518f160d-b002-41d3-8df0-581edcd38d33 · Vilniaus apygardos teismas

?Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-157-988/2021 Teisminio proceso Nr.: 4-17-3-00204-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 21.11.10 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. (V. P.) atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimo, kuriuo V.

P. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 235 straipsnio 4 dalyje, ir paskirta jam administracinė nuobauda – 900,00 Eur (devynių Å¡imtų eurų 00 ct) bauda. Teismas n u s t a t ė : I. Priimto sprendimo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje V. P. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį dėl to, kad bÅ«damas UAB „J.“ bendrovės vadovu (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos–rugpjūčio mėnesiais:

1) neužtikrino, jog vykdant Å«kinę veiklÄ Ä¯renginyje N-150 bÅ«tų perdirbama TarÅ¡os leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sÄ lygose nustatyta žaliava – dyzelino frakcijos, leido įrenginyje N-150 perdirbti TarÅ¡os leidime Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo sÄ lygose nenumatytas žaliavas (sunkias ir vidutines alyvos (skalÅ«no alyva priklauso Å¡iai alyvų grupei), kitas vidutines alyvas, mazutus (skystÄ kurÄ ), žaliÄ naftÄ ), tokiu bÅ«du pažeidė TarÅ¡os leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas Leidimo sÄ lygas, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus ir TarÅ¡os leidimo taisyklių 57 punkto 57.1. reikalavimus;

2) neturint „TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės“ leidimo leido įrenginyje N-150 perdirbti žaliavÄ â€“ žaliÄ naftÄ , ir tokiu bÅ«du pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies ir TIPK leidimo taisyklių 1 priedo 1.2. punkte nustatytus reikalavimus. V. P. paskirta administracinė nuobauda – 900,00 Eur bauda (t. 1, b. l. 179–186). II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V.

P. atstovas advokatas Vaidas Rakauskas praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimÄ ir V. P. neskirti administracinės nuobaudos, arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimÄ ir V. P. skirti įspėjimÄ arba mažesnę nei sankcijoje numatytÄ baudÄ . 2.1. Apeliaciniame skunde argumentuojama, jog nutarimas priimtas tinkamai neįvertinus visų bylos duomenų.

Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo neÅ¡velninti atsakomybės ir Å¡ioje vietoje formaliai vertino bylos duomenis taip priimdamas teisingumo ir proporcingumo principų neatitinkantį nutarimÄ . 2.2. Apeliaciniame skunde apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino V. P. ryšį su įrenginiu ir galimybes pažeidimo padarymo metu tinkamai reaguoti. Nors nutarime teisingai konstatuota, jog ANK 235 straipsnis numato atsakomybę ir juridinio asmens vadovui, tačiau sankcijos individualizavimo tikslu yra bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti faktinį vadovo vaidmenį veikos padarymui. 2.3.

Advokatas pažymi, kad V. P. nepasirinko prieÅ¡ingo teisei elgesio, jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja iÅ¡vadÄ , kad psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. 2.4. Apeliantas nurodė, kad įmonė aktualiu laikotarpiu buvo itin sunkioje finansinėje padėtyje, įmonei pažeidimo padarymo metu grėsė nemokumas, todėl V. P. prašė pirmosios instancijos teismo įvertinti Å¡ias aplinkybes vertinant V. P. galimybes laiku pastebėti įmonės veiklos neatitikimÄ turimam leidimui.

RaÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose akcentuota, jog įmonės vadovo veikla pažeidimo padarymo metu buvo orientuota į įmonės veiklos stabilizavimÄ , darbuotojų interesų užtikrinimÄ . Krizinę įmonės bÅ«klę patvirtina aplinkybė, jog UAB „J.“ 2020 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla. 2.5. V. P. nuomone, tai, kad bankroto byla iÅ¡kelta nepraėjus nė mėnesiui nuo administracinio nusižengimo padarymo pabaigos, įrodo, kad jau administracinio nusižengimo padarymo metu įmonėje buvo itin sunki padėtis, reikalaujanti iÅ¡imtinio įmonės vadovo dėmesio.

BÅ«tent įmonės vadovui tenka pareiga dėti maksimalias pastangas įmonės mokumui atstatyti, pasirÅ«pinti įmonės darbuotojų, klientų ir kreditorių interesų apsauga. Vykdydamas Å¡ias pareigas V. P. dar iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi į teismÄ pareiÅ¡kimu praÅ¡ydamas UAB „J.“ iÅ¡kelti nemokumo (restruktÅ«rizavimo) bylÄ , tačiau 2020 m. rugsėjo 25 d. Å¡is pareiÅ¡kimas buvo atmestas ir įmonei pradėtas bankroto procesas. NatÅ«ralu, jog tokiu įtemptu įmonei metu V.

P. dėmesys buvo nukreiptas į esmines įmonės vadovo funkcijas siekiant užtikrinti įmonės veiklos tęstinumÄ , o kitos funkcijos, tokios kaip įrenginių valdymo kontrolė tapo antraeilėmis įmonės vadovo užduotimis. 2.6. V. P. nuomone, įmonės vadovo ryÅ¡ys su įrenginio valdymu ir ekstraordinarios aplinkybės dėl įmonės finansinės padėties yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog V. P. atžvilgiu neturi bÅ«ti taikoma administracinė atsakomybė. 2.7. Apeliantas pastebėjo, jog tapačios aplinkybės patvirtina ir iÅ¡imtinių sÄ lygų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui egzistavimÄ .

Tokia iÅ¡vada grindžiama ir teismų praktika, pavyzdžiui, teismo sprendimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017. 2.8. V. P. nuomone, bÅ«tent įspėjimo skyrimas yra tinkama ir proporcinga administracinė nuobauda, kuria bus visiÅ¡kai pasiekti nuobaudos tikslai. 2.9. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nemotyvavo sprendimo atmesti V. P. praÅ¡ymÄ netaikyti administracinės atsakomybės arba skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ nei numatyta sankcijoje. Pirmosios instancijos teismo praÅ¡yta įvertinti ne tik vadovo santykį su įrenginio valdymu ir įmonėje susidariusiÄ sunkiÄ situacijÄ dėl bankroto, tačiau ir kitas baudos individualizavimui svarbias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl realios žalos kilimo, taip pat nepasisakė ir dėl fakto, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo mokestinė prievolė, nebuvo iÅ¡vengta mokėjimų ar mokesčių, o V. P. veiksmuose nebuvo nustatyta apgaulės, piktnaudžiavimo ar akivaizdaus aplaidumo požymių, buvo imtasi operatyvių veiksmų pažeidimui sustabdyti. Nutarimu nevertinta ir V. P. finansinė padėtis, skiriamos sankcijos įtaka ir proporcingumas asmens finansinėms iÅ¡galėms, ypatingai vertinant UAB „J.“ bankroto proceso įtakÄ gaunamoms pajamoms. 2.10.

Atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nutarimo 28 punkte pasisakydamas dėl pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ vertina tik tai, ar V. P. kaip įmonės vadovas yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas. Be to, pirmosios instancijos teismas nutarimo 3.2 papunktyje vertindamas V. P. praÅ¡ymÄ neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ nei minimali, nurodė, jog nenustatė jokių iÅ¡imtinių aplinkybių ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui.

Teismas pasisakė tik dėl aplinkybių, jog V. P. pripažino kaltę ir bendradarbiavo su patikrinimÄ atliekančia institucija. 2.11. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡tyrė nevisapusiÅ¡kai, neatsižvelgė į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus (pvz., duomenų apie finansinę V. P. padėtį), nevertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio pažeidimo padarymo metu ir po jo. 2.12. Atstovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatskleidė esminių bylos aplinkybių, todėl priėmė nemotyvuotÄ nutarimÄ . 2.13.

Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino aplinkybes dėl TIPK leidimo, perdirbtų žaliavų kiekio ir veiklos laikotarpio. 2.14. V. P. nurodo, jog nė viena iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių pati savaime negali bÅ«ti laikoma pagrindu atmesti praÅ¡ymÄ Å¡velninti atsakomybę. Teismas neatskleidė Å¡ių aplinkybių ryÅ¡io su taikyta sankcija. 2.15. PareiÅ¡kėjo vertinimu, TIPK leidimo reikalavimo pažeidimas savaime nereiÅ¡kia žalos sukėlimo, nes TIPK leidimas nėra savitikslis.

Pirmosios instancijos teismas privalėjo aiÅ¡kintis, ar V. P. veiksmais buvo pakenkta TIPK leidimu saugomiems gėriams, t. y., ar įmonė veikė tokiu bÅ«du, jog sukėlė tarÅ¡Ä . Byloje nėra konstatuota sukelta žala. 2.16. Atstovo vertinimu, nutarime pažymimos deklaratyvaus pobÅ«džio aplinkybės, pvz., jog „jie [UAB „J.“] ribinių verčių leidžiamų teisės aktuose nevirÅ¡ija, tačiau tas nemalonus kvapas ir poveikis visuomenę jaudino”, tačiau nevertinami raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pateikti argumentai dėl žalos nesukėlimo.

Pastebėjo, jog ir bylos nagrinėjimo metu institucijos, kurios pareigÅ«nas atliko administracinio nusižengimo tyrimÄ , atstovas pripažino, jog jokia žala nebuvo nustatyta (padaryta). 2.17. Aplinkybė, jog klausimas yra reglamentuotas Europos SÄ jungos teisės aktu, V. P. nuomone, taip pat savaime nėra argumentas atmesti teiktÄ praÅ¡ymÄ dėl sankcijos Å¡velninimo. Kadangi nutarime pirmosios instancijos teismas nenurodė, apie kokį Europos SÄ jungos teisės aktÄ yra kalbama, laiko, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, fiksuotas 2020 m. rugsėjo 22 d.

Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini). 2.18. Apeliaciniame skunde pažymėjo, kad byloje nebuvo konstatuota jokia konkreti žala, kilusi dėl TIPK leidimo neturėjimo, prieÅ¡ingai, patikrinimo aktu įmonei buvo tik primintas reikalavimas dėl Saugos duomenų lapų ir konstatuota, jog „aplinkos ore Å¡alia UAB „N.“ ir UAB „J.“ teritorijos terÅ¡alų, kurie virÅ¡ytų ribines vertes, nefiksuota. 2.19. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už bylos ribų ženklinimo reguliavimo klausimÄ traktuodamas kaip argumentÄ dėl veikos pavojingumo (kai patikrinimÄ atliekanti institucija Å¡iuo klausimu pateikė tik rekomendacinio pobÅ«džio pastabÄ ). 2.20.

Atstovas teigė, kad patikrinimo akte pažymima, kad perdirbant žaliavÄ â€“ žaliÄ naftÄ , remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu D1-528 patvirtintų TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.2. p., reikalingas TIPK leidimas. TIPK taisyklės parengtos įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/75/ES dėl pramoninių iÅ¡metamų terÅ¡alų (tarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės) nuostatas.

Direktyvos 2010/75/ES 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės imasi priemonių, bÅ«tinų užtikrinti, kad nė vienas įrenginys, kurÄ deginantis įrenginys, atliekų deginimo įrenginys arba bendro atliekų deginimo įrenginys nebÅ«tų eksploatuojamas be leidimo. Tuo tarpu įrenginys apibrėžiamas kaip stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelios I priede arba VII priedo 1 dalyje iÅ¡vardytos veiklos rÅ«Å¡ys ir bet kuri kita toje pačioje vietoje vykdoma tiesiogiai susijusi veikla, kuri techniÅ¡kai susijusi su tuose prieduose iÅ¡vardytų rÅ«Å¡ių veikla ir gali sukelti terÅ¡alų iÅ¡metimÄ ir tarÅ¡Ä (Direktyvos 2010/75/ES 3 straipsnio 3 punktas).

Minėtos Direktyvos 2010/75/ES formuluotės patvirtina jau iÅ¡sakytÄ argumentÄ , jog TIPK leidimo neturėjimas pats savaime nereiÅ¡kia, jog atsakomybė už veiklÄ negali bÅ«ti Å¡velninama labiau nei sankcijoje numatytas baudos minimumas, o UAB „J.“ vykdytas žaliavos perdirbimas nėra veikla, kurios pavojingumas ar žala bÅ«tų preziumuojami, kadangi analogiÅ¡kos taisyklės yra taikomos ypatingai plačiam medžiagų grupių sÄ raÅ¡ui. 2.21. V. P. pastebi, jog likę du pirmosios instancijos teismo argumentai – perdirbtas kiekis ir pažeidimo laikotarpis – yra vertinamojo pobÅ«džio ir pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti, kodėl tai vertinama V.

P. nenaudai (kaip argumentas netaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį). 2.22. Nurodė, kad teismas nepasisakė, kodėl atmeta V. P. argumentÄ , jog perdirbtas kiekis yra mažas. Tas pats pasakytina ir apie pažeidimo trukmės vertinimÄ â€“ nors V. P. nurodė, kad dviejų mėnesių trukmė yra trumpai trukęs pažeidimas (lyginant, pvz., su įrenginio eksploatavimo įmonėje bendru laikotarpiu), teismas atmetė šį argumentÄ nepasisakydamas, kokios trukmės pažeidimas bÅ«tų laikomas tinkamu Å¡velninti atsakomybę, taip pat nepasisakė, kokiais principais yra vertinama trukmė (pvz., lyginant su visu įmonės veiklos laikotarpiu, leidimo įrenginiui iÅ¡davimo laikotarpiu ir pan.). 2.23.

Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, darė iÅ¡vadÄ , jog nutarimas priimtas selektyviai vertinant ir neteisingai interpretuojant bylos duomenis, todėl yra tinkamai nemotyvuotas. 2.24. V. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir įvardijo dalį nuobaudai skirti reikÅ¡mingų aplinkybių ir nurodė, kad į jas atsižvelgia, bet nepaisydamas ANK įtvirtintų ir aptartų nuobaudos skyrimo principų realiai nesvarstė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo galimybių, nevertino nuobaudos dydžio proporcingumo bei teisingumo principų aspektu, nepasisakė, kodėl įspėjimo skyrimas nėra tinkamas pasiekti nuobaudos tikslams.

Taip nagrinėjamu atveju buvo padarytas materialiosios teisės normų pažeidimas, turėjęs įtakos neteisingo ir neteisėto nutarimo priėmimui (t. 2, b. l. 1–9).

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyrius praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir V. P. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 3.1. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, kad V. P. 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. buvo paskirtas UAB „J.“ vadovu, organizavo įmonės veiklÄ , priėmė pagrindinius su įmonės veikla susijusius sprendimus, todėl yra atsakingas už pažeidimus, nustatytus įmonei netinkamai vykdant veiklÄ . 3.2.

Institucija teigė, kad ANK 235 straipsnio 4 dalies pažeidimas savo sudėtimi yra formalus, Å¡io straipsnio dispozicijoje nenumatyta papildomų kvalifikacijos požymių, todėl juridinio asmens vadovÄ patraukti atsakomybėn užtektina sÄ lyga, nustatyti pažeidimo padarymo faktÄ , t. y. nustatyti, jog Å«kinė veikla vykdoma ir objektas naudojamas be leidimo, kuris yra reikalingas, arba pažeidžiant turimo leidimo sÄ lygas. 3.3. Institucijos nuomone, V. P. eidamas juridinio asmens vadovo pareigas turi prisiimti ir su Å¡iomis pareigomis kylančias rizikas. 3.4.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ vertino, kad Vilniaus apylinkės teismas tinkamai įvertino administracinio nusižengimo bylos medžiagÄ ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių Å¡velninti V. P. padėtį taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į nuobaudos dydį ir V. P. padaryto administracinio nusižengimo pavojingumÄ (neteisėtai perdirbta medžiaga – žalioji nafta, kurios perdirbimui reikalingas TIPK leidimas – leidimas iÅ¡duodamas pagal Europos SÄ jungos direktyvÄ , kuriame nustatyti sugriežtinti reikalavimai vystyti Å¡iai veiklai) paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. 3.5.

Paminėjo, jog V. P., be apeliaciniame skunde nurodytų variantų, turi galimybę pasinaudoti ANK 675 straipsnio 3 dalyje numatyta teise praÅ¡yti iÅ¡dėstyti dalimis baudos sumokėjimÄ . III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinis skundas atmetamas 4. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje patikrina priimtos nutarimo (nutarties) teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

IÅ¡ apeliacinio skundo matyti, kad, nors apeliaciniu skundu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o, be kita ko, panaikinti skundžiamÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti, tačiau tuo pačiu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. neginčija savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, o mano, kad nutarimÄ priėmęs apylinkės teismas netinkamai individualizavo V. P. administracinę nuobaudÄ . Taigi ginčo byloje dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – V.

P. – kaltės padarius jam inkriminuotÄ pažeidimÄ . Pažeidėjo apeliaciniu skundu iÅ¡ esmės yra keliamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, o bÅ«tent, už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ V. P. Å¡velnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos baudos nustatymo ar administracinės nuobaudos neskyrimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).

5. ANK 235 straipsnio 4 dalis numato, kad Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų, arba kai planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos Å«kinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamÄ Å«kinę veiklÄ , arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus užtraukia baudÄ asmenims nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo devynių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio septynių Å¡imtų eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo Å¡eÅ¡ių Å¡imtų iki vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto penkiasdeÅ¡imt eurų.

6. IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad už ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymÄ UAB „J.“ vadovui V. P. paskirta minimali bauda, numatyta ANK 235 straipsnio 4 dalies sankcijoje, t. y. 900,00 Eur dydžio bauda.

7. Nagrinėjamo apeliacinio skundo kontekste pažymima, kad: 7.1. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimÄ Ä¯statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ siekdamas užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimÄ , asmeninį interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas Å¡iuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (žr., pvz., Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017). 7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimÄ , kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimÄ nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra.

Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kuriÄ paskyrus gali bÅ«ti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobÅ«dį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). 7.3. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog administracinė nuobauda skiriant Å¡velnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę nuobaudÄ gali bÅ«ti Å¡velninama tik esant iÅ¡skirtinėms aplinkybėms, kurios gali bÅ«ti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumas ar nedidelis jos pavojingumas, iÅ¡skirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. galėtų bÅ«ti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytÄ , o Å¡velnesnę nuobaudÄ .

Nesant tokių ypatingų aplinkybių mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio nusižengimo padarymÄ nuobauda negali bÅ«ti skiriama (žr., pvz., Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-134-167/2017). 7.4. Pažymima, kad galimybę skirti Å¡velnesnę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta Å¡io ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudÄ negu Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti Å¡velnesnę administracinę nuobaudÄ ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusi institucija (pareigÅ«nas) kiekvienÄ savo sprendimÄ privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka iÅ¡nagrinėjusios institucijos (pareigÅ«no) sprendimÄ sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

8. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu parinkta administracinės nuobaudos rūšis (bauda) ir jos dydis (minimalus, 900 Eur) yra adekvatus V. P. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikomi asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (nubaudimo ir prevenciniams) užtikrinti.

9. Pažymima, kad aptariamas nusižengimas savo pobÅ«džiu yra Å¡iurkÅ¡tus, keliantis realų pavojų aplinkos apsaugai, tuo labiau, kad Å¡iuo atveju nusižengimas buvo padarytas gyvenvietės teritorijoje. Skundžiamame nutarime pagrįstai atsižvelgta į tai, kad viena iÅ¡ neteisėtai perdirbtų medžiagų – žalioji nafta, kurios perdirbimui reikalingas tarÅ¡os integruotos prevencijos kontrolės leidimas – leidimas iÅ¡duodamas pagal Europos SÄ jungos direktyvÄ , kuriame yra sugriežtinti reikalavimai vystyti Å¡iai veiklai;

į neteisėtai perdirbtų medžiagų kiekį (apeliantas teigia, kad perdirbtas kiekis yra mažas, tačiau 2 021,74 t perdirbtų medžiagų kiekis nelaikomas mažu); neteisėtos veikos laikotarpį (du mėnesiai) (nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog keli mėnesiai lyginant su visa bendrovės veikla yra mažas laiko tarpas). Atsižvelgė ir į tai, kad V. P. padarė du ANK 235 straipsnio 4 dalies dispozicijoje nustatytus alternatyvius nusižengimus (Å«kinės ar kitokios veiklos vykdymÄ , objektų naudojimÄ neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugÄ ar gamtos iÅ¡teklių naudojimÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose (V.

P. leido perdirbti žaliÄ naftÄ Ä¯renginiu N-150 bendrovei neturint TIPK leidimo); taip pat nesilaikymÄ Å¡iame leidime nustatytų sÄ lygų (V. P. neužtikrino, jog vykdant Å«kinę veiklÄ Ä¯renginyje N-150 bÅ«tų perdirbama tik TarÅ¡os leidime ir sÄ lygose nustatyta žaliava, leido įrenginyje perdirbti TarÅ¡os leidime ir sÄ lygose nenumatytas žaliavas – sunkias ir vidutines alyvas, kitÄ vidutinę alyvÄ , mazutÄ , žaliÄ naftÄ ). Todėl vertinti padarytÄ nusižengimÄ kaip mažareikÅ¡mį ar nekėlusį realaus pavojaus aplinkos apsaugai, o juo labiau vertinti kaip palankiÄ aplinkybę Å¡velnesnės nuobaudos skyrimo kontekste nėra jokio teisinio pagrindo.

Akivaizdu, kad V. P. elgėsi neatsakingai, taip elgdamasis privalėjo numatyti ir numatė dėl to kilsiančias pasekmes, gresiančiÄ ir atsakomybę, todėl jo patiriami nepatogumai dėl paskirtos administracinės nuobaudos už padarytÄ nusižengimÄ pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį yra jo pačio elgesio pasekmė.

10. Pastebima, kad V. P. atstovas nenurodė jokių reikÅ¡mingų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir dar labiau sumažinti nutarimu nustatytÄ ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytÄ minimaliÄ baudÄ , apeliacinės instancijos teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. 10.1. Apeliaciniame skunde V. P. advokatas teigia, kad V. P. psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Apylinkės teismas atsižvelgdamas į V.

P. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, į atstovo paaiÅ¡kinimÄ teismo posėdžio metu vertino, kad V. P. administracinį nusižengimÄ padarė dėl neatsargumo, tačiau tai V. P. atsakomybės neÅ¡alina ir nėra pagrindo V. P. nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ . Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Å iuo atveju V. P. padarė administracinį nusižengimÄ nepagrįstai pasitikėdamas (ANK 9 straipsnio 2 dalis), kadangi jis numatė, kad dėl jo neveikimo (įmonės darbuotojų nesukontroliavimo) gali atsirasti žalingi padariniai, tačiau lengvabÅ«diÅ¡kai tikėjosi jų iÅ¡vengti. 10.2.

Apeliantas mano, kad apylinkės teismas nepakankamai įvertino aplinkybę, jog pažeidimų padarymo metu 2020 m. liepos–rugpjūčio mėn. įmonės finansinė padėtis buvo sudėtinga (tai patvirtina faktas, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla), todėl įmonės vadovo V. P. prioritetiniai darbai buvo spręsti įmonės veiklos stabilizavimo ir darbuotojų interesų užtikrinimo klausimus, o ne kontroliuoti darbuotojus, dirbančius su įrenginiu, ar jie laikosi iÅ¡duotame leidime nurodytų sÄ lygų.

Apygardos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 dalį, be kita ko, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ . Pagal Å¡io straipsnio 12 dalies 1 punktÄ bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ . Taigi tokia pareiga jam yra nustatyta įstatymu, todėl jos vertinti kaip neprioritetinės nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

VadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011). Pažeidimai truko pakankamai ilgÄ laikÄ , du mėnesius, todėl jis neabejotinai turėjo galimybę laiku pastebėti įmonės veiklos neatitikimÄ turimam leidimui.

V. P. paaiÅ¡kino, kad buvo ruoÅ¡iami dokumentai įmonės restruktÅ«rizavimui, tačiau nenurodė, kokius veiksmus jis pats asmeniÅ¡kai atliko ir kiek tai pareikalavo laiko sÄ naudų, dėl kurių jis negalėjo atlikti kitų įstatymų jam nustatytų pareigų. 10.3. PareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde vadovaujasi kaip precedentu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-139-211/2017, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, kad Å¡ioje nutartyje nurodytos faktinės bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje buvo sprendžiama situacija, kai įmonės vadovas buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, tai reiÅ¡kia, kad jau pats nusižengimo pobÅ«dis rodo, jog dėl to, kad bendrovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikÅ¡tiems reikalavimas patenkinti ir turėjo susidariusiÄ mokestinę nepriemokÄ , direktorius pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos teises, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimui, tai yra pažeidimas buvo tiesiogiai susijęs su įmonės finansine padėtimi siekiant vystyti verslÄ ir atsiskaityti tiek su valstybės biudžetu, tiek su kitais kreditoriais, kurių vykdomos veiklos pagrindu bendrovė galėjo užsiimti veikla vykdant statybas, o ne jos kasdienės veiklos organizavimu.

Be to, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, toje byloje pažeidėjui buvo 57 metai, byloje nebuvo pateikta duomenų apie bendrovės vadovo patraukimÄ administracinėn atsakomybėn. 10.4. Vienas iÅ¡ pagrindinių pareiÅ¡kėjo apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad Å¡ioje byloje nenustatyta, jog kilo reali žala (kad įmonė padarė tarÅ¡Ä ). Jis teigia, kad byloje nėra nustatyta žala ir tai pripažino administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovas. Patikrinimo aktu įmonei buvo tik primintas reikalavimas dėl Saugos duomenų lapų ir konstatuota, jog „aplinkos ore Å¡alia UAB „N.“ ir UAB „J.“ teritorijos terÅ¡alų, kurie virÅ¡ytų ribines vertes, nefiksuota”.

Be to, V. P. ėmėsi priemonių pažeidimui sustabdyti. Apygardos teismas pažymi, kad byloje iš tiesų nenustatyta, kad įmonės perdirbtos medžiagos viršytų leistinas normas, tačiau yra tam tikri duomenys, kad gyvenvietėje galėjo būti juntamas nemalonus kvapas, be to, ANK 235 straipsnio 4 dalis nereikalauja tokių padarinių, kad būtų suterštas oras. Administracinio nusižengimo protokole ir 2020 m. rugsėjo 22 d. patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimas buvo atliktas gavus nuolatinius Jonavos rajono gyventojų skundus (daugiau nei 10) dėl nemalonaus oro kvapo.

Taip pat pažymima, kad patikrinimas, ar aplinkos ore esantys teršalai viršija ribines vertes, buvo atliktas (paimti oro mėginiai) tik 2020 m. rugpjūčio 14 d., kai tuo tarpu pažeidimai buvo daromi jau 2020 m. liepos mėn. Nustatyta, kad UAB “J.” taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nevykdė. Taigi neatmetama galimybė, kad nemalonus kvapas galėjo atsirasti būtent dėl UAB “J.” vykdomos veiklos. Institucijos atstovas K. C. teismo posėdyje nurodė, kad žala aplinkai nebuvo skaičiuota.

Angliavandeniliai turi tokiÄ savybę, kad labai maža koncentracija gali sukelti labai didelį kvapÄ . Taip pat patikrinimo akte nurodyta, jog 2020 m. rugpjūčio 25–26 d. buvo gauti du praneÅ¡imai dėl juntamo stipraus specifinio kvapo (duomenys neskelbtini), kur veiklÄ vykdo UAB “J.” ir UAB “N.”, o patikrinimo metu nustatyta, kad Å¡io kvapo Å¡altinis yra lietaus nuotėkos, kurios atsirado iÅ¡ naftos gaudyklės, esančios (duomenys neskelbtini). 10.5. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentas, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo mokestinė prievolė, nebuvo iÅ¡vengta mokėjimų ar mokesčių, yra nesusijęs su nagrinėjamo pažeidimo aplinkos apsaugai pobÅ«džiu ir ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymu. 10.6.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės apie V. P. turtinę padėtį, tai yra, kad apylinkės teismas nevertino, jog dėl įmonės bankroto jo pajamos sumažėjo. Apygardos teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė ir byloje nėra jokių duomenų apie jo sudėtingÄ turtinę padėtį, pavyzdžiui, apie jo dabartines gaunamas pajamas, turimus registruotinÄ turtÄ , kreditorinius įsipareigojimus, iÅ¡laikytinius. Vien tai, kad jo vadovaujamai įmonei iÅ¡kelta bankroto byla, nereiÅ¡kia, jog teismo paskirtas baudos dydis yra jam per didelis.

11. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime teisingai vertino, kad minimalus sankcijoje numatytas baudos dydis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad V. P. prisipažino padaręs nusižengimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, padėjo jį iÅ¡aiÅ¡kinti, ir tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo. Å iame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad skundu V. P. bando sumenkinti savo kaltę, teigia, kad dėl pažeidimo padarymo nebuvo jo kaltės apskritai, todėl byla turi bÅ«ti nutraukta, kas reiÅ¡kia, kad galima abejoti viso proceso metu jo iÅ¡sakyto prisipažinimo nuoÅ¡irdumu.

Tačiau, atsižvelgiant į skundo ribas, apygardos teismas Å¡ios lengvinančios aplinkybės negali Å¡alinti iÅ¡ skundžiamo nutarimo. V. P. yra 63 metų amžiaus, per paskutinius 5 metus iki Å¡io nusižengimo padarymo buvo 12 kartų baustas administracine tvarka, dauguma pažeidimų susiję su Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių pažeidimais, nuobaudos sumokėtos, nėra baustas už analogiÅ¡kÄ pažeidimÄ , neteistas.

12. Aptarti duomenys rodo, kad iÅ¡imtinės aplinkybės, kurioms Å¡ioje byloje galėtų bÅ«ti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus Å¡velnesnę nei sankcijoje numatytÄ administracinę nuobaudÄ nebÅ«tų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinio poveikio priemonės tikslai. V. P. skirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per Å¡velni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

13. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėjÄ , sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).

14. Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, asmens praÅ¡ymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines iÅ¡mokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas), priimdami nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimÄ iÅ¡dėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį.

Nagrinėjamu atveju V. P. tokio praÅ¡ymo nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui, be to, teismui buvo pateikta tik pažyma apie praeitais metais priskaičiuotÄ darbo užmokestį, kiti duomenys dėl V. P. finansinės padėties, nurodyti ANK 675 straipsnio 3 dalyje, pateikti nebuvo. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taigi tokio pobÅ«džio praÅ¡ymÄ su jį pagrindžiančiais dokumentais V.

P. turės galimybę pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus daro iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant pažeidėjo administracinės atsakomybės klausimÄ Ä¯rodymų vertinimo ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų bÅ«ti pripažinti turėjusiais esminės reikÅ¡mės iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , nebuvo padaryta. Todėl apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. (V. P.) atstovo advokato Vaido Rakausko apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje palikti galioti nepakeistÄ . Teisėjas Darius Pranka