2022-11-16 Nr. AB-27704-3-62-3-00383-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-437-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00383-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 37.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Ž. skundą atsakovui Marijampolės pataisos namams (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. Ž. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 82/04-1857 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-295 „Dėl M. Ž. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas manė, kad drausminė nuobauda – papeikimas už jo žaidimų kompiuteryje neva įmontuotą belaidžio ryšio (angl. wi-fi) įrenginį jam skirta nepagrįstai. Pareiškėjas paaiškino, kad žaidimų kompiuterį jam 2018 metais perdavė žmona, o prieš perdavimą kompiuteris buvo patikrintas Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. S. ir konstatuota, jog kompiuteryje esantys interneto adapteriai demontuoti. Pareiškėjui perduotas kompiuteris nebuvo užplombuotas, minėtam pareigūnui pasiteisinant tuo, kad jis tuo metu neturėjo plombų.

Naudojantis kompiuteriu, ekrane būdavo žyma, jog nėra interneto prieigos. 2019 m. lapkričio mėn. pareiškėjas pasigedo jam priklausančio žaidimų kompiuterio, spėjo, kad galbūt jį pavogė kiti nuteistieji, tačiau, pradėjęs domėtis, sužinojo, kad 2019 m. lapkričio 16 d. pareigūnai be pareiškėjo žinios jo kameroje atliko kratą ir savavališkai paėmė minėtą žaidimų kompiuterį. Pareiškėjo žmona dėl tokio žaidimų kompiuterio paėmimo ir padarytų išvadų apie jame esančią interneto prieigą kreipėsi į Marijampolės PN direktorių su 2019 m. lapkričio 21 d. skundu.

Pareiškėjas to paties E. S. iš kompiuterio išimtą įrenginį, neva skirtą prieigai prie interneto, perdavė žmonai, siekdamas, jog ji kreiptųsi dėl paaiškinimo į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – ir UAB) „Komi“, kuri 2018 metais atliko interneto prieigos įrenginio demontavimo darbus (pareiškėjas turėjo atitinkamą pažymą). UAB „Komi“, 2019 m. gruodžio 11 d. atlikusi apžiūrą, nustatė, kad pateiktas įrenginys yra 4Gb atminties modulis, o ne įrenginys interneto prieigai, o be minėto modulio žaidimų kompiuteris negalėtų tinkamai veikti (įrašyti žaidimus ir pan.).

Pareiškėjas teigė, kad UAB „Komi“ vertinimas yra labiau patikimas nei E. S. vertinimas, nes ši bendrovė teikia kompiuterinės įrangos remonto, aptarnavimo ir priežiūros paslaugas. Pareiškėjo nuomone, E. S. dėl jam vienam žinomų priežasčių arba dėl aplaidaus pareigų atlikimo ir nekompetencijos dirbtinai sudarė sąlygas nubausti pareiškėją, nors realiai tam nėra pagrindo. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad Departamentas netinkamai išnagrinėjo jo skundą dėl Nutarimo: Departamentas iš esmės tik pacitavo įstatymų nuostatas apie nuteistųjų pareigas ir nepateikė jokio argumento, paneigiančio UAB „Komi“ vertinimą, o teiginys, kad Departamentas neturi pagrindo nepasitikėti priesaiką davusiu pareigūnu, yra absurdiškas ir atmestinas (laikantis tokios pozicijos, nebūtų pagrindo valstybės įstaigose steigti Imuniteto skyrius, kreiptis į specialistus dėl rastų daiktų ištyrimo ir pan.).

3. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Atsakovas apžvelgė aktualų teisinį reglamentavimą. Tvirtino, kad jis negali nepasitikėti ar netikėti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, jų pateiktais paaiškinimais ar suteikta informacija. Pareigūnas yra asmuo, einantis valdžios ar administracijos atstovo pareigas, yra davęs priesaiką, todėl pareigūnų pateikti tarnybiniai pranešimai ir kt. yra oficialūs dokumentai, už kurių turinį atsakoma teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui skirta nuobauda yra adekvati padaryto pažeidimo pobūdžiui ir, ją skiriant, buvo laikomasi teisinio reglamentavimo.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo apžvelgė ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad nei kitos pataisos įstaigos ant elektros prietaiso priklijuotas patikrinimo žymėjimo lapelis, nei privačių įmonių pateiktos pažymos apie tai, kad iš žaidimų kompiuterio yra pašalintos belaidžio interneto plokštės ar jungtys, neįpareigoja už perduodamų elektros prietaisų patikrinimą atsakingo pareigūno perduoti nuteistajam naudotis elektros prietaisą, nepatikrinus jo atitikties teisės aktų reikalavimams. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad, išnagrinėjus pareiškėjo skundą, nuspręsta nepanaikinti jam skirtos nuobaudos, nes, kaip matyti iš pateiktos medžiagos, atsakovas tinkamai užfiksavo nusižengimo sudėtį: surinko įrodymus, patvirtinančius nusižengimo faktą, pareiškėjo kaltę ir kitus nusižengimo sudėties elementus. Departamentas nenustatė, kad nuobauda pareiškėjui skirta nepagrįstai ar neteisėtai. Trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad nagrinėjamu atveju gali būti tikslinga įtraukti UAB „Komi“ į bylos nagrinėjimą, kad ši bendrovė pateiktų paaiškinimus apie tai, kokiu būdu išmontavo ginčo žaidimų kompiuteryje esančias ryšio priemones bei kokiomis aplinkybėmis konstatavo, jog pateiktas apžiūrėti įrenginys yra 4Gb atminties kortelė.

7. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimus į skundą, teisme gautame 2020 m. gegužės 25 d., akcentavo, jog, tikrinant perduodamą žaidimų kompiuterį, UAB „Komi“ pažyma buvo pateikta ne dėl to, kad pareiškėjas taip sugalvojo, o vykdant įstaigos reikalavimus. Šiuo atveju kompiuteris buvo patikrintas Marijampolės PN pareigūno ir perduotas pareiškėjui kaip atitinkantis reikalavimus. Pareiškėjui iš esmės taikoma atsakomybė už tai, kad pareigūnas aplaidžiai atliko savo pareigas (jeigu kompiuteryje iš tiesų buvo įrenginys interneto prieigai). Pareiškėjas nurodė neprieštaraujantis siūlymui įtraukti į bylos nagrinėjimą UAB „Komi“, bet pažymėjo, jog šioje byloje svarbiau išsiaiškinti E. S. kompetenciją, išsilavinimą, nes kilo abejonių būtent dėl šio pareigūno tinkamo pareigų atlikimo. Pareiškėjas siūlė, kilus abejonių dėl UAB „Komi“ atliktų darbų kokybės, ginčo žaidimų kompiuterį ir iš jo išimtą įrenginį pateikti teismo parinktai kompiuterių priežiūros įmonei ar specialistui tam, kad pateiktų išvadą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad iš jo žaidimų kompiuterio ištraukto įrenginio nuotraukos bei E. S. internete rastos neva tokio tipo žaidimų kompiuterio nuotraukos su wi-fi modulio lokacija ir modulio vaizdu buvo padarytos / atsisiųstos ir pateiktos tik po to, kai pareiškėjas padavė skundą, todėl kilo papildomų abejonių dėl minėto pareigūno kompetencijos bei sąžiningumo. Minėti atsakovo pateikti duomenys negali patvirtinti jo teisumo, kadangi internete galima rasti kokio tik nori įrenginio ar kompiuterio dalių vaizdus. Pareiškėjas pakartojo teiginius, jog Departamento argumentai dėl pasitikėjimo pareigūnų pateikta informacija nepagrįsti. Informavo, kad pagal jo žmonos pareiškimą dėl Marijampolės PN pareigūnų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris iš dalies susijęs su šioje byloje nagrinėtinomis aplinkybėmis. Pastebėjo, kad dėl kažkokių priežasčių, praėjus vos kelioms dienoms po ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jis buvo perkeltas į kitus pataisos namus.

8. Atsakovas, vykdydamas teismo nurodymą, 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose teigė, kad, atlikus perduodamo žaidimų kompiuterio patikrinimą, tikrinimo aktas nebuvo surašytas, nes teisės aktai neįtvirtino tokios pareigos. Patikrinus perduodamą kompiuterį, belaidžio ryšio įrenginių nerasta. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjo gyvenamojoje patalpoje nevyko krata. Elektros prietaisai tikrinami periodiškai, kilus įtarimų, jog juose gali būti įmontuoti neleidžiami daiktai. Nagrinėjamu atveju taip pat kilo tokių įtarimų, todėl pareigūnai 2019 m. lapkričio 19 d. paėmė pareiškėjo žaidimų kompiuterį ir, jį patikrinę, rado jame įmontuotą wi-fi įrenginį. Nusižengimo aplinkybės nustatytos remiantis Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus specialisto E. S. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybiniu pranešimu, kitų dokumentų nėra. Ginčo kompiuteris 2019 m. gruodžio 7 d. buvo perduotas pareiškėjo sutuoktinei, atsižvelgiant į jo prašymą. Pareiškėjo atvejis nebuvo svarstomas Drausmės komisijoje, nes jam buvo skirtas papeikimas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 143 str. 7 d.).

9. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose, teisme gautuose 2021 m. sausio 14 d., teigė, kad liudytojas E. S. teismo posėdyje pateikė naują versiją dėl mįslingai atsiradusio wi-fi įrenginio žaidimų kompiuteryje, todėl pareiškėjas prašė išreikalauti dokumentus, susijusius su minėto kompiuterio paėmimu bei Departamentui teikta informacija. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad, Nutarimą apskundus Departamentui, E. S. 2020 m. sausio 23 d. surašė naują tarnybinį pranešimą (šis tarnybinis pranešimas dėl neaiškių priežasčių dingo iš pareiškėjo asmens bylos ir nebuvo pateiktas teismui), kuriame nurodė, jog rastas modulis nebuvo nufotografuotas, kaip pavyzdys pridedamos tokio tipo žaidimų kompiuterio nuotraukos su wi-fi modulio lokacija ir vaizdu.

Kyla klausimas, kodėl pareigūnas pateikė tik nuotraukas iš interneto, o ne rasto modulio nuotraukas, jei, kaip dabar teigia, jis tada turėjo ir patį modulį. Praėjus metams, atsakovas pateikė teismui prastos kokybės tariamai iš ginčo kompiuterio išimto įrenginio nuotraukas, nepateikdamas nei mikroschemos realaus vaizdo, nei identifikacinio numerio. Pareiškėjas akcentavo E. S. paaiškinimų dėl to, ar jis žinojo apie pareiškėjo skundą ir poreikį saugoti ginčo įrenginį, nenuoseklumą. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas manė, kad E. S. melavo teismui, tvirtindamas, jog, nagrinėjant skundą Departamente, ginčo įrenginys buvo pas jį, bei kėlė klausimą, koks įrenginys buvo perduotas pareiškėjo žmonai, jei minėtas pareigūnas, nepaisydamas Marijampolės PN direktoriaus nutarimo atiduoti kompiuterį, vieną iš jo dalių – ginčo modulį – pasiliko pas save.

Pareiškėjas akcentavo ir E. S. paaiškinimus, pateiktus atliekant ikiteisminį tyrimą, kuriuose jis užsiminė, be kita ko, apie tai, jog buvo atlikta krata, po kurios pareiškėjui priklausantis žaidimų kompiuteris buvo pateiktas jam patikrinti. Pareiškėjas pabrėžė, kad, priešingai nei kiti bylos dalyviai, jis nuo pat pradžių teikė tikslią, faktais ir konkrečiais dokumentais pagrįstą informaciją. Atsakovas nuo pareiškėjo reikalavimų gynėsi tik bendromis frazėmis apie skundo nepagrįstumą ir nepateikė jokių konkrečių pareiškėjo teiginius paneigiančių įrodymų.

Šiame kontekste pareiškėjas akcentavo, kad, pagal teisinį reglamentavimą, paimant, tikrinant ir perduodant saugoti jo žaidimų kompiuterį, turėjo būti užpildyti tam tikri aktai, tačiau tai neteisėtai nebuvo padaryta, o jam inkriminuojamas nusižengimas grindžiamas tik E. S. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis. Pareiškėjas minėto pareigūno veiksmus laikė dokumentų klastojimu bei piktnaudžiavimu tarnyba ir manė, kad ikiteisminis tyrimas dėl šių veiksmų, kuris buvo nutrauktas, galėtų būti tęsiamas, atsižvelgiant į šioje byloje teismo nustatytas aplinkybes.

Pareiškėjas taip pat išreiškė nepasitenkinimą dėl Marijampolės PN pareigūnų netinkamai atliekamų pareigų (pvz., tikrinant perduodamą kompiuterį ir vėliau paimant šį kompiuterį iš pareiškėjo), atliekamų veiksmų nefiksavimo dokumentuose. Teigė, kad jis dalyvavo Drausmės komisijos posėdyje, teikė paaiškinimus, tačiau ši aplinkybė vėlgi nebuvo užfiksuota dokumentuose.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu tenkino pareiškėjo M. Ž. skundą, t. y. panaikino Marijampolės PN direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 82/04-1857 ir Kalėjimų departamento 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-295.

11. Teismas nustatė, kad Marijampolės PN pareigūnai 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo kameroje atliko neplaninę kratą, per kurią patikrai paimta žaidimų konsolė „XBOX-360“. Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus pareigūnas E. S., apžiūrėjęs paimtą kompiuterį, 2019 m. lapkričio 19 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjui priklausančiame kompiuteryje buvo rastas įmontuotas wi-fi įrenginys.

12. Marijampolės PN direktorius ginčijamu 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 82/04-1857 skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – papeikimą. Nutarime nurodyta, kad, 2019 m. lapkričio 19 d. pareigūnui patikrinus pareiškėjui priklausantį žaidimų kompiuterį, jame buvo rastas įmontuotas wi-fi įrenginys. Pareiškėjas pažeidė BVK 112 straipsnio 4 dalies ir Departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8 punkto reikalavimus.

13. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, ginčijamu 2020 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. 2S-295 nutarė nepanaikinti pareiškėjui skirtos drausminės nuobaudos.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, kurioje, be kita ko, pasisakyta dėl in dubio pro reo (bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai) ir įstatymo viršenybės principų. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš Sprendimo, pareiškėjo kaltė konstatuota įvertinus pareigūno E. S. 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinį pranešimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame įrenginyje buvo rastas įmontuotas wi-fi įrenginys, ir Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2020 m. sausio 23 d. pažymą Nr. 14/07-409, kurioje taip pat nurodyta, kad pareiškėjui priklausančiame įrenginyje buvo rastas įmontuotas wi-fi modulis, o, išėmus šį modulį iš kompiuterio, jo funkcijos nesikeičia. Liudytojas E. S. teismo posėdyje teigė, kad nėra jokių įrenginio apžiūros aktų ar su tuo susijusių dokumentų, rastas įrenginys nebuvo nufotografuotas 2019 m. lapkričio 19 d. Teismo vertinimu, aptartuose tarnybiniame pranešime ir pažymoje tik abstrakčiai nurodyta, kad kompiuteryje buvo rastas įmontuotas wi-fi įrenginys, nenurodant jokių šio įrenginio techninių savybių ar identifikacinių parametrų, iš kurių būtų galima spręsti, kad, pasinaudodamas šiuo įrenginiu, pareiškėjas su savo kompiuteriu galėjo prisijungti prie interneto.

15. Teismas akcentavo, kad jis 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi įpareigojo atsakovą pateikti duomenis, kuriais remiantis nuspręsta, jog 2019 m. lapkričio 19 d. kompiuteryje buvo aptiktas būtent wi-fi modulis, tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad, skiriant drausminę nuobaudą, buvo vadovautasi E. S. tarnybiniu pranešimu, kitų įrenginio apžiūros aktų ar su tuo susijusių dokumentų nėra. Taigi, byloje nėra duomenų, įrodančių, kad 2019 m. lapkričio 19 d. iš pareiškėjo paimtame kompiuteryje buvo rastas įmontuotas būtent wi-fi įrenginys (interneto prieiga).

16. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovo rašytiniuose paaiškinimuose nurodytą aplinkybę, jog iš pareiškėjo kompiuterio išimtas įrenginys iki šiol saugomas Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriuje, teismui pateikiamos šio įrenginio nuotraukos. Teismas nusprendė nesiremti minėtomis nuotraukomis, kadangi iš bylos duomenų nėra galimybės nustatyti, jog nuotraukose matyti būtent tas įrenginys, kuris 2019 m. lapkričio 19 d. buvo išimtas iš pareiškėjui priklausančio žaidimų kompiuterio. Kaip minėta, 2019 m. lapkričio 19 d. išimtas įrenginys nebuvo fotografuotas ir nėra jokių šio įrenginio apžiūros aktų ar su tuo susijusių duomenų (įrenginio identifikacinis kodas, techniniai parametrai ir pan.), iš kurių būtų galima identifikuoti šį įrenginį, kaip paimtą būtent iš pareiškėjo žaidimų kompiuterio „XBOX-360“.

17. Teismas pažymėjo, jog jis 2020 m rugsėjo 17 d. nutartimi ir 2020 m. lapkričio 26 d. raštu įpareigojo atsakovą pateikti papildomus duomenis, susijusius su 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo kameroje atliktos kratos procedūra, iš kurių būtų galima nustatyti, kas konkrečiai paimta atliekant kratą (kratos protokolas, daiktų paėmimo aktas ir kt.), tačiau tokie duomenys nebuvo pateikti. Byloje taip pat nėra duomenų apie išimto įrenginio perdavimą saugoti, nors atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose ir liudytojas E. S. tvirtino, kad ginčo įrenginys saugomas Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriuje. Teismas laikė, kad atsakovas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. lapkričio 19 d. iš pareiškėjo kompiuterio buvo išimtas ir perduotas saugojimui būtent wi-fi įrenginys, t. y. kad kompiuteris neatitiko Aprašo 8 punkto, kuriame įtvirtinta, jog elektros prietaisai negali turėti galimybių prisijungti prie interneto ir leisti naršyti internete, reikalavimų. Atsakovas savo argumentų nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (faktais), išskyrus kompiuterio apžiūrą atlikusio pareigūno abstraktų tarnybinį pranešimą.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė pataisos įstaigos režimą dėl į Nuteistiesiems neleidžiamų daiktų sąrašą neįtrauktų daiktų (wi-fi modulio) naudojimo. Atsakovas neįrodė, jog 2019 m. lapkričio 19 d. pareiškėjo kompiuteryje buvo rasta įmontuota interneto prieiga. Nurodytos reikšmingos aplinkybės leidžia manyti, kad Nutarime nurodytas kaltinimas yra formalus ir nuobauda pareiškėjui skirta neatlikus nešališko visų reikšmingų aplinkybių teisinio vertinimo, objektyviai nenustačius jo veiksmuose teisės pažeidimo sudėties (kaltės). Teismo vertinimu, trečiasis suinteresuotas asmuo, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, taip pat neatliko objektyvaus ir nešališko vertinimo. Pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes, nėra neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad jis padarė nurodytą nusižengimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas.

III. 19. Pareiškėjas M. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, visapusiškai įvertinti byloje surinktus duomenis dėl jų teisingumo ir pagrįstumo (kompiuterio paėmimo aplinkybių teisėtumo, nusižengimo fakto fiksavimo, UAB „Komi“ pažymos dėl pateikto įrenginio paskirties, atsakovo teismui teiktų duomenų), pasisakant dėl E. S. atsakomybės dėl numanomo dokumentų klastojimo (2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d. tarnybinių pranešimų) bei melagingų parodymų davimo teisme, bei, nustačius teisės pažeidimų požymius, pavesti kompetentingoms institucijoms atlikti išsamų tyrimą.

20. Pareiškėjas apžvelgia ginčo aplinkybes, anksčiau išdėstytus savo argumentus. Teigia, kad teismas nepagrįstai nepasisakė ir nepriėmė sprendimo dėl E. S. veiksmų, t. y. dėl to, kad teisme pareigūno duoti parodymai prieštarauja byloje nustatytiems faktams (įskaitant pateiktą UAB „Komi“ pažymą, dėl kurios teismas taip pat nepasisakė), kad jis, vykdydamas kompiuterio apžiūrą bei tai fiksuodamas (surašydamas tarnybinį pranešimą), veikė netinkamai. Visa bylos medžiaga patvirtina pareiškėjo teiginius, jog minėtas pareigūnas veikė neteisėtai, tačiau, pagal priimtą teismo sprendimą, niekas nesivargintų toliau kažką aiškintis.

Pareiškėjo nuomone, per visą laikotarpį nuo tariamo nusižengimo fiksavimo momento buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog tai nebuvo tiesiog netinkamas ir netyčinis nusižengimo fiksavimas, o daugybė neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, teisės aktų nuostatų pažeidimų, tyčinis klaidingos informacijos teikimas, pareigūnų padarytų pažeidimų slėpimas, melagingų parodymų teisme davimas ir t. t., dėl kurių atlikimo atsakingi asmenys privalo prisiimti atsakomybę. Skundžiamame teismo sprendime šios aplinkybės nebuvo nuodugniai įvertintos, juo užkertamas kelias bet kokiam tolesniam tyrimui dėl šių pareigūnų.

Pareiškėjas pakartoja savo įsitikinimą ir jį pagrindžiančius argumentus, kad E. S., teikdamas paaiškinimus teismui, pradėjo laikytis naujos ir niekuo nepagrįstos įvykių versijos, kuri prieštaravo byloje surinktiems duomenims ir neatitiko teisės aktų nuostatų apie privalomas atlikti pareigas. Teismas neatsižvelgė į tai, nors buvo pagrindas kelti klausimą dėl E. S. teismui duotų melagingų parodymų. Pareiškėjas pakartoja ir savo nusiskundimus dėl netinkamo pareigūnų atliekamų veiksmų fiksavimo dokumentuose, neinformavimo apie paimtą jam priklausantį daiktą.

Pažymi, kad atsakovas nuslėpė, jog, sprendžiant dėl daiktų perdavimo, kiekvienas patikrinimas yra registruojamas apskaitos žurnale, o, atliekant tam tikrą privalomą procedūrą, užfiksuojamas tikrinimo faktas, daikto paėmimas. Pareiškėjas taip pat apžvelgia įvykusį ikiteisminį tyrimą Nr. 01-00001-20 ir jo nutraukimo priežastis, tvirtindamas, kad nuo teismo sprendimo šioje byloje priklausys ir tolesnė ikiteisminio tyrimo eiga. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai neatsižvelgė į pastarąją aplinkybę ir sudarė sąlygas pareigūnams išvengti atsakomybės už neteisėtus savo veiksmus.

21. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

22. Atsakovas sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, nurodo atsiliepimuose į skundą ir kituose procesiniuose dokumentuose jau išsamiai pasisakęs dėl ginčui aktualių klausimų, pateikęs reikalingus įrodymus.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas pagrįstai panaikino pareiškėjui skirtą drausminę nuobaudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. 82/04-1857, kuriuo pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. balandžio 27 d. sprendimu pareiškėjo M. Ž. skundą tenkino, t. y. panaikino Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimą Nr. 82/04-1857 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 2S-295 „Dėl M. Ž. skundo išnagrinėjimo“. Teismas konstatavo, jog pagal Nutarime apibrėžtą kaltinimo esmę, apimtį ir nustatytas bylos aplinkybes neginčijamų bei pakankamų įrodymų, objektyviai bei vienareikšmiai paneigiančių pareiškėjo argumentus bei patvirtinančių, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą nusižengimą, nėra, todėl nuobaudos skyrimas pareiškėjui negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

27. M. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai neįvertino byloje surinktų duomenų teisingumo ir pagrįstumo (kompiuterio paėmimo aplinkybių teisėtumo, drausmės pažeidimo fakto fiksavimo, UAB „Komi“ pažymos dėl pateikto įrenginio paskirties, atsakovo teismui teiktų duomenų), nepasisakė dėl Marijampolės PN specialisto E. S. atsakomybės dėl galimo dokumento klastojimo (2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d. tarnybinių pranešimų) bei melagingų parodymų davimo teisme, taip pat nepavedė kompetentingoms institucijoms atlikti išsamų tyrimą.

28. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

29. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės tuo aspektu, kad teismas nevertino Marijampolės PN specialisto E. S. veiksmų, paimant M. Ž. žaidimų kompiuterį „XBOX-360“, teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi pareiškėjas siekia, jog teismas, nagrinėdamas paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, kartu atliktų ir Marijampolės PN pareigūno veiksmų visapusišką vertinimą. Visų pirma pažymėtina, jog teismas iš dalies vertino minėto pareigūno veiksmus, kurie susiję su anksčiau minėto kompiuterio ir wi-fi įrenginio (modulio) paėmimu. Teismas sprendime taip pat pasisakė dėl E. S. 2019 m. lapkričio 19 d. ir 2020 m. sausio 23 d. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotų aplinkybių bei šio pareigūno parodymų teismo posėdžio metu. Vertintina, jog pareiškėjas kelia su bylos nagrinėjimo dalyku nesusijusius klausimus, t. y. dėl atliktos kratos (patikrinimo) aplinkybių ir jų teisėtumo, taip pat dėl specialisto E. S. tarnybinės atsakomybės (galbūt netinkamai vykdytų pareigų), dėl pavedimo kompetentingoms institucijoms atlikti išsamų tyrimą ir pan. Dėl nurodytų priežasčių šių pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų šioje byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo nagrinėti ir vertinti bei jie neturi jokios reikšmės ginčijamo sprendimo teisėtumui. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė