5186979b-e8b7-42bf-b15c-dbdb432a110a · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-629-414/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01514-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 24.7; 34.2; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 11 d.Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainos Kukalienės ir Jolantos Medvedevienės,sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Odore“ atstovui advokatui V.

M., atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos atstovei S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo UAB „Odore“ skundÄ atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.          Teismas, n u s t a t ė :            PareiÅ¡kėjas UAB „Odore“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimÄ Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB ,,Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu nusprendė apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ pareiÅ¡kėjui priklausančiame bare, uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. PareiÅ¡kėjas nuo 2013 m. vykdo vieÅ¡ojo maitinimo veiklÄ bare, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir turi licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais visÄ parÄ (nuo 0 val. iki 24 val.). Kauno miesto savivaldybės parengtame Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projekte buvo numatyta apriboti mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ minėtame bare nuo 22 val. iki 8 val.

Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog toks ribojimas būtinas dėl policijos iškvietimų, susijusių su UAB „Odore“ baro veikla, statistikos ir kriminogeninės padėties blogėjimo. Jokių faktinių aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų projekto aiškinamajame rašte nebuvo nurodyta. Pareiškėjas apie jo atžvilgiu ketinamus taikyti ribojimus nebuvo informuotas. Ginčijamu sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas buvo apribotas labiau, nei siūloma projekte, leista prekiauti tik dienos metu ir tik 4 valandas, kai visi žmonės dirba ir bare niekas nesilanko.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad tokio ribojimo praktikoje nėra buvę, kad savivaldybės tarybos teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ nėra absoliuti, kad atsakovas neanalizavo pateiktų statistinių duomenų apie teisėtvarkos pažeidimus, todėl negalėjo daryti iÅ¡vadų apie tokių pažeidimų sÄ sajas su pareiÅ¡kėjo veikla ir bÅ«tinumu jÄ riboti. Statistiniai teisėtvarkos pažeidimų duomenys siejami su pareiÅ¡kėjui priklausančio baro prieigomis, o ne tik su pareiÅ¡kėjo vykdomos veiklos vieta.

Pareiškėjas apie teisėtvarkos pažeidimus taip pat nebuvo informuotas. Vos keturi pažeidimai per pusantrų metų buvo padaryti neblaivaus asmens, tačiau juos galėjo padaryti iš parduotuvės „Šilas“ išėjęs asmuo, todėl patikimų duomenų apie baro lankytojų daromus pažeidimus, nėra. Prašymas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais pareiškėjui priklausančiame bare ribojimo, seniūnijoje gautas tik 2017 m. liepos 10 d., t. y. vėliau, nei parengtas ginčijamo sprendimo projektas.

IÅ¡ lapuose surinktų gyventojų parašų negalima nustatyti, dėl kokios prekybvietės žmonės kreipėsi. Priimant sprendimÄ nebuvo laikytasi Savivaldybės tarybos reglamento, projekto svarstymas į darbotvarkę buvo įtrauktas per vėlai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d. pareiÅ¡kėjui priklausančio baro prieigose nebuvo registruota įvykių, situacijos nekeičia, nes Å¡is raÅ¡tas neįtakojo ginčijamo sprendimo priėmimo, anksčiau taip pat buvo laikotarpių, kai policija į baro prieigas nebuvo kviečiama.

Be to, neaiÅ¡ku, kokios informacijos savivaldybė prašė, nes raÅ¡to, į kurį buvo atsakyta, atsakovas į bylÄ nepateikė. Ginčijamas sprendimas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, t. y. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, gero vieÅ¡ojo administravimo principo, pažeidžia sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę ir diskriminuoja pareiÅ¡kėjÄ . Sprendimo nemotyvavimas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ jo panaikinimui. Nurodė teismų priimtus, bet dar neįsiteisėjusius, sprendimus analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, kuriuose iÅ¡reikÅ¡ta teismo pozicija yra palanki pareiÅ¡kėjui, taip pat, jog 2013-2015 metais tarp atsakovo ir pareiÅ¡kėjo buvo nagrinėjamas analogiÅ¡kas ginčas, bylÄ laimėjo pareiÅ¡kėjas.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, kad savivaldybė savo iniciatyva, turėdama iÅ¡ankstinę pozicijÄ apie Å«kio subjektus, priėmė ginčijamÄ sprendimÄ . Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo pareiÅ¡kėjo įmonė patiria didelius finansinius nuostolius. Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, ir savivaldybė) atstovė teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektui (savivaldybės tarybai) yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai.

Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas pagal jam suteiktÄ kompetencijÄ bei numatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Visuotinai pripažįstama ir žinoma, kad itin didelę žalÄ Å¾monių sveikatai, valstybės socialinei, ekonominei, kultÅ«rinei gerovei, vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės narių saugumui daro alkoholio vartojimas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 217 patvirtino Lietuvos Respublikos narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinį veiklos planÄ .

Svarbiausias Å¡io plano tikslas - narkotikų, tabako ir alkoholio pasiÅ«los (prieinamumo) ir paklausos mažinimas. Toks pat siekis - mažinti alkoholio prieinamumÄ ir vartojimÄ , kaip vienas iÅ¡ tikslų sveikatos sistemos politikos formavimo srityje, nurodytas ir Lietuvos Respublikos programoje (49 p.), patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XI-52, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plane (1.4.2 p.), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167.

Akcentavo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovu, asociacijų ar kitu institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomone, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, turi teise riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Å is reglamentavimas savivaldybių taryboms suteikia teisę, vadovaujantis įstatyme nustatytais kriterijais, riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ . Savivaldybės taryba, įgyvendindama paminėtas Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatas, turi teisę taikyti atitinkamÄ apribojimÄ ir neprivalo remtis visais 18 straipsnio 9 dalyje nurodytais kriterijais, tačiau visais atvejais turi atsižvelgti į paminėtus kriterijus tiek, jog bÅ«tų galima priimti pagrįstÄ sprendimÄ . Pabrėžė, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , neturėjo jokios pareigos vertinti, ar pareiÅ¡kėjas yra baustas dėl pažeidimų, nurodytų Alkoholio kontrolės įstatyme, nes pakanka nustatyti esant vieÅ¡ojo intereso pažeidimÄ .

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nėra įtvirtinta jokių konkrečių ir objektyvių kriterijų (iÅ¡skyrus prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ ), kurių pagrindu savivaldybės taryba turi teisę priimti sprendimÄ dėl prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo. Å ioje teisės normoje vardijami tik atitinkamos informacijos, kuri turėtų tapti pagrindu sprendimui dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo priimti, Å¡altiniai - t. y. tam tikrų asmenų raÅ¡tu pareikÅ¡ta nuomonė, policijos komisariatų pasiÅ«lymai.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis atsakovui suteikia plačiÄ diskrecijos teisę. BÅ«tent savivaldybių tarybos turi geriausiÄ galimybę įvertinti, kokiose vietose prekyba alkoholiniais gėrimais turėtų bÅ«ti apribota siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniÅ¡kai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir vieÅ¡osios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos. Ginčo sprendime nurodytos tiek teisės normos, kuriomis vadovautasi, tiek faktiniai duomenis, kuriais remtasi.

Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vertino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Dainavos seniÅ«nijos pateiktÄ informacijÄ , kuri yra tiesiogiai susijusi su pareiÅ¡kėjo vykdoma veikla, gyventojų skundus, kuriuose skundžiamasi nesaugia aplinka, nes apgirtę asmenys kabinėjasi prie mažamečių, vykdomi apiplėšimai ir vagystės bei praÅ¡oma riboti barų darbo laikÄ . Atsakovo pateiktos nuotraukos taip pat patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo prekybos vietoje yra tik keli staliukai, kurie atskirti grotomis nuo personalo, tai įrodo, kad baro klientÅ«ros bijo ir patys aptarnaujantys žmonės. Atsakovas negali ir neturi teisės rizikuoti žmonių saugumu, prieÅ¡ingai, turi pareigÄ rÅ«pintis gyventojų sveikata ir socialine gerove, užtikrinti saugiÄ aplinkÄ ir Å¡iÄ pareigÄ vykdo.

IÅ¡ 28 policijos iÅ¡kvietimų 16 susiję su prekybos vietos veikla, buvo iÅ¡kvietimas dėl kÅ«no sužalojimo, plėšimų, todėl savivaldybės taryba turėjo imtis priemonių. Policijos raÅ¡te nurodytas laikas, kada pažeidimai padaryti, sprendimo projekte buvo pasiÅ«lymas riboti prekybos alkoholiu laikÄ nuo 22 val. iki 8 val., tačiau tarybos posėdžio metu pasiÅ«lius projekte nurodytÄ ribojimo laikÄ pakeisti, jam buvo pritarta be pastabų. Pabrėžė, kad Å¡iuo atveju nebuvo pažeisti VieÅ¡ojo administravimo įstatyme įtvirtinti proporcingumo, objektyvumo bei nepiktnaudžiavimo valdžia principai, kadangi ginčijami sprendimai buvo priimti iÅ¡samiai iÅ¡tyrus ir įvertinus faktines aplinkybes.

Tiek visuomenės atstovų kreipimaisi, tiek policijos praneÅ¡imai įpareigojo atsakovÄ imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų, siekiant didesnio visuomeninio gėrio, kas Å¡iuo atveju, remiantis suteikta Alkoholio kontrolės įstatymo teise ir buvo padaryta. VieÅ¡ojo administravimo įstatymas neįpareigoja individualų administracinį aktÄ priimančios institucijos informuoti apie ketinamus priimti sprendimus. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje yra numatyta tik pareiga ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto priėmimo raÅ¡tu praneÅ¡ti apie individualaus administracinio akto priėmimÄ , kas Å¡iuo atveju ir buvo padaryta.

Ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti. Ginčijamu atsakovo sprendimu nėra apribojama pareiÅ¡kėjo jokia kita veikla, darbo laikas ar pan., skundžiamas sprendimas nėra diskriminuojamo pobÅ«džio, sukuriantis įmonei nelygiavertę teisinę padėtį, lyginant su kitais kavinių ir barų savininkais. Atsakovas, palaipsniui įgyvendindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies tikslus (mažinti bendrÄ jį alkoholio suvartojimÄ , jo prieinamumÄ , ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimÄ alkoholiu, jo daromÄ Å¾alÄ sveikatai ir Å«kiui), veikdamas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sÄ lygomis, turėjo diskrecijos teisę pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtÄ subjektų ratÄ , kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laikÄ .

Nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , kurioje pasisakoma: jog Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sÄ lygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , paÅ¡alinti jo pažeidimus, kai iÅ¡duodant licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimÄ ; jog vieÅ¡ojo intereso pažeidimas gali bÅ«ti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu prieÅ¡ingai (prekybos vieta, gyventoju nuomonė, policijos pasiÅ«lymai), o atsakovui suteikta diskrecijos teisė pasirinkti atitinkamais požymiais apibrėžtÄ subjektų ratÄ , kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ir riboti jų prekybos alkoholiu laikÄ neprieÅ¡tarauja Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatai; jog savivaldybė gali inicijuoti informacijos rinkimÄ siekdama įgyvendinti įstatyme įtvirtintų tikslų realizavimÄ .

Taip pat nurodė Konstitucinio teismo priimtus nutarimus (aktus), kuriuose pasisakoma, kad valstybės teisė reguliuoti Å«kinę veiklÄ sudaro konstitucines prielaidas leisti įstatymus, kuriais reaguojama į tautos Å«kio bÅ«klę, ekonominio ir socialinio gyvenimo įvairovę bei pokyčius, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į reguliuojamų Å«kio santykių svarbÄ ir pobÅ«dį, gali diferencijuotai reguliuoti Å«kinę veiklÄ arba nustatyti tam tikras jos sÄ lygas, kad riboti Å«kinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir LR Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.

IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog teismas gali keisti prekybos alkoholiu ribojimo laikÄ . Prašė skundÄ atmesti.         PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas.          Ginčas byloje kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 11 d. sprendimo Nr. T-415, kuriuo apribotas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laikas UAB ,,Odore“ priklausančiame bare, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 14 val. iki 10 val. (toliau – ir ginčo sprendimas) pagrįstumo bei teisėtumo.Ginčo teisinius santykius iÅ¡ esmės reglamentuoja Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Ä®statymas), VieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) nuostatos.

Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir visuomenės saugumÄ ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietÄ , gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡tÄ nuomonę, policijos komisariatų pasiÅ«lymus, turi teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad paminėtoje teisės normoje numatyta savivaldybės diskrecijos teisė riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, apibrėžiama tomis pačiomis sÄ lygomis, kurios vienodai reikÅ¡mingos ir priimant sprendimÄ neiÅ¡duoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Ä®statyme įtvirtintų sÄ lygų visuma – tai prekybos alkoholiniais gėrimais vietos pobÅ«dis, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raÅ¡tu pareikÅ¡ta nuomonė, policijos komisariatų pasiÅ«lymai – reiÅ¡kia bÅ«tent vieÅ¡ojo intereso, visuomenės apsaugÄ nuo galimų neigiamų prekybos alkoholiu ir jo vartojimo padarinių.

Paminėtas teisinis reglamentavimas skirtas nustatyti tinkamÄ visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrÄ . Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sÄ lygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laikÄ , kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ , paÅ¡alinti jo pažeidimus, kai iÅ¡duodant licencijÄ verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikÅ¡mingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimÄ .Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose.

Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumÄ ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiÅ¡kos) bylos turi bÅ«ti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi bÅ«ti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos principinės nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 ir 21 straipsnių nuostatose. Todėl nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikÄ iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Pagal LVAT praktikÄ , įrodinėjimo dalykas dažnai lemia ir įrodinėjimo priemones, kuriomis vienos ar kitos aplinkybės byloje gali bÅ«ti nustatytos, skirtingų faktų bylose nustatymui taikomi nevienodo laipsnio ir įrodymų pakankamumo kriterijai.

Jei prekybos alkoholiniais gėrimais subjekto padarytam teisės normų pažeidimui pagrįsti keliami santykinai aukšti įrodinėjimo reikalavimai, dažniausiai turi būti įrodytas ne tik konkretus pažeidimas, jo objektyvioji pusė, bet taip pat ir pažeidėjo kaltė bei kiti subjektyviosios pusės elementai, tai viešojo intereso pažeidimas gali būti nustatomas remiantis faktiniais duomenimis, kuriems daugiau taikytinas tikėtinumo kriterijus esant juos buvus, negu priešingai (prekybos vieta, gyventojų nuomonė, policijos pasiūlymai).

Subjektyvusis nustatomų aplinkybių aspektas dažniausiai pasireiÅ¡kia kaip tam tikri visuomenės vertybiniai kriterijai (vieÅ¡oji rimtis, saugi, kultÅ«ringa aplinka, kt.; žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2284/2013). Taigi, atsakovas, kaip vieÅ¡as administravimo subjektas, veikdamas bendruomenės interesais ir jos naudai bei vykdydamas teisės aktais pavestas funkcijas bei numatytus uždavinius, privalo kompetencijos ribose reaguoti į Ä®statymo 18 straipsnio 9 dalyje iÅ¡vardintų subjektų pareikÅ¡tas nuomones ir pasiÅ«lymus dėl neigiamų su prekyba alkoholiniais gėrimais susijusių faktų, taip pat gali apriboti Å«kio subjektui alkoholio pardavimo laikÄ , taip siekdamas saugoti ir ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Kartu teismas pažymi, kad Å¡i Ä®statymo atsakovui suteikta diskrecijos teisė nėra absoliuti, jÄ Ä¯gyvendinant negalima piktnaudžiauti suteiktais įgaliojimais, taip pat turi bÅ«ti laikomasi vieÅ¡ojo administravimo srityje imperatyviai taikomų objektyvumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų bei administracinių sprendimų priėmimo tvarkos procedÅ«rinių reikalavimų. VieÅ¡ojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai, kuriais apribojamos asmens teisės, turi bÅ«ti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o jais taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti.

Svarbu ir tai, kad savivaldybės institucijų priimti sprendimai bendruomenės naudai neturi pažeisti įstatymų garantuotų atskirų gyventojų teisių. IÅ¡ to seka iÅ¡vada, kad pagal nurodytų principų ir teisės normų prasmę, siÅ«lymas riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ savivaldybės įgaliotai institucijai nėra privalomas, o pateikta informacija dar nėra besÄ lyginis pagrindas atsakovui priimti sprendimÄ dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko (LVAT 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1843/2008, 2009 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1047-09 ir t.t.).Be to, akcentuotina, kad kiekvienu konkrečiu atveju atsakovo sprendimas dėl apribojimo alkoholiniais gėrimais prekybos laiko turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės – motyvuotos, iÅ¡dėstant, kodėl yra priimamas toks sprendimas dėl prekybos laiko, aptariant faktinę nagrinėjamÄ situacijÄ tuo aspektu, ar yra pagrindas apriboti prekybos laikÄ bei kokie argumentai suponuoja prekybos laiko sutrumpinimÄ .

Adresatas į kurį nukreiptas tokio pobÅ«džio individualus teisės aktas turi aiÅ¡kiai suprasti, kodėl priimamas toks sprendimas, jam turi bÅ«ti žinomi Å¡io akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat ir motyvai. Å i prievolė betarpiÅ¡kai sietina su VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintomis imperatyviomis nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2013 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1674/2013). Ginčo kontekste svarbu ir tai, kad nors atsakovui Ä®statymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laikÄ , tačiau kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas atsakovas turi imperatyviÄ pareigÄ vadovautis ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu atsakingo valdymo (gero administravimo) principu (valdžios įstaigos tarnauja žmonėms).

Teismo vertinimu, ginčijamas sprendimas priimtas nesilaikant paminėtų principų, todėl nėra pakankamo pagrindo ginčijamÄ individualų administracinį aktÄ pripažinti teisėtu bei motyvuotu (ABTÄ® 56 str.). Gero administravimo principo turinys įpareigoja valstybės institucijas procedÅ«rÄ vykdyti neÅ¡aliÅ¡kai ir objektyviai (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 str.). Å is principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rÅ«pestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, jog administracinėje procedÅ«roje bÅ«tų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT 2012 m. spalio 4 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013; 2014 m. balandžio 22 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Valdžios institucijos (ginčo situacijoje ir atsakovas), siekdamos įgyvendinti gero vieÅ¡ojo administravimo principÄ , užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su vieÅ¡Ä ja administracija Å¡alies, apsaugÄ , privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sÄ Å¾iningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumÄ (žr., pvz., LVAT 2014 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-385/2014).

Ä®vertinęs aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir LVAT suformuotÄ praktikÄ , teismas pabrėžia, kad atsakovas, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, yra privalomai saistomas gero administravimo principo imperatyvų, kurie įtvirtinti ir tarptautiniuose dokumentuose (Europos SÄ jungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str.). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas oficialiai nebuvo informuotas apie klausimo dėl ribojimo prekiauti alkoholiu jam priklausančiame bare nagrinėjimÄ , jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiÅ¡kinimus ar, tuo labiau, pasiruoÅ¡ti galimiems ribojimams, kurie iÅ¡ esmės turi lemiamÄ ekonominę reikÅ¡mę pareiÅ¡kėjo įmonei.

IÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos oficialios informacijos turinio (Kauno miesto savivaldybės internetinė svetainė - http://www.kaunas.lt/) matyti, kad 2017 m. liepos 4 d. Kauno miesto mero potvarkiu Nr. M-150 buvo sudaryta 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė, į kuriÄ klausimo dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiÅ¡kėjui priklausančiame bare nagrinėjimas, įtrauktas nebuvo. Tik 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu į darbotvarkę papildomai buvo įtraukta 12 papildomų klausimų, tarp kurių ir sprendimo projektų, dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiÅ¡kėjui priklausančiame bare, svarstymas (2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 iÅ¡raÅ¡o duomenys).

Akcentuotina, kad atsakovo parengtame ginčijamo sprendimo projekte Nr. TR-561, taip pat 2017 m. liepos 5 d. AiÅ¡kinamajame raÅ¡te Nr. 27-19-49, kurie buvo pateikti svarstyti atsakovui 2017 m. liepos 11 d. posėdyje, prekybos alkoholiu ribojimas buvo numatytas tik nuo 22 val. iki 8 val. Atitinkamai ir AiÅ¡kinamasis raÅ¡tas buvo parengtas (jame aptartos reikÅ¡mingos aplinkybės) dėl uždraudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val. IÅ¡analizavęs paminėtų dokumentų turinį, teismas pritaria pareiÅ¡kėjo atstovo argumentams, kad tik Kauno miesto savivaldybės tarybos posėdžio metu nemotyvuotai pasiÅ«lius apriboti prekybos alkoholiu laikÄ nuo 14 val. iki 10 val., atsakovas balsavimu (balsų dauguma) pritarė Å¡iam siÅ«lymui ir priėmė ginčijamÄ sprendimÄ . Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad priimant pareiÅ¡kėjui nepalankų sprendimÄ , akivaizdžiai buvo pažeista jo teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, realiai nebuvo sudaryta galimybė pareiÅ¡kėjui pateikti paaiÅ¡kinimus ar kitus įrodymus, galinčius turėti įtakos ginčo sprendimo priėmimui.

Taigi, atsakovo veiksmai, kuriais pareiÅ¡kėjas, vykdantis teisėtÄ komercinę veiklÄ , visiÅ¡kai neinformuojamas apie svarstomus jo veiklos apribojimus (taip užkertant pareiÅ¡kėjui galimybę bÅ«ti iÅ¡klausytam) ir pastatomas jau prieÅ¡ įvykusį faktÄ â€“ esminį jo veiklos apribojimÄ (pareiÅ¡kėjo duomenimis iÅ¡ prekybos alkoholiu gaunama pagrindinė pajamų dalis) be jokio pereinamojo laikotarpio. Tokie atsakovo teisiÅ¡kai netikėti veiksmai realiai užkirto keliÄ pareiÅ¡kėjui pasiruoÅ¡ti veiklos esminiam ribojimui ir tai akivaizdžiai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams, inter alia pažeidžia pareiÅ¡kėjo teisėtus lÅ«kesčius.

Teismo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai visiÅ¡kai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimÄ valdžios įstaigomis (ABTÄ® 56 str., VAÄ® 3 str.). Ginčo kontekste teismas taip pat atkreipia proceso Å¡alių dėmesį, kad galimybė iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijÄ asmeniui, kuriam yra taikoma teisinio poveikio priemonė, įtvirtinta ir Gero administravimo kodekse, patvirtintame 2007 m. birželio 20 d. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. 7 (2007), kurio 14 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog valdžios institucijoms priimant sprendimÄ , kuris tiesiogiai ir neigiamai paveiks privačių asmenų teises, tokiems asmenims, jei tai nėra akivaizdžiai nebÅ«tina, turi bÅ«ti suteikta galimybė per protingÄ terminÄ ir nacionalinėje teisėje nustatytu bÅ«du iÅ¡reikÅ¡ti savo požiÅ«rį, jei prieÅ¡ tai jiems tokia galimybė nebuvo suteikta.

Teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikÅ¡ti savo nuomonę per administracinę procedÅ«rÄ ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieÅ¡ Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C‑277/11, EU:C:2012:744, 87 punktÄ , 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieÅ¡ Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C‑166/13, EU:C:2014: 2336, 46 punktÄ ).

Å ios chartijos nuostatos iÅ¡reiÅ¡kia bendro pobÅ«džio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali bÅ«ti atsižvelgiama kaip į papildomÄ teisės aiÅ¡kinimo Å¡altinį (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-137-822/2017, 2017 m. kovo 3 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. eA-328-556/2017).Teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , akivaizdžiai nesilaikė ir Kauno miesto savivaldybės tarybos reglamento, patvirtinto 2015 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. T-125 (toliau – ir Reglamentas), reikalavimų.

Tarybos posėdžio metu pateikto pasiÅ«lymo apriboti prekybos alkoholiu laikÄ pareiÅ¡kėjui nuo 14 val. iki 10 val. negalima laikyti teikiamomis pataisomis dėl į darbotvarkę tik tarybos posėdžio pradžioje įtraukto sprendimo projekto (Reglamento 78 p.), kadangi Å¡iuo siÅ«lymu iÅ¡ esmės buvo pakeistas pateikto sprendimo projekto turinys - vietoje numatyto taikyti apribojimo prekybos alkoholiu laiko nuo 22 val. iki 8 val., pareiÅ¡kėjui teisiÅ¡kai netikėtai buvo priimtas sprendimas dvigubai prailginti apribojimo prekybos alkoholiu laikÄ (nuo 14 val. iki 10 val.).

Šis siūlymas turėjo būti vertinamas kaip sprendimo projektas, alternatyvus į posėdžio darbotvarkę įrašytam sprendimo projektui. Reglamento 98 punktas nustato, kad alternatyvūs sprendimų projektai privalo būti parengti Reglamento VIII skyriuje nustatyta tvarka ir pateikti merui, frakcijų seniūnams bei pirminio sprendimo projekto rengėjui ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Akivaizdu, kad ginčo situacijoje tai nebuvo padaryta. Dėl aptartų aplinkybių akivaizdu, kad ginčijamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų, todėl negali būti pripažintas motyvuotu ir pagrįstu.

Teismui (taip pat ir pareiškėjui) visiškai neaišku, kokiais pagrindais ir kuo remiantis prekybos laikas apribotas žymiai labiau nei buvo numatyta ginčijamo sprendimo projekte, pateiktame svarstyti atsakovui. Iš atsakovo 2017 m. liepos 11 d. posėdžio protokolo Nr. TP-7 turinio taip pat nėra galimybės spręsti dėl šioje byloje ginčijamo sprendimo priėmimo konkrečių motyvų, nes protokole jie išdėstyti abstrakčiai ir tik deklaratyviomis frazėmis. Atsakovas teismui nepateikė pakankamo pagrindo įrodymų, jog egzistuoja objektyvi grėsmė visuomenės saugumui, viešajai tvarkai ar viešajam interesui dėl pareiškėjo kavinės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu.

Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas (kaip juridinis asmuo) arba pareiškėjo kavinės darbuotojai buvo eilę kartų bausti dėl Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytų ribojimų pažeidimų. Teismas vertina, kad ginčo atveju jokio viseto objektyvių faktinių duomenų, kuriais yra pagrindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, pateikta nebuvo, todėl ir joks visuomenės bei verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimas negalėjo būti nustatytas.

Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų teismas vertina, kad 2017 m. liepos 11 d. sprendimas Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“, priimtas nesilaikant jo priėmimo tvarkos procedūrinių reikalavimų bei nesilaikant gero administravimo, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl juos priimant buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto, 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai.

Ä®vertinus tai, kad nustatyti ginčijamo individualaus administracinio akto trÅ«kumai VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių prasme yra esminiai bei pakankami, todėl ginčijamas sprendimas negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu bei teisėtu ir turi bÅ«ti panaikintas kaip neteisėtas iÅ¡ esmės (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).Pažymėtina, kad LVAT ne kartÄ yra pastebėjęs, jog administraciniams teismams nesuteikta teisė atlikti vieÅ¡ojo administravimo subjektų kompetencijai priskirtų veiksmų.

Tai sÄ lygoja „valdžių padalijimo“ principas, kuris reiÅ¡kia valstybės valdžios galių paskirstymÄ skirtingoms institucijoms, siekiant apriboti valdžiÄ ir iÅ¡saugoti laisvę bei lygybę (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2667/2012). Tai reiÅ¡kia, kad teismas negali spręsti klausimo dėl ginčo sprendimu pareiÅ¡kėjui nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo pakeitimo (pakeisti vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtÄ sprendimÄ ), nes tai yra atsakovo kompetencijai teisės aktais priskirta funkcija, todėl atsakovo atstovės iÅ¡reikÅ¡ta nuomonė dėl ginčo sprendimo pakeitimo plačiau neanalizuotina.Pagal LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , priimto sprendimo motyvų apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994m. balandžio 19 sprendimÄ byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimÄ byloje Nr. 30544/96 G.

R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013). Todėl teismas vertina, kad likusieji proceso Å¡alių ir jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui iÅ¡ esmės, nes nustatyti pažeidimai sudaro pakankamÄ ir savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ sprendimui panaikinti, dėl to detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :           PareiÅ¡kėjo UAB ,,Odore“ skundÄ tenkinti.          Panaikinti 2017 m. liepos 11 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-415 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB ,,Odore“ priklausančiame bare (duomenys neskelbtini)“.           Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai                                                                                                              Rimantas Giedraitis                                                                                                                          Daina Kukalienė                                                                                                                                                                                                                                              Jolanta Medvedevienė