2022-03-16 Nr. AB-6030-3-61-3-04628-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1517-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04628-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W.A. N. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo W. A. N. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis W. A. N. (bylos dokumentuose nurodoma ir N.) K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 21S36223 (toliau – ir Sprendimas, Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1861 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Departamento sprendime pareiškėjas įvardytas kaip W. A. N. K., tačiau kituose bylos dokumentuose (registracijos patvirtintame lape, apklausos lape, prieglobsčio prašyme nurodoma ir W. A. N. K.; taip pat pats pareiškėjas skunde, apeliaciniame skunde įvardija save kaip W. A. N. K.), todėl šioje nutartyje pareiškėjas toliau įvardijamas kaip W. A. N. K.

3. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

3.1. Pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo kilmės šalyje yra politinė krizė, kuri yra susijusi su prastu šalies valdymu, dėl to buvo taikus protestas, nors valdžia leidimo jam neišdavė, būtent dėl šios priežasties vėliau protesto dalyviai buvo persekiojami policijos. Šiuose protestuose asmuo dalyvavo kartu su vyresniuoju broliu ir kitais bendruomenės nariais. Jie protestavo prieš dabartinę valdžią. Apklausos metu asmuo teigė, kad (duomenys neskelbtini) policija pradėjo sulaikinėti protesto dalyvius, kai kurie iš jų buvo žiauriai sumušti, kiti dingo.

Pareiškėjas baigęs mokyklą negalėjo susirasti darbo, nes visi valstybiniai darbai buvo užimti. Apklausos metu asmuo pasakojo, kad bandė dirbti savarankiškai, sukūrė internetinę programėlę, kuri buvo susijusi su elektronine prekyba. Prasidėjus masiniams protestams ši jo veikla nutrūko. Apklausos metu asmuo teigė, kad dėl šių protestų žuvo jo vyresnysis brolis. Po dalyvavimo protestuose jo gyvenimas kilmės šalyje nebūtų saugus, nes asmuo nežino, kas jo gali ieškoti – policija ar politinės grupuotės. Paprašytas įvardinti tas politines grupuotės, asmuo to padaryti negalėjo.

Asmuo hipotetiškai teigė, kad gali būti tokių žmonių, kurie galėtų jį persekioti. Pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) atvyko turėdamas studento vizą, ten kurį laiką studijavo. (duomenys neskelbtini) yra konstitucinė demokratinė respublika, turinti tvirtą prezidentinę valdymo struktūrą ir (duomenys neskelbtini) parlamentą. (duomenys neskelbtini) įvykę prezidento ir parlamento rinkimai iš esmės buvo taikūs, vietiniai ir tarptautiniai stebėtojai juos įvardijo kaip skaidrius, taikius ir patikimus. (duomenys neskelbtini) prezidentas (duomenys neskelbtini) gruodį buvo perrinktas antrajai kadencijai.

Jis revanšinėje kovoje nugalėjo pirmtaką J. M., priklausiusį (duomenys neskelbtini) partijai. Nors rinkimų stebėtojai rinkimus įvertino gerai, tačiau M. rezultatus pavadino apgaulingais, o (duomenys neskelbtini) rėmėjai surengė protestus. Iš karto po rinkimų šalyje tvyrojo smurtas, o policija pranešė apie penkias mirtis, kurios buvo nustatytos praėjus vos kelioms dienoms po rinkimų. Nepaisant pandemijos ir susijusių apribojimų per praėjusius metus šalyje įvyko daug įvairių protestų. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) žmonių dalyvavo (duomenys neskelbtini) judėjime, surengtame palaikyti (duomenys neskelbtini) bei jų teises.

Renginio dalyviai susirėmė su policija po tai, kai buvo suimtas šios akcijos organizatorius. Vėliau pareigūnai šaudė į orą, kad išsklaidytų žmonių susibūrimą. (duomenys neskelbtini) šalininkai nepripažino gruodį įvykusių rinkimų rezultatų, todėl praėjus kelioms dienoms po rinkimų jie surengė protestus įvairiose šalies vietose. Atsižvelgiant į tai, (duomenys neskelbtini) policija priėmė įstatymą, kuriuo uždraudė tolesnius opozicijos šalininkų protestus sostinėje. Opozicinės partijos lyderiai prieš penkias dienas nepranešė apie būsimas demonstracijas, todėl (duomenys neskelbtini) buvo uždrausta protestuoti.

3.2. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

3.3. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – religines ir politines aplinkybes, ir dėl to galimą pavojų gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių / politinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

4. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad kilmės valstybėje protestavo prieš dabartinę valdžią. Dėl protestų žuvo jo brolis, jis pats neteko darbo. Vėliau išvyko studijuoti į (duomenys neskelbtini), tačiau sužinojęs, kad jį nori išsiųsti iš šalies, jis atvyko į Lietuvą. Sprendimu nuspręsta nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m.

Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, o pareiškėjo pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus. Apklausos metu pareiškėjas neįvardijo, kas jį konkrečiai persekiojo kilmės šalyje ir apskritai, ar jis buvo persekiojamas. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad galbūt grįžus į kilmės šalį jis gali būti persekiojamas. Įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika.

Atsižvelgiant į tai, pasakojimas yra laikomas esantis su trūkumais ir nelaikomas patikimu įrodymu. Taigi pareiškėjas neįrodė, kad jo baimė yra pagrįsta ir atsižvelgdamas į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Departamentas padarė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės priežastys neprilygsta „persekiojimui“ ir nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės dėl pareiškėjo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ir kituose (duomenys neskelbtini) miestuose. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur asmuo gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta vidaus konfliktai, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.2. Pareiškėjo prašymas skundą Komisijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

4.3. Apklausų metu pareiškėjas nenurodė ir neįrodinėjo, kad kilmės šalyje dėl religinių motyvų yra kilusi grėsmė jo gyvybei. Pareiškėjas nurodė nebuvęs politiškai aktyvus, dalyvavo tik viename proteste, negalėjo nurodyti jo esmės, nežinojo, ar visi proteste dalyvavę žmonės yra persekiojami, nežinojo kas galėtų jį persekioti dėl dalyvavimo proteste, detaliai nenurodė brolio mirties dėl protesto aplinkybių. Departamentas pagrįstai pareiškėjo pasakojimo nelaikė patikimu įrodymu ir įvertino, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės šalį nelaikytina visiškai pagrįsta.

4.4. Departamento sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus atmetė.

6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko iš (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybės sieną kirtęs neleistinoje vietoje. 2021 m. spalio 26 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas iš esmės nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

6.2. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimą motyvavo tuo, kad nei informacija apie kilmės valstybę, nei pareiškėjo pasakojimas nepagrindžia prielaidos, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju jam kiltų reali individualaus persekiojimo rizika, ar kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurto lygis yra toks aukštas, jog vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nenustatyta, todėl konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Komisijai. Komisija sprendimu jį atmetė kaip nepagrįstą.

7. Teismas, nagrinėdamas bylą, apžvelgė Įstatymo nuostatas (71 str. 4 d. 4 p., 86 str. 1–2 d., 87 str. 1–3 d.).

8. Teismas konstatavo, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, jog jam grįžus į kilmės susidurtų su grėsme būti persekiojamam, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, todėl negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Teismas nustatė, kad atsakovas, remdamasis internetine publikacija, įvertino bendrą situaciją (duomenys neskelbtini) teritorijoje, analizavo informaciją apie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kilusius protestus, jų priežastis, juose dalyvavusias socialines grupes, policijos pareigūnų elgesį demonstracijų metu, pasekmes. Atsakovas Sprendime taip pat nurodė, kad šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) teritorijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Departamentas nerado, o pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jis buvo ar yra persekiojamas ar diskriminuojamas, iš viešų duomenų žinoma, kad (duomenys neskelbtini) smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien tik dėl buvimo šioje šalyje kiltų grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai Sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso.

9. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, (duomenys neskelbtini) jam nėra saugu gyventi, pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punktą taip pat savaime nesudaro teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nagrinėjamu atveju nėra oficialių pranešimų (tarptautinių organizacijų, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos), kad (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas siekia tokį lygį, kad vien dėl buvimo šioje šalyje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas nei atsakovui, nei teismui nenurodė individualių aplinkybių, padidinančių riziką patirti beatodairiško smurto veiksmus kilmės valstybėje. Dėl papildomos apsaugos pareiškėjui Lietuvos Respublikoje suteikimo teismas nusprendė, kad surinkti duomenys nepatvirtino hipotetinio pobūdžio teiginių dėl galimo pavojaus pareiškėjui. Tyrimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas nepriklauso nei vienai iš grupių, kurios gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, nėra pažeidžiamas asmuo. Pareiškėjas yra darbingo amžiaus vyras, gyvenęs (duomenys neskelbtini), gerai pažįstamas su vietiniais papročiais ir kultūra.

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo teisė į gynybą buvo suvaržyta Komisijai nesurengus žodinio posėdžio. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktas nustato, kad skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Taigi teisės aktai numato skundo nagrinėjimą nekviečiant šalių. Be to, pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis jo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų metu ir teismo posėdyje, todėl pareiškėjui buvo sudarytos visos sąlygos teikti paaiškinimus, pareiškėjo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) visiškai užtikrinta.

11. Dėl sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 1, 4 d.). Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo buvo atmestas, įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos–Baltarusijos sieną hibridinės atakos metu, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų). Be to, nei iki Departamento sprendimo priėmimo, nei po jo iki bylos išnagrinėjimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

12. Teismas, įvertinęs Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka), 5, 44.3, 44.4.1 punktų, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalies nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju 5 metų draudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, pakeitė, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas keisti ir kitą Departamento sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą, atsižvelgdamas į tai, atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Skundų dėl Departamento sprendimų nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista asmens teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė, kad jam būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Atsakovas nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Departamento bei Komisijos sprendimai buvo priimti neįvertinus jo paaiškinimų, neišklausius pareiškėjo, tuo buvo pažeista žmogaus teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

13.2. Apklausos metu pareiškėjas išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, kad kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami ir prašo suteikti prieglobstį, jog galėtų jaustis saugus. Pareiškėjas pateikė pagrįstą prašymą suteikti prieglobstį ir papildomą turėtą informaciją, tačiau pateikti faktai nebuvo teisingai įvertinti. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – religines ir politines aplinkybes, ir dėl to galimą pavojų gyvybei. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių / politinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę pareiškėjo gyvybei ir sveikatai. Taip pat Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

13.3. Atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Todėl vienareikšmiškai darytina išvada, kad surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko vietos valdžios režimą, neatspinti tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-2908-602/2021, sutiko, jog Departamentui imperatyvo visais atvejais rengti pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje nėra, tačiau teismas pažymėjo, kad pagal Tvarkos aprašo 168 punkto nuostatas sprendžiant, ar tokia pažyma būtina, turi būti atsižvelgiama į specifinės ir bendro pobūdžio informacijos faktinį poreikį, į prieglobsčio prašytojo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus ir kitą informaciją, susijusią su nagrinėjamu prašymu suteikti prieglobstį. Nagrinėjamu atveju minėti veiksmai Departamento nebuvo, nors ir turėjo būti atlikti, siekiant tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį.

13.4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti, kas sudaro pagrindą Sprendimą naikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti.

14. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

15. Departamentas nurodė, kad apklausos metu pareiškėjas neįvardijo, kas jį konkrečiai persekiojo kilmės šalyje ir apskritai ar jis buvo persekiojamas. Apklausos metu pareiškėjas teigė, kad galbūt grįžus į kilmės šalį jis gali būti persekiojamas. Įvertinus kilmės valstybės informaciją apie esamą padėtį šalyje ir atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimą, neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgiant į tai, pasakojimas yra laikomas esantis su trūkumais ir nelaikomas patikimu įrodymu. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ir kituose (duomenys neskelbtini) miestuose. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur asmuo gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta vidaus konfliktai, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas pažymėjo, kad žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti Komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas turėjo teisę pasisakyti teismo posėdžio metu, buvo atstovaujamas advokato, turėjo teisę teikti įrodymus, galėjo laisva forma papasakoti apie jam kylančias grėsmes ir paaiškinti išvykimo iš kilmės valstybės priežastis. Atsakovas nurodo, kad atliekamo tyrimo objektas yra ne kilmės valstybė, o konkrečiam asmeniui šioje valstybėje kylanti individuali grėsmė. Departamento vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai visiškai nesusiję su pareiškėjo individualia situacija, jis skunde nenurodo, kaip ši informacija būtų reikšminga tinkamai įvertinant pareiškėjo persekiojimo baimę. Surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtino pareiškėjo pasakojimo apie jam gresiantį persekiojimą. Naujesnės informacijos, galinčios paneigti sprendimuose padarytas išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turėtų būti tiesiogiai išklausytas ir turėtų galimybę teikti paaiškinimus. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Pareiškėjas apklaustas Departamentui nagrinėjant jo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, Sprendimo pagrįstumas patikrintas nagrinėjant klausimą Komisijoje – išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas ir jo atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėjas, tiek jo atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjo prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

17. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. 21S36223, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 6K-1861 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo argumentai neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Departamento pažeistas proceso teisės normas, kurios numato žmogaus teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, o atsakovas nesurinko objektyvios informacijos apie pareiškėjo individualią situaciją ir jo padėtį kilmės šalyje, neparengta aktuali pažyma apie kilmės valstybę, atsakovo surinkta informacija neatitiko faktinės situacijos apie pareiškėjo padėtį, o, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, šie trūkumai nepašalinti.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

21. Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015, 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017, 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022).

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

25. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus apklausose, kitą bylos (taip pat Departamento pateiktos užsieniečio bylos) medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjo kilmės valstybėje (jo gyvenamojoje vietoje) tyrimą, o pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti apie realiai egzistavusią pagrįstą jo baimę kilmės valstybėje būti suimtam ir įkaltintam policijos, nes dalyvavo protestuose. Pareiškėjas apklausos metu asmuo neįvardino, kas jį konkrečiai persekiojo kilmės šalyje, teigė, kad galbūt grįžus į kilmės šalį jis gali būti persekiojamas. Pareiškėjas savo pasakojimo dėl kilmės valstybėje jam tariamai gresiančio pavojaus niekaip nedetalizavo ir neindividualizavo, jo pasakojimui trūksta konkretumo, kad būtų galima daryti tikėtiną išvadą, jog, kaip teigia pareiškėjas, grįžus į kilmės valstybę jo saugumui grėstų pavojus. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo politiškai aktyvus. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, jog pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne iš kilmės valstybės, o iš (duomenys neskelbtini), į kurią turėdamas studento vizą išvyko dar (duomenys neskelbtini) studijuoti. Į Lietuvos Respubliką, neteisėtai kirtęs sieną, pareiškėjas atvyko tik (duomenys neskelbtini), t. y. po 4 mėnesių gyvenimo (duomenys neskelbtini) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-629/2022). Pareiškėjas pažymėjo, kad sužinojęs, jog jį nori išsiųsti iš šalies, traukiniu išvyko į (duomenys neskelbtini), o iš ten pėsčiomis iki Lietuvos Respublikos sienos.

26. Pareiškėjas nurodo, kad apklausos metu jis išvykimo iš kilmės šalies priežastimis nurodė tai, jog kilmės šalyje (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, taip pat nurodė religines aplinkybes, ir dėl to galimą pavojų gyvybei. Įvertinus pareiškėjo apklausose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apklausos metu nenurodė ir neįrodinėjo, kad kilmės šalyje dėl religinių motyvų, ar dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) yra kilusi grėsmė jo gyvybei, todėl Departamentas šių aplinkybių pagrįstai nevertino. Šiuo atveju pažymėtina, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti šio asmens norimais aspektais (ypač, jei tokių aspektų pareiškėjas prašyme dėl prieglobsčio suteikimo ir apklausose net nenurodė).

27. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas aktualios skelbiamos informacijos apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymi konkretumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais. Tyrimo metu nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog asmeniui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, deklaruojama baimė nėra visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

28. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Apklausos metu pareiškėjas teigė, jog gyveno (duomenys neskelbtini) mieste ir kituose (duomenys neskelbtini) miestuose. Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mieste, vietoje kur asmuo gyveno prieš išvykdamas į Europą, nevyksta vidaus konfliktai, todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

29. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Pareiškėjo atveju Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamuose sprendimuose. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Departamentas jo skundą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentas, atsižvelgęs į Tvarkos aprašo 222 punktą ir įvertinęs pareiškėjo pateiktą prašymą jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pagrįstai priėjo prie išvados, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių yra būtinas žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas. Be to, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

32. Šiame kontekste akcentuotina, kad administracinis teismas nagrinėja viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumą, nagrinėjamu atveju – Departamento, o ne išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos – Komisijos, sprendimo teisėtumą (ABTĮ 3 straipsnis). Be to, pagal teisės būti išklausytam principą reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektas informuotų suinteresuotą asmenį apie pradėtą administracinę procedūrą, jeigu administracinę procedūrą, galinčią paveikti privataus asmens teises, laisves ar interesus, inicijuoja viešojo administravimo subjektas arba kitas privatus asmuo. Jeigu suinteresuotas asmuo (šiuo atveju užsienietis) pats inicijuoja administracinę procedūrą, nėra poreikio informuoti, kad procedūra prasidėjo, nes dažniausiais toks asmuo pats pateikia faktus, įrodymus ir argumentus. Taip yra ir nagrinėjamu atveju, užsienietis pateikdamas skundą Komisijai, šiame skunde išdėstė savo argumentus dėl Departamento sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1463-602/2022).

33. Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas turėjo parengti informacinio pobūdžio pažymą apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje, pažymėtina, kad pareiškėjo prieglobsčio nagrinėjimo metu galiojusiame Tvarkos apraše tokia pareiga Departamentui nebuvo įtvirtinta. Be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą surinkti kilmės šalies informaciją ir įvertinti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį šios informacijos kontekste.

34. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tiek Departamento, tiek Komisijos ginčijami sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo W. A. N. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius