517e76e1-6aa2-43d8-8a20-d2bfb1dd6a67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 30 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui, kaltinamajam V. M. (V. M.),kaltinamojo gynėjui advokatei Danutai Cytovič,nukentėjusioji G. M.,vertėjai Erikai Vencevičienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Å alčininkų r., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas,         kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio     2 dalį (dvi nusikalstamos veikos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė :

V. M. sukėlė fizinį skausmÄ artimam Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2015 m. vasario 16 d., apie 20.00 val., namuose, esančiuose Å alčininkų r., (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,18 prom. girtumas), konflikto metu tyčia sudavė ranka savo motinai F. M. į krÅ«tinę, pastÅ«mė ir taip sukėlė nukentėjusiajai F. M. fizinį skausmÄ . Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje.Taip pat V. M. nežymiai sutrikdė Å¡eimos nario sveikatÄ , o bÅ«tent: 2015 m. lapkričio 17 d., apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia pastÅ«mė savo žmonÄ G.

M., kuri dėl stumtelėjimo griÅ«dama į spintelės kraÅ¡tÄ susimušė nugaros deÅ¡iniÄ jÄ pusę, o, jai nugriuvus, sudavė rankomis nenustatytÄ smÅ«gių skaičių nukentėjusiajai į galvÄ ir sprandÄ , tokiais veiksmais padarydamas G. M. poodinę kraujosruvÄ nugaros deÅ¡inėje ir taip nežymiai sutrikdė jos sveikatÄ . Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje. Dėl 2015 m. vasario 16 d. įvykdytos nusikalstamos veikos Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V.

M. pilnai pripažino savo kaltę, patvirtino visas kaltinime nurodytas aplinkybes. 2015-02-16 buvo susitikęs su draugais, su kuriais iÅ¡gėrė alkoholio. Grįžęs namo įsijungė televizorių, tačiau motina neleido jam žiÅ«rėti mėgstamo kanalo rusų kalba, ji norėjo žiÅ«rėti baltarusių laidas. IÅ¡ pradžių jis žodžiu paprašė leisti jam perjungti kanalÄ , tačiau motina neleido, stovėjo prie televizoriaus ir jis priėjęs ranka pastÅ«mė jÄ Ä¯ krÅ«tinę, po ko motina nukrito.

Pastaroji buvo senyvo amžiaus, užteko tik truputį stumptelti ir ji nugriuvo. Atsikėlusi nukentėjusioji nuėjo pas kaimynę. Jis tuo metu persijungė kanalÄ ir žiÅ«rėjo televizorių, o kaimynė iÅ¡kvietė pareigÅ«nus. Taip pasielgė, nes buvo neblaivus. Po visko su mama buvo susitaikęs (b. l. 130-138).Ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis V. M. savo kaltę taip pat pripažino pilnai. Gyvena kartu su senyvo amžiaus motina F. M., pastaroji negali save prižiÅ«rėti, jis jai padeda. 2015-02-16 su savo draugais iÅ¡gėrė 4 butelius vyno po 0,5 l, po to parėjo pas savo motinÄ Ä¯ namus.

Vakare apie 20 val. jis žiÅ«rėjo televizorių. Tuo metu, kai jis norėjo perjungti kanalÄ , jo motina stovėjo Å¡alia ir neleido jam prieiti prie televizoriaus. Jis dėl to supyko ir vienÄ kartÄ ranka sudavė motinai į krÅ«tinę, pastumdamas jÄ . Po kažkiek laiko į namus atvažiavo policija, jis buvo sulaikytas ir uždarytas į Å alčininkų r. PK areÅ¡tinę. Tokio pobÅ«džio konfliktas su motina kilo pirmÄ kartÄ , labai gailisi (b. l. 22, 97). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusiosi F.

M., kurios parodymai teisme perskaityti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka, parodė gyvenanti savo namuose kartu su sÅ«numi V. M.. Pastarasis jÄ prižiÅ«ri bei padeda tvarkytis namuose. 2015-02-16 ji buvo savo namuose. TÄ dienÄ jos sÅ«nus iÅ¡ ryto išėjo iÅ¡ namų ir grįžo tik po pietų iÅ¡gėręs alkoholio. Vakare apie 20 val. tarp judviejų kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji neleido sÅ«nui žiÅ«rėti televizoriaus. Tuo metu, kai sÅ«nus priėjęs prie televizoriaus norėjo perjungti kanalÄ , ji stovėjo Å¡alia ir neleido Å¡iam prieiti prie televizoriaus.

Tada sÅ«nus supyko ir sudavė jai vienÄ kartÄ ranka į krÅ«tinę, pastumdamas jÄ . Ji iÅ¡kvietė policijÄ . Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, sÅ«nus buvo sulaikytas. Dėl patirto fizinio skausmo į medikus nesikreips. Tokio pobÅ«džio konfliktas tarp jų kilo pirmÄ kartÄ , prieÅ¡ tai jos sÅ«nus niekados prie jÄ nekėlė rankų. Å iuo metu ji su sÅ«numi susitaikė, pastarajam atleido, pretenzijų neturi (b. l. 14).             Vilniaus apskrities VPK Å alčininkų rajono PK VieÅ¡osios policijos skyriaus Patrulių bÅ«rio patrulio V.

Č. 2015-02-16 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2015-02-16, apie 19.30 val., neblaivus V. M. sudavė su ranka savo motinai, stumdė jÄ , tuo sukeldamas fizinį skausmÄ (b. l. 7). Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-02-16, 20.29 val., nustatytas 2,18 prom. girtumas (b. l. 26). Dėl 2015 m. lapkričio 17 d. įvykdytos nusikalstamos veikos Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. M. savo kaltę iÅ¡ esmės pripažino, tik nesutiko su inkriminuotų smÅ«gių skaičiumi. 2015-11-17 susutiko su draugais, pakvietė juos į kavinę ir pasiÅ«lė atÅ¡vęsti jo artėjantį 65 metų jubiliejų, kuris turėjo bÅ«ti už keleto dienų.

Kavinėje vartojo alkoholį, namo grįžo neblaivus, parsinešė 200 ml degtinės buteliukÄ . Žmona supyko, apdraskė jam veidÄ ir iÅ¡pylė degtinę, dėl ko jis supyko. Pripažįsta ranka pastÅ«męs žmonÄ , po ko Å¡i virtuvėje nugriuvo. Neneigia ir to, kad begulinčiai žmonai ranka sudavė keletÄ smÅ«gių į galvÄ , galbÅ«t kliuvo ir į sprandÄ . Kiek tiksliai buvo smÅ«gių, pasakyti negali. Yra įsitikinęs, jog 3-4, tačiau tikrai ne 8. Atsikėlusi žmona basa iÅ¡bėgo pas kaimynus, kurie iÅ¡kvietė policijÄ .

Prisipažįsta smurtavęs prieÅ¡ žmonÄ , sudavęs jai smÅ«gius, tačiau kategoriÅ¡kai nesutinka jų buvus tiek daug. Paprasčiausiai jis negalėtų tiek daug kartų suduoti moteriai. Savo veiksmus vertina neigiamai, gailisi. Atsiprašė žmonos, tačiau, ar ji atleido, neaiÅ¡ku. Å iuo metu su žmona nuolat negyvena, matosi gana retai, pas jÄ atvažiuoja kartÄ Ä¯ mėnesį. Po motinos mirties gyvena jos dideliame name, rÅ«pinasi ten esančiais gyvÅ«nais. Neneigia iÅ¡geriantis alkoholio, tačiau nedažnai, nemano turintis problemų dėl alkoholio vartojimo (b. l. 130-138).Ikiteisminiame tyrime apklaustas V.

M. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad 2015-11-17 jis su žmona G. M. sukonfliktavo. Konfliktas kilo dėl to, kad žmona pasakė, jog jis turi duoti daugiau pinigų apmokant už butÄ . Kadangi jis retai bÅ«na namuose (gyvena mamos namuose), atsakė duodantis pakankamai. Jis buvo iÅ¡gėręs, o paskui žmona dar iÅ¡pylė degtinę. Pradžioje žmona nagais apibraižė jam veidÄ . Prisimena, kad jis konflikto metu žmonÄ pastÅ«mė ir Å¡i nugriuvo ant grindų, atsitrenkė Å¡onu į spintelę.

Tuomet žmona iÅ¡sitraukė iÅ¡ spintelės medinį kočėlÄ ir Å¡iuo trenkė jam per galvÄ (negali pasakyti, kiek kartų). Tuomet jis pasakė žmonai „kÄ tu darai, gyvate“ ir kumščiu sudavė pastarajai 2-3 kartus per galvÄ . Paskui žmona iÅ¡bėgo iÅ¡ buto ir iÅ¡kvietė policijÄ (b. l. 84). Papildomai apklaustas V. M. taip pat tvirtino žmonai sudavęs 2-3 kartus, bet tikrai ne 8 (b. l. 97). Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji G. M. parodė esanti kaltinamojo sutuoktinė. 2015-11-17, apie 15 val., jos vyras V.

M. pargrįžo į namus, buvo neblaivus, dar parsinešė alaus, degtinės ir užkandos, kuriÄ sumetė į sofÄ -lovÄ . Ji nenorėjo leisti jam daugiau gerti, kadangi iÅ¡gėręs pastarasis pasidaro neprognozuojamas, nebeatsimena, kÄ daro. Ji paėmė ir pusę atsineÅ¡tos degtinės prie vyro akių iÅ¡pylė į kriauklę. Tada ji priėjo prie sofos, norėdama surinkti lovoje besimėtantį maistÄ . Ji buvo pasilenkusi, kai keikdamasis vyras rankÄ jÄ pastÅ«mė, po ko ji nugriuvo, atsitrenkdama į virtuvės spintelę.

Jai skauda sÄ narius, sunku stovėti, todėl po pastÅ«mimo iÅ¡ karto nugriuvo. Dėl to, jog griuvimo metu atsitrenkė į spintelę, susitrenkė nugarÄ , po to visÄ mėnesį negalėjo miegoti ant tos pusės, ant kurios nukrito. Nukentėjusioji parodė, jog tuo metu, kai ji nugriuvo vyras pradėjo daužyti jai galvÄ kumščiais, taip pat kliuvo ir į sprandÄ . Daugiau nieko nepamena, jai pradėjo darytis bloga. Ji pradėjo rėkti, kad paliktų jÄ gyvÄ . SmÅ«gių tikrai buvo ne 3 ar 4, buvo daugiau – gal 7 ar 8, o gal ir dar daugiau, ji neskaičiavo.

IÅ¡bėgusi į laiptinę pradėjo rėkti, tuomet duris atidarė kaimynas, po to buvo iÅ¡kviesta policija. Nors jai ir labai skaudėjo susitrenktÄ petį, greitosios nepageidavo. Po smÅ«gių jautėsi apsvaigusi, kaip girta. Nukentėjusioji pažymėjo, jog apklausiama tÄ patį vakarÄ nurodė tik bendras aplinkybes, atvažiavusi tyrėja prašė parodyti, kur jai trenkė, kur ji nugriuvo. Tuo tarpu komisariate, klausė konkretaus smÅ«gių skaičiaus, reikėjo pasakoti detaliau. Vyras jos neatsiprašė ir Å¡iuo metu jų santykiai nėra patys geriausi.

Agresijos atvejų yra pasitaikę ir anksčiau. Ki tik vyras iÅ¡geria alkoholio, pasidaro lyg nesavas. BÅ«damas blaivus, smurto nevartoja (b. l. 130-138). Apklausiama ikiteisminiame tyrime nukentėjusioji G. M. parodė, kad      2015-11-17, apie 15 val., jos vyras V. M. grįžo į namus neblaivus ir parsinešė butelį degtinės. Ji pastarajam papriekaiÅ¡tavo ir iÅ¡pylė degtinę. Tada vyras įsiuto, pastÅ«mė jÄ virtuvėje, ji nukrito. Vyras kelis kartus kumščiu smogė jai į galvÄ , iÅ¡vadino necenzÅ«riniais žodžiais.

Ji iÅ¡trÅ«ko ir pabėgo pas kaimynę, kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Vyras nuolat geria, konfliktuoja, varo jÄ iÅ¡ namų, smurtauja nebe pirmÄ kartÄ . Paskutinį kartÄ ji kvietė policijÄ prieÅ¡ metus. Jai sumuÅ¡ta galva, kaklas, pargriuvusi susitrenkė visÄ kÅ«nÄ (b. l. 54). Papildomai apklausta G. M. parodė, kad    2015-11-17, apie 15 val., namuose vykusio konflikto tarp jos ir jos vyro V. M. metu, pastarasis jÄ pastÅ«mė rankomis iÅ¡ priekio į krÅ«tinę, po ko ji dėl to griÅ«dama ant virtuvės grindų deÅ¡ine nugaros puse atsitrenkė į virtuvinės spintelės kraÅ¡tÄ .

Kai nugriuvo, pasisuko veidu į grindis, bandė keltis ir tada vyras jai ne mažiau kaip 8 kartus abiejų rankų kumščiais sudavė į galvÄ ir sprandÄ . IÅ¡ smÅ«gių jautė, kad duoda kumščiais, o ne delnais. Dėl tokių vyro smurtinių veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas, skaudėjo sumuÅ¡tÄ vietÄ nugaroje, kurioje vėliau buvo mėlynė, taip pat labai skaudėjo sumuÅ¡tÄ galvÄ ir sprandÄ . Ä®vykio metu padarytos žalos pinigais nevertina, ieÅ¡kinio neteiks. Vyras po Å¡io įvykio iÅ¡vyko gyventi į kaimÄ , į namus negrįžta.

V. M. dažnai ir daug geria, po ko tampa labai agresyvus, elgiasi neprognozuojamai, ji realiai bijo, kad pastarasis jos neužmuÅ¡tų (b. l. 58). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas V. M. parodė, kad 2015-11-17 apie 15 val. buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vyras smurtauja prieÅ¡ žmonÄ . Atvykus nurodytu adresu, bute buvusi G. M. paaiÅ¡kino, kad jos vyras prieÅ¡ jÄ smurtavo. Moteris buvo susijaudinusi, apsiverkusi, bendravo rusiÅ¡kai. Visos aplinkybės, kÄ papasakojo moteris, kaip vyras elgėsi ir kÄ darė, yra iÅ¡dėstytos 2015-11-17 tarnybiniame praneÅ¡ime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto.

Akivaizdžių sumuÅ¡imo požymių ant moters nebuvo pastebėta, todėl tarnybiniame praneÅ¡ime smurto požymiai nepažymėti. G. M. vyras          V. M. buvo girtas, elgėsi ramiai, sakė, kad žmona jam neduoda iÅ¡gerti. Kadangi visos įvykio aplinkybės buvo iÅ¡kart po įvykio suraÅ¡ytos minėtame tarnybiniame praneÅ¡ime, praÅ¡o remtis jame suraÅ¡yta informacija (b. l. 60). Apklausiama ikiteisminiame tyrime kaip liudytoja B. L. parodė, kad     2015-11-17 dienos metu, tiksliai valandos neprisimena, į jos butÄ atėjo kaimynė G.

M. iÅ¡ gretimo buto. Duris atidarė jos vyras A. L.. Ji tuo metu buvo rÅ«syje ir girdėjo, kaip G. dėl kažko Å¡aukė, rėkė „gelbėkit“. Ji parbėgo iÅ¡ rÅ«sio namo ir ten jau rado G.. Pastaroji buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, visa drebėjo, akivaizdžių sumuÅ¡imų ant G. veido ar kitur nesimatė, bet Å¡i sakė, kad girtas vyras sumušė, nes ji atėmė degtinę ir iÅ¡pylė į kriauklę. G. griebėsi už galvos, krÅ«tinės, sakė, kad visur skauda. BÅ«dama pas juos, G. iÅ¡ savo mobiliojo ryÅ¡io telefono iÅ¡kvietė policijÄ .

Policijos pareigÅ«nai atvyko pas juos į butÄ . K. G. labai drebėjo ir negalėjo raÅ¡yti, tai pareiÅ¡kimÄ už G. ji surašė savo ranka (G. diktuojant tekstÄ ). TriukÅ¡mas ir konfliktai iÅ¡ kaimynų buto girdėdavosi dažnai, dabar aptilo, bet barnių priežastis ji nežino. Su minėtais kaimynais bendrauja mažai, pasisveikina, kartais pagelbsti kaimynei užsineÅ¡ti krepÅ¡ius su maistu (b. l. 62).         Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4 kuopos 1 bÅ«rio patrulio V.

M. 2015-11-17 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad gautas praneÅ¡imas dėl neblaivus sutuoktinio smurto prieÅ¡ žmonÄ (b. l. 38-39).         2016-02-24 apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėtas skambutis, užfiksuotas bendrajame pagalbos centre. Atliekant apžiÅ«rÄ , nustatyta, jog skambinanti moteris prisistato kaimynė B. L., fone girdisi moters, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo nukentėjusios, verksmas. Moteris praÅ¡o, kad bÅ«tų iÅ¡kviesta policija dėl sutuoktinio smurto, verkia, rusų kalba atsako pranešėjai į užduodamus klausimus.

Pagalbos skambutis užfiksuotas ir prie bylos pridėtame kompaktiniame diske (b. l. 48-51, 52).         2015-11-08 specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad G. M. padaryta poodinė kraujosruva nugaros deÅ¡inėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 57). Alkotesterio kvito duomenimis, V. M. 2015-11-17, 16.07 val., nustatytas 1,76 prom. girtumas (b. l. 89, 90). Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , jog                         V.

M. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (iÅ¡skyrus, vienÄ aplinkybę dėl antros nusikalstamos veikos) yra pilnai įrodyta. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ artimajam Å¡eimos giminaičiui ar Å¡eimos nariui. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pirmuoju atveju (dėl 2015-02-16 įvykdytos nusikalstamos veikos) V. M. pagrįstai inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas Å¡eimos nariui (motinai), kadangi V. M., pastumdamas motinÄ Ä¯ krÅ«tinę, dėl ko Å¡i nukrito, sukėlė pastarajai fizinį skausmÄ . Teismui nekyla abejonių ir dėl kaltinamojo kaltės padarant antrÄ jÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju V. M. pripažino visas kaltinime nurodytas aplinkybes, iÅ¡skyrus tai, jog pastarasis nesutiko su inkriminuotų suduotų smÅ«gių skaičiumi.

Pažymėtina, jog kaltinamasis viso proceso metu nuosekliai tvirtino sutuotinei sudavęs ne daugiau kaip 3-4 kartus, tačiau tikrai ne aštuonis. Tuo tarpu nukentėjusioji G. M. nurodė beveik dvigubai didesnį smūgių skaičių (ikiteisminiame tyrime teigė buvus 8 smūgius, teisme – 7-8, o gal ir dar daugiau) (b. l. 130-138). Teismas neturi galimybės pašalinti tokius pastarųjų parodymuose esančius prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, jog                  V.

M. pripažįsta esmines kaltinimo aplinkybes, neneigė sudavęs žmonai smÅ«gius į galvÄ bei galimai sprandÄ , tai, jog nukentėjusioji, nors ir tvirtino smÅ«gių buvus daugiau, tačiau pilnai tikslaus skaičiaus nurodyti negalėjo, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog kaltinime įvardintu laiku ir vietoje V. M. rankomis sudavė nukentėjusiajai G. M. nenustatytÄ smÅ«gių skaičių. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžiama tiek paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, nukentėjusiųjų           F.

M. (parodymai perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu) ir                G. M. parodymais, liudytojų V. M. bei B. L. parodymais, apžiūros protokolu, specialisto išvada, kuria konstatuota, joh nukentėjusiajai G. M. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tarnybiniais pranešimais dėl smurto artimje aplinkoje, kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. M. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta.

Nusikalstamos veikos baigtos, pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius teisingai kvalifikuotos pagal BK             140 straipsnio 2 dalį. Dėl 2015-02-16 nusikalstamos veikos kaltinamojo V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustÄ veikÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies              2 punktas). Dėl antros veikos teismas neturi pagrindo konstatuoti minėtÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kurios egzistavimui bÅ«tina nustatyti sÄ lygų visumÄ , t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi.

Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikÅ¡mingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas byloje surinktų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Pažymėtina, kad kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai pastarasis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

NuoÅ¡irdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktÄ pagalbÄ ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. M. neparodė nuoÅ¡irdaus gailesčio, neatsiprašė nukentėjusiosios (G. M. kategoriÅ¡kai paneigė sulaukusi bent kokio atsipraÅ¡ymo) ir bandė teisinti veiksmus, teigdamas, jog tai pati nukentėjusioji iÅ¡pylė jo degtinę, iÅ¡ ko galima suprasti neva tai buvo pretekstas kaltinamajam smurtauti prieÅ¡ savo sutuoktinę.Kaltinamojo V.

M. atsakomybę sunkina tai, kad jis abi nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra iÅ¡dėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra iÅ¡imtinė teismo kompetencija.

Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.Teismas, skirdamas V. M. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje, 55 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis įvykdė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine (neapibrėžta) tyčia, baigti.

Kaltinamojo atsakomybę dėl vienos nusikalstamos veikos lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę abiem atvejais sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas neblaivus ir tai turėjo įtakos Å¡ių nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taip pat įvertinami ir kaltinamojo asmenybę apibÅ«dinantys duomenys, t. y. teisiamas pirmÄ kartÄ (b. l. 69-70), administracine tvarka nebaustas (b. l. 72), Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje ir Psichikos sveikatos centre negydytas, į Priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b. l. 76, 77, 78).

Taigi, įvertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas turi parinkti tokiÄ bausmę, kuri ne tik formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet tuo pačiu privalo atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo virÅ¡enybę. Kaltinamojo          V. M. įvykdytų nusikaltimų sankcijos numato eilę bausmės rÅ«Å¡ių – vieÅ¡uosius darbus, baudÄ , laisvės apribojimÄ , areÅ¡tÄ ir galiausiai laisvės atėmimÄ .

Teimas, spręsdamas klausimÄ dėl     V. M. parinktinos bausmės rÅ«Å¡ies, įvertina tai, kad V. M. yra pensinio amžiaus, anksčiau neteistas, taip pat nebaustas administracine tvarka, dėl ko laikytina, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam vienÄ Å¡velniausių BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų bausmių rÅ«Å¡ių-laisvės apribojimÄ , jo dydį abiem atvejais nustatant mažesnį už galimÄ skirti Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkį (atsižvelgiant į amžių, Å¡velniausiÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus, skirti netikslinga).

Nustatant bausmės trukmę tuo pačiu atsižvelgtina ir į tai, jog teismas Å¡ioje byloje turėjo galimybę atlikti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir paskirti kaltinamajam trečdaliu mažesnę bausmę, tačiau kaltinamojo iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl 2015-11-17 įvykdytos nusikalstamos veikos, su kuria sutiko tik iÅ¡ dalies, panaikino galimybę taikyti sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ ir atitinkamai sumažinti kaltinamajam skirtinÄ bausmę, nors, kaip matyti, kaltinamojo pozicija bylos nagrinėjimo metu iÅ¡ esmės ir pasitvirtino.Ikiteisminio tyrimo metu V.

M. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2015-02-16, 20.15 val., iki 2015-02-17, 13.40 val., bei nuo 2015-11-17, 16.00 val., iki 2015-11-18, 13.55 val. (b. l. 25, 27, 88, 92). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.V. M. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti bei įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 85, 86), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Pažymėtina, kad V. M. 2015-02-17 paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti buvo panaikinta 2015-03-06 nutarimu, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 30-32).Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vienas vokas su CD disku     (b. l. 52), kuriame užfiksuotas garso įraÅ¡as, paliktinas saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio                       1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :             V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2015-02-16 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.V.

M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (dėl 2015-11-17 nusikalstamos veikos), ir paskirti jam 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir V. M. paskirti subendrintÄ 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2015-02-16, 20.15 val., iki 2015-02-17, 13.40 val., bei nuo 2015-11-17, 16.00 val., iki 2015-11-18, 13.55 val.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti V.

M. visÄ bausmės laikÄ nevartoti alkoholinių gėrimų. Vadovaujatntis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant Å¡ia programÄ iÅ¡klausyti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos.             KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

             Kompaktinį diskÄ su garso įraÅ¡u palikti saugoti kartu su baudžiamÄ ja byla.IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu.Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                          Julita Dabulskytė – Raizgienė