Legislator Case Law & Legislation
517dc633-1d59-41b0-b3d3-2c2aede6a9a4 AI generated

517dc633-1d59-41b0-b3d3-2c2aede6a9a4 · Regionų administracinis teismas

Case Number 517dc633-1d59-41b0-b3d3-2c2aede6a9a4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

517dc633-1d59-41b0-b3d3-2c2aede6a9a4 · Regionų administracinis teismas: Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Keywords

AI generated
substandard housing indigence living conditions living expenses lack of maintenance removal expenses
AI generated
2ac03d5b-8c8d-4629-9125-3c2dc1cdc2ad
valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.
12c89b79-cb38-4c06-8c09-67a366fa0a06
neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1 Dėl gyvenamojo ploto normos PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo kalinamas PravieniÅ¡kių PN kamerų tipo patalpose neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto.
f05568b2-65ac-4cb0-ad6c-81344d6bba86
Court dismisses prisoner's claim for non-material damages citing lack of objective evidence and legal basis for conditions.
64215381-4091-48ba-9a7d-5b3be542fc33
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
dfd26c52-7f2d-4870-b0dc-f5a58c128e10
Court dismissed non-pecuniary damages claim for poor prison conditions, finding acknowledgment of rights violation sufficient.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-8714-414/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00522-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3. (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. lapkričio 30 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Rasai Ganienei, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. V. skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Skunde, procesiniame dokumente „Skundas“ (b. l. 5-10, 93; toliau – ir skundas) nurodė, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d. buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kur jam teko 1 kv. m. gyvenamojo ploto.

Kamerų tipo patalpose buvo kalinamas su dar trimis asmenimis (4 miegamos vietos), gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų. Atsakovo pateiktos pažymos yra parengtos 2017 metais, lentelės sudarytos esant dabartiniam miegamųjų vietų skaičių, t. y. po remonto, prašė į jas neatsižvelgti. Pažymėjo, kad sanitarinio mazgo plotas negali bÅ«ti įskaičiuotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Dėl per didelio nuteistųjų skaičiaus, nepakako inventoriaus ir įrenginių kiekio sanitarinių mazgų patalpose.

Buvo nesudaromos sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui, 7-ame bÅ«ryje nebuvo Å¡ilto vandens, buvo nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nesirÅ«pinama elektros instaliacijos tvarkingumu, nebuvo evakavimo planų, aplinkoje buvo asbesto, lovos buvo netvarkingos, girgždančios, surÅ«dijusios, netinkamos naudojimui dėl eksploatavimo laikotarpio pabaigos. Kamerų tipo patalpos buvo neremontuotos, jose buvo netinkama vėdinimo sistema, todėl tvyrojo smarvė, nebuvo veidrodžių, pasivaikščiojimų kiemeliai per maži, netvarkingi.

BÅ«ryje nebuvo kambario maisto produktams laikyti, drabužių ir avalynės džiovyklos, todėl gyvenamosiose patalpose buvo padidėjusi oro drėgmė. Nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes kabinos įrengtos su tarpais tarp durelių. Atsakovas nepasirÅ«pino draudimu rÅ«kyti, nebuvo įrengtų specialių rÅ«kymo vietų, neužtikrino aplinkos be tabako dÅ«mų, neatsižvelgiant ar jis rÅ«ko, ar ne. Jis nebuvo aprÅ«pintas darbinėmis pajamomis, paÅ¡alpų nemokėjo, paramos neteikė, neiÅ¡davė nei tualetinio popieriaus, nei dantų Å¡epetėlių, nei dantų pastos, nei skutimosi peiliukų, neiÅ¡davė muilo prieÅ¡ einant į duÅ¡Ä , priemonių indams plauti.

Vienkartinius skustuvus yra numatyta išduoti suimtiesiems, bet nenumatyta nuteistiesiems, tokiu būdu nuteistieji diskriminuojami. Tiekiamas maistas buvo valdiškas, nekokybiškas, jame dažnai buvo randama dažų, kalkių, indai nešvarūs. Gyvenamosiose patalpose nuo lubų krisdavo tinkas, kalkės, dažų atplaišos, daugumos kamerų grindys suirusios, išdaužyto betono, lubos virš sanitarinių mazgų buvo šlapios. Patalpose buvo nepakankamas apšvietimas, negalėjo skaityti ir ruoštis byloms.

Buvo tarakonų. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo iÅ¡sekimÄ , sÄ narių, kaklo, nugaros skausmus, patyrė orumo pažeminimÄ . PraÅ¡oma priteisti suma atitinka valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl prašė jÄ priteisti. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN, ir atsakovas) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundÄ ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ (b. l. 19-27, 124-125) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. bausmę atliko PravieniÅ¡kių PN 3-iame sektoriuje.

Nuo 2016 m. kovo 31 d. jis bausmės atlikimui buvo perkeltas į Alytaus pataisos namus ir iki jo nurodomo laikotarpio pabaigos, t. y. 2016 m. gegužės 11 d., į PravieniÅ¡kių PN negrįžo. Nurodė gyvenamÄ sias patalpas, kameras, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo apgyvendintas pareiÅ¡kėjas, jų plotus, kartu apgyvendintų asmenų skaičių. Darė iÅ¡vadÄ , kad vienam asmeniui turėjusi tekti ploto norma pažeista nebuvo. Akcentavo, kad pataisos įstaigoje nuteistieji nustatytu laiku gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimų kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje (dėl ligos), bendruose masiniuose renginiuose ir t. t., nes bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos, yra nerakinamos.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Uždarosios zonos kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien, apžiÅ«rų metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant Å¡alinami. Tiek pasivaikščiojimo kiemai, tiek sanitariniai mazgai įrengti laikantis tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Kiemuose įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos. Gyvenamosios ir kamerų tipo patalpos vėdinamos per langus bei ventiliacines angas, o kai kuriose kamerose įrengta mechaninė ventiliacija, yra sumontuoti kaitrinių ir liuminescensinių lempų Å¡viestuvai. 3-io sektoriaus 9-o bÅ«rio 7-oje gyvenamojoje patalpoje Kauno visuomenės sveikatos centras 2016 m. balandžio 7 d. nustatė dirbtinės apÅ¡vietos pažeidimÄ , tačiau natÅ«rali apÅ¡vieta priklauso nuo saulės padėties danguje, debesuotumo ir kitų veiksnių.

Neatitikimai higienos normoms nustatomi retai ir nebÅ«na tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Patalpose, kuriose bausmę atliko pareiÅ¡kėjas, įrengtos standartinės dviejų aukÅ¡tų lovos, santykinė oro drėgmė nebuvo tikrinta. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis duÅ¡e, kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g. muilo. RÅ«pintis gyvenamųjų patalpų Å¡vara turi patys jose laikomi nuteistieji, tam jie yra aprÅ«pinami valymo inventoriumi. PravieniÅ¡kių pataisos namai – atviroji kolonija yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus skalbykla“, pagal kuriÄ nuteistiesiems suteikiama galimybė kartÄ per savaitę gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę.

Ä®staigoje yra nustatyta nuteistiesiems sutuoktinių, sugyventinių arba artimųjų giminaičių perduotos patalynės gavimo, apskaitos, skalbimo ir dezinfekcijos tvarka. PravieniÅ¡kių PN nuolat teikiama kenkėjų kontrolės paslauga pagal sutartį su UAB „Dezinfa“. Nevykdomi jokie darbai, kurių metu galėtų bÅ«ti laužomos ar ardomos asbesto konstrukcijos. Dėl blogų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė, nėra duomenų ir apie tai, kad buvo kreipęsis į kitas tarnybas, o Å¡ios nebÅ«tų reagavusios.

Ä® Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas taip pat nesikreipė. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalÄ , todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundÄ atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

PareiÅ¡kėjui, atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai (ABTÄ® 74 str. 4 d., 7 d.; b. l. 118, 119, 120, 122), pareiÅ¡kėjas, teismui pasiÅ«lius (b. l. 131), pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė, Å¡alys į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina Å¡alims nedalyvaujant (ABTÄ® 77 str. 3 d.). Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. gegužės 11 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.

Atsakovo pateiktais duomenimis PravieniÅ¡kių PN 3-iame sektoriuje pareiÅ¡kėjas bausmę atliko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 28-29, 124-125, 130), teismas neturi pagrindo atsakovo pateiktais dokumentiniais įrodymais netikėti. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad laikotarpis iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. dėl pareiÅ¡kėjui tinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN neužtikrinimo buvo įvertintas Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 12 d. sprendime (administracinė bylÄ Nr. I-1326-428/2018) taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 9 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-3913-858/2018).

Dėl nurodytų priežasčių laikytina, kad nagrinėjamu atveju ginčui aktualus laikotarpis yra nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Dėl privalomų sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Tam, kad bÅ«tų konstatuotas atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Dėl vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto normos ir nepakankamo kiekio įrenginių sanitarinėse patalpose.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėjas, be kita ko, kildina iÅ¡ gyvenamojo ploto normos trÅ«kumo, nurodo, kad plotÄ mažino baldai, kitas inventorius, buvo per mažas kiekis įrangos sanitariniuose mazguose ir prausykloje. Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, o 111.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Atsakovas į bylÄ pateikė duomenis, kad pareiÅ¡kėjas: laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. buvo apgyvendintas 7-o bÅ«rio 6-oje gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 33,07 kv. m., joje įrengtos 5 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 6,61 kv. m. ploto; laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. sausio 4 d. jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpÄ Nr. 8, kurios plotas 15,65 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,91 kv. m. ploto; 2016 m. kovo 17 d. jis buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 7, kurios plotas 16,32 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,08 kv. m. ploto (b. l. 30, 31, 32-33, 124-125).

PareiÅ¡kėjas atsakovo nurodytų gyvenamųjų patalpų ir kamerų tipo patalpų plotų iÅ¡ esmės neginčijo, skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose jie buvo apgyvendinti keturiese ir tai atitinka atsakovo nurodytÄ asmenų skaičių, todėl laikytina, kad dėl kamerų tipo patalpose apgyvendintų asmenų skaičiaus, o tuo pačiu vienam asmeniui tekusio gyvenamojo ploto ginčo byloje nėra. Pagal bylos duomenis ir pareiÅ¡kėjo nurodytÄ kamerose laikytų asmenų skaičių, konstatuotina, kad kamerų tipo patalpose pareiÅ¡kėjui teko nuo 3,91 kv. m. iki 4,08 kv. m. ir turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad į kameros plotÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas. Pastebėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sÄ lygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimÄ neturėtų bÅ«ti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. LVAT savo jurisprudencijoje paprastai aiÅ¡kina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirÄ ploto apskaičiavimo metodologijÄ ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iÅ¡ bendro ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017).

Ä® sanitarinį mazgÄ , skaičiuojant plotÄ , tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017). Pagal bylos duomenis (pareiÅ¡kėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes), pareiÅ¡kėjui atliekant nuobaudas kamerose Nr. 8 ir Nr. 7, ploto norma (3,6 kv. m.) pažeista nebuvo, todėl nėra pagrindo skaičiuojant ploto normÄ iÅ¡ bendro kameros ploto iÅ¡skaičiuoti sanitarinio mazgo užimamÄ plotÄ .

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, jog bendrabučio tipo gyvenamojoje patalpoje buvo 14 miegamųjų vietų, atsakovo pateiktais duomenimis buvo 5 miegamosios vietos. Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytÄ miegamųjų vietų ir apgyvendintų asmenų skaičių, vienam nuteistajam galėjo tekti 2,36 kv. m. (33,07/14) gyvenamojo ploto. PareiÅ¡kėjas savo nesutikimÄ su atsakovo pateiktas duomenimis dėl miegamųjų vietų skaičiaus grindžia aplinkybe, jog atsakovas pažymas apie miegamųjų vietų skaičių sudarė ir pateikė 2017 m. balandžio 24 d., todėl jos neatspindi kalinimo sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu.

Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ (negatyvaus įrodinėjimo naÅ¡tos aspekto iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ; žr., pvz., LVAT 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1483-858/2015, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; taip pat žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ), Å¡ioje administracinėje byloje kilusio ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjo statusÄ , darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atsakovui teko pareiga paneigti pareiÅ¡kėjo skundo teiginius dėl galimo vienam asmeniui ginčui aktualiu laikotarpiu tekusios gyvenamojo ploto normos pažeidimo.

Tačiau atsakovas atsiliepime ir procesiniame dokumente „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ pareiÅ¡kėjo nurodytų miegamųjų vietų skaičiaus iÅ¡ esmės neginčijo, įrodymų paneigiančių pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes į bylÄ nepateikė, nepaneigė aplinkybės, kad 2017 metais parengtos pažymos neatspindi ginčui aktualiu laikotarpiu buvusių miegamųjų vietų skaičiaus, todėl vertintina kad pareiÅ¡kėjo teisė į tesės aktuose nustatytÄ turėjusį tekti gyvenamÄ jį plotÄ buvo pažeista.

Konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. (10 dienų), nuo 2015 m. rugsėjo 14 d. iki 2015 m. spalio 12 d. (29 dienas), nuo 2015 m. spalio 22 d. iki 2015 m. spalio 29 d. (8 dienas), nuo 2015 m. lapkričio 16 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. (8 dienas), nuo 2015 m. gruodžio 14 d. iki 2015 m. gruodžio 28 d. (15 dienų), nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. (14 dienų) – iš viso 84 dienas (įvertinus laikotarpius, kai jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas ir išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių; b. l. 28-29), 7-o būrio 6-oje gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui teko 2,36 kv. m. gyvenamojo ploto.

PareiÅ¡kėjui beveik tris mėnesius 7-o bÅ«rio 6-oje gyvenamojoje patalpoje teko mažiau nei 3 kv. m ploto, todėl konstatuotinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (žr., pvz., EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ byloje Stemplys ir Debesys prieÅ¡ LietuvÄ ; LVAT 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3913-858/2018, 2018 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4036-756/2018). Galiojantys teisės aktai nenumato, jog į minimaliÄ pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčiÄ tekti gyvenamųjų patalpų ploto normÄ turi bÅ«ti neįskaičiuojamas gyvenamosiose patalpose esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas, tačiau sutiktina su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad gyvenamosiose patalpose esantys baldai ir kitas inventorius gyvenamųjų patalpų erdvę atitinkamai mažino.

Pastebėtina, kad pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ , per mažas kiekis įrangos sanitariniuose mazguose yra neatsiejamai susijęs su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu, todėl vertintinas kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3142-520/2018). Dėl nekokybiÅ¡ko ir netinkamai tiekiamo maisto. PareiÅ¡kėjo argumentus dėl netinkamai tiekiamo maitinimo pagrindžia byloje pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. balandžio 19 d. raÅ¡tas Nr. 33S-(33.6)-307 (b. l. 13), kuriame konstatuota, kad PravieniÅ¡kių PN maisto gamybinėms ir pagalbinėms patalpoms reikalingas remontas, VÅ Ä® „Kretingos maistas“, kuri tiekia maitinimo paslaugas PravieniÅ¡kių PN, įpareigota naudoti Å¡varius nesurÅ«dijusius indus bei vykdyti remonto darbus.

Šiuos duomenis paneigiančių įrodymų atsakovas nepateikė, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikytini pagrįstais. Dėl nekokybiško (valdiško) maisto, pareiškėjas aplinkybių nedetalizavo, kada konkrečiai buvo patiektas netinkamos kokybės maistas, kokias konkrečiais pasekmes dėl tokio maisto jis patyrė, todėl teismas pagal abstrakčias skundo aplinkybes, neturi pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų dėl netinkamos kokybės (valdiško) maisto konstatavimui. Dėl nesančių patalpų ir netinkamų, pasenusių lovų.

PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ miegui skirtų netinkamų, pasenusių lovų, nesančių patalpų drabužiams ir avalynei džiovinti, maisto produktams laikyti. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punktÄ pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamos įvairios paskirties patalpos, tarp jų – drabužių bei avalynės džiovykla (kiekvienam bÅ«riui;

Taisyklių 5.9 p.), kambarys maisto produktams laikyti (kiekvienam būriui; Taisyklių 5.10 p.). Atsakovas nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad 3-iame sektoriuje nebuvo įrengta atskira patalpa, kurioje galima skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kad nebuvo įrengta džiovinimo vietų ar patalpos maisto produktams laikyti. Atsakovui nurodytų aplinkybių nepaneigus, pripažinta, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nevykdė Taisyklių 5.9 ir 5.10 punktuose nurodytų reikalavimų, todėl šie pažeidimai pripažintini nustatytais.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad, kreipėsi į įstaigos administracijÄ ir buvo perkeltas į kitÄ miegamÄ jÄ vietÄ (buvo pakeista lova), tačiau ir Å¡i buvo nepatogi. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymus buvo reaguojama. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pakartotinai kreipęsis į pataisos namų administracijÄ dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija bÅ«tų atsisakiusi tokį praÅ¡ymÄ tenkinti.

Teismo vertinimu, nesant asmens praÅ¡ymo, pareigÅ«nai negali žinoti, kad pareiÅ¡kėjui skirta lova yra nepatogi ir kad jÄ bÅ«tina pakeisti, todėl pareiÅ¡kėjo argumentas dėl pasenusios, nepatogios lovos atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina ir iÅ¡ netinkamo patalpų vėdinimo, apÅ¡vietimo, neremontuotų kamerų tipo patalpų, drėgmės, buvusių buitinių parazitų, neiÅ¡duodamų priemonių indams plauti.

Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojo iki 2015 m. spalio 31 d., toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) ir Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Higienos norma HN 134:2015).

Higienos normos HN 76:2010 26 punkte numatyta, santykinės oro drėgmės koeficientas Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35-60 %, Å¡iltuoju – 35-65 %. Gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti kiekvienÄ dienÄ valomos drėgnuoju bÅ«du, ant sienų ir lubų neturi bÅ«ti pelėsių (56 p.). Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 p.). NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (22 p.).

Higienos normos HN 134:2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys (pvz., laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos, ilgalaikių pasimatymų patalpos), turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai) (47 p.). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.) Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Abejose Higienos normose įtvirtinta, kad laisvės atėmimo įstaigose neturi bÅ«ti kenkėjų ir buitinių parazitų, taip pat turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudaryta galimybė vėdinti patalpas per langus, pats pareiÅ¡kėjas tokios aplinkybės nenurodo, todėl jo argumentai dėl netinkamo vėdinimo atmestini.

Tačiau pareiÅ¡kėjas į bylÄ pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento 2016 m. gegužės 4 d. raÅ¡tÄ Nr. 2.2-623 (17.4.1.2.12) (b. l. 11-12), kuriame nurodoma, jog atlikus operatyvinę kontrolę 7-o bÅ«rio 6-os sekcijos gyvenamosiose patalpose, buvo nustatyti Å¡ie pažeidimai: ventiliacinės angos surÅ«diję, sienų dažai atsilupę, matomi pelėsiai, per lubas lyjant bėga vanduo, apÅ¡vietimas per silpnas, prausyklos ir tualeto patalpoms reikalingas remontas, pastebėti buitiniai kenkėjai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentų ir įrodymų Å¡ioje dalyje nepaneigia atsakovo atstovo pateikti duomenys, jog ginčui aktualiu laikotarpiu tarp PravieniÅ¡kių PN ir UAB „Dezinfa“ buvo sudaryta kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis (b. l. 48-51), pagal kuriÄ pataisos namuose reguliariai (kiekvienÄ mėnesį) atliekami deratizacijos, dezinsekcijos darbai (b. l. 67-72), kadangi, kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų, kenkėjai jo gyvenamosiose patalpose buvo užfiksuoti.

IÅ¡ Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo (b. l. 67-72) matyti, kad tarakonai buvo stebimi virtuvėje, blakės baudos izoliatoriuje. Atsakovui pareiÅ¡kėjo pateiktus argumentus ir įrodymus paneigiančių duomenų į bylÄ nepateikus, teismas pareiÅ¡kėjo nurodytas aplinkybes Å¡ioje dalyje laiko nustatytomis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Higienos normos HN 76:2010 58 punktas nustatė, jog laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys taip pat privalo asmeniÅ¡kai nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose.

Tam jiems išduodamas reikalingas inventorius bei priemonės. Šios nuostatos įtvirtintos ir Pravieniškių PN direktoriaus 2011 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V-415 patvirtintame Gyvenamųjų patalpų, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos apraše (b. l. 45-47). Taigi, švarios ir tvarkingos aplinkos gyvenamosiose patalpose sukūrimas ir palaikymas priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios. Pravieniškių PN negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytų pareigų.

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas yra kreipęsis į atsakovÄ dėl valymo priemonių, inventoriaus ar indų plovimo skysčio iÅ¡davimo, o Å¡is į praÅ¡ymÄ nereagavo arba atsisakė praÅ¡omas priemones iÅ¡duoti, todėl nėra pagrindo atsakovo neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl neaprÅ«pinimo valymo, plovimo priemonėmis ir inventoriumi taip pat nepakankamos Å¡varos patalpose. Dėl pasivaikščiojimo kiemelių. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad PravieniÅ¡kių PN pasivaikščiojimo kiemeliai buvo per maži, netvarkingi.

Teismas pritaria atsakovo argumentams, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja lauko kiemelių plotų, ar vienam nuteistajam privalomos tekti ploto normos juose, todėl argumentai dėl per mažo kiemelių ploto atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Pareiškėjas nedetalizuoja, kokias konkrečiais pasekmes jam sukėlė netvarkingi pasivaikščiojimo kiemeliai, kokių veiksmų jis pats ėmėsi švarios ir tvarkingos aplinkos sukūrimui bei palaikymui, nes švara ir tvarka priklauso ir nuo pačių nuteistųjų bei paties pareiškėjo valios, todėl argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose yra netvarkinga aplinka, laikytini abstrakčiais, deklaratyviais ir vertintini kritiškai. Dėl privatumo naudojantis tualetu. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis tualetu, nes kabinos įrengtos su tarpais tarp durelių.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpoms, esančioms ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Tačiau tiek nacionalinių teismų, tiek EŽTT praktikoje pateiktuose vertinimuose, susijusiuose su bent minimaliu kalinamų asmenų privatumo užtikrinimu konstatuota, kad žema (1,2 m) aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų ir nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1177-556/2018;

EŽTT bylÄ G. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas; bylÄ A. M. prieÅ¡ RusijÄ , 97 paragrafas, pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 2009 m. kovo 12 d. sprendimas). Kita vertus, LVAT formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , yra nurodęs, kad aplinkybės, kai pareiÅ¡kėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiÅ¡kai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų, nėra tapačios aplinkybėms, kurioms esant EŽTT paprastai konstatuoja Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ tuo atveju, kai asmuo kitiems matant naudojosi tualetu kameroje (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-886-662/2018).

Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo argumentus, kad privatumas naudojantis tualetu buvo neužtikrintas tik dėl tarpų tarp kabinos sienelių ir durelių, pareiÅ¡kėjui nekonkretizavus ar privatumas galėjo bÅ«ti pažeistas naudojantis tualetu kameroje ar ne kameroje, atsižvelgiant į vėliausiÄ LVAT praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumÄ suteikiančios sÄ lygos, dėl kurių nėra prielaidų Konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, t. y. Å¡iuo aspektu kankinančioms, nežmoniÅ¡koms ir (ar) žeminančioms sÄ lygoms, pripažinti.

Dėl neįrengtų rÅ«kymui skirtų vietų. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad atsakovas nepasirÅ«pino draudimu rÅ«kyti, nebuvo įrengtų specialių rÅ«kymo vietų. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 1 dalies 3 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad nerÅ«kantieji nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Atsakovo atstovas nurodė, kad kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rÅ«kymo vietos (b. l. 32-33). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių nėra galimybės nustatyti ar jis pats yra rÅ«kantis, byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas įstaigos administracijai dėl nesančių rÅ«kymo vietų, kreipęsis dėl jo perkėlimo į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis. Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybės nustatyti, ar atsakovas galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

Dėl asbesto aplinkoje, priešgaisrinės saugos reikalavimų laikymosi. Pareiškėjas nurodė, kad buvo kalinamas aplinkoje, kurioje buvo asbesto, kad buvo nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nesirūpinama elektros instaliacijos netvarkingumu, nebuvo evakavimo išėjimo. Atsakovas atsiliepime pripažino, kad gyvenamųjų patalpų stogo dangoje buvo asbestinio šiferio, tačiau paaiškino, jog įstaigoje nevykdomi darbai dėl kurių galėtų atsirasti asbesto dulkių. Kauno visuomenės sveikatos centro 2012 m. rugpjūčio 31 d. atlikto patikrinimo akte (b. l. 73-75) pažymėta, kad nėra išardyta jokių paviršių, kurių sudėtyje galėtų būti asbesto, aplinkoje nėra šiferio nuolaužų.

PareiÅ¡kėjas nepateikė duomenų, kad bÅ«tų kreipęsis į atitinkamas institucijas dėl asbesto dulkių aplinkoje nustatymo, todėl pagal bylos duomenis teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjo gyvenamojoje patalpoje (aplinkoje) galėjo bÅ«ti kenksmingų asbesto dulkių. PareiÅ¡kėjas savo pateiktų argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, pateikė tik deklaratyvius ir abstrakčius argumentus apie asbesto galimÄ Å¾alÄ asmens sveikatai, todėl teismas neturi teisinio pagrindo iÅ¡vadai, jog tokiÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kėjas realiai patyrė.

Ūkio skyriaus pažymoje (b. l. 32-33) pažymima, kad 3-io sektoriaus bÅ«riuose ir kamerų tipo patalpose papildomo evakavimo išėjimo nėra, atsakovas nepateikė duomenų apie prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių laikymÄ si PravieniÅ¡kių PN. Tačiau teismas pažymi, kad teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas pareiÅ¡kėjui nėra suteikęs. Be to, pareiÅ¡kėjas argumentus dėl galimo prieÅ¡gaisrinės saugos taisyklių nesilaikymo grindė į ateitį nukreiptomis deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis, duomenų apie realiai jam kilusias neigiamas pasekmes dėl nesamo evakavimo išėjimo ar prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo byloje nėra.

Teismas vertina, kad pataisos namuose visÄ parÄ budint ir dirbant apsaugos pareigÅ«nams, medicinos personalui, esant ekstremaliai situacijai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡sikviesti pagalbÄ nebÅ«tų problema. PareiÅ¡kėjui skunde tik deklaratyviai dėl iÅ¡dėsčius savo samprotavimus dėl galimos neturtinės žalos, sietinos su prieÅ¡gaisrinės sistemos įstaigoje nebuvimu, nenurodžius, ar bÅ«tinybė iÅ¡sikviesti pagalbÄ jam buvo iÅ¡kilusi ir tai padaryti jis negalėjo dėl tam tikrų priemonių, ar kitų galimybių nebuvimo, teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai dėl žalos pasireiÅ¡kimo fakto.

Pareiškėjo pateikti samprotavimai dėl aplinkoje buvusių asbesto dulkių, priešgaisrinės sistemos reikalavimų nesilaikymo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip nepagrįsti. Dėl higienos priemonių neišdavimo. Pareiškėjas teigė, jog jam yra neišduodamos higienos priemonės – tualetinis popierius, skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis, pasta, muilas. Vadovaujantis, ginčo laikotarpiu galiojusiomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintomis Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio aprūpinimo normomis (toliau – Materialinio aprūpinimo normos), vienam įkalinimo įstaigoje laikomam vyrui skiriamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo (1 mėnesiui).

Atsakovo į bylÄ pateiktoje pažymoje (b. l.

44) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus vyresnysis inspektorius pažymėjo, jog kartÄ per mėnesį Å«kio dalies darbininkas į kamerų tipo patalpas atneÅ¡a ir iÅ¡dalina higienos reikmenis nuteistiesiems. Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovo į bylÄ pateiktu oficialiu dokumentu. PareiÅ¡kėjui nepateikus duomenų, jog dėl tualetinio popieriaus ar muilo neiÅ¡davimo jis buvo kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , o Å¡i į jo praÅ¡ymÄ nereagavo, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tualetinis popierius, muilas jam nebuvo skiriami, todėl argumentai dėl minėtų priemonių neiÅ¡davimo laikytini deklaratyviais ir atmestini kaip neįrodyti.

Teismas taip pat pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo administracinę bylojÄ Nr. I-951-811/2018 pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, Kauno tardymo izoliatoriaus, LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Alytaus pataisos namų, PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas skunde teigė, jog jis laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2017 m. spalio 10 d. periodiÅ¡kai buvo kalinamas įvairiose įkalinimo įstaigose ir visu ginčo laikotarpiu nebuvo aprÅ«pinamas pakankamu higienos priemonių kiekiu (dantų Å¡epetėliu, pasta ir kt.). PareiÅ¡kėjas skundo papildyme taip pat citavo Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus raÅ¡tÄ ir nurodė, kad to (turima omenyje – aprÅ«pinimo higienos priemonėmis) nenumato reglamentai, o jis vis tiek turėjo bÅ«ti aprÅ«pinamas higienos priemonėmis, nurodė, kad buvo diskriminuojamas moterų bei suimtųjų atžvilgiu, kadangi pastarieji gauna daugiau higienos priemonių, t. y. moterys gaudavo vienu tualetiniu rulonėliu daugiau, o suimtieji – gaudavo dantų Å¡epetėlį, dantų pastÄ ir vienkartinius skustuvus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 21 d. sprendime konstatavo jog iki 2016 m. gruodžio 31 d. (terminas apima Å¡ioje nagrinėjamoje byloje ginčui aktualų terminÄ ), pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duotos higienos priemonės, bei tai, kad Konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Darė iÅ¡vadÄ , jog byloje yra pagrindas ginčo laikotarpiu konstatuoti neteisėtÄ valstybės, t. y. jos atstovių Å iaulių TI, Kauno TI, LukiÅ¡kių TI-K, Alytaus PN, PravieniÅ¡kių PN-AK, Panevėžio AVPK, neveikimÄ Â CK 6.271 straipsnio prasme.

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I-951-811/2018 yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs. Minėtos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teisme jau yra nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl skundas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, pareiÅ¡kėjui pakartotinai kildinant žalÄ iÅ¡ higienos priemonių neiÅ¡davimo tuo pačiu laikotarpiu PravieniÅ¡kių PN, paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 105 str. 4 p.).

Dėl aprūpinimo darbinėmis pajamomis, pašalpų mokėjimo ir kitų skunde nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, jog jis nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, pašalpų jam nemokėjo paramos neteikė. Pažymėtina, kad nei Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d.

įsakymu Nr. 4/07-260, nei Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475, imperatyviai neįtvirtina pataisos įstaigos administracijos pareigos skirti nuteistiesiems vienkartines paÅ¡alpas, pinigines iÅ¡mokas ar aprÅ«pinti darbinėmis pajamomis. PaÅ¡alpos ir piniginės iÅ¡mokos dydžiai yra sÄ lygoti PravieniÅ¡kių PN turimų lėšų, paties nuteistojo elgesio, darbinės pajamos yra neatsiejamos nuo pareiÅ¡kėjo dalyvavimo darbinėje veikloje.

Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis dėl jo įdarbinimo, paÅ¡alpos ar paramos skyrimo į PravieniÅ¡kių PN administracijÄ , byloje nėra. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, iÅ¡skyrus abstrakčius teiginius, todėl teismas neturi pagrindo atsakovo veiksmų neteisėtumui ir pareiÅ¡kėjo argumentus dėl darbinių pajamų, paÅ¡alpos ar paramos skyrimo atmeta kaip deklaratyvius ir nepagrįstus. Pastebėtina, kad LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas ne kartÄ buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Todėl likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Dėl neturtinės žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Nors pareiÅ¡kėjas, skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis neramiai miegojo, kamuodavo nuovargis, juto organizmo iÅ¡sekimÄ , sÄ narių, kaklo, nugaros skausmus, patyrė orumo pažeminimÄ , tačiau jokių Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylÄ nepateikė.

Atsakovas į bylÄ pateikė PravieniÅ¡kių PN Psichologinės tarnybos pažymÄ (b. l. 34), kurioje nurodoma, kad atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN 3-iame sektoriuje nuo 2015 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. kovo 31 d. dėl netinkamų sÄ lygų į Psichologinės tarnybos specialistus nesikreipė. Todėl teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad reikiamo ploto neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų bÅ«tinų patalpų (skalbimui, rÅ«bų džiovinimui, maisto produktams laikyti) nebuvimas, buitinių parazitų nepakankamas naikinimas, netinkamas maisto tiekimas pareiÅ¡kėjui galėjo sukelti didelius fizinius skausmus, sÄ lygojo nemigÄ ar didelį nuovargį.

Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , yra padaręs nusikaltimÄ , jam teismas paskyrė atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. PareiÅ¡kėjo nurodyti patyrimai, nepatogumai yra sÄ lygoti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė. Tačiau teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktuose nustatytomis sÄ lygomis.

Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (žr., pvz., LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Todėl atsakovo neveikimas taip, kaip turėjo veikti, t. y. minimaliai bÅ«tinos ploto normos neužtikrinimas, teisės aktuose numatytų patalpų neįrengimas, nepakankamas buitinių parazitų naikinimas, netinkamai tiekiamas maistas, yra neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme, kurie galėjo sukelti pareiÅ¡kėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, patenkančias į CK 6.250 straipsnio apibrėžtį kaip neturtinė žala, priežastiniu ryÅ¡iu susijusi su atsakovo neteisėtais veiksmais (neveikimu).

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Laikytina, jog neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas patyrė laikant jį PravieniÅ¡kių PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sÄ lygomis (84 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta turėjusi tekti ploto norma, nebuvo įrengtos teisės aktuose numatytos bÅ«tinos patalpos, nepakankamai naikinti buitiniai parazitai, netinkamai tiekiamas maistas). Teismui pripažinus, kad pareiÅ¡kėjo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN buvo pažeista, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę spręstina, kad nagrinėjamu atveju, pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiÅ¡kėjui atlyginti už patirtÄ neturtinę žalÄ .

Todėl, įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, atsižvelgus į pažeidimo pobÅ«dį ir trukmę bei į LVAT suformuotÄ praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio administracinėse bylose, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 850,00 Eur suma. Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 105 straipsnio 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti E. V. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 850,00 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjo skundo dalį dėl neturtinės žalos i Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, kildinamos iÅ¡ neaprÅ«pinimo higienos priemonėmis palikti nenagrinėtu. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus Teisėjas Rimantas Giedraitis