2020-10-21 Nr. AB-19736-3-61-3-02600-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1163-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02600-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 18.4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Z. D. B., H. L. ir M. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Z. D. B., H. L. ir M. U. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjos M. U., H. L. ir Z. D. B. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2018 m. birželio 29 d. sprendimą Nr. 1SS-1295-(7.5) (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 4 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) mieste.

2. Pareiškėjos paaiškino, kad jos kreipėsi su prašymu į NŽT, prašydamos atkurti nuosavybės teises natūra į buvusių žemės savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) mieste. NŽT Sprendime nurodė, kad esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas pretendentams į buvusio žemės savininko J. G. valdytą žemę (jos dalį), kuri patenka į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas.

3. Pareiškėjų teigimu, ginčijamas sprendimas priimtas nesiremiant objektyviais duomenimis ar teisės aktų normomis, o atsisakymas atkurti nuosavybės teises yra be motyvų. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1380-588/2017 nurodė, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo ir kad ši sutartis neturės jokios įtakos pretendentams atkurti nuosavybės teises į valstybinį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjų turimomis žiniomis, žemės sklypo dalis, patenkanti į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo išnuomota ne aukciono būdu. Atkreipė dėmesį, kad visiškai nebuvo pasisakyta dėl P. V.-G. valdytos žemės, nors pareiškėjų teigimu, nebuvo tokių duomenų, kad P. V.-G. ir J. G. žemės sklypą valdė atskirai.

4. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „Vlasava“ apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-639-513/2018 panaikino Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – patenkino UAB „Vlasava“ ieškinį ir pripažino neteisėtu vienašalį sutarties dalies nutraukimą, panaikino NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą dėl valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55.), nutraukimo dalyje nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

Todėl, vadovaujantis įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-639-513/2018, NŽT, esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas į pareiškėjoms tiek į buvusio žemės savininko J. G. tenkančią dalį tiek į P. V.-G. tenkančią dalį natūra, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha teritoriją, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, negalėjo būti vykdomas.

Pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenis, prie UAB „Vlasava“ nuosavybės teise valdomų pastatų, žemės sklypą, kadastro (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo Lietuvos Respublika. Žemės sklypą, pagal 2003 m. sausio 7 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N25/2003-1 ir 2016 m. gegužės 3 d. susitarimą pakeisti sutartį Nr. 16SŽN-38-(14.16.55.) nuomos pagrindais valdo UAB „Vlasava“. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl pareiškėjai M.

U. nustatyto juridinę reikšmę turinčio fakto, kad J. G., sudaręs santuoką su P. V., įsivaikino jos vaikus – dukrą P. V. (L.), ir sūnų I. V., ir atnaujino terminą M. U. teismo sprendimui pateikti NŽT, buvo atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eA2-3106-549/2018, pagal UAB „Vlasava“ pareiškimą. Todėl nepasibaigus teisminiams ginčams ir nenuginčijus NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo, nuosavybės teisių atkūrimas į buvusio žemės savininko J. G. tenkančią dalį natūra, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha teritoriją, t. y.

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, negalėjo būti vykdomas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos 2018 m. birželio 4 d. raštu kreipėsi į NŽT, prašydamos pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir inicijuoti nuomos sutarties (jos dalies) su UAB „Vlasava“ nutraukimą, remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi. NŽT Sprendimu nurodė pareiškėjoms, kad esant nenuginčytai valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarčiai (jos daliai), nuosavybės teisių atkūrimo procesas pretendentams į buvusio savininko J. G. valdytą žemę, kuri patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), negali būti vykdomas.

Taip pat teismas nustatė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2003 m. sausio 7 d. pasirašė valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Vlasava“, kurios pagrindu UAB „Vlasava“ išnuomotas 3,0376 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro (duomenys neskelbtini)). 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55) pakeista valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutartis. Taigi žemė, dėl kurios pareiškėjai prašė pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, patenka į UAB „Vlasava“ išnuomotą 3,0376 ha valstybinės žemės sklypą, kuris yra valdomas trečiojo suinteresuoto asmens, t. y.

UAB „Vlasava“. Sudaryta 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2016 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, jame nurodytas Nuomos sutarties galiojimo terminas nuo 2003 m. sausio 7 d. iki 2102 m. sausio 7 d. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis 3,0376 ha nuomojamame valstybinės žemės sklype yra trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Vlasava“ nuosavybės teise priklausantys pastatai. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas padarė išvadą, kad išnuomotas 3,0376 ha valstybinės žemės sklypas yra skirtas UAB „Vlasava“ pastatytiems statiniams eksploatuoti, šis sklypas nėra laisvas.

Todėl siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, sudaryta 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir 2016 m. gegužės 3 d. papildomas susitarimas pirmiausiai turi būti nuginčyti, nes į visą sklypo plotą, nurodytą nuomos sutartyje, negalėjo būti atkuriamos nuosavybės teisės, perduodant žemės sklypą buvusioje iki nacionalizacijos vietoje, remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ginčo žemės sklype taip pat ir yra neužstatytų žemės plotų, faktinės situacijos nekeitė, nes UAB „Vlasava“ valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties galiojimo metu turi teisę naudoti visą žemės sklypą pagal jo paskirtį.

8. Teismas nurodė, kad NŽT 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 16VĮ-282-(14.16.2) vienašališkai nutraukė valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutartį, pakeistą 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu, žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB „Vlasava“, dalyje 0,62 ha nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, įvertinus reikalingą naudojamą plotą Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-191-588/2018 ieškovės UAB „Vlasava“ ieškinį, kuriuo ji prašė vienašalį sutarties dalies nutraukimą pripažinti neteisėtu, atmetė kaip nepagrįstą. Tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. e2A-639-513/2018 Plungės apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – patenkino UAB „Vlasava“ ieškinį dėl vienašalio sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Teismas pastebėjo, kad NŽT dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo panaikinimo pateikė kasacinį skundą, kuris priimtas Lietuvos Aukščiausio Teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi (bylos Nr. e3K-3-7-915/2019). Iš šių aplinkybių buvo matyti, kad valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo klausimas dar nebuvo išspręstas, tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl vienašališko dalies valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo paaiškės ar sutartis dalyje dėl 0,62 ha nuomojamo žemės sklypo nutraukta teisėtai.

9. Teismas pažymėjo, kad pozicija dėl nuomos sutarties nuginčijimo tam, kad po to galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra patvirtinama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-4084-261/2016, kurioje, teismas padarė išvadą, kad siekiant atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą, kuris užstatytas kitam asmeniui priklausančiais pastatais, stovinčiais ant tam asmeniui išnuomoto valstybinio žemės sklypo, pirmiausiai turėjo būti nuginčyta nuomos sutartis. Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad klausimas dėl žemės grąžinimo savininkams natūra turi būti sprendžiamas prieš tai išsprendus šio žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2006). Todėl ir nagrinėjamu atveju nesant išspręsto klausimo dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties dalies nuginčijimo, nebuvo galimybės pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes neaišku kokia dalimi pareiškėjos tokia teise galės pasinaudoti.

10. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjų ginčijamas NŽT Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas įvertinus faktines bylos aplinkybes bei aktualias teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio sprendimo teismas neturėjo pagrindo. Kadangi ginčijamame Sprendime išdėstyta atsakovo pozicija laikytina pagrįsta, išvestinis pareiškėjų skundo reikalavimas įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 4 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) mieste, taip pat netenkintas.

III. 11. Pareiškėjos apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir tenkinti jų prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pradėjimo pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį ir įpareigoti NŽT išsamiai, pagrindžiant teisės aktų nuostatomis ir įstatymų nustatyta tvarka pateikti atsakymą dėl atsisakymo vykdyti procedūras nuosavybės teisių atkūrime. Pareiškėjos taip pat prašo išreikalauti iš NŽT prie 2018 m. rugpjūčio 23 d. atsiliepimo pateiktos 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1 pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-(14.16.55.), 17 punkte nurodytą priedą, žemės sklypo planą M 1:500, kuris yra neatsiejama sutarties dalis.

12. Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas pilnai negalėjo įvertinti svarbios aplinkybės, kad žemės sklypo dalis į kurią pareiškėjos siekia, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės yra laisva, neužstatyta pastatais. Pabrėžia, kad įmonės valdomiems statiniams priskirtas valstybinės žemės sklypo plotas – 3,0376 ha, o statiniais užstatytas plotas – 0,1459 ha, todėl akivaizdžiai neefektyviai naudojama valstybinė žemė, o valstybė neįstengia atsiskaityti su piliečiais už nusavintą turtą per nacionalizaciją.

13. Pareiškėjos nurodo, kad valstybinės žemės nuomininkai negali turėti teisėtų lūkesčių dėl nuomos santykių tęstinumo ir finansinių interesų apsaugos. Pareiškėjų laisvoje, neužstatytoje natūrinėje žemėje, kurios dalis patenka į ginčo sklypą, į kurią privalo būti atkurtos nuosavybės teisės, įmonė niekada negalės vykdyti jokios veiklos. Teisės aktų nuostatos suteikia galimybę be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais.

14. Pareiškėjos pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pateiktas NŽT atsiliepime aplinkybes neatsižvelgė į tai, kad žemės sklypas išnuomotas ne aukciono būdu, ir skundo nevertino tuo aspektu. Be to, pareiškėjų nuomone, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-639-513/2018, jų nuosavybės teisių atkūrimui neturi įtakos, kadangi Palangos miesto apylinkes teismas 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1380-588/2017 neįtraukdamas pareiškėjų trečiaisiais asmenimis, nurodė, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybes teisės, todėl nepriklausomai nuo priimto teismo sprendimo ši sutartis neturės jokios įtakos pretendentams atkurti nuosavybės teises į valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste.

15. Nors NŽT nurodė, teismo proceso civilinėje byloje Nr. eA2-3106-549/2018 (teismo proceso Nr. 2-10-3-00998-2015-0) atnaujinimą, kaip vieną iš motyvų, dėl kurio negali vykdyti atkūrimo, tačiau, pareiškėjų įsitikinimu, tai nėra kliūtis vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalį, kadangi nėra pilnai atkurtos nuosavybės teisės į senelės P. V.-G. dalį. Pareiškėjos nurodo, kad Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas ir dėl to, nes jos NŽT prašė vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą į P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytas žemes, o NŽT nurodo, kad negali būti atkūrimas vykdomas į J. G. dalį, tačiau nepateikia motyvuoto atsakymo, kodėl nevykdo atkūrimo į P. V.-G. dalį.

16. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

17. Atsakovas akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e3K-3-7-915/2019 (teisminio proceso Nr. 2-10-3-01017-2017-5), sprendimo paskelbimas atidėtas iki 2019 m. gegužės 14 d., kurioje sprendžiasi ginčas dėl NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.) „Dėl valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55.), nutraukimo dalyje nenaudojamo nuomojamo žemės sklypo, kadastro (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagal pridedamą schemą“ teisėtumo. Atsakovas nurodo, kad šiuo metu Lietuvos Aukščiausiame Teisme sprendimas nepriimtas, t. y. neišspręstas ginčas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo, todėl nėra galimybės pradėti administracinių procedūrų dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese, nuosavybės teisių atkūrimo natūra, nes nėra aišku, kokia natūrinės žemės dalimi pareiškėjos galės pasinaudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 18. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese pagrįstumo ir teisėtumo.

19. Pareiškėjos šioje byloje siekia nuginčyti NŽT Sprendimą, kuriuo atsisakyta pradėti vykdyti ginčo žemės sklypo nuosavybės teisių atkūrimo procesą, taip pat prašo įpareigoti NŽT išsamiai ir pagrindžiant teisės aktų nuostatomis išnagrinėti pareiškėjų 2018 m. birželio 4 d. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į nurodytų asmenų valdytas žemes (duomenys neskelbtini) mieste. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos reikalauja pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procesą į UAB „Vlasava“ išnuomoto 3,0376 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Atsakovas savo nesutikimą su skundu grindė tuo, kad teisiniai ginčai dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nėra pasibaigę, todėl nuosavybės teisių atkūrimo procesas pareiškėjų atžvilgiu negali būti pradedamas.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad išnuomotas 3,0376 ha valstybinės žemės sklypas yra skirtas UAB „Vlasava“ pastatytiems statiniams eksploatuoti, šis žemės sklypas nėra laisvas, nurodė, kad klausimas dėl žemės grąžinimo savininkams natūra turi būti sprendžiamas prieš tai išsprendus šio žemės sklypo nuomos sutarties klausimą, todėl įvertino, jog NŽT Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jame išdėstyta atsakovo pozicija laikytina pagrįsta. Teismas pažymėjo, kad tik Lietuvos Aukščiausiam Teismui (bylos Nr. e3K-3-7-915/2019) priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl vienašališko dalies valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo paaiškės ar sutartis dalyje dėl 0,62 ha nuomojamo žemės sklypo nutraukta teisėtai. Pareiškėjos nesutikdamos su tokia teismo pozicija pateikė apeliacinį skundą.

21. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2019 m. vasario 7 d. nutartimi byloje Nr.e3K-3-7-915/2019 atmetė NŽT kasacinį skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, be kita ko konstatavęs, jog Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai vienašališkai nutraukė dalį valstybinės žemės nuomos sutarties su UAB „Vlasava“, o žemės nuomos sutarties pakeitimo ir žemės sklypo, reikalingo šios bendrovės valdomiems statiniams eksploatuoti, dydžio klausimas turėtų būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka – manydama, jog turėtų būti keičiamas žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių).

23. Nesant nuginčytai ar pakeistai valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai, pripažintina, kad ginčijamas atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Kadangi šiuo metu nėra nustatyta, jog yra laisvos valstybinės žemės toje vietoje, kurioje pareiškėjos pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, nėra pagrindo ir įpareigoti NŽT atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus. Žemės sklypo priskyrimas laisvai valstybinei žemei apsprendžia ne faktiškai statinių užimamas plotas, o žemės sklypo teisinė padėtis,

24. Nors apeliantės teigė, jog ginčijamas atsakovo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija su tuo nesutinka. NŽT Sprendime yra išdėstytos tiek faktinės aplinkybės, tiek ir teisės aktai, kuriais grindžiama atsakovo pozicija.

25. Pareiškėjos savo reikalavimą Nacionalinei žemės tarnybai grindė Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalimi, kuri numato, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ši teisės norma skirta reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie susiklosto po nuosavybės teisių atkūrimo į išnuomotą valstybinę žemę ir netaikytina nuosavybės teisių atkūrimo procedūros iniciavimui..

26. Kartu pažymėtina, jog turint omenyje tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas praeityje jau yra ėmęsis tam tikrų veiksmų UAB „Vlasava“ statiniams eksploatuoti būtino žemės sklypo dydžio nustatymui, tęsdama šią procedūrą teisės aktų nustatyta tvarka, NŽT turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo ir, esant teigiamam teismo sprendimui, vėliau spręsti nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms klausimą.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų Z. D. B., H. L. ir M. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas Ričardas Piličiauskas Arūnas Sutkevičius