2025-11-05 Nr. AB-18482-2-68-3-20245-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-583-575/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20245-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. L.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 1 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. gegužės 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotoja A. L. savo pranešime nurodė nebūtus dalykus, t. y. kad pareiškėja kažkuriam iš kaimynų kerštauja, renka šunų ekskrementus ir deda juos prie durų, gadina duris. Pareiškėja paaiškino, kad jokių durų niekada nėra gadinusi. Pareiškėjos vertinimu, policijos pareigūnė melavo apie tai, kad mėtėsi pareiškėjos šiukšlės ir kiti daiktai, kad pareiškėja triukšmauja. Pareiškėja teigė, kad dėl tokių pareigūnės veiksmų patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, patyrė daug blogų emocijų, pablogėjo jos miego kokybė, teko gerti raminamąsias arbatas. Pareiškėja jaučiasi pažeminta.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja prašomą atlyginti žalą sieja ne su policijos, kaip ikiteisminio tyrimo subjekto atliktais veiksmais, susijusiais su bylos tyrimu, o su policijos kaip viešojo administravimo subjekto veiksmais, vykdant įstatymų nustatytas funkcijas viešojo administravimo srityje (Policijos įstatymo 6 str.). Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju taikytinas ieškinio senaties terminas.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja neturtinę žalą kildina iš to, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė A. L. 2019 m. gegužės 20 d. surašydama tarnybinį pranešimą, nurodė apie pareiškėją „nebūtų dalykų“, t. y. kad pareiškėja kažkuriam iš kaimynų kerštauja, renka šunų ekskrementus, deda juos prie kaimynų durų, taip pat gadina duris. Pareiškėjos vertinimu, toks pareigūnės melas ir galimai apie pareiškėją tikrovės neatitinkančios informacijos pasakiusio asmens tapatybės neatskleidimas yra neteisėti pareigūnės veiksmai.

7. Teismas nurodė, kad iš administracinio nusižengimo bylos Nr. A18.-3380-859/2019 medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gegužės 20 d., 12.34 val. įregistruotas pranešimas apie tai, kad UAB „Mano būstas“ darbuotojas prašo policijos pagalbos, kadangi konfliktuoja su gyventoja dėl šiukšlių išvežimo (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3380-859/2019).

8. Teismas nustatė, kad vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu G. G. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) policijos pagalbos prašo UAB „Mano būstas“ administratorius dėl gyventojos, kuri neleidžia išvežti bendrojo naudojimo patalpoje esančių daiktų.

9. Atvykus minėtu adresu prie laiptinės pareigūnus pasitiko UAB „Mano būstas“ administratorius G. K., kuris paaiškino, kad prieš keletą mėnesių buvo nusiųstas laiškas gyventojai iš (duomenys neskelbtini) buto, kad jeigu ji iki 2019 m. gegužės 20 d. nesutvarkys bendro naudojimo patalpų (bendro naudojimo balkoną bei koridorių), jos daiktai bus išnešti bei išmesti. Ketvirto aukšto koridoriuje stovėjo moteris, prie kurios priėję pareigūnai prisistatė ir paklausė, ar ji ruošiasi tvarkyti bendro naudojimo balkoną bei koridorių, kuriuose matėsi daug įvairių daiktų, akivaizdžiai matyti, kad nėra naudojami (visur aplinkui mėtėsi pirštinės, batai, nenaudojami suplyšę lagaminai ir daug kitų šiukšlių). Moteris atsakė, kad tai yra jos daiktai ir ji nieko netrauks, pasakė: „man nerūpi kažkokie jūsų sugalvoti durni įstatymai, šūdais užsiiminėjat, nieko aš netrauksiu“.

10. Pareigūnai paaiškino, kad, jeigu moteris jų akivaizdoje nesutvarkys netvarkos, UAB „Mano būstas“ darbuotojai išneš minėtus daiktus ir sutvarkys bendro naudojimo patalpas. Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris nuolat triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus.

11. Pareigūnai pareikalavo pilietės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba prisistatyti, moteris kategoriškai atsisakė ir pasakė: „nieko aš jums neteiksiu, neprivalau to daryti, neprivalau ir prisistatyti, nesitrauksiu nuo balkono kol jūs čia visi stovėsit“. Pareigūnai moters dar du kartus pareikalavus prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, moteris stovėjo ir į jų reikalavimus visiškai nereagavo, būdama viešoje vietoje (koridoriuje) šūkavo, rėkavo.

12. UAB „Mano būstas“ darbuotojams pradėjus nešioti daiktus, besimėtančius koridoriuje bei balkone, moteris pradėjo atiminėti iš jų daiktus, taip trukdydama jiems dirbti, moteriai buvo paaiškinta, kad jeigu ji nenusiramins ir toliau puls UAB „Mano būstas“ darbuotojus, ji bus sulaikyta ir prieš ją bus panaudota fizinė prievarta bei specialiosios priemonės. Moteris toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, rėkavo, bandė atimti daiktus griebdama už rankų darbuotojus bei juos stumdydama, bandydama juos išvaryti iš koridoriaus, tuomet, pareigūnams pradėjus naudoti fizinę jėgą (bandant paimti moterį už rankų), moteris atsisuko į pareigūnę ir dešine ranka bandė jai suduoti į veido sritį, kadangi pareigūnė laikėsi saugaus atstumo bei tikslingų ir nuoseklių taktinių veiksmų, smūgio išvengė, moteriai buvo užsuktos rankos už nugaros, uždėti antrankiai. Sulaikyta moteris buvo pristatyta į 1-ąjį policijos komisariatą. 1-ajame policijos komisariate moteris prisistatė kaip A. A. (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3380-859/2019, b. l. 6). Šias aplinkybes patvirtina ir vyriausiojo patrulio G. G. tarnybinio pranešimo duomenys (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3380-859/2019, b. l. 7).

13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato pirmojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja K. V. 2019 m. gegužės 27 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. A. (ROIK: 19101519072) dėl to, kad ji, 2019 m. gegužės 20 d., apie 12.34 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – bendro naudojimo koridoriuje, nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, UAB „Mano būstas“ darbuotojams trukdė atlikti darbus, atiminėjo iš jų daiktus (A. A. sendaikčius, suneštus nuo konteinerio atliekas), stumdė ir bandė išvaryti iš koridoriaus, o policijos pareigūnei A. L. bandant ją sudrausminti, ranka bandė suduoti policijos pareigūnei į veido sritį. Atsakomybė už administracinių nusižengimų padarymą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje.

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. A. kaltinama padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, nes pastarosios veikos neturi šių administracinių nusižengimų požymių.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad A. A. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl to, kad administracinėn atsakomybėn traukiama A. A. pažeidė viešąją tvarką, nes ji, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo koridoriuje, UAB „Mano būstas“ darbuotojams trukdė atlikti darbus, atiminėjo iš jų daiktus (A. A. sendaikčius, suneštus nuo konteinerio atliekas), stumdė ir bandė išvaryti iš koridoriaus, o policijos pareigūnei A. L. bandant ją sudrausminti, ranka bandė suduoti policijos pareigūnei į veido sritį.

16. Tačiau dėl policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytų papildomų aplinkybių, kad „Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris nuolat triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus“, pareiškėja administracinėn atsakomybėn traukiama nebuvo.

17. Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-80 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir PRĮR taisyklės) 46 punktas numatė, kad operatyvaus valdymo padalinio pareigūnas policijos registruojamo įvykio patikrinimo rezultatus, gautus iš PPV modulio, patvirtina arba nedelsdamas užregistruoja Registro lango „Įvykis“ lauke „Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas“ ir, esant būtinumui, lauke „Papildoma informacija apie patikrinimą“. <...>. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A18.-3380-859/2019 pateiktų BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad apie 2019 m. gegužės 20 d. 12 val. 34 min. fiksuotą administracinį nusižengimą, įvykio vietoje dirbusių pareigūnų lange „Papildoma informacija apie patikrinimą“ pateikta informacija apie įvykio patikrinimo rezultatus, kur tarp papildomos su įvykiu susijusios informacijos buvo taip pat nurodyta, kad „Sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris nuolat triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus“.

18. Teismo posėdžio metu apklausta A. L. prašė vadovautis 2019 m. gegužės 20 d. jos tarnybiniu pranešimu, kadangi jame ji aiškiai ir tiksliai aprašė tos dienos įvykio aplinkybes. Trečiasis suinteresuotas asmuo pabrėžė, kad ji pareiškėjos asmeniškai nepažįsta, ir neturi jokio suinteresuotumo tarnybiniame pranešime nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Paaiškino, kad asmenų, kuriuos sutiko atvykusi į iškvietimą ir sutiko laiptinėje nurodyti negali, nes jų taip pat nepažįsta ir jie nenorėjo atskleisti savo tapatybės.

19. Remdamasis Policijos įstatymo 25 straipsnio 2 punktu, ANK 67 straipsnio 1 dalimi, taisyklių 48 punktu, teismas darė išvadą, kad pareigūnė turėjo teisę nurodyti ir papildomą informaciją apie patikrinimą.

20. Pažymėtina, kad nors kaip papildoma informacija apie 2019 m. gegužės 20 d. 12 val. 34 min. (duomenys neskelbtini), patikrinimą pagal UAB „Mano būstas“ darbuotojo pranešimą, nurodyta, kad sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus (prisistatyti atsisakė, norėjo likti anonimais bijodami moters keršto, nes moteris kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris), jie pasakė, kad moteris nuolat triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus, administracinio teisės pažeidimo teisena dėl šių nurodytų aplinkybių nebuvo pradėta.

21. 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu pati pareiškėja patvirtino, kad ji konfliktuoja su kaimynais, kad ne vieną kartą į (duomenys neskelbtini) buvo atvykę Vilniaus miesto savivaldybės atstovai bei policijos pareigūnai ne tik dėl jos, bet ir kitų kaimynų elgesio. Pareiškėja teismo posėdyje neneigė, kad kaimynai yra nepatenkinti jos elgesiu, skundžia pareiškėją dėl jos bendro naudojimo patalpose laikomų daiktų, vadina jos daiktus šiukšlėmis, nors, pasak pareiškėjos, ji bendrosiose patalpose laiko brangius daiktus.

22. Nagrinėjamu atveju, tam, kad policijos pareigūnės veiksmus būtų galima vertinti kaip melagingų parodymų davimą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus vertinimo. Pareiškėja, teigdama, kad policijos pareigūnė atliko neteisėtus veiksmus, neatskleisdama asmenų, suteikusių jai tikrovės neatitinkančią informaciją apie pareiškėją, jokių teisinių argumentų, patvirtinančių šiuos teiginius, nenurodė. Pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl patrulių rinktinės 1-os kuopos 5-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. L. veiksmų / tarnybinės veiklos, tačiau tyrimai nebuvo pradėti. Teismas duomenų, kad atliekant pareigūnės tarnybinį veiklos patikrinimą būtų nustatyti kokie nors tarnybinės veikos pažeidimai, byloje nėra. A. L. veiksmų neteisėtumas nebuvo nustatytas ir šios bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareigūnė A. L., atlikdama savo tiesiogines funkcijas, veikė neteisėtai.

23. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pareiškėja neįrodė, kad atsakovo atstovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas, susijusias su policijos pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymu.

24. Apibendrinęs teismas sprendė, kad konstatuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnės neteisėtus veiksmus nėra pagrindo.

25. Kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra konstatuota vienos iš būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės institucijos pareigūnų neteisėti veiksmai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 26. Pareiškėja A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą ir administracinę bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Pareiškėja nurodo, kad teismas neįvykdė jos prašymo išaiškinti situaciją ir tikslinti aplinkybes, neiškvietė prašytų iškviesti policijos pareigūnės sutiktų namo gyventojų, t. y. iš (duomenys neskelbtini) buto J. B. ir (duomenys neskelbtini) 514 buto A. B.

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą advokatą pareiškėja sutiko tik teismo posėdžio metu. Dėl to nepavyko aptarti visų įvykio aplinkybių. Tai teismas turėjo įvertinti, tačiau neįvertino.

29. Įvykyje dalyvavusi pareigūnė kalta, nes nenustatė pareiškėją šmeižusių asmenų tapatybės. O kitas pareigūnas nesiekė išsiaiškinti aplinkybių. Pareiškėja policijos komisariato nepateisinamai neatsakingo ir nekompetentingo darbo dėka liko apšmeižta. Pareigūnės pateikta informacija apie pareiškėjos veiksmus yra neteisinga, nes pareiškėja su namo penkto aukšto kaimynėmis nepalaiko jokių santykių, tik sveikinasi sutikusi.

30. Pareiškėja teigia, kad kažkas iš kaimynų daužo jos indus, nulaužia bendrojo naudojimo virtuvės kriauklių čiaupus, specialiai apteršia virtuvę, pripila šiukšlių, cementu užlieja dušo vandens nutekėjimo angą, iš dušo į balkoną atneša svetimų asmenų padarytus gamtinius reikalus, neblaivūs puse nakties tranko būsto duris, įžeidinėja, ne kartą sudaužė bendrojo naudojimo koridoriaus durų stiklą.

31. Pareiškėja prašo bylą nagrinėjant iš naujo iškviesti liudytojus, taip pat papildomus liudytojus – kaimyną iš (duomenys neskelbtini) kambario Z. R., iš (duomenys neskelbtini) kambario A. J., kurie patvirtins pareiškėjos nurodomas aplinkybes.

32. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja bylos faktines aplinkybes, aptaria teisinį reguliavimą.

34. Pareiškėja A. A. papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad policijos pareigūnė apie pareiškėją teigė nebūtus dalykus. Policijos komisariatas ir Vidaus reikalų ministerija yra kalti, nes neišreikalauja vaizdo medžiagos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo atlyginti patirtą 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kurią pareiškėja kildina iš neteisėtų policijos pareigūnės veiksmų.

36. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.

38. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

39. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos prašymo apklausti liudytojus, pažymi, kad pagal ABTĮ 59 straipsnio 2 dalį asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti bylai turinčias reikšmės aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Taigi prašymas turi būti pagrįstas, šio reikalavimo neišpildžius, teismas gali prašymo netenkinti. Be to, aptariamo prašymo tenkinimas neturi trukdyti sklandžiam procesui, todėl liudytojų šaukimas į bylą turi būti ne tik pagrįstas, bet ir užtikrinti racionalų procesą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-115/2012, 2024 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1-520/2024 ir kt.). Byloje nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kurias liudytojai turėtų patvirtinti, t. y. tai, kad kažkas iš kaimynų daužo jos indus, nulaužia bendrojo naudojimo virtuvės kriauklių čiaupus, specialiai apteršia virtuvę, pripila šiukšlių, cementu užlieja dušo vandens nutekėjimo angą, iš dušo į balkoną atneša svetimų asmenų padarytus gamtinius reikalus, neblaivūs puse nakties tranko būsto duris, įžeidinėja, ne kartą sudaužė bendrojo naudojimo koridoriaus durų stiklą, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad šioje byloje turėjo būti apklausti jos nurodomi liudytojai. Be to, pareiškėja neprašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato atstovauti pareiškėjai šioje byloje tinkamai neatliktomis pareigomis, pažymi, kad pareiškėja teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nepareiškė, kad ji atsisako Valstybės garantuojamo teisinės pagalbos tarnybos paskirto advokato, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir skirti naują advokatą jai atstovauti nagrinėjamoje byloje neišreiškė. Todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismui nagrinėjant šią bylą buvo pažeistos proceso teisės normos, dėl ko būtų pagrindas skundžiamą teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

41. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

42. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

43. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, nustatė, kad vyriausiosios patrulės A. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 20 d. patruliuojant su vyriausiuoju patruliu G. G. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) policijos pagalbos prašo UAB „Mano būstas“ administratorius dėl gyventojos, kuri neleidžia išvežti bendrojo naudojimo patalpoje esančių daiktų.

44. Pareigūnams atvykus minėtu adresu prie laiptinės juos pasitiko UAB „Mano būstas“ administratorius G. K., kuris paaiškino, kad prieš keletą mėnesių buvo nusiųstas laiškas gyventojai iš (duomenys neskelbtini) buto (pareiškėjai), kad jeigu ji iki 2019 m. gegužės 20 d. nesutvarkys bendro naudojimo patalpų (bendro naudojimo balkoną bei koridorių), jos daiktai bus išnešti bei išmesti.

45. Ketvirto aukšto koridoriuje stovėjo moteris, prie kurios priėję pareigūnai prisistatė ir paklausė, ar ji ruošiasi tvarkyti bendro naudojimo balkoną bei koridorių, kuriuose matėsi daug įvairių daiktų, akivaizdžiai matyti, kad nėra naudojami (visur aplinkui mėtėsi pirštinės, batai, nenaudojami suplyšę lagaminai ir daug kitų šiukšlių). Moteris atsakė, kad tai yra jos daiktai ir ji nieko netrauks, pasakė: „man nerūpi kažkokie jūsų sugalvoti durni įstatymai, šūdais užsiiminėjat, nieko aš netrauksiu“.

46. Pareigūnai paaiškino, kad, jeigu moteris jų akivaizdoje nesutvarkys netvarkos, UAB „Mano būstas“ darbuotojai išneš minėtus daiktus ir sutvarkys bendro naudojimo patalpas. Pareigūnams sutikus laiptinėje kitus namo gyventojus, kurie prisistatyti atsisakė, nes norėjo likti anonimais, bijodami pareiškėjos keršto, nes esą ji kerštaudama atneša prie kaimynų durų gyvūnų išmatas, triukšmauja ir gadina duris, jie pasakė, kad moteris nuolat triukšmauja ir nuo jos kaupiamų šiukšlių 5-ame ir 3-ame aukšte juntamas nemalonus kvapas, tai vyksta ne pirmus metus.

47. Pareigūnai pareikalavo pilietės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba prisistatyti, moteris kategoriškai atsisakė ir pasakė: „nieko aš jums neteiksiu, neprivalau to daryti, neprivalau ir prisistatyti, nesitrauksiu nuo balkono kol jūs čia visi stovėsit“. Pareigūnai moters dar du kartus pareikalavus prisistatyti bei pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, moteris stovėjo ir į jų reikalavimus visiškai nereagavo, būdama viešoje vietoje (koridoriuje) šūkavo, rėkavo.

48. UAB „Mano būstas“ darbuotojams pradėjus nešioti daiktus, besimėtančius koridoriuje bei balkone, moteris pradėjo atiminėti iš jų daiktus, taip trukdydama jiems dirbti, moteriai buvo paaiškinta, kad jeigu ji nenusiramins ir toliau puls UAB „Mano būstas“ darbuotojus, ji bus sulaikyta ir prieš ją bus panaudota fizinė prievarta bei specialiosios priemonės. Moteris toliau elgėsi agresyviai, šūkavo, rėkavo, bandė atimti daiktus griebdama už rankų darbuotojus bei juos stumdydama, bandydama juos išvaryti iš koridoriaus, tuomet, pareigūnams pradėjus naudoti fizinę jėgą (bandant paimti moterį už rankų), moteris atsisuko į pareigūnę ir dešine ranka bandė jai suduoti į veido sritį, kadangi pareigūnė laikėsi saugaus atstumo bei tikslingų ir nuoseklių taktinių veiksmų, smūgio išvengė, moteriai buvo užsuktos rankos už nugaros, uždėti antrankiai. Sulaikyta moteris buvo pristatyta į 1-ąjį policijos komisariatą. 1-ajame policijos komisariate moteris prisistatė kaip A. A. (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3380-859/2019, b. l. 6). Šias aplinkybes patvirtina ir vyriausiojo patrulio G. G. tarnybinio pranešimo duomenys (administracinio nusižengimo byla Nr. A18.-3380-859/2019, b. l. 7).

49. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir detaliai pirmosios instancijos teismo sprendime aptartus įrodymus, neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos pareiškėjai būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kaip ji suprantama CK 6.250 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju iš policijos pareigūnės tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad pareigūnė tarnybiniame pranešime užfiksavo informaciją, kurią jai suteikė pareiškėjos kaimynai, norėję likti anonimais. Taigi pareigūnė tarnybiniame pranešime nurodė kitų asmenų jai pateiktą informaciją, jokios informacijos neišgalvojo. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad policijos pareigūnė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių pareiškėjai galėjo kilti neturtinė žala. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo reikalavimo, nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, t. y. neteisėtų atsakovo veiksmų.

50. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nenurodo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisiškai pagrįstų argumentų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga; apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022; kt.).

51. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, jog įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.).

52. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, šių įrodymų visumą, nepažeidė ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies ir teismų praktikoje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, tačiau konkrečiai ir detalizuotai nenurodomos neteisingos teismo išvados, nepaneigiamas jų teisėtumas.

53. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Dėl to teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan