2022-05-25 Nr. AB-14442-3-61-3-01404-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-412-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01404-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aleno Piesliako,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (pareiškėjo įvardijamas „patikslintu skundu“), prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 8 d. įsakymą Nr. P-80 „Dėl tarnybinės nuobaudos Kauno apygardos prokuratūros prokurorui V. R.“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Paaiškino, kad teismui nustatytu terminu pateikė skundą dėl Rezoliucijos panaikinimo. Teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi skundą atsisakė priimti. Tam, kad nevilkinti bylos nagrinėjimo, atskirojo skundo neteikė. Pareiškėjas teigė, kad skundas dėl Rezoliucijos panaikinimo ir skundas dėl Įsakymo panaikinimo iš esmės yra tapatūs – nuobaudos panaikinimas. Pareiškėjas manė, kad atsižvelgiant į tai, jog procedūrinį sprendimą skundė nustatytu terminu, šiam skundui paduoti termino nepraleido.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 11 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjas nesutinka su Generalinės prokuratūros Įsakymu, kuris priimtas 2022 m. vasario 8 d., o pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2022 m. kovo 30 d., t. y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Teismas, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, įvertino, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudarė pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatavo, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių.

Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros pateiktą informaciją, konstatavo, kad pareiškėjas su ginčijamu aktu susipažino 2022 m. vasario 15 d., taigi minėtą dieną sužinojo apie priimtą sprendimą.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas, žinodamas apie priimtą administracinį aktą ir jo apskundimo terminą, aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu, administracinio akto įstatymų nustatyta tvarka neginčijo. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl Rezoliucijos panaikinimo kreipėsi su skundu į teismą ir jį buvo atsisakyta priimti, negalėjo būti vertinama kaip svarbi termino praleidimo priežastis.

Teismo nuomone, pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdino jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustatė teisės aktai, negalėjo būti laikomos objektyviomis. Teismas padarė išvadą, kad skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nebuvo. Teismo vertinimu, kadangi skundo padavimo termino praleidimą nagrinėjamu atveju lėmė subjektyvaus pobūdžio aplinkybės, pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti skundo padavimo terminą nebuvo.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti pareiškėjui terminą patikslintam skundui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo pateikti ir priimti patikslintą skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, visiškai nepagrįstai ignoravo bylos dalyką – pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos ginčijimą, todėl padarė formalią išvadą, jog praleistas terminas skundui pateikti ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir 2 straipsnio 9 punktą. Pareiškėjas teigia, kad jis siekia, jog jam skirta tarnybinė nuobauda būtų panaikinta, todėl aplinkybė, kad pateiktas pradinis skundas dėl Rezoliucijos, o ne dėl Įsakymo panaikinimo esmės nekeičia. Kadangi pareiškėjas turimą subjektinę procesinę teisę dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo įgyvendino nustatytu terminu, pateikdamas skundą dėl Rezoliucijos panaikinimo, vėlesnis patikslinto skundo dėl Įsakymo panaikinimo negali būti vertinamas atsietai (atskirai) nuo bylos dalyko. Pareiškėjo nuomone, patikslinto skundo pateikimo terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas patikslinto skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nevertino šios bylos dalyko ir tokiu būdu formaliais pagrindais sprendė dėl praleisto termino.

Pareiškėjo vertinimu, pripažinus, kad terminas patikslintam skundui pateikti vis tik praleistas, byloje konstatuotinas pagrindas tokio termino atnaujinimui. Įvertinus termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (2022 m. vasario 9 d.) ir pabaigą (2022 m. vasario 10 d.), taip pat tai, kad pareiškėjas siekia jam skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo ir dėl to pateikė pradinį skundą nepraleidęs įstatymo numatyto termino, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pradinį skundą dėl Rezoliucijos panaikinimo, priimta jau suėjus pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui ir šioje byloje pareiškėjo patikslintas skundas dėl Įsakymo panaikinimo pateiktas 2022 m. kovo 30 d., pareiškėjas daro išvadą, kad nuo termino eigos pradžios praėjo ilgas laikas ir dėl to terminas skundui pateikti buvo praleistas nežymiai. Taigi, pareiškėjas praleido terminą patikslintam skundui pateikti ne dėl subjektyvių, o dėl objektyvių priežasčių.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti praleistą skundo terminą ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdino jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis priešingu būdu nei nustatė teisės aktai, atsisakė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, dėl ko atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad skundo pateikimo terminas nėra praleistas, o pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nepagrįstai nevertino šios bylos dalyko ir tokiu būdu formaliais pagrindais sprendė dėl praleisto termino.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Generalinės prokuratūros Įsakymas priimtas 2022 m. vasario 8 d., pareiškėjas su Įsakymu buvo supažindintas 2022 m. vasario 15 d., o skundą teismui išsiuntė 2022 m. kovo 30 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą. Todėl nagrinėjamu atveju būtina įvertinti, ar yra pagrindas pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytų aplinkybių pagrindu.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015).

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-40-1062/2020).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, turi būti vertinama, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-27-602/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019).

Vadinasi, pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis jam teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Pareiškėjas prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl to, jog siekdamas jam skirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimo pradinį skundą pateikė teismui nepraleidęs įstatymo numatyto termino, tačiau Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl Rezoliucijos panaikinimo, jau suėjus pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos apskundimo terminui. Tačiau šioje byloje pareiškėjo patikslintas skundas dėl Įsakymo panaikinimo pateiktas terminą praleidus nežymiai – 2022 m. kovo 30 d.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis ir byloje esančia medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I3-3727-585/2022) 2021 m. kovo 15 d. buvo gautas pareiškėjo 2022 m. kovo 14 d. skundas Nr. 3S-1054, kuriuo prašė panaikinti 2022 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro rezoliuciją, kuria buvo pripažinta, jog jis padarė tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas prie skundo pateikė Tarnybinio patikrinimo išvadą, Teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo su 2022 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės rezoliucija: „Pritariu teikimui, konstatuoju pažeidimą ir skiriu tarnybinę nuobaudą – pastabą. Parengti įsakymo projektą“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Generalinei prokuratūrai atsisakė priimti, konstatavęs, kad pareiškėjo prašoma panaikinti rezoliucija nėra administracinis aktas, sukeliantis jam teisines pasekmes; tai yra tarpinis procedūrinis elementas, dėl kurio negali būti paduodamas skundas.

Pažymėtina, kad pareiškėjas yra prokuroras, profesionalus teisininkas, todėl turi pareigą elgtis atsakingai, rūpestingai ir laikantis teisės aktų nuostatų, jam yra keliami aukštesni reikalavimai, nei piliečiui neturinčiam teisinio išsilavinimo. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl Rezoliucijos panaikinimo, turėjo žinoti, kad Rezoliucija ir Įsakymas sukelia skirtingas teisines pasekmes, bei turėjo suvokti ir įvertinti, kad pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą ir dėl to patirs neigiamas pasekmes, kadangi praleis Įsakymo apskundimo terminą, kuris yra nurodytas pačiame įsakyme (per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu dienos gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka).

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo veiksmais, paduodant skundus administraciniam teismui, neturi jokio pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, paduodamas skundą, praleido skundo padavimo terminą dėl subjektyvių priežasčių, kurios kilo iš pareiškėjo valios, t. y. pasirinkto savo teisių gynimo (veikimo) būdo. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjas anksčiau kreipėsi į teismą dėl Rezoliucijos panaikinimo, nepaneigia padarytos išvados, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokį sprendimą jis priėmė ne iš karto, gavęs Teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo (su Rezoliucija), Tarnybinio patikrinimo išvadą ir susipažinęs su Įsakymu, o tik po kurio laiko pasirinkdamas kitą (netinkamą) savo galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Ši aplinkybė tik patvirtina priežasčių, dėl kurių pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą, subjektyvų pobūdį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę kreiptis į teismą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas atskirajame skunde pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą vertinti, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti dėl subjektyvių priežasčių, yra klaidinga, ar kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skundo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nenurodė.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, dėl to pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismo nutarties keisti ar naikinti pareiškėjo atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Audrius Bakaveckas

Alenas Piesliakas