2022-03-16 Nr. AB-6386-3-61-3-04481-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1550-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04481-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34756 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 6K-1545 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo (toliau – ir Prašymas).

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Prašymas grindžiamas konkrečiomis individualiomis aplinkybėmis, nurodyta priežastis – galimas pavojus gyvybei dėl protestų prieš valdžią. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitusi prievarta dėl politinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir/ar gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Atsakovas neįvertino aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė Prašymą.

2.2. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, o tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai teisėti, o asmuo neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

3. Atsakovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

3.1. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog ūkininkai, dalyvaujantys taikiuose protestuose, yra persekiojami valdžios. Departamentas ginčijamame Sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo protestuose yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

3.2. Atsižvelgęs į tai, kad tikėtina, jog atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo pareiškėjas gali pasislėpti, konkrečiu atveju pareiškėjui buvo taikoma 2008 m. gruodžio 16 d. Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis bei nesuteiktas laikotarpis savanoriškai išvykti. Be kita ko, atsakovas pažymėjo, kad iki ginčijamo Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

3.3. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, atsikratė asmens dokumentų, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Atsakovas pažymėjo, kad nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, ginčijamu Sprendimu pareiškėjui neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo A. D. S. skundą patenkino iš dalies ir pakeitė Departamento sprendimą, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, likusią skundo dalį atmesdamas kaip nepagrįstą.

5. Remdamasis proceso dalyvių paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

5.1. 2021 m. liepos 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnas kartu su Lazdijų policijos komisariato pareigūnais Lazdijų raj. sav., Kapčiamiesčio sen., Macevičių kaimo ribose sulaikė 5 asmenų, prisistačiusių (duomenys neskelbtini) piliečiais, grupę, kurioje buvo ir pareiškėjas. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, neturėjo savo asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų.

5.2. Pirminės apklausos, vykusios 2021 m. rugpjūčio 25 d., metu pareiškėjas nurodė, kad atvyko iš (duomenys neskelbtini). Asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančių dokumentų neturėjo, teigė, kad juos atidavė jį gabenusiems asmenims. Iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini), o į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 16 d. Jam buvo išduota 3 mėn. (duomenys neskelbtini) viza. Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) atskrido į (duomenys neskelbtini), automobiliu atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (sumokėjo už kelionę, tačiau neatsimena kiek) ir ten kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) iš žmonių yra atimamos žemės, o prieš tuos, kurie priešinasi, policija naudoja prievartą.

5.3. 2021 m. spalio 25 d. vykusios apklausos metu pareiškėjas pasakojo, kad atvyko į Lietuvą dėl (duomenys neskelbtini) jam gresiančio pavojaus. Jis paaiškino, kad yra ūkininkas, o (duomenys neskelbtini) su ūkininkais vyksta kažkokia kova, į kurią jis yra įsivėlęs, taigi jo gyvenimas ir gyvybė yra pavojuje. Departamento paprašytas nurodyti, ką tiksliai padarė ir dėl kokių aplinkybių jam kyla grėsmė, pareiškėjas teigė, jog daug prisikentėjo dėl to, kad (duomenys neskelbtini), jeigu yra kažkokia maža problema ar maža kova, viskas labai išpučiama. Pakartotinai paprašytas detalizuoti aplinkybes pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nešinas vėliava, kartu su kitais nukeliavo į (duomenys neskelbtini), kur policija juos perspėjo, kad jie to daryti negali. Pareiškėjo teigimu, jis nereagavo į perspėjimą, o policija nebegalėjo kontroliuoti situacijos. Pareiškėjas manė, kad policija jį palaikė protestų lyderiu ar iniciatoriumi (tarsi nusikalstamos grupuotės vadovu), todėl jis yra stebimas policijos. Pareiškėjas patikino, kad sulaikytas nebuvo, tačiau policija prieš jį naudojo smurtą, protestų metu nušovė jo brolį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui patinka (duomenys neskelbtini), tačiau jis yra nusiteikęs prieš valstybės valdžią. Paklaustas apie asmens dokumentus pareiškėjas teigė, kad dokumentus atvykus į Lietuvą paėmė policija. Paprašytas patikslinti, ar tikrai policija, atsakė, jog iš tiesų – kažkoks kontrabandininkas, kuris suorganizavo kelionę. Nors iš pradžių atvyko į (duomenys neskelbtini), prieglobsčio ten neprašė, nes vienas iš draugų perspėjo, kad gyvenimas ten nebus saugus ir jam nebus išduotas leidimas gyventi, todėl jis turi vykti toliau. Kelionei pinigų paskolino giminaičiai iš (duomenys neskelbtini) ir giminaitis iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad giminaičių Europoje neturi, tačiau turi draugų (duomenys neskelbtini). Jis taip pat nurodė, kad nori Lietuvoje gauti leidimą gyventi, įsikurti ir dirbti. Apklausą atliekančiam Departamento darbuotojui paminėjus, jog tai, kad pareiškėjas neturi dokumentų, apsunkina apklausos metu nurodytų faktų patikrinimą, pareiškėjas teigė, kad gali juos pateikti, dokumentai yra namuose ir kas nors galėtų juos atsiųsti.

5.4. Departamentas Sprendimu nusprendė: 1) nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Sprendimą motyvavo tuo, kad atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, t. y. jog kilmės šalyje pareiškėjui grėstų persekiojimas, kankinimai ar mirties bausmė, todėl jo baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje laikyta nepagrįsta.

5.5. Nesutikdamas su Sprendimu pareiškėjas pateikė skundą Departamento komisijai, kuri išnagrinėjusi jį atmetė kaip nepagrįstą. Komisijos vertinimu, Departamentas, prieš priimdamas Sprendimą, ėmėsi protingų priemonių išklausyti pareiškėją, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko aktualią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę.

6. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ar pilietybę. Pareiškėjas aiškino, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Iš pradžių pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) iš žmonių yra atimamos žemės, o prieš tuos, kurie priešinasi, policija naudoja prievartą. Vėliau, antrosios apklausos metu, nurodė, kad yra ūkininkas, dalyvavo protestuose, todėl vietos policija jį laiko protestų iniciatoriumi ir dėl to kyla grėsmė jo gyvybei. Įvertinęs pareiškėjo individualią situaciją ir apklausos rezultatus, Departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės šalyje pareiškėjas buvo asmeniškai susidūręs su persekiojimo veiksmais.

7. Teismo vertinimu, Departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti atsakovo padarytos išvados. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis. Pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

8. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas, apie priežastis privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės yra nenuoseklus, prieštaringas ir neišsamus. Visų pirma, sulaikytas pareiškėjas nurodė, kad gimė (duomenys neskelbtini), tačiau apklausos metu teigė, kad (duomenys neskelbtini). Antra, skiriasi pareiškėjo nurodomi išvykimo iš kilmės valstybės laikotarpiai: remiantis pirminės apklausos duomenimis, pareiškėjas išvyko (duomenys neskelbtini), tačiau antrosios apklausos metu teigė, kad išvyko (duomenys neskelbtini). Trečia, apklausos metu teigė, kad neturi dokumentų, nes atvykus į Lietuvą juos paėmė policija. Patikslinus klausimą, pakeitė savo atsakymą ir nurodė, kad dokumentus paėmė kontrabandininkas, kuris suorganizavo jam kelionę, o apklausos pabaigoje teigė, kad dokumentus paliko namie.

9. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo teiginiai, jog policijos pareigūnai pradėjo jį persekioti, nes jis dalyvavo taikiose protesto akcijose, taip pat negali būti laikomi visiškai pagrįstais.

10. Teismas priėjo prie išvados, jog iš Departamento į bylą pateiktos informacijos matyti, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrįstų duomenų, jog pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus dėl (duomenys neskelbtini) smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Teismas atkreipė dėmesį, jog apklausų metu pareiškėjas negalėjo aiškiai suformuluoti su kokiomis grėsmėmis konkrečiai susidūrė. Iš pradžių abstrakčiai kalbėjo apie „kažkokias“ kovas, kilusias dėl „kažkokių“ priežasčių. Paprašytas patikslinti detales, jų nedetalizavo, nurodė, kad kentėjo dėl to, jog (duomenys neskelbtini) bet koks nedidelis konfliktas gali išaugti į kovą. Galiausiai, trečią kartą paprašius konkrečiai įvardinti su kokiomis grėsmėmis susidūrė, papasakojo, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo proteste, pasipriešino policijai, todėl mano, kad policija jį laiko protesto iniciatoriumi ir stebi. Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad jis nebuvo nei protestų organizatorius, nei iniciatorius, o tik aktyviai juose dalyvavo.

11. Remiantis tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę nustatyta, jog iš tiesų (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) vyksta ūkininkų protestai dėl (duomenys neskelbtini). Daugelis (duomenys neskelbtini) žemdirbių (duomenys neskelbtini) susirinko (duomenys neskelbtini), taikiai protestuodami prieš neigiamai vertinamas žemės ūkio reformas. (duomenys neskelbtini) policija buvo suteikusi leidimą taikiems žemdirbių protestuotojams važiuoti per miestą, tačiau šiems nukrypus į (duomenys neskelbtini) gyvenamuosius rajonus, kur yra Vyriausybė ir Parlamentas, įvyko susidūrimai. Siekdami išvaikyti minią policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas ir lazdas, kilo riaušės, kurių metu daug protestuotojų buvo sužeisti arba dingo be žinios. Minėta informacija patvirtina aplinkybę, jog prieš pareiškėją galėjo būti panaudota fizinė prievarta, tačiau ji nepagrindžia pareiškėjo apklausos metu nurodytos prielaidos, kad galimai policija jį įsiminė kaip protesto iniciatorių. Teismo posėdyje pareiškėjas pats pripažino, kad jis buvo tik aktyvus eilinis protestų dalyvis. Teismas pažymėjo, kad apklausos metu pareiškėjas nenurodė, kad policijos pareigūnai būtų lankęsi jo namuose, grasinę jam ar jo šeimos nariams, pateikę kaltinimus, reikalavę nedalyvauti protestuose ar kokiomis nors kitomis priemonėmis bauginę pareiškėją.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas buvo prieštaringas, nenuoseklus, neinformatyvus, jam trūko detalumo, todėl jis niekaip nepagrindė pareiškėjui galinčios kilti individualaus pobūdžio grėsmės. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad pabėgo dėl pavojaus savo saugumui, nes galimai vietos policija jį laiko protestų iniciatoriumi, tačiau sėkmingai teisėtai išvyko iš savo šalies lėktuvu. Atitinkamos tarnybos, aptarnaujančios oro uostą, iš kurio išskrido pareiškėjas, dokumentų patikros metu neįžvelgė nieko įtartina ir nesulaikė pareiškėjo. Minėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pareiškėjas nebuvo paieškomas (duomenys neskelbtini) pareigūnų. Taigi, teismas sutiko su atsakovo atsiliepime išdėstyta pozicija, kad atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimą, jo nurodytas faktines aplinkybes, Departamentas priėmė pagrįstą Sprendimą.

13. Teismas teigė, kad nėra teisinių pagrindų pripažinti, jog priimant Sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių. Sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

14. Vertindamas Sprendimo dalies, kuria pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jam taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas gali kelti neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintoje Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – Tvarka), esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga skirti pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos.

III. 15. Pareiškėjas A. D. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

16. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1. Pareiškėjas pabrėžia, kad priklauso socialiniai grupei – ūkininkai, todėl egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas gali baimintis gyventi savo kilmės šalyje. Atsakovo surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) vykusius žemdirbių protestus prieš žemdirbystės reformas, patvirtina, kad pareiškėjo kilmės šalyje jau ilgą laiką vyksta neramumai, todėl jis pagrįstai bijo dėl savo gyvybės. Atsakovo sprendimas išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

16.2. Atsakovo surinkti duomenys yra pakankamai seni, t. y. vos siekia laikotarpį nuo 2020 m. iki 2021 m. sausio mėn. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis. Tai atlikti įpareigoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 7, 92.8., 97.1 punktai. Atsakovo Sprendime nėra surinkta jokios naujausios informacijos apie smurto padėtį (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo gyvenamojoje provincijoje.

16.3. Pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi pareiškėjui turi būti užtikrintas tiesioginis jo išklausymas teisme.

17. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, taip pat nenustatyta, jog pareiškėjui gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta.

17.2. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė grėsme dėl dalyvavimo protestuose (duomenys neskelbtini) prieš vyriausybę. Atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimą, Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, jog ūkininkai, dalyvaujantys taikiuose protestuose, yra valdžios persekiojimo objektas. Pareiškėjas nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, Departamentas ginčijamame sprendime pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo protestuose yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

17.3. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją būtent pareiškėjo pasakojimo kontekste. Pareiškėjas nurodė, kad tuo laikotarpiu dalyvavo protestuose, todėl ši kilmės valstybės informacija ir buvo renkama. Pareiškėjo kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl Departamentas neturėjo rinkti jokios naujausios informacijos apie smurto padėtį (duomenys neskelbtini), kaip nurodo pareiškėjas.

17.4. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę ir Departamentas 2022 m. kovo 2 d. priėmė sprendimą Nr. 22S6419 grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Šiais veiksmais pareiškėjas patvirtina, kad jam negresia persekiojimas kilmės valstybėje ir paneigia savo skundo argumentus dėl jam kylančių grėsmių kilmės šalyje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą Departamentą nagrinėti pareiškėjo A. D. S. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo pagrįstumo.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes, be kita ko, norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

20. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais, ar nurodyti pasakojimo neatitikimus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, nurodo, kad atsakovas neįvertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, be to netinkamai vertino surinktą informaciją.

22. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo.

24. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

25. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

27. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

29. LVAT 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

30. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą teisme nustatančios taisyklės įtvirtintos ABTĮ 56 straipsnyje. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje grindė tuo, kad yra ūkininkas, dalyvavo žemdirbių protestuose, taigi jo gyvenimas ir gyvybė yra pavojuje.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, laikydamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Departamentas surinko išsamią informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo išvada, jog pareiškėjui negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų. Pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas apie protestus ir jam kylančias grėsmes nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl nepaneigia atsakovo padarytų išvadų. Be to, nors apklausų metu pareiškėjas nurodė, kad turi dokumentus, patvirtinančius jo pasakojimą, tačiau jų teisminio proceso metu į bylą nepateikė. Įvertinus pareiškėjo paaiškinimus apklausų metu bei kitą bylos medžiagą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad pareiškėjo pasakojimas, apie priežastis privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės yra nenuoseklus, prieštaringas ir neišsamus, todėl nevertintinas pareiškėjo naudai. Be to, iš pareiškėjo apklausų matyti, kad pareiškėjas negali aiškiai suformuluoti jam kylančių grėsmių. Pasakojimas stokoja detalumo ir konkretumo. Be to, pasakojimas, kad pareiškėjui grėsmė kyla iš policijos prieštarauja aplinkybėms, kad jis oficialiai išskrido iš kilmės šalies oro uosto ir nebuvo paieškomas ir sustabdytas ten. Departamentas pagrįstai nenustatė individualaus pobūdžio persekiojimo, tokių aplinkybių neįrodė ir pareiškėjas. Pažymėtina, kad nesugebėjimas įtikinamai paaiškinti asmeninę grėsmę, prieštaringos informacijos teikimas tyrimo metu, teiginiai, kad turi įrodymus, tačiau jų neteikimas, kelia pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo pateiktų faktų patikimumo.

33. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinių pagrindų priimant Sprendimą dėl papildomos apsaugos vertinti kitas aplinkybes, nei tos, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas neįvardijo kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

34. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo Sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

35. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas, pateikdamas prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę, nurodė, kad sutinka su sprendimu nesuteikti prieglobsčio ir nenori jo skųsti.

36. Pažymėtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai apie neįvertintą smurto padėtį kilmės šalyje ir pareiškėjo gyvenamajame regione buvo iškelti tik apeliaciniame skunde, jų pareiškėjas nekėlė nei bylą nagrinėjant Departamente, nei pirmosios instancijos teisme. Todėl šių argumentų teisėjų kolegija apeliacinio skundo nagrinėjimo stadijoje netiria (ABTĮ 142 str. 3 d.) ir dėl jų papildomai nepasisako.

37. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas rėmėsi EPPB ataskaita, kuri nėra aktuali, tačiau iš esmės savo teiginių nepagrindė, nepateikė naujesnės informacijos, kuri paneigtų pagal surinktą kilmės informaciją atsakovo padarytas išvadas.

38. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau nenurodo savarankiškų ir motyvuotų argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalių, kuriomis pakeistos Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 pastraipos, atitinkamai pakeistas ir Komisijos sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

39. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Tiek Departamento, tiek Komisijos sprendimai (be kita ko, apeliacinio skundo argumentų kontekste) priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino tinkamai, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė