517ed71b-41f5-4ce3-8fef-1aedb8a86a73 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-177/2013Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00489-2011-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.4.1.; 1.1.4.4.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.1.2.;1.1.8.9.; 1.2.3.2.9.;2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 11 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininko SvajÅ«no Knizlerio (pranešėjo),teisėjų Lino Å iukÅ¡tos, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai KriščiÅ«naitei,gynėjui advokatui Valdui Burneikiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ laisvės atėmimu aÅ¡tuoneriems metams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areÅ¡tu keturiasdeÅ¡imčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aÅ¡tuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. IÅ¡ P. B. nukentėjusiajam P. G. priteista 5000 Lt žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: P. B. nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio mėnesio pradžios, tiksliai nenustatytos datos, iki 2011 m. lapkričio 28 d., bÅ«damas organizatoriumi, rengėsi padaryti labai sunkų nusikaltimÄ - nužudyti P. G. dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, o bÅ«tent: siekdamas atkerÅ¡yti jam, kaip buvusios savo žmonos S. B. sugyventiniui, pasirinko nusikaltimo vykdytojÄ G.

B. ir pastarojo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini), su juo sutarė, kad pastarasis už piniginį atlygį – 5000 Lt – nužudys P. G. ; tiksliai nenustatytos dienos, laikotarpyje nuo 2011 m. lapkričio 8 d. iki 2011 m. lapkričio 16 d., vakare savo automobiliu G. B. nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimÄ ir parodė jam P. G. darbovietę bei gyvenamÄ jÄ vietÄ , ėjimo į darbÄ ir iÅ¡ darbo marÅ¡rutus, taip pat nurodė bÅ«dÄ bei įrankius, reikalingus nužudant P. G. , t.y. liepė nusipirkti automobilį ir juo mirtinai parblokÅ¡ti einanti P. G. , o automobilį sudeginti; po to G.

B. savo automobiliu nuvežė į sÄ vartynÄ , esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė ten automobilį, kuriuo bus įvykdytas nusikaltimas, sudeginti. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , jis 2011 m. lapkričio 21 d. skambino G. B. telefonu ir ragino pastarÄ jį nužudyti P. G. iki 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigos, už tai siÅ«lydamas duoti pinigų avansu. G. B. , neketindamas vykdyti P. B. praÅ¡ymo nužudyti P. G. , 2011 m. lapkričio 24 d. apie rengiamÄ nužudymÄ pranešė teisėsaugos institucijoms.

P. B. , toliau tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2011 m. lapkričio 25 d. apie 19 val. atvažiavęs pas G. B. į namus, Å¡iam nurodė, kad anksčiau pasirinktas P. G. nužudymo bÅ«das parbloÅ¡kiant automobiliu yra nepatikimas ir pakeitė nusikaltimo įvykdymo planÄ - nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) kaimÄ jis nuvažiuotų dviračiu, sulauktų į darbÄ einančio P. G. ir jį užmuÅ¡tų, suduodamas smÅ«gius į galvÄ metaliniu strypu, tačiau Å¡is rengiamas labai sunkus nusikaltimas nebuvo padarytas, nes G.

B. apie jį pranešė policijos pareigÅ«nams ir P. B. 2011 m. lapkričio 28 d. buvo sulaikytas.P. B. taip pat nuteistas už tai, kad nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo ir savo namuose (duomenys neskelbtini) iki 2011 m. lapkričio 28 d. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė šaudmenis – 24 pramoninės gamybos sportinius ir medžioklinius 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo Å¡ovinius, skirtus įvairiems graižtviniams „B“ ir „C“ kategorijų ginklams, bei Å¡aunamÄ jį ginklÄ â€“Â savadarbį, t.y. perdirbtÄ pramoninės gamybos 16-o kalibro lygiavamzdį, dvivamzdį, medžioklinį Å¡autuvÄ IŽ-49 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 16-o kalibro medžiokliniais Å¡oviniais, kuriam buvo sutrumpinti vamzdžiai ir buožė, dėl ko ginklas prarado savo pirmines charakteristikas, kurį 2010 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, savo automobiliu gabeno iki (duomenys neskelbtini) ir atgal.

Å iuos ginklÄ ir Å¡audmenis kratų metu rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.Apeliaciniu skundu nuteistojo P. B. gynėjas praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį, kuria P. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ , iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, arba nuosprendį Å¡ioje dalyje pakeisti, suÅ¡velninant paskirtÄ bausmę. KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Nuteistojo gynėjas nurodo, jog apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl P. B. nuteisimo pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ yra nepagrįsta ir neteisėta dėl procesinių teisės normų pažeidimo vertinant įrodymus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnis) ir teismo iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių. Nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų P. B. kaltę dėl rengimosi tyčia nužudyti nukentėjusįjį P. G. .

P. B. savo kaltės dėl inkriminuojamos veikos nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu teismas nepagrįstai suabsoliutino G. B. parodymus, neįvertino Å¡io liudytojo asmenybės, jo polinkio daryti nusikalstamas veikas, nuo ko buvo nukentėjęs ir pats P. B. (dėl iÅ¡ kombaino pagrobto dyzelinio kuro). Taip pat teismas neįvertino tų aplinkybių, kad visi kiti byloje apklausti asmenys, t.y. nukentėjusysis P. G. , liudytoja S. G. (buvusi B.) ir jos sÅ«nėnas Po.

B. , turi akivaizdų asmeninį prieÅ¡iÅ¡kumÄ P. B. atžvilgiu, o liudytoja S. G. dar ir ketino reikÅ¡ti Å¡ioje byloje turtinius reikalavimus P. B. civilinio ieÅ¡kinio forma. Dėl Å¡ių aplinkybių, gynėjo nuomone, visų Å¡ių asmenų parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Apeliantas teigia, kad byloje esantis P. B. ir G. B. pokalbio garso įraÅ¡as neįrodo, jog P. B. siÅ«lo G. B. nužudyti P. G. . Pokalbyje nėra jokių užuominų apie praÅ¡ymÄ nužudyti P. G. . IÅ¡ pokalbio galima suprasti tik norÄ ar pageidavimÄ , kad bÅ«tų sužalotas P. G. , bendrÄ tarpusavio asmenų veikimo planų derinimÄ .

Be to, P. B. teisme paaiÅ¡kino, kad įraÅ¡as neiÅ¡samus, trÅ«ksta baigiamosios jo dalies. Prie apeliacinio skundo gynėjas pridėjo P. B. raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame pastarasis teigia, kad Å¡io sunkaus nusikaltimo sumanytojas ir organizatorius buvo G. B. , siekdamas taip jam atkerÅ¡yti už jo manymu per didelę iÅ¡ atlyginimo iÅ¡skaičiuotÄ sumÄ už pavogtÄ dyzelinį kurÄ . Nuteistasis nurodo, kad G. B. melavo dėl vietos, kur vyko jų pokalbis, nes jie kalbėjosi pastarojo gyvenamojo namo kieme, o vėliau kambaryje, bet ne automobilyje, kaip teigė G.

B. . Parodyti, kur gyvena ir kur dirba P. G. , jis G. B. vežė pastarojo praÅ¡ymu, be to, bÅ«tent G. B. , važiuojant pro (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ , pradėjo kalbėti apie automobilio sudeginimÄ po įvykio, tai buvo jo iÅ¡ anksto sugalvotas planas. Lapkričio 21 d. jis G. B. skambino dėl to, kad jam Å«kyje trÅ«ko darbininkų, todėl klausė pastarojo, ar jis laisvas. Lapkričio 25 dienÄ vykusio pokalbio pabaigoje jis G. B. pasakė, kad šį pokalbį pamirÅ¡tų ir nieko tokio nedarytų, kad P. G. nenukentėtų, nes čia buvo tik pajuokauta.

Taip pat nuteistasis mano, kad byloje apklausti liudytojai buvo iÅ¡ anksto susitarę liudyti prieÅ¡ jį, tokiu bÅ«du siekdami praturtėti iÅ¡ jo Å«kio. Tai, jo nuomone, patvirtina liudytojų artimas bendravimas ir P. G. teisme pateiktas civilinis ieÅ¡kinys. Nuteistojo gynėjas teigia, kad apygardos teismas, skirdamas P. B. aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, jog pastarasis neatliko jokių objektyvių veiksmų (be žodinio pokalbio), galėjusių sÄ lygoti kokius nors aktyvius veiksmus, nukreiptus P. G. gyvybei atimti.

Nuteistasis disponavo Å¡aunamuoju ginklu, tačiau jo neperdavė G. B. nusikalstamos veikos įvykdymui ar jos palengvinimui, o žodžiu su G. B. kÅ«rė (abu diskutavo) įvairius nerealius ir neįgyvendinamus planus partrenkti nukentėjusįjį automobiliu, trenkti jam strypu per galvÄ ir t.t. Visos Å¡ios aplinkybės, gynėjo manymu, kelia pagrįstas abejones dėl P. B. psichinės sveikatos bÅ«klės, kÄ patvirtina ir teismo psichiatrų iÅ¡vada. Todėl tokios griežtos laisvės atėmimo bausmės skyrimas teigiamai charakterizuojamam, praeityje neteistam, didelį Å«kį turinčiam, ligotam ir kartu su psichinę ligÄ turinčiu sÅ«numi gyvenančiam vyresnio amžiaus asmeniui, apelianto nuomone, aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

P. B. gynėjas teigia, kad jokia reali žala nuteistojo veiksmais nukentėjusiajam P. G. nebuvo padaryta. Apie rengimÄ si nužudyti jis sužinojo tik iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, ir ne P. B. kaltė, kokiais žodžiais policininkai apie tai pranešė P. G. ir sukėlė jam iÅ¡gyvenimus.Teismo posėdžio metu nuteistojo P. B. gynėjas prašė advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistojo P. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinis skundas atmetamas.Apeliantas nuteistojo P. B. kaltės ir jo nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės dydžio neginčija. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, numatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, apygardos teismo nuosprendį P. B. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė nuteistajam P. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, nuteistajam už šį nusikaltimÄ paskirtos bausmės ir iÅ¡ jo priteisto civilinio ieÅ¡kinio pagrįstos iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo P. B. gynėjo apeliaciniame skunde.IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme neigė organizavęs nukentėjusiojo P. G. nužudymÄ .

Apklaustas teisiamajame posėdyje jis parodė, kad Å¡io nusikaltimo organizatorius yra G. B. , nes jam buvo reikalingi pinigai. Pastarasis nuo 2011 m. sausio mėnesio dirbo pas jį Å«kyje, jiems bendraujant P. B. pasipasakojo apie savo skyrybas su žmona ir jų priežastis. G. B. , iÅ¡girdęs apie jo skyrybų aplinkybes, pasakė, kad jis P. G. už tai, kad nuviliojo žmonÄ , nedovanotų, kad nutrenktų jį automobiliu. P. B. G. B. atsakė, kad ant P. G. nepyksta ir tuo jų pokalbis baigėsi. Maždaug rugsėjo mėnesį G.

B. iÅ¡ jo kombaino pavogė kuro už 360 Lt ir pabėgo, tačiau praėjus mėnesiui laiko pradėjo raÅ¡yti jam SMS žinutes, prašė vėl priimti į darbÄ , buvo atvažiavęs pas jį. P. B. pirmiausiai paklausė G. B. apie kuro vagystę. Pastarasis prisipažino, kad tai padarė jis, apsidžiaugė, kad P. B. apie tai nepranešė policijai. TÄ kartÄ dėl G. B. įdarbinimo jie nieko nesusitarė, nes nebuvo aiÅ¡ku, kada atsiras laisva darbo vieta. Praėjus kuriam laikui P. B. , važiuodamas pro G.

B. namus, užsuko pas jį. Pokalbio metu G. B. pasakė, kad norėtų iÅ¡važiuoti į užsienį, bet neturi pinigų ir paprašė paskolinti 15 000 Lt. P. B. pasakė jam, kad tokių pinigų neturi. Tuomet G. B. ėmė siÅ«lyti jam planÄ , kaip susidoroti su P. G. . P. B. liepė pamirÅ¡ti tokius dalykus, tačiau G. B. toliau dėstė savo planus, praÅ¡ydamas 5000 Lt. AiÅ¡kino, kad jis už tuos pinigus nusipirktų automobilį, juo partrenktų P. G. , o po to iÅ¡ardytų ir priduotų į metalo supirktuvę.

Sakė, jog po visko jis pats pabėgtų į užsienį, kol viskas aprimtų, o grįžęs apsigyventų pas jį. P. B. suprato, kad G. B. labai reikalingi pinigai ir nutarė pastarÄ jį patikrinti, ar Å¡is dar galėtų pas jį gyventi ir talkinti jo Å«kyje, ar yra tiek „sugadintas“, kad galėtų padaryti tokį nusikaltimÄ . Tuo pačiu, norėdamas užtikrinti P. G. saugumÄ , P. B. nutarė neduoti pinigų G. B. , kad Å¡is neturėtų kuo įvykdyti nusikaltimÄ . G. B. dar paprašė, kad P. B. jį nuvežtų parodyti, kur gyvena P. G. ir taip jie iÅ¡siskyrė.

Po kelių dienų G. B. parašė jam SMS žinutę ir prašė, kad jis atvažiuotų. Vakare P. B. nuvažiavo pas G. B. ir nuvežė jį parodyti, kur gyvena ir dirba P. G. . Jiems bevažiuojant G. B. pasakė, kad jis nuvažiuos dviračiu į parodytÄ vietÄ ir susipažins su P. G. , o po to paskambins arba paraÅ¡ys žinutę. Po kelių dienų P. B. gavo iÅ¡ G. B. žinutę, kuria pastarasis kvietė jį atvažiuoti. Kai atvažiavo, G. B. įsėdo į jo automobilį ir papasakojo, kad viskÄ apžiÅ«rėjo ir yra pasiruošęs padaryti nusikaltimÄ bei paprašė 600 Lt automobiliui nusipirkti.

Tuomet P. B. paklausė G. B. , ar Å¡is turi vairuotojo pažymėjimÄ , nors tikrai žinojo, kad neturi. Nenorėdamas, kad G. B. padarytų nusikaltimÄ , jis automobilio nepirko, o į G. B. klausimÄ , kaip tÄ nusikaltimÄ padaryti, atsakė, kad nuvažiuotų su dviračiu ir trenktų su kietu daiktu P. G. per galvÄ . Tuomet G. B. jo paklausė, kada sumokės pinigus, į kÄ jis atsakė, kad pinigus gaus po darbo, nors iÅ¡ tiesų 5000 Lt už darbÄ siÅ«lė juokais. Jis galvojo, kad G. B. su jo pasiÅ«lymu nesutiks, tačiau pastarasis labai lengvai sutiko, todėl Å¡iam iÅ¡lipant iÅ¡ automobilio P. B. pasakė, kad viskas buvo pasakyta juokais ir kad jis nebandytų taip daryti.

Po kelių dienų gavo iÅ¡ G. B. žinutę, kurioje pastarasis rašė, kad viskas baigta ir kad jis atvažiuotų. P. B. nesuprato, apie kÄ G. B. kalba, nes buvo jį įspėjęs nieko nedaryti P. G. , todėl paskambino ir pasakė, kad atvažiuos po kelių dienų, kai turės laiko (t. 7, b.l. 39-41). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis P. B. pirmÄ kartÄ apklaustas įtariamuoju parodė, kad paskutinį kartÄ G. B. matė 2011 m. rugsėjo ar spalio mėnesį, kai pastarasis buvo atvažiavęs pas jį ir teiravosi dėl darbo.

Su G. B. apie savo buvusiÄ Å¾monÄ S. B. bei jos sugyventinį P. G. niekuomet nekalbėjo, nužudyti nukentėjusįjį nesiÅ«lė, jo gyvenamosios vietos nerodė, jokių pinigų duoti neplanavo, apie tai su G. B. nekalbėjo. Kur dirba P. G. jis nežino, jo ir buvusios žmonos gyvenamosios vietos adresÄ Å¾ino tik iÅ¡ teismo procesinių dokumentų. 2011 m. lapkričio 25 d. visÄ laikÄ buvo savo namuose, niekur iÅ¡važiavęs nebuvo, su G. B. nesusitiko, pas jį svečiuose niekuomet nėra buvęs, 2011 m. lapkričio 28 d. iÅ¡ G.

B. jokių SMS praneÅ¡imų negavo, telefonu su juo nesikalbėjo. (t. 6, b.l. 69-70). Vėliau apklaustas įtariamuoju P. B. pakeitė parodymus ir nurodė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes, kaip ir teisiamojo posėdžio metu (t. 6, b.l. 72-73). Kartu su apeliaciniu skundu P. B. gynėjas teismui pateikė nuteistojo raÅ¡ytinį paaiÅ¡kinimÄ , kuriame pastarasis taip pat teigia, kad P. G. nužudymo sumanytojas ir organizatorius buvo G. B. , kuris tokiu bÅ«du siekė atkerÅ¡yti nuteistajam už jo manymu per didelę iÅ¡ atlyginimo iÅ¡skaičiuotÄ sumÄ už pavogtÄ dyzelinį kurÄ .

Nuteistasis aiÅ¡kina, kad G. B. jis vežė parodyti kur gyvena ir dirba P. G. jo paties praÅ¡ymu, be to, bÅ«tent G. B. jiems važiuojant pro (duomenys neskelbtini) sÄ vartynÄ pradėjo kalbėti apie automobilio sudeginimÄ po įvykio, tai buvo jo iÅ¡ anksto sugalvotas planas. Lapkričio 21 d. jis G. B. skambino paklausti, ar pastarasis laisvas, nes jam Å«kyje trÅ«ko darbininkų, o lapkričio 25 d. vykusio pokalbio pabaigoje jis G. B. pasakė, kad šį pokalbį pamirÅ¡tų ir nieko tokio nedarytų, kad P. G. nenukentėtų, nes čia buvo tik pajuokauta.

Taigi, iÅ¡ pirmiau aptartų faktinių duomenų matyti, kad nuteistasis P. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje apskritai neigė, jog buvo susitikęs su G. B. ir kalbėjosi apie nukentėjusįjį P. G. , aiÅ¡kino, jog net nežino, kur nukentėjusysis gyvena ir dirba. Vėliau nuteistasis pripažino, kad buvo nuvykęs pas G. B. į namus, ten kalbėjosi apie P. G. , taip pat, kad vežė G. B. parodyti P. G. gyvenamÄ jÄ ir darbo vietas, kad kalbėjosi apie P. G. parbloÅ¡kimÄ automobiliu bei Å¡io automobilio sunaikinimÄ , taip pat, kad 2011 m. lapkričio 25 d. vėl buvo atvykęs pas G.

B. į namus, ten kalbėjosi apie tai, jog automobilis nereikalingas, kad geriau nuvažiavus į įvykio vietÄ su dviračiu suduoti P. G. kokiu nors kietu daiktu. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nuteistasis P. B. teigė, jog ne jis, o G. B. , siekdamas prasimanyti pinigų, buvo P. G. nužudymo organizatorius, tuo tarpu jis pats į tokias kalbas su G. B. leidosi tik dėl to, kad norėjo patikrinti, kas jis per žmogus. Toks nuteistojo aiÅ¡kinimas yra paneigtas byloje surinktų, apygardos teismo teisiamajame posėdyje iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtų bei nuosprendyje iÅ¡dėstytų įrodymų visetu.Liudytojas G.

B. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011 metais nuo sausio 24 d. iki rugsėjo mėnesio dirbo P. B. Å«kyje. PrieÅ¡ žiemÄ jis paskambino P. B. ir pasiprašė vėl priimamas į darbÄ . P. B. pažadėjo surasti darbo ir pasakė, kad pas jį atvažiuos. Po kurio laiko P. B. atvažiavo pas jį į namus ir pakvietė į savo automobilį pasikalbėti. Pokalbio metu G. B. suprato, jog P. B. nori, kad jis nužudytų žmogų ir už tai pasiÅ«lė 5000 litų. P. B. pasakojo, kad jis buvo pasamdęs darbininkÄ , kuris nuviliojo jo žmonÄ ir už tai jį reikia nužudyti.

Pokalbis vyko apie valandÄ , konkrečiai jie nieko nesusitarė, pokalbį baigė tuo, kad dar susitiks. Maždaug po savaitės ar dviejų P. B. vėl pas jį atvažiavo ir nuvežė į kaimÄ , kur gyvena tas žmogus, apibÅ«dino, kaip jis atrodo, parodė, kuriuo keliu vaikÅ¡to į darbÄ , kur dirba. P. B. siÅ«lė nusipirkti neregistruotÄ automobilį ir juo tÄ Å¾mogų partrenkti, o po to automobilį sudeginti Å¡iukÅ¡lyne, kad neliktų įkalčių, vėliau nurodė kitÄ nužudymo bÅ«dÄ â€“ suduoti tam žmogui metaliniu strypu.

Sakė, kad viskÄ reikia padaryti iki Å v. Kalėdų arba Naujųjų metų. Pirmo pokalbio metu P. B. už tai siÅ«lė 5000 litų, tačiau avanso nedavė, sakė, kad sumokės, kai bus padarytas darbas. Antro susitikimo metu jis P. B. nieko nepažadėjo. Po kiek laiko P. B. jam paskambino ir klausė, ar kas nors vyksta. G. B. pasimetė ir pasakė, kad vyksta, nors iÅ¡ tiesų jis niekur nebuvo nuvažiavęs. Po to G. B. paskambino tėvų pažįstamam policijos pareigÅ«nui R. M. , nes pagalvojo, kad jei jis atsisakys, P. B. ras kÄ nors kitÄ , kuris jo praÅ¡ymÄ Ä¯vykdys.

R. M. suvedė jį su kitais pareigÅ«nais ir jis viskÄ jiems papasakojo. Po to, jau pareigÅ«nų iniciatyva, jis buvo dar kartÄ susitikęs su P. B. , su savimi turėjo garso įraÅ¡ymo įrenginį ir visÄ pokalbį įrašė. Å io pokalbio metu P. B. nurodė žmogų užmuÅ¡ti metaliniu strypu. Daugiau jis su P. B. susitikęs nebuvo, tik pareigÅ«nų nurodymu skambino pastarajam, o kai Å¡is neatsiliepė, parašė žinutę dėl pinigų (t. 7, b. l. 36-37). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G.

B. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b.l. 7-8). IÅ¡ liudytojų Panevėžio VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus pareigÅ«nų A. R. , A. Ž. , I. K. , D. Å . parodymų, duotų teisiamajame posėdyje (t. 7, b.l. 38-39), matyti, jog tokias pačias aplinkybes, t.y. kad P. B. praÅ¡o jo už pinigus nužudyti buvusios žmonos sugyventinį, G. B. nurodė policijos pareigÅ«nams, į kuriuos kreipėsi, siekdamas užkirsti keliÄ Å¡io labai sunkaus nusikaltimo padarymui. Dėl tokių G.

B. nurodytų aplinkybių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir P. B. atžvilgiu taikytos procesinės prievartos priemonės, kurių metu surinkti duomenys patvirtino liudytojo G. B. nurodytas aplinkybes. Taip, iš 2011-11-28 ir 2011-11-29 slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo protokolų matyti, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir G. B. laikotarpiu nuo 2011-11-25 iki 2012-01-25 leista neatskleidžiant savo tapatybės atlikti slaptus tyrimo veiksmus – užmegzti ryšius su P. B. , slapta daryti pokalbių garso įrašus, taip pat šiuo laikotarpiu ikiteisminio tyrimo pareigūnams leista slapta sekti G.

B. ir P. B. , jų gyvenamÄ sias (buvimo) vietas, naudojamus automobilius (t. 1, b.l. 12-14), pagrindu 2011 m. lapkričio 25 d. buvo atliekamas G. B. slaptas sekimas. Å io procesinio veiksmo metu buvo nustatyta, jog 2011-11-25 18.44 val. prie G. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atvažiavo P. B. vairuojamas automobilis Renault Twingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį išėjęs iÅ¡ namo įsėdo G. B. . Automobilyje vykęs P. B. ir G. B. pokalbis buvo įraÅ¡omas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų G.

B. įteiktu garso įraÅ¡ymo įrenginiu GNOME SNr. 1001. IÅ¡ Å¡io pokalbio garso įraÅ¡o bei stenogramos matyti, jog visas pokalbis apie planuojamÄ nusikaltimÄ , t.y. P. G. nužudymÄ , vyko bÅ«tent paties nuteistojo P. B. iniciatyva, pokalbio metu P. B. aiÅ¡kina G. B. , kad nukentėjusiajam reikia atsilyginti už tai, kaip jis su juo pasielgė, pasakoja, kad jis ir pats kartÄ norėjo susidoroti su nukentėjusiuoju, tačiau jam nepavyko, nes tuo metu aplinkui buvo daug žmonių. BÅ«tent nuteistasis nurodo G.

B. , kokiu bÅ«du bÅ«tų galima nužudyti P. G. ir kokių priemonių turi imtis G. B. , kad Å¡is nusikaltimas nebÅ«tų atskleistas. Jis aiÅ¡kina, jog jei nusikaltimas bÅ«tų daromas automobiliu, tai geriau, kad bÅ«tų rÅ«kas, tokiu atveju automobilio iÅ¡ toli nesimato, o kai giedra, jį gali pastebėti policija, tačiau kur kas mažiau rizikingas bÅ«tų G. B. veikimas tuo atveju, jei pastarasis ne automobiliu partrenktų nukentėjusįjį, bet į įvykio vietÄ atvyktų su dviračiu, užkalbintų nukentėjusįjį ir, įsitikinęs, jog tai yra bÅ«tent tas žmogus, kuris nuo jo nuviliojo žmonÄ , pastarajam iÅ¡ už nugaros suduotų metaliniu strypu per galvÄ .

Tokiu atveju, prieÅ¡ingai nei į įvykio vietÄ atvykus automobiliu, neliks pėdsakų, pagal kuriuos G. B. galėtų susekti policijos pareigÅ«nai, panaudodami Å¡unis. Taip pat P. B. nurodo, kad visa tai reikėtų padaryti iki Kalėdų, kol nėra sniego, kuriame lieka pėdsakai, o vasara taip pat netinkamas laikas, nes ilgai bÅ«na Å¡viesu, pataria G. B. , kad Å¡is, darydamas nusikaltimÄ , užsimestų ant galvos kÄ nors, kad niekas jo neįsidėmėtų, o grįžęs namo sudegintų batus, kuriais avėjo įvykio metu, kad gavęs už darbÄ pinigus nepradėtų gerti ir niekam neprasitartų, o jei kartais įkliÅ«tų, kad neprasitartų apie P. B. ir jo vaidmenį Å¡io nusikaltimo padaryme, kad sugalvotų kokiÄ nors su juo nesusijusiÄ versijÄ , pavyzdžiui, kad jam važiuojant žvejoti pats nukentėjusysis jį užkalbino ir pradėjo prie jo kabinėtis, o geriausiai, kad iÅ¡ viso neprisipažintų.

Taip pat P. B. nurodo, kad G. B. jam neskambintų, o tik žinutes raÅ¡ytų, nes jas galima iÅ¡trinti ir taip nebÅ«tų nustatytas jų tarpusavio ryÅ¡ys (t. 1, b. l. 17, 18-19, 20-30). Taigi, visos Å¡ios užfiksuoto pokalbio, vykusio tarp nuteistojo ir liudytojo G. B. , aplinkybės paneigia P. B. aiÅ¡kinimÄ , kad ne jis, o G. B. buvo P. G. nužudymo sumanytojas ir organizatorius, ir patvirtina liudytojo G. B. parodymus apie P. B. nusikalstamus veiksmus. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nepagrįstai teigia, jog Å¡io pokalbio turinys neįrodo, kad P. B. siÅ«lo G.

B. nužudyti P. G. , nes bÅ«tent tokį nuteistojo tikslÄ patvirtina tiek veikimo bÅ«dai, kuriuos jis siÅ«lė G. B. – partrenkti nukentėjusįjį automobiliu, suduoti metaliniu strypu į galvÄ , tiek pokalbio metu P. B. pasakyti žodžiai – „jeigu per viršų parvarai (automobiliu), tai (...) ti bebus gyvs“, „trenkei į galvÄ ir viskas, ir užtenka, žmonės griÅ«na ir viskas, ir užsimuÅ¡a“. „Tai kiek reik? Gal paslydai ir užsimuÅ¡ei, kiek Å¡itaip bÅ«na žiemÄ slysta koja ir viskas, kraujas apeina aplink smegenis ir viskas, ir gatavas“, „svolačui reik atsilygint.

Trys broliai jau pasikorę, tegu ir žygiuoja pas juos dabar ir viskas, jeigu toks yra“ bei jo pažadas sumokėti pinigus po to, kai Å¡is darbas bus atliktas ir jis tuo įsitikins: „darbÄ padarai – penki tau gabaliukai iÅ¡ karto. Na, aiÅ¡ku, reikia man įsitikinti. Tai gali pasakyti, kad padarei, o nueisiu ten, o jis vaikÅ¡to“. Esant Å¡ioms aplinkybėms, netikėti liudytojo G. B. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir pasitvirtino liudytojų policijos pareigÅ«nų parodymais bei slaptų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu gautais duomenimis, apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo.

Juolab, kad kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, G. B. nei nukentėjusiojo P. G. , nei buvusios P. B. žmonos niekuomet nepažinojo, taigi, neturėjo jokio pagrindo siūlyti P. B. P. G. žudyti. Tuo tarpu nuteistasis P. B. pyko ant nukentėjusiojo P. G. dėl to, kad pas jį gyventi išėjo jo žmona. Nors P. B. tvirtina, kad jokio pykčio P. G. nejaučia, tačiau toks jo aiškinimas prieštarauja ne tik pirmiau aptartiems liudytojo G. B. parodymams bei 2011 m. lapkričio 25 d. vykusio P. B. ir G.

B. pokalbio įraÅ¡ui, bet ir liudytojo Po. B. parodymams, iÅ¡ kurių matyti, jog nuteistasis ir anksčiau ieÅ¡kojo žmogaus, galinčio padėti jam atkerÅ¡yti P. G. už padarytÄ skriaudÄ , ir siÅ«lė Å¡iam liudytojui už 1000 Lt atlygį nukentėjusįjį sužaloti (t. 7, b.l. 37). Kaip matyti iÅ¡ liudytojo G. B. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pastarasis jokio pykčio P. B. nejaučia, dėl kuro dingimo aplinkybių su nuteistuoju draugiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kino ir iÅ¡mokėti pinigų, kuriuos P. B. iÅ¡skaičiavo iÅ¡ jo atlyginimo už iÅ¡leistÄ kurÄ , nereikalavo.

Tokias aplinkybes patvirtino ir pats nuteistasis P. B. , taigi, niekuo nepagrįstas jo aiÅ¡kinimas, kad G. B. jam siekė atkerÅ¡yti už neiÅ¡mokėtÄ atlyginimÄ . Nors byloje yra duomenų, kad liudytojas G. B. praeityje buvo teistas, tačiau tai, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo abejoti Å¡io liudytojo parodymų patikimumu. Juolab, kad kriminalinė liudytojo praeitis logiÅ¡kai paaiÅ¡kina, kodėl bÅ«tent į šį asmenį, siÅ«lydamas nužudyti žmogų už piniginį atlygį, kreipėsi nuteistasis P. B. .

Taigi, įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad apygardos teismas pagrįstai liudytojo G. B. parodymus įvertino kaip patikimÄ Ä¯rodymų Å¡altinį ir jais rėmėsi nustatydamas faktines bylos aplinkybes, o nuteistojo P. B. parodymus, kurie keitėsi priklausomai nuo byloje surinktų įrodymų, teisingai įvertino kaip pasirinktÄ gynybinę pozicijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės už atliktus veiksmus.Nuteistasis P. B. ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme teigė, jog 2011 m. lapkričio 25 d. vykusio pokalbio su G.

B. pabaigoje jis pastarajam pasakė, kad tik pajuokavo ir kad Å¡is nieko nedarytų, o 2011 m. lapkričio 28 d. gavęs iÅ¡ G. B. SMS praneÅ¡imÄ â€žAtvažiuokit. Viskas“, nesuprato, kas vyksta, tačiau liudytojas G. B. parodė, jog P. B. tokių žodžių, jog visa tai buvo juokai ir kad jis nieko nedarytų, nesakė, iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio jis jokių P. B. replikų negirdėjo. Tokių žodžių nėra užfiksuota ir byloje esančiame P. B. ir G. B. pokalbio garso įraÅ¡e bei Å¡io įraÅ¡o stenogramoje.

Tuo tarpu šio pokalbio turinys, kaip jau minėta, rodo, jog apie P. G. nužudymÄ buvo kalbama ne juokais, kÄ be pirmiau aptartų aplinkybių patvirtina nuteistojo pasakyti žodžiai, kad „jeigu ne tÄ Å¾mogų, taigi ne juokai“, „čia yra kriminalas, čia rimti yra dalykai“. Be to, iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog gavęs iÅ¡ G. B. paminėtÄ SMS praneÅ¡imÄ , P. B. , paskambinęs pastarajam, nesiaiÅ¡kino, kÄ reiÅ¡kia tokia jo žinutė, o prieÅ¡ingai, derino laikÄ , kada jis pas G.

B. , kuris aiÅ¡kino, jog nori gauti atlygį už padarytÄ darbÄ , atvažiuos, o tai paneigia nuteistojo aiÅ¡kinimÄ , jog jis buvo įsitikinęs, kad G. B. P. G. nieko nedarys ir nesuprato, apie kÄ Å¡is kalba. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. B. gynėjas nepagrįstai ginčija nukentėjusiojo P. G. ir liudytojų Po. B. bei S. G. parodymų patikimumÄ , teigdamas, jog pastarieji yra prieÅ¡iÅ¡kai nusitekę nuteistojo atžvilgiu. IÅ¡ tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tarp Å¡ių asmenų ir P. B. bÅ«tų susiklostę draugiÅ¡ki santykiai.

Kita vertus, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog pastarieji bÅ«tų suinteresuoti nepagrįstai P. B. apkaltinti labai sunkaus nusikaltimo padarymu. Be to, minėti asmenys, duodami parodymus, jokių aplinkybių, tiesiogiai susijusių su P. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu, nenurodė, todėl jų parodymai esminės reikÅ¡mės sprendžiant P. B. kaltės klausimÄ neturėjo. Taigi, apygardos teismas P. B. kaltę pagrindė patikimais, tinkamai iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais, kurie vieni kitus papildo ir sudaro vientisÄ Ä¯rodymų grandinę, patvirtinančiÄ , jog P. B. , siekdamas atkerÅ¡yti nukentėjusiajam P. G. , kaip buvusios savo žmonos S. B. sugyventiniui, rengėsi jį nužudyti.

Tuo tikslu pastarasis sutarė su G. B. , kad Å¡is už 5000 Lt dydžio piniginį atlygį nužudys P. G. , savo automobiliu vežė G. B. į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , kur parodė pastarajam P. G. darbovietę ir gyvenamÄ jÄ vietÄ , ėjimo į darbÄ ir iÅ¡ darbo marÅ¡rutus, taip pat nurodė G. B. nusipirkti automobilį ir juo mirtinai parblokÅ¡ti einantį P. G. , o automobilį sudeginti, vėliau nurodė G. B. , jog patikimiau bus nuvažiuoti į paminėtÄ kaimÄ dviračiu, sulaukti į darbÄ einančio nukentėjusiojo ir jį užmuÅ¡ti, suduodant smÅ«gius į galvÄ metaliniu strypu.

Pagal nustatytas faktines aplinkybes, nuteistojo P. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ . BK 24 straipsnyje, apibrėžiančiame bendrininkavimÄ ir bendrininkų rÅ«Å¡is, nurodoma, kad organizatorius yra asmuo , parengęs nusikalstamÄ veikÄ ar jai vadovavęs. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nužudymo suorganizavimas už atlyginimÄ , nors ir esant organizatoriaus asmeninėms paskatoms, kvalifikuojamas kaip nužudymas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, jei vykdytojo savanaudiÅ¡kos paskatos yra bÅ«tinasis jo įvykdyto nužudymo sudėties požymis ir nekonstatuotas vykdytojo ekscesas (kasacinės nutartys Nr. 2K-322/2002, 2K-162/2005).

Å iuo konkrečiu atveju bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis P. B. , siekdamas atkerÅ¡yti nukentėjusiajam P. G. , parengė nusikalstamos veikos padarymo planÄ ir ėmėsi aktyvių veiksmų parenkant planuojamo nusikaltimo vykdytojÄ , t.y. G. B. , kuriam suteikė visÄ rengiamam nusikaltimui įvykdyti reikalingÄ informacijÄ , derino su juo planuojamo nusikaltimo padarymo detales. Už Å¡io nusikaltimo padarymÄ P. B. pažadėjo G. B. piniginį atlygį – 5000 Lt, taigi, suprato, jog jo pasirinktÄ nusikaltimo vykdytojÄ veikti nusikalstamai skatins materialinės naudos siekimas.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. B. organizavo kito žmogaus tyčinį nužudymÄ dėl savanaudiÅ¡kų paskatų.Baudžiamosios teisės teorija ir baudžiamasis įstatymas skiria tris nusikalstamos veikos stadijas: rengimÄ si padaryti nusikaltimÄ , pasikėsinimÄ ir pabaigtÄ nusikaltimÄ . Vadovaujantis BK 21 straipsnio 1 dalimi, rengimasis padaryti nusikaltimÄ yra priemonių ir įrankių suieÅ¡kojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymÄ lengvinančių sÄ lygų sudarymas.

Pagal BK 22 straipsnio 1 dalį pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Å iuo konkrečiu atveju tiesioginis kėsinimas į P. G. gyvybę nebuvo pradėtas, kadangi nuteistojo parinktas tiesioginis nusikaltimo vykdytojas Å¡io sumanymo atsisakė ir apie rengiamÄ nusikaltimÄ pranešė policijai. Tačiau nustatyti P. B. veiksmai, t. y. veikimo plano sudarymas, nusikaltimo vykdytojo suradimas, nusikaltimo įvykdymui reikiamos informacijos jam suteikimas, iÅ¡ ankstinis nužudymo aplinkybių derinimas, atlygio už nusikaltimo padarymÄ pažadėjimas, atitinka rengimosi padaryti nusikaltimÄ požymius, todėl teisingai kvalifikuoti ir pagal BK 21 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam P. B. teisėta ir pagrįsta. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas nuteistajam P. B. bausmę už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, Å¡ių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingÄ , baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta.Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, apygardos teismas, paskirdamas bausmę P. B. atsižvelgė į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo aÅ¡tuonerių iki dvideÅ¡imties metų arba laisvės atėmimÄ iki gyvos galvos, Å¡io nusikaltimo padaryme nuteistasis veikė kaip organizatorius.

Kita vertus, apygardos teismas atsižvelgė į tai, kad P. B. nusikalstama veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje ir baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai neatsirado, kad nuteistasis P. B. praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, taip pat į jo sveikatos bÅ«klę, į tai, kad jam nustatytas organinis asmenybės bei adaptacinis sutrikimai, nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegijos nuomone, visas Å¡ias aplinkybes apygardos teismas įvertino iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai ir į jas atsižvelgęs pagrįstai nuteistajam P. B. paskyrė BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto sankcijoje numatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde praÅ¡o suÅ¡velninti P. B. pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ paskirtÄ bausmę, motyvuodamas tuo, kad nuteistajam paskirta bausmė prieÅ¡tarauja teisingumo principui, kitaip tariant, praÅ¡o taikyti P. B. atžvilgiu 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Toks apelianto praÅ¡ymas negali bÅ«ti patenkintas. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kuriÄ kvalifikuota veika, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju taikyti P. B. atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, nes byloje nenustatyta P. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nėra duomenų, kad pastarasis pats savo noru bÅ«tų atvykęs į teisėsaugos institucijas ir pranešęs apie savo nusikalstamÄ veikÄ . Kita vertus, teisėjų kolegija byloje nenustatė ir jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, apibÅ«dinančių nuteistojo P. B. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų bÅ«ti skirta Å¡velnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė.

Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad P. B. padaryta veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje, kad jis praeityje neteistas, Å«kininkauja, teigiamai charakterizuojamas, turi sveikatos problemų, yra svarbios, todėl skirdamas bausmę, apygardos teismas jas įvertino, tačiau jos nelaikytinos iÅ¡imtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. IÅ¡imtine aplinkybe nelaikytina ir tai, jog kartu su P. B. gyvena suaugęs jo sÅ«nus, turintis psichinės sveikatos problemų. Nuteistojo P. B. gynėjas visiÅ¡kai be pagrindo teigia, jog P. B. sumanytas nusikaltimo padarymo planas partrenkti nukentėjusįjį automobiliu arba suduoti pastarajam per galvÄ metaliniu strypu, yra nerealus ir neįgyvendindamas, o ta aplinkybė, kad nuteistasis, organizuodamas nukentėjusiojo P. G. nužudymÄ , pasirinktam Å¡io nusikaltimo vykdytojui neperdavė neteisėtai laikomo Å¡aunamojo ginklo, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo nesumažina.

Taigi, esant Å¡ioms aplinkybės, skirti nuteistajam P. B. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 21 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, bausmę, Å¡velnesnę negu įstatymo numatyta, nėra teisinio pagrindo. Nuteistojo P. B. gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad P. B. veiksmais nukentėjusiajam P. G. nebuvo padaryta neturtinės žalos. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, gynėjas sutinka, kad nukentėjusysis P. G. patyrė iÅ¡gyvenimus, tačiau mano, jog dėl to atsakingas ne nuteistasis, o policijos pareigÅ«nai, pranešę nukentėjusiajam apie jo atžvilgiu rengiamÄ nusikaltimÄ .

Teisėjų kolegija tokį apeliacinio skundo argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ . Kaip jau minėta, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nuteistasis P. B. organizavo ir rengė buvusios žmonos sugyventinio nukentėjusiojo P. G. nužudymÄ . Akivaizdu, jog nukentėjusysis, kaip ir bet kuris kitas žmogus, sužinojęs, kad buvo rengiamas jo nužudymas, patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , taigi, neturtinę žalÄ . Juolab, kad P. G. jau ir anksčiau buvo gavęs informacijos apie P. B. nusikalstamus ketinimus jo atžvilgiu, o tai tik dar labiau sustiprino įsitikinimÄ , jog pavojus iÅ¡ tiesų buvo realus.

Taigi, neturtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta bÅ«tent nuteistojo, o ne policijos pareigÅ«nų veiksmais, kurie, vykdydami savo pareigas ir vadovaudamiesi įstatymu apie rengiamÄ nusikaltimÄ informavo nukentėjusįjį. Nustatydamas nukentėjusiajam priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, apygardos teismas įvertino visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tame tarpe ir tai, kad nusikalstama veika nutrÅ«ko rengimosi stadijoje, jokie veiksmai, tiesiogiai keliantys grėsmę nukentėjusiojo gyvybei nebuvo atlikti ir realios pasekmės neatsirado, o nukentėjusiojo patirti iÅ¡gyvenimai buvo trumpalaikiai, nes apie P. B. rengtÄ labai sunkų nusikaltimÄ jis sužinojo iÅ¡ policijos pareigÅ«nų, kai P. B. jau buvo sulaikytas, taigi, realus pavojus praktiÅ¡kai nebeegzistavo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiajam P. G. priteista neturtinės žalos atlyginimo suma – 5000 Lt nėra aiÅ¡kiai per didelė, ji atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis bÅ«tų galima Å¡iÄ sumÄ mažinti.Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Nuteistojo P. B. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                           SvajÅ«nas Knizleris Teisėjai                                                                  Linas Å iukÅ¡ta                                                                  Elena Vainienė