklaracijas bei kitus turimus dokumentus už 2007 – 2011 metus. Kauno AVMI pareiškėjo prašymu kelis kartus pratęsė šio nurodymo įvykdymo terminą, tačiau pareiškėjas nurodymo neįvykdė, priežasčių, kodėl nevykdomas nurodymas, nepranešė. Atkreipė dėmesį, jog informacinėje duomenų bazėje duomenų apie Įmonės išmokas pareiškėjui nėra, Metinių pelno mokesčio deklaracijų nuo 2006 m.

Įmonė neteikė. Kadangi Įmonė buhalterinių dokumentų nepateikė, Kauno AVMI neturėjo galimybės nustatyti, ar pareiškėjui išmokėtos sumos buvo apskaitytos Įmonės buhalterinėje apskaitoje, ar Įmonė 2008 m. turėjo finansines galimybes išmokėti dokumentuose nurodytas sumas, ar Įmonė išmokėjo būtent mokėjimo dokumentuose nurodytą pelną, įneštą į Įmonę kaip turtinį įnašą. Pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo. Kadangi pareiškėjas nepateikė jokių buhalterinių apskaitos dokumentų dėl ūkinių operacijų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje, iš Įmonės išimta 700 000 Lt suma buvo pripažinta neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamomis, gautomis iš šio vieneto apmokestinto pelno.

Pabrėžė, jog pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina 700 000 Lt išmokėjimo faktą pareiškėjui, kuris patikrinimo akte ir nėra neigiamas. Taip pat paaiškino, kad FNTT nurodė, kad apskaitos registrų, prekių inventorizacijos aktų, avansinės apyskaitos ir sąskaitų plano Įmonės buhalterinėje apskaitoje nėra, arba jie yra neišsaugoti. Dėl delspinigių skaičiavimo VMI nurodė, kad įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė, jog mokesčių administratorius, nustatęs teisės normų pažeidimus, privalo mokesčių mokėtojui skaičiuoti delspinigius už laikotarpį nuo kitos dienos, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo būti sumokėtas, iki patikrinimo akto surašymo dienos, t. y.

įstatymų leidėjas nenustatė termino, kuris išreikštas dienų skaičiumi. Šiuo atveju pareiškėjas iki 2009 m. gegužės 4 d. turėjo pareigą deklaruoti už praėjusį mokestinį laikotarpį (2008 m.) gautas pajamas už jas apskaičiuoti ir sumokėti GPM, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl Kauno AVMI nuo kitos dienos, kai GPM turėjo būti sumokėtas (2009 m. gegužės 5 d.), iki patikrinimo akto surašymo dienos (2014 m. rugsėjo 24 d.) apskaičiavo GPM delspinigių sumą. Taip pat paaiškino, kad Kauno AVMI atliko pareiškėjo operatyvų patikrinimą pagal VMI duomenų bazėse turimą informaciją.

Operatyvus patikrinimas pradėtas 2012 m. kovo 16 d., baigtas 2012 m. kovo 21 d., o mokestinis tyrimas pradėtas 2013 m. gruodžio 2 d., baigtas 2013 m. gruodžio 19 d. Pareiškėjo mokestinio tyrimo metu buvo vertinama ir Įmonės patikrinimo metu surinkta informacija. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodyta, kad Įmonės buhalteriniai apskaitos dokumentai nebuvo pateikti, todėl nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjui iš Įmonės išmokėtų sumų pagrįstumo. Pabrėžė, kad Įmonės savininkui (pareiškėjui) 2013 m. vasario 7 d. buvo įteiktas mokesčių administratoriaus nurodymas pateikti visus turimus buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentų pateikimo terminas buvo pratęsiamas.

Nurodymas įvykdytas nebuvo, todėl, atsakovo nuomone, nėra pagrindo neskaičiuoti delspinigių už minėtą laikotarpį.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 25 d. sprendimu (I t., b. l. 177–182) pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas konstatavo, jog ginčas kilęs dėl mokesčių administratoriaus sprendimų, kuriais pareiškėjui nurodyta sumokėti papildomas GPM ir su juo susijusias sumas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjui papildomai mokėtinas GPM, šio mokesčio bauda ir delspinigiai apskaičiuoti konstatavus, kad pareiškėjo 2008 m. iš Įmonės gauta 700 000 Lt suma yra pajamos iš Įmonės paskirstytojo pelno, tuo metu pareiškėjas teigia, kad minėta suma yra jam, kaip Įmonės savininkui, grąžinti anksčiau įnešti piniginiai įnašai, kurie GPM neapmokestinami.

11. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Pagal ginčo piniginių lėšų išmokėjimo laikotarpiu galiojusio GPMĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pajamoms iš paskirstytojo pelno taikomas 15 proc. tarifas, taigi šios pajamos yra apmokestinamos. Be to, pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios GPMĮ 12 straipsnio 2 punktą, pajamomis iš paskirstytojo pelno laikomos neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno.

12. Teismas pažymėjo, kad 2008 m. vasario 1 d. pavedime nurodyta, jog Įmonės pareiškėjui pervedama 500 000 Lt suma yra išimamas 1995–1999 m. pelnas, o 2008 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 852 nurodyta, kad Įmonės pareiškėjui išduodama 200 000 Lt suma yra išimamas investuotas pelnas, taigi tai iš esmės atitinka pajamų iš paskirstytojo pelno sąvoką, todėl šios pajamos turi būti atitinkamai apmokestinamos. Pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo teiginius, kad jis jokios naudos (pajamų) iš Įmonės negavo, turi pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Šiuo atveju savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas teikė savo, kaip Įmonės savininko, 1999 m. balandžio 29 d., 2000 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. balandžio 30 d. sprendimus, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjui iš viso išmokama 824 190 Lt apmokestintojo pelno, atskaičius pelno mokestį, tačiau Įmonei trūkstant apyvartinių lėšų šis pelnas įnešamas į Įmonę kaip savininko turtinis įnašas. Tačiau teismas sutiko su Kauno AVMI, VMI ir MGK sprendimuose išdėstyta pozicija, kad šie sprendimai, nepagrindžiant jų realumo Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, negali būti laikomi tinkamais įrodymais mokesčių administratoriaus konstatuotoms aplinkybėms paneigti. Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai, tarp kurių didžiosios knygos sąskaitos, buhalterinės pažymos, Įmonės savininko sprendimai taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kadangi minėtuose dokumentuose taip pat neatsispindi realus pareiškėjo pateiktuose 1999 m. balandžio 29 d., 2000 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. balandžio 30 d. sprendimuose nurodytų turtinių įnašų suteikimas Įmonei ar duomenys apie būtent šių lėšų susigrąžinimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad Kauno AVMI buvo atlikusi ir pačios Įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu taip pat nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo teiginių apie neva įneštus piniginius įnašus ir jų susigrąžinimą pagrįstumo.

13. Taip pat kritiškai vertinti pareiškėjo teiginiai, kad jis negalėjo pateikti reikiamų dokumentų, nes jie paimti FNTT. Kaip matyti iš FNTT raštų, Kauno AVMI buvo pateikti reikiami Įmonės dokumentai, tuo metu kitų mokesčių administratoriaus reikalautų dokumentų FNTT pateikti negalėjo, nes jų jai neperdavė pati Įmonė.

14. Teismas, vadovaudamasis MAĮ 67 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad šiuo atveju Kauno AVMI ir VMI pagrindė savo padarytas išvadas dėl papildomo pareiškėjo apmokestinimo, taigi pareiškėjas, manydamas, jog buvo apmokestintas nepagrįstai, savo nesutikimo argumentus turi pagrįsti įrodymais. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių įrodymų nepateikė, padaryta išvada, kad pareiškėjas GPM buvo apmokestintas pagrįstai.

15. Teismas, pasisakydamas dėl delspinigių, vadovavosi MAĮ 96–98 straipsniais. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką dar nebuvo atsiradusi, nes mokestinis ginčas nebuvo pasibaigęs.

16. Teismas dėl pareiškėjo teiginių dėl delspinigių neskaičiavimo už laikotarpį nuo operatyvaus pareiškėjo patikrinimo pabaigimo iki mokestinio patikrinimo pradėjimo pažymėjo, kad toks delspinigių skaičiavimo stabdymo pagrindas teisės aktuose nėra įtvirtintas, be to, šiuo atveju delspinigių skaičiavimas priklauso tik nuo paties pareiškėjo. Jam nebuvo jokios pareigos laukti, kol mokesčių administratorius atliks jo patikrinimą ir priskaičiuos jam mokėtinas į biudžetą sumas. Pareiškėjas turėjo pareigą pats deklaruoti ir sumokėti GPM nuo Įmonės išmokėtų pajamų dar iki mokestinio patikrinimo. Jeigu pareiškėjas laiku būtų sumokėjęs GPM, dėl jo nebūtų reikėję atlikti mokestinį patikrinimą ir jam nebūtų buvę priskaičiuoti jokie delspinigiai. Be to, pareiškėjui nurodyta sumokėti delspinigių suma buvo pagrįsta mokesčių administratoriaus pateikta delspinigių apskaičiavimo lentele, o pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų dėl šių delspinigių sumų apskaičiavimo neteisingumo.

17. Teismas, pasisakydamas dėl baudos dydžio, vadovavosi MAĮ 139 straipsnio 1 dalimi. Teismų praktikoje išaiškinta, kad skiriant baudą už mokesčių įstatymo pažeidimą, turėtų būti imamas sankcijoje numatytos baudos vidurkis, o tuomet, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, bendradarbiavimą, bei kitas įstatyme numatytas aplinkybes, baudos dydis turi būti mažinamas arba didinamas nuo jos vidutinio dydžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-214/2008). Teismas sutiko su pareiškėjo nuomone, kad pareiškėjo negalima sutapatinti su jo Įmone, tačiau šiuo atveju atkreipė dėmesį, jog Įmonės operatyvus bei kompleksinis patikrinimai buvo atlikti būtent dėl informacijos apie pareiškėjui išmokėtas lėšas surinkimo. Pareiškėjas buvo ne tik Įmonės savininkas ir vadovas, bet ir asmuo, atsakingas už Įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, todėl tai, kad jis neteikė Kauno AVMI reikalautų Įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, negali būti vertinama atsietai nuo paties pareiškėjo, kaip fizinio asmens mokestinio patikrinimo, tuo labiau, jog pareiškėjui papildomai mokėtina GPM suma apskaičiuota būtent už lėšas, gautas iš Įmonės. Informacija patvirtina, jog mokesčių administratorius jau 2013 m. gruodžio 20 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje išreiškė poziciją, kad 700 000 Lt iš Įmonės gautos pajamos turi būti apmokestintos GPM. Taigi teismas sutiko su skundžiamuose sprendimuose išdėstyta pozicija, kad pareiškėjas nebendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi, todėl jam paskirta vidutinio dydžio (30 proc.) bauda yra pagrįsta.

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad skundžiami MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų nėra pagrindo panaikinti.

III. 19. Pareiškėjas 2016 m. gegužės 9 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė apeliacinį skundą (I t., b. l. 185–193), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. (04.7.2)-FR0682-669, VMI 2015 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 68-37, MGK 2015 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. S-106(7-82/2015), pavedant vietiniam mokesčių administratoriui pakartotinai patikrinti mokesčių mokėtoją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Remiantis VMI tinklalapyje esančia konsultacine medžiaga „Individualios įmonės savininko įnašai į įmonę ir jų grąžinimas“, savininkui grąžinami įnašai (piniginės lėšos) nėra apmokestinami ir mokestinių prievolių atsiimant įnašą neatsiranda. Kadangi 2008 metais mokėtojui buvo grąžintas jo turtinis įnašas, įneštas 1995–2001 m., nebuvo gauta jokia nauda GPMĮ 2 straipsnio 14 dalies prasme, dėl ko turtinio įnašo negalima priskirti jo gautoms pajamoms. Remiantis 2009 m. vasario 2 d. VMI konsultacija, reg. Nr. KD-5779, iš individualios įmonės savininko pasiimtų lėšų gali būti atimami neatsiimti savininko įnašai į bendrovę.

19.2. Nagrinėjamu atveju taikytina ir GPMĮ 19 straipsnio nuostata, nustatanti, jog apmokestinama gaunamųjų pajamų dalis, viršijanti išlaidas. Šiuo atveju gautosioms pajamoms tenkanti išlaidų dalis lygi gautoms pajamoms, todėl visos pajamos priskiriamos neapmokestinamoms. Teismas dėl nurodytų pareiškėjo skundo argumentų iš viso nepasisakė, atliko formalų pareiškėjo pateiktų įrodymų vertinimą. Iš esmės teismas visiškai nevertino pareiškėjo pateiktų dokumentų, nenurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikti įrodymai nelaikytini tinkamais dokumentais. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismas iš esmės nevertino byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kurios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos, kurios nenustatytos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-606-442/2016 nurodė, kad įrodinėjimo specifika nagrinėjant bylas dėl mokestinių ginčų neatleidžia teismo nuo pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnyje.

19.3. Nors teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nėra pakankami jo teiginiams pagrįsti, tačiau nepasiūlė pateikti papildomų įrodymų, kurie pagrįstų pareiškėjo teiginius (ABTĮ 57 str. 4 d.). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno AVMI buvo atlikusi ir pačios įmonės mokestinį patikrinimą, kurio metu taip pat nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo teiginių apie neva įneštus piniginius įnašus ir jų susigrąžinimą pagrįstumo. Tačiau teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad dėl įmonės atžvilgiu priimto sprendimo yra paduotas skundas MAĮ nustatyta tvarka. Šis sprendimas pareiškėjui įteiktas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo, dėl ko buvo praleistas skundo padavimo terminas. Šiuo metu dėl centrinio mokesčių administratoriaus priimto sprendimo yra paduotas skundas ir yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI-7246-790/2016, todėl teismas negalėjo remtis pareiškėjo Įmonės patikrinimo sprendimo išvadomis, nes jos yra skundžiamos. Jeigu teismas laikė jas reikšmingomis šios bylos nagrinėjimui, turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas Įmonės pateiktas skundas dėl priimto mokesčių administratoriaus sprendimo.

19.4. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad FNTT buvo pateikti visi pirminiai apskaitos dokumentai, banko sąskaitos ir kita. Tyrimo metu pareiškėjas išsamiai nebuvo apklaustas apie pinigų iš įmonės gavimą, iš jo nebuvo paprašyti pateikti įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai už 1995 – 1999 metus. Operatyvaus patikrinimo metu mokesčių administratoriui buvo pateiktos ir skolų įmonei kortelės, iš kurių buvo matyti, kad LR ūkio subjektų skolos įmonei 2008 metais nuolat viršijo 700 000 Lt. Vietinio mokesčių administratoriaus šališkumą pareiškėjo atžvilgiu patvirtina tas faktas, kad jis pareiškėjo, kaip fizinio asmens, patikrinimo akte ir vertino ne pareiškėjo, kaip fizinio asmens, elgesį su mokesčių administratoriumi, bet jo, kaip įmonės vadovo, elgesį. Mokestinis tyrimas baigtas tuo metu, kai pareiškėjas buvo nedarbingas ir turėjo nedarbingumą patvirtinančius dokumentus.

19.5. 2013 m. gruodžio 20 d. buvo inicijuotas pareiškėjo asmens mokestinis patikrinimas dėl GPM už 2008 metus. Pareiškėjas į VMI teikti paaiškinimų nebuvo kviečiamas ir iš jo nebuvo prašomi jokie asmeniniai ar įmonės dokumentai, dėl ko buvo apribota jo teisė dalyvauti procese teikiant žodinius ir rašytinius paaiškinimus, bei tą pagrindžiančius dokumentus. Teismas visiškai nenagrinėjo skundo argumentų, kad mokestinių ginčų metu nebuvo išnagrinėta dalis pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su vietinio administratoriaus šališkumu, su baudos dydžio nustatymu.

19.6. Kadangi mokestinių ginčų metu, mokesčių administratorius buvo šališkas, neobjektyvus, pats nereikalavo įrodymų už ankstesnį nei 2007 metų laikotarpį, ir visiškai netyrė įmonės veiklos už tą laikotarpį, kuris susijęs su įmonės pelno išmokėjimu pareiškėjui ir jo įnešimu į įmonę, nors tokią pareigą turėjo, kadangi, kaip minėta, vien iš pinigų pervedimo pareiškėjui fakto, jog pervedamas investuotas 1995 – 1999 metų pelnas, jam kilo pareiga ištirti apskaitos dokumentuose nurodytas aplinkybes; gavęs su pastabomis įrodymus, patvirtinančius pareiškėjo teiginius, apsiribojo fraze, kad jų nepakanka, nors privalėjo atlikti pakartotinį patikrinimą; byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes, be to, pareiškėjas didžiąją dalį įrodymų yra pateikęs FNTT; Įmonės sprendimas yra apskųstas, dėl ko nėra pagrindo juo remtis, tiek teismo sprendimas, tiek ir mokestinių ginčų metu priimti sprendimai turi būti panaikinti ir mokesčių mokėtoją pavestina tikrinti iš naujo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-158/2008).

20. Atsakovas VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 1–4), prašydamas apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo pateikti dokumentai, t. y. buhalterinės pažymos, sprendimai, registrai už 2008 metus patvirtina 700 000 Lt išmokėjimo faktą pareiškėjui, kuris patikrinimo akte ir nėra neigiamas. Įmonė nuo 2006 metų neteikia mokesčių administratoriui pelno mokesčio deklaracijų. FNTT 2015 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. 25/11-1-39-Z/095 „Dėl D. A. L. firmos vykdytos veiklos dokumentų tyrimo” (teiktas posėdžio metu) nurodė, kad „Atsižvelgiant į tai, kad D. A. L. firmai buvo jau ne kartą nurodyta pateikti visus tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentus, o ne jų dalį, darytina išvada, kad Jūsų prašomų papildomai pateikti dokumentų (apskaitos registrų, prekių inventorizacijos aktų, avansinės apyskaitos ir sąskaitų plano) D. A. L. firmos buhalterinėje apskaitoje nėra, arba jie yra neišsaugoti”. Taigi pareiškėjas pateikė tik dalį apskaitos dokumentų, o pateikti dokumentai neįrodo piniginių lėšų judėjimo bei likučio iki 2008 metų tęstinumo. Dėl nepateiktų dokumentų nėra galimybės nustatyti, ar pelnas nebuvo išsiimtas ir ankstesniais laikotarpiais. Teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 16 d. pradėtas pareiškėjo D. A. L. operatyvus mokestinis patikrinimas dėl informacijos surinkimo apie mokesčio mokėtojo patirtas išlaidas ir gautas pajamas 2007 – 2011 metais. Mokesčių administratorius nustatė, kad 2008 m. D. A. L. įgijo 4 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). D. A. L. informuotas apie pradėtą operatyvų patikrinimą, kviečiamas į VMI, neatvyko.

23. 2013 m. lapkričio 26 d. pareiškėjas informuotas apie numatomą atlikti mokestinį tyrimą. Mokestinėje byloje yra pareiškėju siųsti rašytiniai dokumentai, VMI ir pareiškėjo susirašinėjimas elektroniniu paštu. 2013 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas teikė rašytinius atsakymus į Kauno AVMI pateiktus klausimus, kilusius mokestinio tyrimo metu. Būtent mokesčių administratorius pasiūlė mokesčių mokėtojui nurodyti iš kokių pajamų buvo įgytas už 700 000 Lt butas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad iš D. A. L. firmos 2008 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimu gauta 500 000 Lt ir 2008 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 852 gauta 200 000 Lt. 2013 m. gruodžio 20 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje Kauno AVMI konstatavo, kad, kadangi D. A. L. firmos buhalteriniai apskaitos dokumentai patikrinimui nebuvo pateikti, nebuvo galimybės nustatyti mokesčių mokėtojui D. A. L. firmos išmokėtų sumų pagrįstumo. Pareiškėjui įteiktas pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą.

24. 2013 m. gruodžio 20 d. pareiškėjui išsiųstas pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kuriame pareiškėjui siūloma atvykti į Kauno AVMI bei pateikti pajamas ir išlaidas už 2008 metus pagrindžiančius dokumentus. 2014 m. sausio mėn. pareiškėjui įteikta pavedimo tikrinti kopija. 2014 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjui siųsta paštu, o vėliau įteikta asmeniškai papildyta 2013 m. gruodžio 20 d. pavedimo tikrinti kopija, kartu kviečiant pareiškėją atvykti į Kauno AVMI.

25. Minėta, kad 2014 m. rugsėjo 24 d. patikrinimo aktu Kauno AVMI apskaičiavo pareiškėjui papildomai mokėtiną 104 501 Lt GPM sumą, konstatavus, kad pareiškėjo iš D. A. L. firmos gauta 700 000 Lt piniginių lėšų suma, laikoma pajamomis iš paskirstytojo pelno, kurios, atskaičius neapmokestinamas pajamas, apmokestinamos GPM.

26. Pareiškėjas pastabose dėl patikrinimo akto paaiškino, kad D. A. L. firmos sprendimais, priimtais 1995 – 2000 metais, įmonės šiuo laikotarpiu turėtas pelnas, kaip savininko turtinis įnašas, buvo sumokėtas įmonei, kuriai trūko apyvartinių lėšų. Kartu su pastabomis pareiškėjas pateikė tris sprendimus (1999, 2000, 2001 m.).

27. Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktą. Sprendime konstatavo, kad mokesčių mokėtojas su pastabomis pateikęs minėtus D. A. L. firmos savininko sprendimus, priimtus 1995 – 2000 metais, nepateikė jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų dėl minėtų ūkinių operacijų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje. Kauno AVMI akcentavo, kad nei atlikto D. A. L. firmos operatyvaus patikrinimo, nei kompleksinio patikrinimo metu, savininkas mokesčių administratoriui nepateikė pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos žiniaraščių bei apskaitos registrų už 2007 – 2010 metus, nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, neatsakė į įteiktus klausimynus. Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjui nurodyta sumokėti ir 70 590 Lt (20 444 Eur) GPM delspinigių bei 30 proc. dydžio 31 350 Lt (9 079 Eur) GPM baudą, skirtą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sistemingai vengė bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, neteikė D. A. L. firmos dokumentų.

28. VMI 2015 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtino Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą. MGK 2015 m. birželio 12 d. sprendimu patvirtino VMI 2015 m. kovo 16 d. sprendimą.

29. Kauno AVMI vykdė pareiškėjo D. A. L. firmos kompleksinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pagal 2012 m. rugpjūčio 2 d. pavedimą tikrinti. Kauno AVMI 2014 m. gegužės 29 d. surašė patikrinimo aktą, kuriame papildomai apskaičiavo D. A. L. firmai mokėtinus mokesčius (pridėtinės vertės mokestį – 4 824 Lt, gyventojų pajamų mokestį – 12 054 Lt, nekilnojamojo turto mokestį – 16 554 Lt). Kauno AVMI 2014 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu patvirtino patikrinimo aktą. VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimu nusprendė pareiškėjo 2016 m. kovo 4 d. skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui.

30. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eI-7246-790/2016, atmetė pareiškėjo D. A. L. firmos skundą dėl VMI 2016 m. balandžio 8 d. sprendimo. Teismo sprendimas neįsiteisėjęs, byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (Nr. eA-386-556/2018).

V. 31. Nagrinėjamoje byloje mokestinis ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pagrįstai pareiškėjo D. A. L. iš D. A. L. firmos 2008 m. vasario 1 d. mokėjimo pavedimu gauta 500 000 Lt ir 2008 m. liepos 10 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 852 gauta 200 000 Lt, iš viso 700 000 Lt piniginių lėšų suma, laikytos pajamomis iš paskirstytojo pelno ir apmokestintos GPM.

32. Pareiškėjo teigimu, kadangi 2008 m. jam buvo grąžintas jo turtinis įnašas, įneštas 1995 – 2001 m., nebuvo gauta jokia nauda Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies prasme, todėl turtinio įnašo negalima priskirti jo gautoms pajamoms.

33. Mokesčių administratorius konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, jog iš Įmonės išimta 700 000 Lt suma tai skolos (pareiškėjo įnašo į Įmonę) grąžinimas pareiškėjui, todėl mokesčių administratoriaus buvo pripažinta neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamomis, gautomis iš šio vieneto apmokestinto pelno.

34. Mokesčių administratorius priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos GPMĮ 12 straipsnio 2 punkto pagrindu, kartu taikęs šio mokesčio apskaičiavimui reikšmingas GPMĮ taisykles.

35. Pagal GPMĮ 5 straipsnio 1 dalį, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. GPMĮ 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad pajamomis iš paskirstytojo pelno laikoma neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio pajamos, gautos iš šio vieneto apmokestinto pelno. GPMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio 15 procentų tarifas taikomas pajamoms iš paskirstytojo pelno, jei jos gaunamos iš Lietuvos vieneto arba iš vienetų, įregistruotų ar kitaip organizuotų užsienio valstybėse arba zonose, įtrauktose į finansų ministro pagal Pelno mokesčio įstatymo 39 straipsnio nuostatas tvirtinamą sąrašą, ir palūkanoms.

36. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad mokesčių mokėtojas D. A. L., būdamas neribotos civilinės atsakomybės įmonės – individualios įmonės D. A. L. firmos, dalyviu, būtent savininku, gavo iš šios įmonės paskirstytojo pelno pajamas. Šių faktinių aplinkybių nustatymas sudarė pagrindą mokesčių administratoriui konstatuoti, kad mokesčių mokėtojo D. A. L. gautos pajamos, kurių nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčių mokėtojas, turi būti apmokestintos pagal GPMĮ 12 straipsnio 2 punktą priimant administracinį sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo.

37. Taigi nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus taikytos teisės, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas kelia klausimus dėl mokesčių administratoriaus atlikto pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais remiantis pareiškėjas tvirtino, kad gavo šias pajamas, tačiau turėjo tokio pat dydžio ir išlaidas, vertinimo. Todėl nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodomos mokesčių administratoriaus skelbiamos konsultacijos mokesčių mokėtojams, nes šiose konsultacijose pateikiamas ne tik teisės aiškinimas, bet šis teisės aiškinimas siejamas su konkrečia faktine situacija. Esant minėtam mokesčių administratoriaus atliktam įrodymų vertinimui, nagrinėjamas atvejis neatitinka konsultacijose pateiktų atvejų. Todėl apelianto nurodytos konsultacijos nekeičia šioje mokestinėje byloje atlikto vertinimo.

38. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno AVMI 2014 m. gruodžio 5 d. sprendime padarytoms išvadoms (atliktam įrodymų vertinimui), kad mokesčių mokėtojas su pastabomis dėl patikrinimo akto pateikęs minėtus D. A. L. firmos savininko 1999, 2000, 2001 m. sprendimus, priimtus 1995 – 2000 metais, nepateikė jokių kitų buhalterinės apskaitos dokumentų dėl minėtų ūkinių operacijų apskaitymo buhalterinėje apskaitoje. Šiuos įrodymus įvertino tiek VMI, tiek MGK, tiek pirmosios instancijos teismas ir pagrįstai juos pripažino nepakankamais, jog būtų patvirtinta pareiškėjo prielaida dėl jo turėtų išlaidų.

39. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog mokesčių administratorius padarė procedūrinius pažeidimus – buvo šališkas, neobjektyvus. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių dėl mokesčių administratoriaus darbuotojų šališkumo pareiškėjo atžvilgiu, t. y. nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių mokesčių administratoriaus darbuotojai galėtų būti laikomi suinteresuoti administracinės bylos baigtimi. Mokesčių administratoriaus darbuotojų funkcijų atlikimas, dėl kurių pareiškėjui yra priimamas administracinis sprendimas ar atliekamas veiksmas, savaime negali būti laikomi šališkumo patvirtinimu, nors priimamas sprendimas ir yra nepalankus pareiškėjui. Minėti mokesčių administratoriaus veiksmai atliekant operatyvų mokestinį patikrinimą, mokestinį tyrimą ir mokestinį patikrinimą, kurį užbaigus priimtas skundžiamas sprendimas, atitiko įstatymo reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad mokesčių administratoriaus darbuotojai galėjo būti šališki.

40. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, jog mokesčių administratorius padarė kitus procedūrinius pažeidimus – nereikalavo įrodymų, netyrė įmonės veiklos, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas didžiąją dalį įrodymų yra pateikęs FNTT, nekvietė teikti paaiškinimų, iš pareiškėjo nebuvo prašomi jokie asmeniniai ar įmonės dokumentai, dėl ko buvo apribota jo teisė dalyvauti procese teikiant žodinius ir rašytinius paaiškinimus, bei tą pagrindžiančius dokumentus. Minėta, kad anksčiau paminėti mokesčių administratoriaus veiksmai atliekant operatyvų mokestinį patikrinimą, mokestinį tyrimą ir mokestinį patikrinimą, kurį užbaigus priimtas skundžiamas sprendimas, atitiko įstatymo reikalavimus (MAĮ VI, VII skyrius). Mokesčių mokėtojas buvo informuojamas MAĮ nustatyta tvarka apie atliekamus veiksmus, mokesčių mokėtojui buvo siunčiami mokesčių administratoriaus surašomi dokumentai bei priimami sprendimai, mokesčių mokėtojas viso minėto proceso metu buvo kviečiamas atvykti į VMI, tačiau šia savo teise ne visuomet naudodavosi. Mokesčių mokėtojui nuo 2012 metų, t. y. nuo pirmų mokesčių administratoriaus veiksmų buvo siūloma pateikti įrodymus nagrinėjamu klausimu. Tai, kad pareiškėjo tvirtinimu, dalį įrodymų pareiškėjas yra pateikęs FNTT dėl vykusio ar vykstančio baudžiamojo persekiojimo, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos teikti šiuos įrodymus mokestiniame ginče. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečiai įrodymų pareiškėjas negali pateikti dėl to, kad jie yra pateikti FNTT.

41. Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad teismo sprendimas yra neteisėtas dėl to, kad teismas rėmėsi pareiškėjo Įmonės patikrinimo sprendimo išvadomis, kurios yra skundžiamos. Minėta, kad tiek mokesčių administratorius, tiek teismas rėmėsi kitame administraciniame sprendime, kuris priimtas pareiškėjo Įmonės atžvilgiu, padaryta išvada, jog šios Įmonės savininkas, t. y. pareiškėjas nepateikė tam tikrų įmonės apskaitos dokumentų. Minėta, kad šiuos dokumentus pareiškėjui buvo siūloma pateikti ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, t. y. mokesčių administratorius siūlė juos teikti pareiškėjui nuo 2012 metų. Taigi išvada, kad dokumentai yra nepateikti, iš esmės yra teisinga, todėl nėra pagrindo ja nesivadovauti nagrinėjamoje mokestinėje byloje, kurioje surinkti faktiniai duomenys leidžia daryti šią išvadą ir nagrinėjamoje mokestinėje byloje. Be to, mokesčių administratorius nesirėmė sprendimo, priimto kito subjekto atžvilgiu, išvadomis, kurios yra padarytos dėl tam tikro mokesčio apskaičiavimo, taigi teismas nesirėmė esminėmis aplinkybėmis, kurios buvo įrodinėtinomis aplinkybėmis kitoje byloje, kurioje administracinis sprendimas nėra dar galutinis, nes dėl jo yra nagrinėjamas skundas. Akcentuotina taip pat ir tai, kad pareiškėjo ir pareiškėjo Įmonės atžvilgiu atlikti mokestiniai patikrinimai buvo atliekami dėl skirtingų mokesčių mokėtojų apmokestinimo, dėl skirtingų mokestinių nepriemokų. Nors tai yra neribotos civilinės atsakomybės įmonė ir jos dalyvis, tačiau teisės aktai įsakmiai nenustato, kad toks atvejis turėtų būti laikomas privalomo procesinio bendrininkavimo atveju ir turėtų būti atliekamas vienas mokestinis patikrinimas.

42. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažymėtina, jog pareiga nustatyti faktines aplinkybes tenka mokesčių administratoriui, priimančiam sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nustatymo, administracinis teismas tik tikrina viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, t. y. vykdo viešojo administravimo subjektų kontrolę (ABTĮ 3 str.). Nagrinėjamu atveju vietos mokesčių administratorius nustatė administracinio sprendimo priėmimui būtinas faktines aplinkybes, nustatytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, kuriais remiantis šios aplinkybės nustatytos (pareiškėjo pateiktus dokumentus, mokesčių administratoriaus išreikalautus dokumentus), mokesčių administratorius išsamiai aprašė ir tinkamai įvertino patikrinimo akte ir sprendime dėl šio patikrinimo akto patvirtinimo. Centrinis mokesčių administratorius ir MGK įvertino ir patikrino mokesčių administratoriaus pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir teisingai nustatyti faktines aplinkybes, būtinas administracinio sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių ir taikytų materialinės teisės normų, todėl naikinti teismo, mokestinį ginčą nagrinėjusių institucijų, ar vietos mokesčių administratoriaus sprendimų nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius