2018-03-21 Nr. AB-5830-3-61-3-01783-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1948-442/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01783-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2009 m. liepos 24 d. periodiškai buvo gydomas LAVL. Ligoninės kamerose-palatose buvo laikomas dar su kitais asmenimis, todėl jam tekęs kameros plotas buvo labai mažas, kameros buvo perpildytos, avarinės būklės, o gyvenimo sąlygos – antisanitarinės. Dėl visų šių neigiamų aplinkybių jis jautė depresiją, poilsio trūkumą ir įtampą. LAVL taip pat nebuvo laikomasi ir kitų nustatytų reikalavimų, t. y. tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies, kamerose buvo prasta ventiliacija, apšvietimas bei temperatūra, o tiekiamas maistas prastos kokybės. Dėl šių neigiamų aplinkybių jis patyrė žalą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, emocinius sukrėtimus, pažeminimą, nuolat jautė baimę, apatiją, prasidėjo depresija.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su juo nesutinka, todėl prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė pareiškėjo skundo reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

4. Ligoninė nurodė, kad pareiškėjas buvo gydomas laikotarpiais: nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2009 m. rugsėjo 2 d. Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24; nuo 2010 m. gegužės 18 d. iki 2010 m. birželio 2 d. Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25; nuo 2011 m. vasario 7 d. iki 2011 m. vasario 10 d. Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25; nuo 2011 m. gruodžio 19 d. iki 2012 m. sausio 4 d. Bendrojo skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 25; nuo 2012 m. lapkričio 13 d. iki 2012 m. gruodžio 5 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 25 ir 27; nuo 2013 m. sausio 24 d. iki 2013 m. vasario 14 d. Chirurgijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 27; nuo 2013 m. kovo 5 d. iki 2013 m. kovo 20 d. Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 24.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas atskirais laikotarpiais nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. kovo 20 d. (b. l. 14–15, 19–25).

7. Teismas pažymėjo, kad ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę, pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyvia aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyvaus kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).

8. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu pritaikė trejų metų ieškinio senaties terminą, o pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. 9. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo, prašydamas jį panaikinti ir jo skundą tenkinti – priteisti jam iš atsakovo 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

10. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, nes teismas objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo jokių jo skundo argumentų, neapgynė jo pažeistų teisių. Ligoninės administracija žinojo galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl juos turėjo vykdyti, tačiau jokie kalinimo sąlygų pažeidimai per visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį ištaisyti nebuvo. Taigi Ligoninė sąmoningai (tyčia) sudarė nežmoniškas kalinimo sąlygas. Juo labiau, kad ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248 patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane yra nurodyta, jog įkalinimo įstaigos yra perpildytos, asmenims nesudaromos tinkamos kalinimo sąlygos.

11. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, todėl, sutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo motyvais, prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal CK 6.271 straipsnį priteisimo pareiškėjui M. A. už kalinimą Laisvės atėmimo vietų ligoninėje atskirais laikotarpiais nuo 2009 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. kovo 20 d. teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, susijusiu su ieškinio senaties taikymu, aktualia teismų praktika, ir atsižvelgęs į tai, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, pareiškėjo skundą atmetė konstatavęs, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi 2016 m. balandžio 28 d., t. y. praleidęs senaties terminą.

14. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde teigdamas, jog teismas objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjo jokių jo skundo argumentų, neapgynė jo pažeistų teisių; Ligoninės administracija žinojo galiojančių teisės aktų reikalavimus, todėl juos turėjo vykdyti, tačiau jokie kalinimo sąlygų pažeidimai per visą pareiškėjo kalinimo laikotarpį ištaisyti nebuvo; taigi Ligoninė sąmoningai (tyčia) sudarė nežmoniškas kalinimo sąlygas.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties taikymo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-671-575/2015 ir kt.).

16. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2013 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013 ir kt.).

17. Byloje nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, jog pareiškėjas kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį, kuriam jau buvo pasibaigęs senaties terminas.

18. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kliudžiusios asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises, ir nepriklausiusios nuo šio asmens valios.

19. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑301‑858/2015). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, nes pareiškėjas savo procesiniuose dokumentuose nenurodė visiškai jokių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, taip pat atitinkamai nepateikė ir jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Byloje nesant jokių duomenų, kad senaties terminas buvo praleistas dėl svarbios priežasties, pareiškėjo skundas buvo pagrįstai atmestas (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pabrėžia, jog toks skundo atmetimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas netenkinti skundo reikalavimų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai (žr. šios nutarties 10 ir 14 p.) priešingos išvados nesuponuoja, nes, kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą.

21. Apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas galiojančios teisės, bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu, priimtas nepažeidus proceso teisės normų bei laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas Dainius Raižys Virginija Volskienė