2016-06-01 Nr. AB-12186-3-61-3-03347-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Legislator headnote
AI generated2016-06-01 Nr. AB-12186-3-61-3-03347-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti L. B. 2016 m. vasario 26 d. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98). Kitą pareiškėjos skundo dalį priėmė. Įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-487-492/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03347-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. birželio 1 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. B. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su 2016 m. vasario 26 d. patikslintu skundu, prašydama: 1) panaikinti žemės sklypo Nr. 123-6AS (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) kadastro duomenų tikrinimo kameraliai 2011 m. kovo 23 d. aktą Nr. 46KAM-17662; 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 46VĮ-(14.46.2.)-4120, kuriuo įteisinti matavimai; 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. 51VĮ-(14.51.2.)-38; 4) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98); 5) priteisti 5 000 eurų neturtinę žalą.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 24 d. nutartimi atsisakė priimti L. B. 2016 m. vasario 26 d. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98). Kitą pareiškėjos skundo dalį priėmė. Įtraukė atsakovu Lietuvos valstybę, atstovaujamą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Teismas nurodė, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalį prieš kreipiantis į administracinį teismą, įstatymų nustatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Pažymėjo, kad Žemės reformos procesų metu kylančių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Žemės reformos įstatymo 18 straipsnis, kurio 1 dalis įtvirtina bendrąjį principą, jog sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. Šio straipsnio 3 dalis nustato, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalį Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.
Teismas konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98) patenka į šią ginčų kategoriją. Iš patikslinto skundo priedų nustatyta, kad pareiškėja pradėjo minėtą privalomą ikiteisminę ginčo nagrinėjimo tvarka procedūrą – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos su 2016 m. vasario 19 d. pareiškimu, kuriame kelia klausimą dėl minėto akto teisėtumo. Teismas vertino, kad šio akto teisėtumo patikrinimui turi būti taikoma išankstinio ginčo ne teisme nagrinėjimo procedūra.
Taigi pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. 51SK-17-(14.51.98) atsisakyta priimti kaip pateiktą nesilaikius įstatymo nustatytos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos (ABTĮ 37 str. 2 d. 3 p.).
III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslintą skundą.
Pareiškėja nurodo, kad Tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendime Nr. 51SK-17-(14.51.98) nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Tarnybos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 (toliau – ir Taisyklės), 26 punkte nustatyta tvarka. Taisyklių 26.1 punkte nurodyta, kad vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad Tarnyba 2016 m. kovo 24 d. raštu Nr. 1SS-895-(9.5) informavo pareiškėją, kad skundo nagrinėjimo metu nustatyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“) ribos atliekant kadastrinius matavimus buvo nustatytos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl Tarnybos Elektrėnų skyrius neturėjo tvirtinti žemės sklypų (kadastro Nr. „(duomenys neskelbtini)“ir Nr. „(duomenys neskelbtini)“) formavimo ir pertvarkymo projekto, kuris parengtas vadovaujantis neteisingai nustatytomis žemės sklypo ribomis. Tarnyba, be kita ko, nurodo, kad atsisako tęsti skundo nagrinėjimą, kol analogiškas pareiškėjos reikalavimas nebus išnagrinėtas teisme.
Tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, prašydama jį nagrinėti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytas aplinkybes.
Tarnyba cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į Tarnybos 2016 m. kovo 24 d. rašte Nr. 1SS-895-(9.5) pateiktas išvadas dėl Tarnybos Elektrėnų skyriaus sprendimų.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį, konstatavęs, kad nėra pasinaudota išankstine privaloma ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčui dėl Tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 51SK-17-(14.51.98) panaikinimo yra privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, kuria pareiškėja nepasinaudojo, todėl reikalavimą dėl šio sprendimo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą laiko nepagrįsta.
Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas yra specialusis įstatymas, reglamentuojantis žemės privatizavimo ir žemės reformos, kuria siekiama įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę, tvarką (Žemės reformos įstatymo 1 ir 2 str.).
Žemės reformos procesas apima žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 2 d.).
Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje atskleista žemės tvarkymo sąvoka – tai teisės aktais reglamentuojamas žemės sklypų ribų, žemės naudmenų sudėties, žemės sklypų priklausinių vietos, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės naudojimo būdo nustatymas ir pakeitimas derinant ekonominius, aplinkosaugos, kitus privačius ir viešuosius interesus. Žemės įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad ginčai dėl valstybės ir savivaldybių institucijų priimtų sprendimų žemės tvarkymo klausimais nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63 2042/2008).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje kilęs ginčas nėra susijęs su žemės reformos teisiniais santykiais, ir tai lemia negalimumą remtis ginčijamo įsakymo metu galiojusiose Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio normose įtvirtinta ginčų nagrinėjimo tvarka.
Pareiškėjos ginčijamu sprendimu buvo sujungimo būdu pertvarkyti fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ir patvirtinti šių sklypų kadastro duomenys. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas remiantis Civilinio kodekso 4.9 straipsniu, Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 841.1.1.1 punktu, Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26 punktu.
Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 12 punktas numato, kad Tarnyba priima sprendimus suformuoti ar pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus valstybinės žemės sklypus, įstatymų nustatyta tvarka teikia duomenis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui šiems sklypams įregistruoti, išskyrus atvejus, kai prašymus įregistruoti valstybinės žemės sklypus Nekilnojamojo turto registre pateikia kiti įstatymų nustatyti valstybinės žemės patikėtiniai, taip pat priima sprendimus pertvarkyti pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suprojektuotus savivaldybės ar privačios žemės sklypus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami sujungiant kelis Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus į vieną nekilnojamąjį daiktą.
Šiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių 26.1 punkte nurodyta, kad vykdant Taisyklėse nustatytas funkcijas, teritorinio padalinio vadovo atlikti veiksmai (neveikimas) ir priimti sprendimai dėl privačios ir savivaldybių žemės sklypų gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis nurodytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. 51SK-17-(14.51.98) panaikinimo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, todėl pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalis naikinama ir dalies skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos L. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos 2016 m. vasario 26 d. skundo, panaikinti ir perduoti šios pareiškėjos skundo dalies priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Anatolijus Baranovas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė