5184d62d-e07e-4c1b-b034-716e709d6ac3 · Lietuvos apeliacinis teismas

                                              Civilinė byla Nr. 2-1443/2010         Procesinio sprendimo kategorija 126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. spalio 11 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alės Bukavinienės, ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės GasiÅ«nienės teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo BUAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ kreditoriaus ir Å¡ios įmonės buvusio vadovo S. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dėl pripažinimo, kad UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ bankrotas yra tyčinis ir dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo (bankroto bylos Nr. B2-972-524/2010).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :              Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gruodžio 22 d. nutartimi tenkino IÄ® „Ovestros konsultacijos“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ ir iÅ¡kėlė Å¡iai įmonei bankroto bylÄ , o jos administratoriumi paskyrė ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ UAB „PajÅ«rio administratorių agentÅ«ra“.                          Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ kreditorių finansinius reikalavimus, tarp kurių S. J. reikalavimas 548,64 Lt sumai bei AB „Lietuvos geležinkeliai“ reikalavimas 57 465,79 Lt sumai.             BUAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ kreditorius AB „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė teismui praÅ¡ymÄ pakeisti bankroto administratorių, atkreipė dėmesį dėl galimo tyčinio įmonės bankroto, prašė iÅ¡tirti įmonės sandorius ir balansÄ , o nustačius įmonės tyčinį bankrotÄ , nustatyti juridinio asmens valdymo organų solidariÄ atsakomybę kreditoriams.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ be kita ko prašė patenkinti įmonės kreditorinį reikalavimÄ 711,45 Lt sumai ir patvirtinti bendrÄ reikalavimÄ 58 177,24 Lt sumai. Nurodė, kad tarp AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir UAB „Ovestra“, atstovaujamos S. J., 2002-08-01 buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomininkui nuomojamos patalpos, esančios Klaipėdos keleivių rÅ«muose. AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir Ž. J. firma „Ovestros konsultacijos“ 2004-09-24 sudarė statinio nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkė iÅ¡sinuomojo 18 kv. m tilto, esančio virÅ¡ Herkaus Manto g., turėklų plotÄ . 2007-02-08 pasiraÅ¡ytas Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pakeitimas, kuriuo LUAB „Ovestra“, kurios direktorius buvo S. J., bankroto administratorė Regina Stuogienė, perdavė visas teises ir pareigas UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“, atstovaujamai direktoriaus S. J.

Pažymėjo, kad tas pats įmonės vadovas, atstovaujant bankroto administratorei, perleido sutartinius įsipareigojimus kitai jo paties vadovaujamai įmonei. PraÅ¡yme nurodė, jog 2008-01-29 AB „Lietuvos geležinkeliai“, IÄ® „Ovestros konsultacijos“, atstovaujama Ž. B. (buvusi pavardė – J.) ir UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“, atstovaujama S. J., pasirašė statinio nuomos sutarties pakeitimÄ , kuriuo visos teisės ir įsipareigojimai perimami UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“.

UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ nuolat nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nors buvo raginami žodžiu ir raÅ¡tu, 2008-11-04 AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsiskolinimas sudarė 28224,48 Lt. Ä®monės kreditoriaus nuomone, sutuoktiniai bendrai vykdo veiklÄ bendrai nuomojasi tas pačias patalpas, tik IÄ® „Ovestros konsultacijos“ vykdo drabužių siuvimo, o UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ – įrankių nuomos, veiklÄ . UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ ir IÄ® „Ovestros konsultacijos“ filialai įsteigti tuo pačiu adresu. PaaiÅ¡kino, kad po to, kai AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į teismÄ dėl skolos priteisimo, IÄ® „Ovestros konsultacijos“ pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“, nors įmonės vadovas visuomet garantavo, kad įmonė turi pakankamai lėšų finansiniams įsipareigojimams vykdyti.

PraÅ¡yme pažymima ir tai, kad iÅ¡nuomotose patalpose įrankių nuomos veiklÄ vykdo UAB „Vakarų investicijų grupė“, kurios savininkas yra S. J. Ä®steigus naujÄ bendrovę UAB „Vakarų investicijų grupė“ buvo sÄ moningai neatsiskaitoma su UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ kreditoriais, didinamos skolos. Bankroto administratorius gali turėti ryÅ¡ių tiek su bankrotÄ iÅ¡kėlusios, tiek su bankrutuojančios įmonės vadovais, vadinasi, administratorius gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡kas atlikdamas pavestas funkcijas bei aplaidžiai ginti kreditorių interesus. PraÅ¡yme pabrėžiama, kad Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ pripažinti UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ bankrotÄ tyčiniu.             Atsakovo UAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ administratorius pateiktÄ praÅ¡ymÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, kad įmonės kreditoriaus statusas nesuteikia teisės reikÅ¡ti tokio pobÅ«džio reikalavimų. Anot bankroto administratoriaus, AB „Lietuvos geležinkeliai“ galėjo tapti Å¡alimi sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ia savo teise nepasinaudojo ir reiÅ¡kia nepagrįstus reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad teismo nustatyti terminai pateikti finansinius reikalavimus teismui tvirtinti nebuvo pažeisti. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 4 d. nustatyti atvejai, kuomet bankroto administratorius negali bÅ«ti skiriamas administruoti bankrutuojančiÄ Ä¯monę.

Ä®monės kreditoriaus nurodytos aplinkybes nepatenka nė į vienÄ iÅ¡ Å¡ių atvejų.             Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymus tenkino iÅ¡ dalies. Teismas pripažino atsakovo bankrotÄ tyčiniu, patvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreditorinį reikalavimÄ 711,45 sumai ir bendrÄ reikalavimÄ 58 177,24 Lt sumai, o kitus praÅ¡ymus atmetė. Teismas nutarties dalį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu motyvavo tuo, kad bankrotui pripažinti tyčiniu nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2002; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. nutarime ,,Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto byloje“ Nr. 33 iÅ¡aiÅ¡kino, jog nagrinėdami bankroto bylas teismai turi atkreipti dėmesį į tikrÄ sias bankroto priežastis ir spręsti, ar konkrečioje byloje bankrotas nėra tyčinis, tai yra ar įmonės bankroto nelėmė sÄ moningas blogas jos valdymas, kuris gali reikÅ¡tis tiek aktyviais įmonės vadovų veiksmais, tiek neveikimu, o minėtojo nutarimo 13 punkte nurodyta, jog apie tyčinį bankrotÄ galima spręsti iÅ¡ to, kad įmonės vadovai akivaizdžiai blogai organizavo įmonės darbÄ arba apskritai jo neorganizavo, buvo sudarinėjami nuostolingi įmonei sandoriai (pasiraÅ¡inėjamos sutartys prekėms įsigyti ar paskoloms paimti, prievolių įvykdymas užtikrinamas laidavimu ar garantija, prisiimami kitokie finansiniai įsipareigojimai), žinant, kad įmonė negalės tų sandorių įvykdyti (sumokėti už gautas prekes ar grÄ Å¾inti paimtų paskolų, atsakyti pagal laidavimo ar garantijos sutartis ir panaÅ¡iai).

Å ių požymių buvimÄ rodo ir tai, kad akivaizdžiai gresiant bankrotui buvo paslėptas, iÅ¡Å¡vaistytas, perleistas kitiems asmenims turtas, kuris galėjo bÅ«ti pateiktas skoloms padengti. Pagrindiniu Å¡ios pareiÅ¡kimo dalies motyvu kreditorė nurodo, jog buvęs įmonės vadovas S. J. ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo per kitus asmenis faktiÅ¡kai užsiima ta pačia veikla. Be to, S. J. įmonei bankroto bylÄ iÅ¡kėlė jo buvusios žmonos Ž. B. įmonė, kuriai bankrutuojanti įmonė nebuvo daug skolinga.

Juridinių asmenų registro pažyma įrodo, kad UAB ,,Ovestra‘‘ administracijos vadovu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvo S. J. IÅ¡ S. J. parodymų nustatyta, kad jis buvo UAB ,,Ovestra“ vadovas, taip pat UAB ,,Paslaugų tiekimo centras statyboms‘‘ administracijos vadovas ir akcininkas. Å ių įmonių buveinės ir registracijos adresai yra tie patys. Be to, jis pripažino, kad IÄ® ,,Ovestros konsultacijos‘‘ yra jo buvusios sutuoktinės įmonė, kuri taip pat registruota tuo pačiu adresu ir naudojasi tuo pačiu telefono numeriu, ir parodė, kad jis nuomojasi įrangÄ Priestočio gatvėje.

Šioje byloje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,Paslaugų tiekimo centras statyboms‘‘ kreipėsi IĮ ,,Ovestros konsultacijos‘‘ vadovė Ž. B., nurodydama, jog atsakovas jos vadovaujamai įmonei skolingas 28 315,60 Lt. Prie ieškinio pridėtas skolų suderinimo aktas, pasirašytas S. J., kuris neprieštaravo dėl bankroto bylos iškėlimo jo įmonei, neįrodinėjo jos mokumo. 2010-03-23 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinti administratoriaus priimti 349 091,55 Lt kreditoriniai reikalavimai.

Remdamasis Å¡iais argumentais teismas nutarė, kad S. J. įmonę prie bankroto privedė tyčia. Nutartyje pažymima, kad įstatymas įtvirtina bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcijÄ Â tiek į individualiÄ Ä¯monę, tiek ir į UAB akcijas. Todėl Å¡io paminėto skolos suderinimo akto sudarymas iÅ¡ esmės vertintinas kaip sandoris, sudarytas su savimi, o tai draudžia CK 2.134 str. 1 d. nuostatos Tai, kad S. J. ir S. J. yra buvę sutuoktiniai, nustatyta byloje, todėl nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į teismÄ po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei leidžia padaryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡ios įmonės bankrotu buvo siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais, o jos buvęs administracijos vadovas iÅ¡ esmės tęsia tokiÄ pat veiklÄ .

Be to, teismas įvertino ir tai, kad kita S. J. vadovaujama UAB ,,Ovestra‘‘ taip pat bankrutavo. Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmės, o sÄ moninga valdymo organų veikla, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo.             Tenkindamas praÅ¡ymÄ dėl 711,45 Lt kreditorinio reikalavimo tvirtinimo teismas nurodė, kad kreditorius šį savo reikalavimÄ Ä¯rodinėja PVM sÄ skaita-faktÅ«ra, kuriÄ apmokėjo antstoliui kaip vykdymo iÅ¡laidas po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.

Å is jo reikalavimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ administratoriaus priimto pagrindinio kreditorinio reikalavimo pagal vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , todėl įvertinęs jo prigimtį ir tai, kad iÅ¡ esmės dėl vykdymo iÅ¡laidų kreditoriumi turėjo bÅ«ti antstolis, kuriam pinigus sumokėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“, teismas patvirtino reikalavimÄ .              BUAB „Paslaugų tiekimo centras statyboms“ kreditorius ir Å¡ios įmonės buvęs vadovas S. J. atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymus atmesti.

SkundÄ grindžia tokiais argumentais:AB „Lietuvos geležinkeliai“ neturėjo teisės kreiptis į teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes jis nėra bylos Å¡alimi. Teismo nutartis dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagrįsta ne įrodymais, o hipotetiniais pasvarstymais apie galimai sÄ moningai neteisėtus sandorius. Teismo argumentas, kad skolos suderinimo aktÄ iÅ¡ esmės pasirašė tas pats asmuo neatitinka teisės reikalavimų, kadangi Å¡is aktas pasiraÅ¡ytas tarp dviejų juridinių asmenų.

Be to, S. J. ir Ž. B.santuokÄ nutraukė 2002 metais, o skolos suderinimo aktas negali bÅ«ti laikomas sandoriu.Teismas netyrė sandorių, kuriais remdamasis bankrotÄ pripažino tyčiniu, sudarymo aplinkybių, nenustatė įmonės valdymo organų neveikimo pagrindų, t. y. nebuvo pakankamai aktyvus ir nesurinko duomenų, kad galėtų teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ . Teismas bankrotÄ pripažino tyčiniu nepagrįstai nesiremdamas ikiteisminio tyrimo, kuris pradėtas dėl nusikalstamo bankroto, duomenimis.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo bankroto administratorius nenustatė įmonės tyčinio bankroto požymių, nors iÅ¡samiai iÅ¡tyrė įmonės dokumentus. Teismas neturėjo teisės patvirtinti AB „Lietuvos geležinkeliai“ 711,45 Lt kreditorinio reikalavimo, nes vykdymo iÅ¡laidos patirtos po bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei.              AB „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į ieÅ¡kovo UAB „Analizė“ atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti.

AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais: AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreditorinis reikalavimas bankroto byloje yra patvirtintas.  Buvusios S. J. sutuoktinės individuali įmonė IÄ® „Ovestros konsultacijos“ veikė tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovas. Ji Å¡iuo adresu įsteigė kitÄ Ä¯monę UAB „Vakarų investicijos grupė“, kuri vykdė atsakovo veiklai analogiÅ¡kÄ veiklÄ â€“ įrankių nuomÄ ir dėl kurios iÅ¡ esmės buvo sužlugdytas atsakovas. Be to, IÄ® „Ovestros konsultacijos“ sÄ moningai kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o atsakovas neprieÅ¡taravo tokiam ieÅ¡kiniui.

Atsakovo akcininkai anksčiau už ieÅ¡kovÄ UAB „Analizė“ padavė ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.                                                                                                                                                                                                                                                                                                           Atskirasis skundas tenkintas iÅ¡ dalies.             Dėl atsakovo tyčinio bankroto.             Sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo bankroto bylÄ iÅ¡kėlusiam teismui bÅ«tina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo.

Tais atvejais, kai įmonė yra faktiÅ¡kai nelikvidi arba nemoki, turi bÅ«ti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Å ie kriterijai bei kreditorių galimybių nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkės įmonės turtÄ suvaržymas arba sÄ lygų iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo sudarymas, taip pat sÄ moningas iÅ¡ieÅ¡kojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiÅ¡kai neturės į kÄ nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ .

Bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. kad bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

Ta aplinkybė, kad įmonės pagrindinis akcininkas, žinodamas apie tikrÄ jÄ Ä¯monės sunkiÄ turtinę bei finansinę padėtį, už žymiai mažesnę kainÄ , nei to turto įmonėje įgijimo kaina, perima faktiÅ¡kai nemokios įmonės likusį turtÄ , kasacinio teismo požiÅ«riu, vertintina kaip sÄ moningas įmonės bei įmonės kreditorių reikalavimų patenkinimo sužlugdymas, t. y. tyčinis bankrotas. Be to, įmonės tyčiniu bankrotu pripažintini visi atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sÄ moningų sprendimų įmonės turtas yra perleidžiamas, iÅ¡Å¡vaistomas, sunaikinamas ar sugadinamas, jei dėl tokių veiksmų įmonė gauna žymiai mažesnę naudÄ , nei yra to turto reali rinkos vertė, ir tokių veiksmų padariniu tampa įmonės nemokumas.

Ä®monės tyčiniu bankrotu laikytini ir įvardyti įmonės valdymo organų veiksmai įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, dar labiau pabloginantys įmonės turtinę padėtį, jei dėl tokių veiksmų, t. y. finansiÅ¡kai nepagrįstų (nuostolingų) sandorių arba papildomų įsipareigojimų prisiėmimo, siekiama iÅ¡vengti atsiskaitymo su kreditoriais. Ä®monių bankroto įstatymo 20 straipsnis įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių, įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui nustačius tyčinį bankrotÄ , patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta UAB „Laivės“ kino teatro bankroto byloje; bylos Nr. 3K-3-680/2004).

Tik aplinkybių visumos, o ne tik konkretaus veiksmo, kuris sukėlė įmonės bankrotÄ , analizė gali sudaryti sÄ lygas teisingai atsakyti į klausimÄ , ar bankrotas yra tyčinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2002, 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1045/2003, 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-448/2004).             Įmonės turtinę ir finansinę padėtį geriausiai turi žinoti jos vadovas.

Tuo atveju, kai įmonė nebėra pajėgi arba gali bÅ«ti nebepajėgi įvykdyti prievolių kitai Å¡aliai, apie tai yra ar turi bÅ«ti žinoma jos vadovui. Jeigu įmonė perleidžia iÅ¡ sutartinių teisinių santykių kylančius įsipareigojimus kitai įmonei, kuri yra finansiÅ¡kai mažiau pajėgi bei kuriai vadovauja tas pats asmuo, ir įmonė, kuriai perleisti įsipareigojimai, nėra pajėgi vykdyti sutartinių prievolių kreditoriui, o bankroto procedÅ«ras prieÅ¡ tokiÄ Ä¯monę pradeda su abiejų įmonių vadovu anksčiau artimais ryÅ¡iais susijęs asmuo (buvęs sutuoktinis) ir Å¡i įmonė neįrodinėja savo mokumo, galima laikyti, kad įmonės vienasmenis valdymo organas sÄ moningai siekia iÅ¡vengti sutartinių prievolių vykdymo kreditoriui.

Tokie veiksmai laikytini įmonės privedimu prie bankroto, juo labiau, jei toks įmonės vadovas netinkamai vadovavo ir įmonei, kuri perleido savo įsipareigojimus pagal sutartines prievoles ir kuriai buvo iÅ¡kelta bankroto byla, o po bankroto bylos iÅ¡kėlimo buvęs abiejų įmonių vadovas tebevykdo tÄ pačiÄ veiklÄ .               Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, kad žemesnės instancijos teismas procesinį sprendimÄ grindė tik prielaidomis.

Teismas iÅ¡samiai iÅ¡dėstė, kad atsakovui bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ inicijavo jo buvusios sutuoktinės Ž. B. individuali įmonė, kuriai atsakovo skola buvo nedidelė. Atsakovo vadovas neginčijo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumo. Teismo nutartyje pažymima, kad UAB ,,Ovestra‘‘, kuri perleido įsipareigojimus atsakovui, vadovu buvo S. J. – atsakovo vadovas ir akcininkas. Teismas pabrėžė, kad tiek abiejų įmonių, kurioms vadovavo S. J., tiek ir jo buvusios sutuoktinės, inicijavusios bankroto procesÄ atsakovui, veiklos vieta sutampa.

Be to, teismas pažymėjo, jog S. J. ir po bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovui realiai užsiima tapačia veikla (t. 2, b.l. 44-47). Apeliantas atskirajame skunde iÅ¡ esmės nepaneigė, kad jis sÄ moningais sprendimais ir veiksmais apsunkino kreditorių galimybes gauti reikalavimų patenkinimÄ pagal sutartines prievoles. Tai, kad atsakovo vadovui baudžiamojoje byloje nenustatytas nusikalstamas bankrotas, neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, kadangi baudžiamosios atsakomybės taikymas nėra bÅ«tina tyčinio bankroto nustatymo bankroto byloje sÄ lyga.

NereikÅ¡minga ir ta apelianto nurodoma aplinkybė, kad įmonės bankroto administratorius neįrodinėjo atsakovo tyčinio bankroto byloje, nes tokie bankroto administratoriaus sprendimai taip pat nėra bÅ«tini, kad įmonės bankrotas bÅ«tų pripažintas tyčiniu.             Pastebėtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakovo kreditorius, kadangi Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 23 d. nutartimi patvirtino Å¡ios įmonės kreditorinį reikalavimÄ 57465,79 Lt sumai (t. 1, b.l. 162-163).

Tai reiÅ¡kia, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra dalyvaujantis bankroto byloje asmuo, t. y. turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl gali teikti praÅ¡ymÄ teismui dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Remiantis tuo, kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymo dėl atsakovo bankroto pripažinimo tyčiniu. Be to, teismas įmonės bankrotÄ tyčiniu gali pripažinti ir nesant tokio praÅ¡ymo, t y. savo iniciatyva (Ä®BÄ® 20 str.).

Tuo pačiu kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, kad civiliniame procese juridinio asmens filialas neturi civilinio procesinio teisnumo ir negali bÅ«ti dalyvaujančiu byloje asmeniu (CPK 41 str. 1 d., CK 2.53 str. 2 d.). AB „Lietuvos geležinkeliai“, o ne Å¡ios įmonės filialas turėtų bÅ«ti laikomas dalyvaujančiu byloje asmeniu. Tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia Å¡ioje nutartyje padarytų iÅ¡vadų.              Dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ 711,45 Lt kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.             ĮBÄ® 10 straipsnio septintosios dalies 3 punktas įtvirtina, kad įmonei įgijus bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ , draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka.

Å i teisės norma yra imperatyvi. Ji reiÅ¡kia, kad bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas negali patvirtinti kreditorinio reikalavimo, kuris atsirado vykdant finansines prievoles po to, kai įmonė tapo bankrutuojanti.              IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovas įgijo bankrutuojančios įmonės teisinį statusÄ 2010 m. sausio 2 d., įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo (t. 1, b.l. 60, Ä®BÄ® 10 str. 13 d.). Klaipėdos miesto apylinkės teismas AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymu 2010 m. sausio 8 d. iÅ¡davė Å¡iai įmonei vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 55 791,79 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo pagal teismo sprendimÄ (t. 1, b.l. 133-134).

Priverstinius vykdymo veiksmus bankrutuojančios įmonės atžvilgiu vykdomojoje byloje atlikęs antstolis 2010 m. sausio 18 d. pateikė AB „Lietuvos geležinkeliai“ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ dėl atliktų darbų (t. 1, b.l. 135). Kolegijos nuomone, prieÅ¡ atlikdamas vykdymo veiksmus, antstolis turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti skolininko teisinį statusÄ , o nustatęs, kad įmonė yra bankrutuojanti, turėjo sustabdyti vykdomÄ jÄ bylÄ ir jÄ perduoti bankroto bylÄ nagrinėjančiam teismui (CPK 626 str. 3 p., Ä®BÄ® 9 str. 3 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, kai vykdymo veiksmai dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės buvo atlikti po to, kai ji įgijo bankrutuojančios įmonės statusÄ , iÅ¡laidos, kurios patirtos dėl tokių veiksmų atlikimo, negali bÅ«ti tvirtinamos kaip kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kadangi Å¡ios iÅ¡laidos negalėjo bÅ«ti patirtos įmonei tapus bankrutuojančia.             Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus byloje, teisingai taikė tyčinį bankrotÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 183, 185 str., Ä®BÄ® 20 str.).

Keisti ar naikinti šios pirmosios instancijos teismo nutarties dalies atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Tačiau pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo patvirtintas AB „Lietuvos geležinkeliai“ 711,45 Lt kreditorinis reikalavimas ir padidintas bendras kreditorinio reikalavimo dydis, naikintina ir šis AB „Lietuvos geležinkeliai“ prašymas atmestinas.              Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi nagrinėjamų klausimų teisingam išsprendimui.

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį pakeisti.Panaikinti nutarties dalį, kuria teismas patvirtino AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreditorinį reikalavimÄ 711,45 Lt sumai ir nustatė, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ bendra reikalavimo suma yra 58 177,24 Lt, ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ praÅ¡ymÄ dėl 711,45 Lt dydžio kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmesti. KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėjai:                                                                                 Alė Bukavinienė                                                                                                                                                                          Artūras Driukas                                                                                 Danutė Gasiūnienė