518ff005-b795-49be-bd4c-35e9dabe32f6 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-5045-516/2011Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00847-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5; 116.1(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. rugsėjo 15 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Rasa Gudžiūnienė, sekretoriaujant Aurelijai Drevnickaitei,dalyvaujant ieškovui B. Č.,ieškovo atstovui advokatui J. J.,atsakovo Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros atstovui prokurorui J. R.,atsakovui H. K. S.,atsakovo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovui A.

B.,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo B. Č. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H. K. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,n u s t a t ė :ieÅ¡kovas B. Č. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H.

K. S., kuriuo ieÅ¡kovas praÅ¡o iÅ¡ atsakovo H.K. S. priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos, o iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos - 2100 Lt turtinės žalos ir 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad SB „Gervėnupis“ pirmininko H.K. S. iniciatyva, V. G., kuris pirmininkavo susirikimui ir M. V., kuri sekretoriavo, buvo suklastotas 2008-05-31 protokolas, nurodant, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alintas iÅ¡ SB „Gervėnupis“ narių. Tačiau kai ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 2008-05-31 protokolo pakeitimo, ieÅ¡kovo atžvilgiu protokolas buvo papildytas nauju 4.3 p., nurodant, kad susirinkimas nutarė B.

Č., J. K., O. K. paÅ¡alinimo iÅ¡ SB priimti sprendimus artimiausiame visuotiniame SB narių susirikime. Taigi ieÅ¡kovo teigimu, protokolas buvo klastojamas ne tik suraÅ¡ant, bet ir jį papildant nauju 4.3 p. Klastojant protokolÄ ir priimant neteisėtus veiksmus, ieÅ¡kovui buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. H.K. S., V. G. ir M. V. savo neteisėtais veiksmais padarė ieÅ¡kovui žalÄ . Kadangi V. G. ir M. V. atžvilgiu byla nutraukta, ieÅ¡kovas jų atžvilgiu ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia. Dėl pareigÅ«nų neteisėtų tyčinių veiksmų pažymi, kad dėl minėto protokolo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2009-08-14 nutarimu V. G. ir M. V. atžvilgiu buvo nutraukta, nurodant, kad jų veikoje nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, numatytų BK 300 str. 1 d. Šis nutarimas Kauno rajono apylinkės teismo 2009-09-01 nutartimi buvo panaikintas. Tačiau Kauno rajono apylinkės prokuratūros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas ir tai padaryta tyčia, nurodant, kad jų veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusikaltimo požymių, o H.K.

S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas nurodant, kad jo padaryta veika dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nėra pavojinga. Prokurorė A. C. Å¡io nutarimo revoliucinės dalies 6 p., kad nutarimas negalėtų bÅ«ti apskųstas, pasinaudodama tuo, kad Å¡iame dokumente, t.y. nutarime, kuris priimtas ir H.K. S. atžvilgiu, specialiai nurodė, kad nutarimas skundžiamas apygardos teismui, nors BPK 214 str. 4 d. nurodyta, kad nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui. IeÅ¡kovo nuomone, prokurorė tai padarė dėl to, kad ieÅ¡kovas negalėtų minėtÄ nutarimÄ apskųsti įstatymo nustatyta tvarka.

Taigi tuo Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė A. C. Å¡iais savo veiksmais tyčia pažeidė įstatymÄ . Dėl teismo pareigÅ«nų veiksmų pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas yra teisėtas, kadangi remiantis CPK 412 str. 4 d. nuostatoms, esant grubiems procesinės tesiės normų pažeidimams, ieÅ¡kovo skundas turėjo bÅ«ti patenkintas. Be to, turėjo bÅ«ti atstatyta ieÅ¡kovo teisė minėta nutarimÄ V.

G. ir M. V. atžvilgiu apskųsti Kauno rajono vyriausiajam prokurorui, o esant reikalui – ir teismui. Dublike ieÅ¡kovas pažymi, kad LR Generalinės prokuratÅ«ros įgaliotas atstovas nesuprato ginčo dalyko, nes jo atsiliepime į ieÅ¡kinį bandoma teigti, jog esÄ baudžiamoji byla H.K. S., M. V. ir V. G. atžvilgiu nutraukta pagrįstai, nors ieÅ¡kovo keliamo ginčo Å¡ioje byloje nagrinėjimo dalykas yra ne baudžiamosios bylos nutraukimo pagrįstumo klausimas, o procesinės teisės nuostatų pažeidimas.

Dublike taip pat nurodo, kad į Å¡iÄ bylÄ VMI bÅ«tina įtraukti atsakovės Lietuvos valstybės atstove.Atsakovas H.K. S. atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi ieÅ¡kovo skundÄ dėl ikiteisminio tyrimo atmetė, motyvuodamas, kad atsakovo veika dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nėra pavojinga ir kad nėra pagrindo teigti, jog dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų buvo padaryta esminė žala valstybės saugomoms vertybėms. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo reikalaujama tiek turtine, tiek neturtine žala.

Teigia, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padariusio asmens kaltę bei kitas bylos aplinkybes. Tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių byloje patrauktų asmenų kaltės įrodymų. Atsakovas taip pat pažymi, kad jo pareiÅ¡kimu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl B. Č. veiksmų, grasinant daiktu, panaÅ¡iu į pistoletÄ . Atsakovas triplike taip pat pažymi, kad bÅ«damas SB valdybos pirmininku ir atstovaudamas SB „Gervėnupis“ interesus jis niekada nebuvo Å¡alimi, kaip fizinis asmuo, todėl mano, kad jis nėra Å¡io ieÅ¡kinio tinkama Å¡alis ir turėtų bÅ«ti pakeistas į SB „Garvėnupis“.

Atsakovas Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl B. Č. pareiÅ¡kimo 2010-07-02 nutarimu buvo nutrauktas visoje apimtyje, dėl visų įtariamų asmenų. Kadangi ikiteisminis tyrimas, nebuvo iÅ¡skirtas į atskiras dalis ir buvo nutrauktas BPK 212 str. 1 d. 4 p., jis, kaip numato BPK 65 str. 1 d. galėjo bÅ«ti skundžiamas tik vadovaujantis BPK X dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 str. 1 d. 4 p., BPK 214 str. 2 d. nuostata paaiÅ¡kina, kodėl ikiteisminio tyrimo nutraukimÄ 2010-07-07 tvirtino Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėja.

Vadovaujantis BPK 65 str. 1 d., matyti, kad skundÄ dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ galėjo nagrinėti tik aukÅ¡tesnės instancijos teismas, t.y. Kauno apygardos teismas. Atsakovas pažymi, kad ieÅ¡kovas įrodymų, įrodančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmų neteisėtumÄ nepateikė. be to, ieÅ¡kovas į bylÄ visiÅ¡kai nepatiekė įrodymų, pagrindžiančių patirtÄ Å¾alÄ ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje minimus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių priežastinį ryšį tarp neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teismo veiksmų ir minėtų dvasinių iÅ¡gyvenimų. Atsakovas Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad BPK nėra reglamentuota, kaip turėtų bÅ«ti skundžiamas vienu galutiniu procesiniu sprendimu įformintas, bet skirtingais pagrindais paremtas, ikiteisminio tyrimo nutraukimas kelių įtariamųjų atžvilgiu, kai nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ vienus įtariamuosius taikyta bendroji, o prieÅ¡ kitus – specialioji ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei apskundimo tvarka.

Atsakovo teigimu, esant tokiam reglamentavimui darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju, kai visi trys įtariamieji buvo įtariami bendrai padarę vienÄ nusikaltimÄ , kai visų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas vienu metu ir galutinis procesinis sprendimas visų įtariamųjų atžvilgiu įformintas vienu procesiniu dokumentu, taip pat esant bÅ«tinumui dėl bent vieno įtariamojo taikyti specialiÄ jÄ ikiteisminio tyrimo nutraukimo bei jo apskundimo (t.y. ikiteisminio tyrimo teisėjui tvirtinti prokuroro nutarimÄ dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o skundus dėl tokio ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėti aukÅ¡tesniajame teisme), viso ikiteisminio tyrimo nutraukimas bei tokio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas minėta specialÄ ja tvarka, prieÅ¡ingai nei nurodo ieÅ¡kovas, nelaikytinas BPK 214 str. 4 d. pažeidimu.

Taigi darytina iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti prokuroro ir teismo veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu neteisėtumÄ . Atsakovas triplike taip pat nurodo, jog pirmus du kartus nutraukiant ikiteisminio tyrimo dalį sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ prieÅ¡ H.K. S. dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo, kurį privaloma teikti patvirtinti ikiteisminio tyrimo teisėjui, nebuvo priimamas. Be to, ankstesnių nutarimų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo panaikinimas savaime nereiÅ¡kia, kad ikiteisminis tyrimas negali bÅ«ti nutrauktas vėliau, nes BPK toks draudimas neįtvirtintas.

Dėl dubliko argumentų, kad į Å¡iÄ bylÄ VMI bÅ«tina įtraukti atsakovės Lietuvos valstybės atstove, pažymi, kad VMI nėra ir nebus atsakinga už teismo sprendimo vykdymÄ Å¡ioje byloje. Å i institucija nėra įgaliota atstovauti valstybei bylose dėl prokurorų ir teismo neteisėtų veiksmų. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepimu į ieÅ¡kinį praÅ¡o teismo ieÅ¡kinį nagrinėti savo nuožiÅ«ra. Triplike atsakovas taip pat nurodo, jog vadovaujantis LT Mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 12 d., CK 6.273 str. 1d., Vyriausybės 20001-07-26 nutarimu „Dėl atstovavimo valstybei bylose dėl žalos atlyginimo“, bylose dėl prokuroro ir teismo neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos atlyginimo valstybei yra įgaliotos atstovauti atitinkamai LR Generalinė prokuratÅ«ra ir LR Teisingumo ministerija.

Tai reiÅ¡kia, jog Å¡ioje byloje VMI nėra įgaliota atstovauti atsakovei Lietuvos valstybei, todėl ji turi bÅ«ti Å¡alinta iÅ¡ atsakovo atstovo sÄ rašų. IeÅ¡kinys atmestinas.Byloje nustatyta, kad H.K. S., V. G. ir M. V. ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 65-1-01428-08 buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.. Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės A. C. 2010-07-02 nutarimu, M. V. ir V. G. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nesant jų veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o H.K.

S. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas dėl jo padarytos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. Å is nutarimas patvirtintas Kauno rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos, Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi B. Č. skundas buvo atmestas ir Kauno rajono prokuratÅ«ros 2010-07-02 nutarimas paliktas galioti. IeÅ¡kovas savo reikalavimus priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos Valstybės grindžia tuo, kad prokurorė A. C., siekdama, kad nutarimas dėl V. G. ir M. V. negalėtų bÅ«ti apskųstas aukÅ¡tesniajam prokurorui bei ikiteisminio tyrimo teisėjui, pasinaudodama tuo, kad Å¡is nutarimas priimtas ir H.K.

S. atžvilgiu, nutarimo revoliucinės dalies 6 p. specialiai nurodė, kad nutarimas skundžiamas apygardos teismui, nors BPK 214 str. 4 d. nurodyta, kad nutarimas gali bÅ«ti skundžiamas aukÅ¡tesniajam prokurorui. IeÅ¡kovo nuomone, prokurorė tai padarė dėl to, kad ieÅ¡kovas negalėtų minėtÄ nutarimÄ apskųsti įstatymo nustatyta tvarka. Tuo Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė A. C. Å¡iais savo veiksmais tyčia pažeidė įstatymÄ . Dėl teismo pareigÅ«nų veiksmų pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2010-08-05 nutartimi nepagrįstai konstatavo, jog Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros nutarimas yra teisėtas, kadangi remiantis BPK 412 str. 4 d. nuostatoms, esant grubiems procesinės teisės normų pažeidimams, ieÅ¡kovo skundas turėjo bÅ«ti patenkintas.

Be to, turėjo bÅ«ti atstatyta ieÅ¡kovo teisė minėtÄ nutarimÄ V. G. ir M. V. atžvilgiu apskųsti Kauno rajono vyriausiajam prokurorui, o esant reikalui – ir teismui.Reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ iÅ¡ atsakovo H.K. S. grindžiamas tuo, kad jis suklastodamas sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolÄ ir jį panaudodamas padarė nusikaltimÄ , dėl kurio ieÅ¡kovui buvo padaryta neturtinė žala. Dėl valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalÄ . Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų, reglamentuojama Civilinio kodekso 6.272 str. Å io straipsnio 1 d. nustato valstybės atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, 2 dalis nustato valstybės atsakomybę už žalÄ Â atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ .

Pirmojoje dalyje numatytu atveju valstybės atsakomybė atsiranda nepriklausomai nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės, antruoju atveju- jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Aptariamo straipsnio 3 dalis nustato, kad be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nuostatÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tik įstatyme nustatytais atvejais su Civilinio kodekso 6.272 str. 1-3 dalimis, valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalÄ galėtų kilti tik nustačius, jog ji atsirado dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo arba dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų, nagrinėjant civilinę bylÄ , su sÄ lyga, jeigu yra teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltė.

IeÅ¡kinys, pareikÅ¡tas Lietuvos valstybei, grindžiamas Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimu tiek nutraukiant ikiteisminį tyrimÄ , tiek teismui nagrinėjant skundÄ dėl prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , teisėtumo, tačiau ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ sudaro aplinkybės (prokurorės bei teismo veiksmai), kurie nėra priskiriami numatytiems Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 ir 2 dalyse, t.y. tokio neturtinės žalos atlyginimo pagrindo, kokį nurodo ieÅ¡kovas, įstatymas nenumato, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti neturtinę žalÄ nebuvo grindžiamas taip pat ir kitomis Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytomis aplinkybėmis (kad neturtinė žala ieÅ¡kovui buvo padaryta dėl pareigÅ«nų, už kurių veiksmus žalÄ atlygina valstybė, nusikaltimo, taip pat- dėl sveikatos sužalojimo), todėl valstybės pareiga atlyginti neturtinę žalÄ neatsiranda ir kitais Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numatytais pagrindais.Teismas pažymi, jog kaip teisinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (tiek reikalaujant priteisti turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ ), ieÅ¡kovas nurodė Civilinio kodekso 6.272 str. 4 d., tačiau Å¡i teisės norma reglamentuoja valstybės, atlyginusios žalÄ , atsiradusiÄ dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros ar teismo pareigÅ«nų ar teisėjų tyčinių veiksmų, atgręžtinio reikalavimo teisę iÅ¡ atitinkamų pareigÅ«nų įstatymų nustatyta tvarka iÅ¡ieÅ¡koti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

Taigi, Å¡i teisės norma ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų atžvilgiu negali bÅ«ti taikoma, nes ji skirta reglamentuoti valstybės ir jos pareigÅ«nų tarpusavio santykius.. Dėl valstybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ .Konstatavus, jog ieÅ¡kinys, reiÅ¡kiamas valstybei, nėra grindžiamas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokurorų, teisėjo ar teismo veiksmais, nurodytais Civilinio kodekso 6.272 str. 1-2 dalyse, gali bÅ«ti keliamas valstybės pareigos atlyginti turtinę žalÄ klausimas bendrais pagrindais, t.y. remiantis Civilinio kodekso 6.263 str..

Tokiu atveju valstybės pareiga atlyginti žalÄ galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės sÄ lygas, t.y. esant neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d.), priežastiniam ryÅ¡iui (Civilinio kodekso 6.247 str. str.), kaltei (Civilinio kodekso 6.248 str.), žalai (Civilinio kodekso 6.248 str.). IÅ¡ valstybės paraÅ¡oma priteisti 2100 Lt turtinės žalos atlyginimÄ , kuriÄ , kaip nurodė ieÅ¡kovas, sudarė iÅ¡laidos dėl pareiÅ¡kimų suraÅ¡ymo ir jo atstovavimo teisme iÅ¡laidos.

Turtinei žalai pagrįsti ieÅ¡kovas pateikė advokato K. Å . kontoros 2009-07-10 pinigų priėmimo kvitÄ LAT Nr.460220, patvirtinantį 2000 Lt sumokėjimÄ advokatui K. Å . už atstovavimÄ ir patarimÄ , AB ,,Swedbank 2009-06-18 įmokos mokėjimo kvitÄ , patvirtinantį 7,92 Lt sumokėjimÄ Kauno apskrities VPK už dokumentų kopijavimÄ bei 3 Lt banko komisinio mokesčio sumokėjimÄ ir AB ,,Swedbank 2010-06-09 įmokos mokėjimo kvitÄ , patvirtinantį 43,20 Lt sumokėjimÄ Kauno apskrities VPK už dokumentų kopijavimÄ bei 3 Lt banko komisinio mokesčio sumokėjimÄ (b.l. 48-50).

Visos Å¡ios iÅ¡laidos yra patirtos anksčiau, negu buvo atlikti prokurorės bei teismo veiksmai, kuriuos ieÅ¡kovas įvardija kaip neteisėtus ir sudarančius faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ (prokurorės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimÄ priimtas 2010 m. liepos 2 d., o Kauno apygardos teismo nutartis- 2010 m. rugpjūčio 5 d.). Nors dublike, taip pat paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas nurodė, kad Å¡ios iÅ¡laidos tai tik dalis jo iÅ¡laidų, patirtų vykstant ikiteisminiam tyrimui, argumentų, kuo jos sietinos su neteisėtais prokurorės ar teismo veiksmais, nurodomais kaip faktinis ieÅ¡kinio pagrindas, nepateikta.

Civilinio kodekso 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Å iuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad nuostoliai (ieÅ¡kovo patirtos 2100 Lt konsultavimo, atstovavimo bei dokumentų kopijavimo iÅ¡laidos) galėtų bÅ«ti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ bei Å¡iame nurodytos nutarimo apskundimo tvarkos rezultatu ar teismo, iÅ¡nagrinėjusio skundÄ dėl nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , nutarties priėmimo ir paskelbimo ar nagrinėjimo teisme rezultatu, kadangi rezultatas negali atsirasti anksčiau, negu yra atlikti veiksmai.

Todėl teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju neegzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo nurodomų veiksmų ir kilusių pasekmių (jo patirtų iÅ¡laidų).Kadangi valstybės civilinei atsakomybei už turtinę žalÄ Civilinio kodekso 6.263 str. pagrindu atsirasti, minėta, bÅ«tina nustatyti visų keturių civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ (neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės bei žalos (nuostolių)), nustačius, jog viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų (priežastinis ryÅ¡ys) tarp veiksmų bei nuostolių neegzistuoja, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡minga, ar kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos (neteisėti veiksmai, kaltė) egzistuoja, nes Å¡ių sÄ lygų nustatinėjimas įtakos pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumui ir galimybei juos patenkinti neturėtų. Dėl Å¡ios priežasties teismas nepasisako dėl ieÅ¡kovo nurodomų kaip neteisėtų prokurorės bei teismo veiksmų, teisinio vertinimo bei dėl to, ar Å¡iuo atveju egzistuoja prokurorės ar teismo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lyga.

Dėl atsakovo H.K. S. pareigos atlyginti neturtinę žalÄ . Civilinio kodekso 6.263 str. 2 d. numato pareigÄ atlyginti asmeniui, turtui padarytÄ Å¾alÄ , o įstatymų numatytais atvejais- ir neturtinę žalÄ . Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. numato, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas atsakovo H.K. S. atžvilgiu Kauno rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2010-07-02 nutarimu, patvirtintu Kauno rajono ikiteisminio tyrimo teisėjos, nutrauktas dėl jo padarytos nusikalstamos veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

Taigi, ikiteisminis tyrimas nutrauktas ne reabilituojančiu pagrindu, o dėl tos priežasties, kad veika (sodininkų bendrijos ,,Gervėnupis“ visuotinio narių susirinkimo protokolo, neatitinkančio tikrovės, pateikimas kaip tikro dokumento) dėl mažareikÅ¡miÅ¡kumo nėra pavojinga, nes ja nebuvo siekiama padaryti esminės žalos įstatymo saugomoms vertybėms. Kita vertus, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra konstatuota, kad H.K. S. padarė veikÄ , kuri turi veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d., požymių.

Valstybė, tam tikras veikas kriminalizuodama (jas įvardindama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas Baudžiamajame kodekse) deklaruoja jas esant neteisėtomis. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas dėl mažareikšmiškumo nesudaro prielaidų asmens tolimesniam persekiojimui (baudimui) baudžiamojo proceso prasme, tačiau nepaneigia nei atliktos veikos nusikalstamo pobūdžio, nei juo, labiau, atitinkamų veiksmų neteisėtumo civilinės teisės prasme, kadangi remiantis Civilinio kodekso 6.246 str. 1 d., veiksmų neteisėtumas civilinės teisės prasme suprantamas kaip įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, atlikimas (neteisėtas veikimas), arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas.

Taigi, nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas H.K. S. atliko neteisėtus veiksmus ir Å¡ie veiksmai savo pobÅ«džiu yra nusikalstami, todėl konstatavus kitų civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ , nagrinėjamu atveju bÅ«tų teisinis pagrindas reikalauti neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kovas iÅ¡ H.K. S. praÅ¡o priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , nurodydamas, jog ji susijusi su jo dvasiniu iÅ¡gyvenimu, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija ir reputacijos pablogėjimu.

             Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad esant įstatymo nustatytiems atvejams neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieÅ¡kovui nereikia įrodinėti, kad jam padaryta neturtinė žala. Savaime vien nusikaltimo padarymas, pakenkimas asmens sveikatai ar kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto. Esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams neturtinės žalos atlyginimas gali bÅ«ti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

Neturtinės žalos padarymo faktÄ ir dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiÅ¡kia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimÄ yra bÅ«tinos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003, skelbta:

Teismų praktika 19, 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006, 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų neturtinės žalos padarymo jam faktÄ bei Å¡ios žalos dydį. Tik nagrinėjant bylÄ teisme, posėdžio metu ieÅ¡kovas pateikė VÅ¡Ä® K. D. poliklinikos pažymÄ , tačiau joje nurodyti duomenys apie ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klę, jo ligas niekaip nesietini su atsakovo H.K.

S. veiksmais, prieÅ¡ingai, joje pateikti duomenys liudija, kad ieÅ¡kovo sveikatos sutrikimai, jam diagnozuotos ligos buvo nustatyti gerokai anksčiau, negu 2008 m. birželio mėnesį (prieÅ¡ penkerius metus ar netgi 1989 m.), todėl nei Å¡i pažyma, nei 2011-08-24 iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų apie tÄ dienÄ ieÅ¡kovui sutrikusiÄ sveikatÄ neįrodo, kad Å¡ie sveikatos sutrikimai, ligos yra atsakovo H.K. S. veiksmų iÅ¡dava. Tokiu bÅ«du, ieÅ¡kovui neįrodžius neturtinės žalos jam padarymo fakto, priežastinis ryÅ¡ys tarp minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų ir nesamos (neįrodytos žalos) nėra nustatinėjamas, taip pat nesvarstomas ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, klausimas.             Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo B.

Č. ieÅ¡kinys atmetamas visa apimtimi kaip nepagrįstas ir neįrodytas.             Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 4 ir 6 p., ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau nuo kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų rÅ«Å¡ių ieÅ¡kovas nėra atleistas. Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, Å¡ioje byloje teismas patyrė 74,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos, atmetus ieÅ¡kinį, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str., priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ .             Taip pat, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui H.K.

S. priteistinos dokumentų kopijavimo, kelionės į teismÄ bei paÅ¡to iÅ¡laidos (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 8 p, 93 str. 1 d.), kurios pagal pateiktus dokumentus sudarė 85,53 Lt.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas n u s p r e n d ž i a:              B. Č. ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratÅ«ros, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, Mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos ir H.

K. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.             Priteisti iÅ¡ B. Č. į valstybės biudžetÄ 74,05 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme (paÅ¡to) iÅ¡laidų. Å ios iÅ¡laidos turi bÅ«ti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“ AB, įmokos kodas 5660.             Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo B.

Č. atsakovui H.K. S. 85,53 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.              Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .              Teisėja                                                                                                                     Rasa GudžiÅ«nienė