51778fba-e589-4883-814f-92025c4f04cc · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-109-580/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37479-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.9.; 3.3.2.3; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 17 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi apelianto (pareiÅ¡kėjo) E. Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjo E. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. pareiÅ¡kėjas E. Ž. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) nutraukti pareiÅ¡kėjo ir suinteresuoto asmens A. Ž. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1 217,78 Eur sumos finansinį įsipareigojimÄ kreditoriui IÄ® „Aujama – credit“, iÅ¡ieÅ¡komÄ antstolio Dainiaus Å idlausko, pripažinti asmenine suinteresuoto asmens prievole; 3) 3 44,99 Eur finansinį įsipareigojimÄ kreditoriui UAB ‚Julianus Inkaso“, kuris iÅ¡ieÅ¡kotas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninių lėšų, priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ suinteresuoto asmens;

4) suinteresuotam asmeniui nepavykus įteikti procesinių dokumentų, juos įteikti viešo paskelbimo būdu;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad: 1.1. dėl charakterių nesuderinamumo, interesų skirtumo, skirtingo požiÅ«rio į gyvenimÄ pareiÅ¡kėjas ir suinteresuotas asmuo 1996 metų pavasarį pradėjo gyventi skyrium. Å alys jau 22 metus kartu negyvena, bendro Å«kio neveda, nepalaiko ryÅ¡ių, neturi nepilnamečių vaikų. PareiÅ¡kėjas 20 metų gyvena su kita moterimi, todėl praÅ¡o nutraukti santuokÄ Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkto tvarka; 1.2. pareiÅ¡kėjas sulaukia antstolių laiÅ¡kų, kad grÄ Å¾intų suinteresuoto asmens skolas.

Antstolio Armino Naujokaičio 2017-05-31 sprendimu, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ suinteresuoto asmens, kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ naudai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo piniginių lėšų buvo priverstinai nuraÅ¡yta 344,99 Eur. Å iuo metu antstolis Dainius Å idlauskas vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl suinteresuoto asmens įsiskolinimo kreditorei IÄ® „Aujama – credit“ 1 217,78 Eur sumai; 1.3. pareiÅ¡kėjui žinoma, kad sutuoktinė gyvena Jungtinėje Karalystėje, praneÅ¡us apie vykdomus skolų iÅ¡ieÅ¡kojimus, A.

Ž. skolas grÄ Å¾inti atsisakė. Suinteresuoto asmens kreditoriniai įsipareigojimai turi bÅ«ti pripažinti asmeniniais, kadangi jie nesusiję su Å¡eimos poreikių tenkinimu. A. Ž. dirba Jungtinėje Karalystėje, Lietuvoje galimai pajamų neturi, todėl vengia grÄ Å¾inti skolas. Suinteresuoto asmens įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjo prieÅ¡tarauja bet kokiems protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kėjo E. Ž. praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu ir grÄ Å¾ino jį pareiÅ¡kėjui; iÅ¡aiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui, kad jis turi teisę kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, sumokėdamas įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: 2.1. CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu gali bÅ«ti reiÅ¡kiamas praÅ¡ymas nutraukti santuokÄ vieno sutuoktiniu praÅ¡ymu, kai sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus. Å iuo pagrindu vienas iÅ¡ sutuoktinių gali reikÅ¡ti praÅ¡ymÄ nutraukti santuokÄ , kai dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (CK 3.76 straipsnis). Tokiu atveju, jeigu sutuoktinių gyvenimas skyrium tęsiasi daugiau kaip vienerius metus po teismo sprendimo įsiteisėjimo, bet kuris sutuoktinis gali reikalauti santuokÄ nutraukti CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu; 2.2. pareiÅ¡kėjas nurodė, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai kartu negyvena daugiau kaip 22 metus netvarko bendro Å«kio, tačiau dėl Å¡alių gyvenimo skyrium (separacijos) nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.

PraÅ¡ymas nutraukti santuokÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu negali bÅ«ti priimtas, kaip nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka pagal CK 3.55 – 3.59 straipsnių ir CPK 538 – 541 straipsnių reikalavimus. III. Atskirojo skundo argumentai 3. PareiÅ¡kėjas E. Ž. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį ir pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl santuokos nutraukimo priimti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2013 m. balandžio 29 d. byloje V.

K. v. Kroatija iÅ¡aiÅ¡kino, kad Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis įtvirtindamas asmens teisę tuoktis ir kurti Å¡eimÄ , tuo pačiu įtvirtina ir asmens teisę nutraukti santuokÄ . Nepagrįstai ilgai trunkantis santuokos nutraukimo procesas, vienerius metus trunkanti privaloma teisinė separacija, neatitinka Konvencijoje įtvirtintų nuostatų dėl kiekvieno asmens teisės į bylos nagrinėjimÄ per kuo įmanomai trumpiausiÄ laikÄ ; 3.2. Europos komisijos 2005 m. patvirtintoje Žaliojoje knygoje bei jos priede dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos nurodoma, jog Lietuvos Respublikoje santuoka vieno sutuoktinio praÅ¡ymu gali bÅ«ti nutraukiama remiantis vienerių metu faktinės (ne teisinės) separacijos pagrindu.

PareiÅ¡kėjo teisė nutraukti santuokÄ remiantis faktinės separacijos pagrindu įtvirtinta teisės doktrinoje bei Europos Å¡eimos teisės komisijos 2004 m. suformuluotuose principuose, principų 1:8 punktas įtvirtina, kad sutuoktinių faktinis gyvenimas skyrium yra pakankamas pagrindas vienam iÅ¡ sutuoktinių teikti pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu; 3.3. santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių sutarimu yra neįmanomas dėl daugiau kaip prieÅ¡ 22 metus visiÅ¡kai nutrÅ«kusių santykių, taip pat dėl to, jog suinteresuotas asmuo negyvena Lietuvoje; 3.4. santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės neatitiktų realios situacijos, kadangi dėl iÅ¡irusių santykių pareiÅ¡kėjas nekaltina nei savęs, nei suinteresuoto asmens.

PareiÅ¡kėjas negalėtų pateikti įrodymų dėl atsakovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo. Ä®pareigojimas teikti ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito ar abiejų sutuoktinių kaltės pažeidžia dispozityvumo principÄ ir pareiÅ¡kėjo teises; 3.5. faktinė Å¡alių separacija trunka daugiau nei 22 metus. Formalus teisinės separacijos nustatymas neatliktų savo paskirties bei pažeistų pareiÅ¡kėjo teises. PareiÅ¡kėjas siekia, kad santuoka bÅ«tų nutraukta per protingÄ laiko tarpÄ , nevilkinant proceso.

Papildomas 1 metų teisinės separacijos nustatymas neatitinka Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos; 3.6. pareiÅ¡kėjas siekia pasinaudoti teise sudaryti kitÄ santuokÄ . Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-564-413/2014, nurodė, kad teismai kiekvienu atveju turi atsižvelgti į situacijos specifikÄ , bei vadovautis EŽTT ir Europos komisijos iÅ¡aiÅ¡kinimais susijusiais su iÅ¡tuokos klausimais. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas 4.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirojo skundo medžiagÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

5. Apeliacijos dalykÄ byloje sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje sprendžiama ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis numato, jog teisingumÄ Lietuvoje vykdo teismai. Teisė kreiptis į teismÄ realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus įstatymas griežtai ir aiÅ¡kiai reglamentuoja specialiÄ tvarkÄ , kaip asmenys gali įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . Santuokos nutraukima? ir teisines pasekmes reglamentuoja CK 3.49 – 3.72 straipsniai. Juose nustatyti trys savarankis?ki santuokos nutraukimo bu?dai:

1) santuoka gali bu?ti nutraukta abieju? sutuoktiniu? bendru sutikimu;

2) vieno sutuoktinio pras?ymu;

3) de?l sutuoktiniu? (sutuoktinio) kalte?s. Kiekvienas is? s?iu? bu?du? numato tam tikras ju? taikymo sa?lygas.

7. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. lapkričio 28 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nutraukti jo ir suinteresuoto asmens A. Ž. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarytÄ santuokÄ , įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), vieno sutuoktinio praÅ¡ymu (e. b. l. 1 – 6). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ priimti atsisakė, motyvuodamas, jog pareiÅ¡kėjas nepateikė teismui įrodymų (ir nenurodė tokių aplinkybių ieÅ¡kinyje), jog dėl Å¡alių gyvenimo skyrium (separacijos) yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (e. b. l. 38 – 39).

8. CK 3.55 straipsnio 1 dalis nurodo keturis atvejus, kai santuoka vieno sutuoktinio praÅ¡ymu gali bÅ«ti nutraukta supaprastinta tvarka, tai yra ypatingÄ jÄ teisena (CPK 539 straipsnis):

1) jeigu sutuoktiniai gyvena skyrium (separacija) daugiau nei vienerius metus;

2) vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo teismo sprendimu pripažintas neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje;

3) jeigu vienas sutuoktinis teismo sprendimu pripažintas nežinia kur esančiu;

4) jeigu vienas sutuoktinis ilgiau nei vienus metus atlieka laisvės atėmimo bausmę už netyčinį nusikaltimÄ .

9. CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija) tai – sutuoktinių gyvenimas skyrium, patvirtintas teismo tvarka de?l subjektyviu? arba objektyviu? aplinkybiu?, t. y. kai bendras gyvenimas tapo netoleruotinas arba gali is? esme?s pakenkti nepilnamec?iu? vaiku? interesams, arba kai sutuoktiniai nesuinteresuoti te?sti bendra? gyvenima? (CK 3.73 straipsnis).

10. CK 3.55 straipsnio 1 dalies 1 punktas reiÅ¡kia, kad separacija yra pagrindas nutraukti santuokÄ CK III knygos IV skyriaus trečio skirsnio tvarka tik tuo atveju, jeigu separacija buvo patvirtinta teismo tvarka laikantis CK 3.73 – 3.80 straipsniuose nurodytos procedÅ«ros. Separacija visada reis?kia teisini?, bet ne visada fizini? sutuoktiniu? gyvenima? skyrium, t. y. ir patvirtinus separacija? sutuoktiniai gali likti gyventi tame pac?iame bute arba name, tac?iau tokiu atveju jie gyvena ne bendrai kaip s?eima, o kiekvienas atskirai, t. y. netvarko bendro u?kio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Nore?dami nutraukti santuoka? Å¡ia tvarka sutuoktiniai turi pateikti teismo sprendima? de?l gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo.

11. CK 3.73 straipsnyje reglamentuojamos separacijos negalima painioti su faktiniu sutuoktinių gyvenimu skyrium, kurio nėra patvirtinęs teismas. Remiantis nurodytu reglamentavimu, apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus, jog pareiškimo dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu pagrindimui pakanka faktinio 22 metus trunkančio gyvenimo skyrium, kaip prieštaraujančius Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui.

12. Tuo atveju, jeigu vienas sutuoktinis paliko Å¡eimÄ ir ilgiau nei metus ja nesirÅ«pina, kitas sutuoktinis turi teisę inicijuoti santuokos nutraukimo bylÄ pagal CK 3.60 straipsnį, iÅ¡skyrus atvejus, kai palikęs Å¡eimÄ sutuoktinis yra pripažintas nežinia kur esančiu. Sutuoktiniai, net ir iÅ¡gyvenę separacijos režimu ilgiau nei metus, turi teisę nutraukti santuokÄ bendru sutarimu pagal CK 3.51 straipsnį. Taigi, kokiu bÅ«du nutraukti santuokÄ , priklauso nuo pačių sutuoktinių valios.

13. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o pripažinti A. Ž. 1 217,78 Eur sumos finansinį įsipareigojimÄ kreditoriui IÄ® „Aujama – credit“, iÅ¡ieÅ¡komÄ antstolio Dainiaus Å idlausko asmenine A. Ž. prievole bei iÅ¡ A. Ž. priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo asmeninių lėšų kreditoriui UAB ‚,Julianus Inkaso“ iÅ¡ieÅ¡kotÄ 3 44,99 Eur finansinį įsipareigojimÄ . PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, jog dėl to, kad Å¡alių santuoka nenutraukta, iÅ¡ pareiÅ¡kėjo lėšų yra nuskaičiuojami suinteresuoto asmens finansiniai įsipareigojimai kreditoriams.

Pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime nurodyta, jog pareiÅ¡kėjui yra žinoma, kad suinteresuotas asmuo gyvena Jungtinėje Karalystėje, taip pat, kad jam susisiekus su suinteresuotu asmeniu ir praneÅ¡us apie vykdomus skolų iÅ¡ieÅ¡kojimus, suinteresuotas asmuo skolas grÄ Å¾inti atsisakė, nurodydama, kad ,,tegul antstoliai skolas iÅ¡ieÅ¡ko ir pareiÅ¡kėjo“ (e. b. l. 3, 1 pastraipa). Tuo tarpu atskirajame skunde pareiÅ¡kėjas teigia, jog jam nepavyksta susisiekti su suinteresuotu asmeniu ir pasiÅ«lyti santuokÄ nutraukti bendru sutarimu (e. b. l. 43, 3 pastraipa), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjui nutraukti santuokÄ .

14. Remiantis pareiškėjo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, vertintina, jog tarp šalių yra ginčas dėl santuokoje įgytų šalių finansinių įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, todėl atmestinas pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, jog pareiškėjas negalėtų pagrįsti ieškinio, reiškiamo esant kito sutuoktinio kaltei, taip pat kad toks ieškinys neatitiktų realios situacijos ar pažeistų pareiškėjo teises, taip pat, kad pareiškėjui nežinoma suinteresuoto asmens gyvenamoji vieta.

15. IÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog procesiniai dokumentai vykdomosiose bylose suinteresuotam asmeniui A. Ž. įteikinėjami per Jungtinės Karalystės priimančiÄ agentÅ«rÄ â€“ The High Court-Queens Bench, kad Å¡i juos įteiktų skolininkei A. Ž. (Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2VP-42832-934/2018; 2VP-39609-1064/2018; e2-35507-934/2018; 2VP-5025-600/2017 ir kt.).

16. Apeliantas atskirajame skunde taip pat remiasi Europos komisijos ŽaliÄ ja knyga dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės ir jurisdikcijos. Apelianto nurodoma Europos ŽaliÄ ja knyga siekiama sureguliuoti taikytinÄ teisę skyrybų, separacijos (gyvenimo skyrium) ar ,,tarptautinės“ santuokos (skirtingÄ pilietybę turinčių asmenų arba tos pačios Å¡alies pilietybę turinčių, tačiau ne savo pilietybės valstybėje narėje gyvenančių asmenų poros) pripažinimo negaliojančia bylose, taip pat sprendžiant bendrų nepilnamečių vaikų globos klausimus. Ji skirta klausimams, susijusiems su įteisintos santuokos su kitos valstybės pilietybę turinčiu asmeniu nutraukimu. Tuo tarpu bylos duomenys patvirtina, jog nagrinėjamu atveju santuoka sudaryta Lietuvos Respublikoje tarp Lietuvoje gimusių asmenų (e. b. l. 36).

17. CK 1.29 straipsnyje reglamentuojama gyvenimui skyrium (separacijai) ir santuokos nutraukimui taikytina teisė, kurio pirmoje dalyje nurodyta, kad gyvenimÄ skyrium (separacijÄ ) ir santuokos nutraukimÄ nustato sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos, taikoma paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o kai tokios bendros vietos nėra, – bylÄ nagrinėjančio teismo valstybės teisė (CK 1.29 straipsnio 2 dalis).

18. Atskirasis skundas grindžiamas ir argumentais, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįstai apriboja apelianto teisę nutraukti santuokÄ . Apeliantas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnis įtvirtindamas asmens teisę tuoktis ir kurti Å¡eimÄ , tuo pačiu įtvirtina asmens teisę nutraukti santuokÄ . Nepagrįstai ilgai trunkantis santuokos nutraukimo procesas, nagrinėjamu atveju vienerius metus trunkanti privaloma teisinė separacija, neatitinka Konvencijoje įtvirtintų nuostatų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje V. K. v. Croatia, peticijos Nr.38380/08).

19. Lietuvos Å¡eimos teisės institute – teismo sprendimu partvirtinta separacija nėra privaloma procedÅ«ra teikiant pareiÅ¡kimÄ ypatingÄ ja teisena dėl santuokos nutraukimo CK 3.51 pagrindu ar reiÅ¡kiant ieÅ¡kinį ginčo teisena CK 3.60 straipsnio pagrindu, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra ribojama jo teisė nutraukti santuokÄ , nustatyta Europos Žmogaus Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 12 straipsnyje.

20. Lietuvos Respublikoje galiojantis teisinis reglamentavimas niekaip nepažeidžia apelianto teisės į greitÄ skyrybų procesÄ , juolab kad pats apeliantas pakankamai ilgÄ laiko tarpÄ buvo pasyvus ir nesiekė įgyvendinti savo teisės nutraukti santuokÄ , kad galėtų sudaryti naujÄ santuokÄ , ar kreiptis į teismÄ dėl separacijos. Aplinkybė, jog apeliantas jau dvideÅ¡imt metų gyvena su kita moterimi, tuo labiau, kad skyrybų procesÄ apeliantas pradėjo inicijuoti antstoliams nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ jo asmeninį turtÄ dėl suinteresuoto asmens prievolių, prisiimtų esant santuokoje su pareiÅ¡kėju, negali paneigti Lietuvos Respublikoje galiojančio teisinio reglamentavimo.

Remiantis įstatymų virÅ¡enybės principu turi bÅ«ti užtikrinamas teisėtumo vieningumas (įstatymai turi bÅ«ti vienodai suprantami, vykdomi ir taikomi visoje Å¡alies teritorijoje), be to įstatymas turi bÅ«ti taikomas visuotinai (t. y. visiems teisės subjektams, taip pat aukščiausioms valdžios institucijoms ir pareigÅ«nams). Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Taikydami savo piliečiams nacionalinės teisės taisykles teismai užtikrina efektyvių ir sÄ Å¾iningų sprendimų priėmimÄ , prieÅ¡ingu atveju sprendimų priėmimas bÅ«tų apsunkintas, o galiojantis reglamentavimas turėtų bÅ«ti keičiamas.

21. Konstitucijos 110 straipsnyje yra įtvirtintas draudimas taikyti įstatymÄ , kuris prieÅ¡tarauja Konstitucijai. CPK 3 straipsnio 3 dalis nustato teismo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ , iÅ¡keliant teisės akto konstitucingumo problemÄ , tačiau Å¡i teisė gali bÅ«ti įgyvendinama tam tikromis sÄ lygomis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Å¡ių sÄ lygų, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog bÅ«tina nustatyti, kad:

1) yra pagrindo manyti, jog teisės aktas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos, 2) įstatymas ar kitas teisės aktas turi bÅ«ti taikomas nagrinėjamoje byloje, 3) įstatymo ar kito teisės akto atitikties Konstitucijai svarstymas priklauso Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2001). Jeigu konkrečioje byloje klausimÄ dėl taikytino teisės akto konstitucingumo kelia Å¡alys, jos turi pateikti tokias abejones patvirtinančius argumentus (CPK 178 straipsnis).

Teismas privalo juos apsvarstyti, tačiau jų pateikimas nesuponuoja teismui pareigos vadovaujantis vien tokių argumentų gavimo faktu kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl teisės akto konstitucingumo. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl atskirajame skunde nurodytų teisės aktų taikymo įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas neturi svarių argumentų, iÅ¡ kurių suformuotų nuomonę apie taikytinų byloje teisės aktų neatitiktį pagrindiniam Å¡alies įstatymui.

Kliūčių kurios privalo bÅ«ti paÅ¡alintos, kad teismas Å¡ioje byloje galėtų priimti teisingÄ sprendimÄ (kitÄ baigiamÄ jį teismo aktÄ ) nenustatyta.

22. Apeliantas atskirajame skunde nurodė teismų praktikÄ dėl praÅ¡ymo nutraukti santuokÄ vieno sutuoktinio praÅ¡ymu, tačiau teismų praktikos nurodymas, neįrodinėjant aplinkybių sutapimo su Å¡ios bylos aplinkybėmis (ratio decidendi), nėra faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai, galintys paneigti pirmosios instancijos teismo nutarties iÅ¡vadų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis), todėl nurodyta teismų praktika, nevertinama.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai ir plačiau dėl jų nepasisako.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė CK 3.55 straipsnio normas ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias atsisakymÄ priimti ieÅ¡kinį, pateiktÄ pažeidžiant įstatymo nustatytÄ tvarkÄ , bei priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiÅ¡kėjui pateikti ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, sumokant įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, n u t a r i a: apelianto E. Ž. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė