517102a4-e186-45dc-80cd-c1751b540eb8 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1199-643/2013Proceso Nr. 3-61-3-02697-2012-2Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU             2013 m. vasario 11 d.                                                                   Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovui Dainiui JasuivieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

D. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:               pareiÅ¡kėjas R. D. (toliau - ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1-3), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės 100000 Lt neturtinės žalos. Nurodo, kad nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 ir nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. lapkričio mėn. buvo kalinamas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje– kalėjime (toliau – ir LukiÅ¡kių TIK), kuriame laikymo sÄ lygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų.

Kamerų, kuriose jis buvo laikomas, plotas buvo 7 m2, o asmenų buvo laikoma 4-7. Nurodo, jog tokiu bÅ«du buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis sÄ lygomis (pelės, tarakonai pelėsis, drėgmė kamerose), pažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiÅ«ra” 6.15 punktÄ , pagal kurį vienam asmeniui esančiam laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje, turi tekti 5 m2 ploto.

Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str., 250 str. nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Europos žmogaus teisių teismo praktika, ir praÅ¡o teismo jo skundÄ tenkinti.    Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į skundÄ (b. l. 12-16) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad R. D. LukiÅ¡kių TIK buvo laikomas laikotarpiu nuo 2005-01-12 iki 2005-02-14 ir nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24.

Taip pat nurodė, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai"), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nėra nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto. Pažymėjo, kad tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ - ne mažiau kaip 3,6 kv. m. ploto kiekvienam asmeniui.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TIK administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigÄ tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos.

Esant tokiai situacijai tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sÄ lygos ne visiÅ¡kai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. PaaiÅ¡kino, kad esant bÅ«tinumui pareiÅ¡kėjui visada buvo suteikiama reikiama pagalba, tinkamas gydymas, skiriami vaistai. Pabrėžė, kad remontas LukiÅ¡kių TIK atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Kamerose nuolatos yra palaikoma Å¡vara ir tvarka, to reikalaujama ir iÅ¡ kalinčiųjų, karantino kameras valo Å«kio brigados paskirtas nuteistasis. Siekiant palaikyti Å¡varÄ kamerose, LukiÅ¡kių TIK yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, kuri nuolatos atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus. Taip pat pažymėjo, kad LTI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Žalos atlyginimas įstatymo siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų subjektų veiksmų ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, todėl žala atlygintina tais atvejais, kai subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas) arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Pagal CK 6.271 str. deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ nurodytÄ CK 6.246 - 6.249 straipsniuose.

Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant R. D. pagrįstumo klausimÄ , atsakovas nurodo, jog nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas.

Žala yra vienas iÅ¡ civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto, todėl konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra bÅ«tinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygos. Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005-01-12 iki 2005-02-14 taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas atsiliepimu (b.l.8-11) pareiÅ¡kėjo skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad pagal CK VI knygos XXII skyriaus pirmo skirsnio nuostatas, pagrindas civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti atsakovo ar jo pareigÅ«nų, tarnautojų, darbuotojų veiksmai ar neveikimas, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų (neveikimo) ir žalos bei kaltė. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl jis privalo visas Å¡ias aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ neturtinę žalÄ .

Pažymi, jog sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad Kalėjimų departamento ar LukiÅ¡kių TIK pareigÅ«nai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ .

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas minėtoje įstaigose buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo ir tai tiesiogiai nesusiję su Kalėjimų departamento veiksmais. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Remiasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kuriÄ , teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Taip pat atkreipė dėmesį ir į Europos žmogaus teisių teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuri yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjas konkrečiai dėl netinkamų laikymo LukiÅ¡kių TIK sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė. Prašė taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimų už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su skundu nesutiko iÅ¡ esmės atsiliepime į skundÄ nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.

Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: PirmÄ kartÄ R. D. į LukiÅ¡kių TIK atvyko 2005-01-12, iÅ¡vyko – 2005-02-14 (b.l.19-20). AntrÄ kartÄ R. D. į LukiÅ¡kių TIK atvyko 2010-07-08, iÅ¡vyko – 2010-11-24 (b.l.17-18). SkundÄ dėl netinkamų kalinimo LukiÅ¡kių TIK sÄ lygų teismui iÅ¡siuntė paÅ¡tu 2012-10-22 (b.l.4).2005-01-12 atvykęs į LukiÅ¡kių TIK, R. D. buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 110, plotas - 7,48 m2, joje vakare buvo - 1 asmuo kameroje; 2005-01-13 perkeltas į kamerÄ Nr. 143, plotas - 7,94 m2 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-14 kamera Nr. 143 (ryte - 4, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-01-15 - 2005-01-16 kamera Nr. 143 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-01-17 kamera Nr. 143 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-18 - 2005-01-25 kamera Nr. 143 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-26 perkeltas į kamerÄ Nr. 139, plotas - 7,82 m2 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-27 - 2005-01-30 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-01-31 - 2005-02-01 kamera Nr. 139 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2005-02-02 kamera Nr. 139 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-02-03 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2005-02-04 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-05 - 2005-02-06 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-07 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-08 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-09 kamera Nr. 139 (ryte - 4, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-10 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 5 asmenys kameroje); 2005-02-11 kamera Nr. 139 (ryte - 5, vakare - 6 asmenys kameroje); 2005-02-12 - 2005-02-13 kamera Nr. 139 (ryte - 6, vakare - 6 asmenys kameroje); 2005-02-14 iÅ¡vyko iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK, ekstradicija į Vokietijos Federacinę RespublikÄ (b.l.12-13).2010-07-08 atvykęs į LukiÅ¡kių TIK, R.

D. buvo patalpintas į kamerÄ Ä¯ kamerÄ Nr. 110, plotas - 7,48 m2, joje vakare buvo - 6 asmenys; 2010-07-09 perkeltas į kamerÄ Nr. 281, plotas - 7,87 m2 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-10 - 2010-07-14 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-15 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-16 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-17 - 2010-07-26 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-27 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-28 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-07-29 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-07-30 - 2010-08-16 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-17 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-18 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-19 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-20 - 2010-08-23 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-24 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-25 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-26 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-08-27 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-28 - 2010-08-30 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-08-31 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-01 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-02 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-03 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-04 - 2010-09-07 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-08 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-09 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-10 - 2010-09-12 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-13 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-14 - 2010-09-15 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 3 asmenys kameroje); 2010-09-16 kamera Nr. 281 (ryte - 2, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-17 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-18 - 2010-09-22 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-23 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-24 - 2010-09-27 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-28 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-09-29 - 2010-10-07 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-08 kamera Nr. 281 (ryte - 3, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-09 - 2010-10-13 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - 4 asmenys kameroje); 2010-10-14 kamera Nr. 281 (ryte - 4, vakare - perkeltas į kamerÄ Nr. 253, plotas - 34,43 m2, joje vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-10-15-2010-10-21 kamera Nr. 253 (ryte - 11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-10-22 kamera Nr. 253 (ryte -11, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-23 - 2010-10-25 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-26 kamera Nr. 253 (ryte - 7, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-27 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-10-28 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-29 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-10-30 - 2010-11-01 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-02 - 2010-11-03 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-04 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 8 asmenys kameroje); 2010-11-05 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-06 - 2010-11-07 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-08 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-09 - 2010-11-10 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-11 kamera Nr. 253 (ryte - 8, vakare - 8 asmenys kameroje); 2010-11-12 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-13 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-11-14-2010-11-15 kamera Nr. 253 (ryte - 11, vakare - 11 asmenų kameroje); 2010-11-16 kamera Nr. 253 (ryte - 10, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-17 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-18 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 10 asmenų kameroje); 2010-11-19 - 2010-11-22 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-23 kamera Nr. 253 (ryte - 7, vakare - 9 asmenys kameroje); 2010-11-24 kamera Nr. 253 (ryte - 9, vakare - iÅ¡vyko į PravieniÅ¡kių pataisos namus -atvirÄ jÄ kolonijÄ 2-Ä jÄ valdybÄ ) (b.l.13-14).LukiÅ¡kių TIK nuo 2009 m. gruodžio mėn. UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ teikia vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiÅ«rÄ bei profilaktinius patikrinimus (b.l.21-30).2010-07-09 pareiÅ¡kėjui atvykus į LTI-K, buvo atlikta pirminė sveikatos apžiÅ«ra bei padaryti reikiami tyrimai.

Jokių rimtų sveikatos sutrikimų nenustatyta (b.l.52-59). 2010-10-18 pareiÅ¡kėjui pasiskundus nemiga, gydytojas diagnozavo miego sutrikimÄ ir paskyrė vaistų (b.l.61).2011-11-29 profilaktinio patikrinimo metu gydytojų iÅ¡vadoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klė gera, diagnozė: somatiÅ¡kai sveikas (b.l.60,62). 2010-12-23, 2011-04-18 pareiÅ¡kėjas skundėsi perÅ¡alimu, ryklės skausmu, sinusitu, abiem atvejais buvo paskirti vaistai gydymui, 2011-04-20 dėl to paguldytas į ligoninę (b.l.63-65, 67-70).

PareiÅ¡kėjas nuo 2012-03-22 iki 2012-03-28 vykdė bado akcijÄ , gydytojams patikrinus pareiÅ¡kėjo savijautÄ nustatyta, kad yra jis jaučiasi gerai (b.l.66).IÅ¡ 2012-11-07 LukiÅ¡kių TIK pažymos nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas R. D. per laikotarpį nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24, bÅ«damas LukiÅ¡kių TIK, jokių žodinių, raÅ¡ytinių skundų ar pareiÅ¡kimų dėl laikymo sÄ lygų administracijai nepateikė (b.l.31). IÅ¡ 2013-01-07 LukiÅ¡kių TIK pažymos nustatyta, kad izoliatoriuje įrengta kirpykla, atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 36 ir 37 punkto reikalavimus.

Kamerose Nr.221 ir Nr. 253 yra įrengti sanitariniai mazgai su unitazais. Atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemos kamerose nėra. Laikotarpyje nuo 2010-07-09 iki 2010-11-24 kamerose Nr. 221 ir Nr. 253 natÅ«ralaus ir/ar dirbtinio apÅ¡vietimo atitikimas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimams tikrintas nebuvo. Kameroje Nr. 253 remontas atliktas 2012 m. balandį (b.l.99-103).              Byloje kyla ginčas dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiu nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 ir nuo 2010 m. birželio iki 2010 m. lapkričio mėn. dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad buvo kalinamas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, periodiÅ¡kai kartu su 4-7 asmenimis 7-8 m2 ploto kamerose. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , pablogėjo sveikata, savijauta, sutriko visavertis gyvenimas. Taigi, byloje keliamas atsakovo deliktinės atsakomybės klausimas.IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 str. 1 d., teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

Žalos atlyginimui pagal CK 6.271 str. taikytinas CK 1.125 str. 8 d. nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantis LukiÅ¡kių TIK atsiliepime, o taip pat ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento atstovas Dainius Jasas teismo posėdyje, pareiÅ¡kėjo reikalavimams dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 prašė taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008 iÅ¡aiÅ¡kino, jog „ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista.

Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes“.PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydamas atnaujinti senaties terminÄ (b.l. 50-51), nurodo, kad negalėjo laiku kreiptis į teismÄ dėl to, kad 2005 m. vasario 14 d. buvo ekstradicijos pagrindu iÅ¡vežtas į Vokietijos Federacinę RespublikÄ ir parvyko į LietuvÄ tik 2010 m. liepos 8 d. Nagrinėjamu atveju, teismas vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir atidus asmuo, jau kalinimo pradžios metu, konkrečiai nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14, turėjo žinoti ir suvokti, kad jo imperatyviai įsakymu įtvirtinta teisė į ne mažesnį nei 5 kv. m. plotÄ kameroje yra pažeidžiama.

O pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės (ekstradicijos pagrindu iÅ¡vežtas į VokietijÄ ), teismo vertinimu, nelaikytinomis svarbiomis priežastimis atnaujinti senaties terminÄ , nes nenustatyta jokių objektyvių kliūčių, apribojusių pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«nant Vokietijoje kreiptis į Lietuvos teismus dėl neturtinės žalos priteisimo. Kadangi į teismÄ su skundu pareiÅ¡kėjas R. D. kreipėsi tik 2012-10-22 (skundas iÅ¡siųstas paÅ¡tu, b.l. 4), darytina iÅ¡vada, kad už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14 jis praleido CK 1.125 str. 8 p. įtvirtintÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kas yra objektyvi kliÅ«tis patenkinti teismui pateiktÄ skundÄ Å¡ioje dalyje.

Todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TIK, ir trečiojo suinteresuoto asmens praÅ¡ymai tenkintini ir daliai skundo reikalavimų, t. y. reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2005-01-10 iki 2005-02-14, taikytinas ieÅ¡kinio senaties terminas. Atitinkamai pareiÅ¡kėjo reikalavimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo už nurodytÄ laikotarpį, atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad, sprendžiant skundo reikalavimų pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , yra reikÅ¡mingi ir analizuotini pareiÅ¡kėjo buvimo LukiÅ¡kių TIK laikotarpiai tik paskutiniai treji metai, skaičiuojant atgal nuo kreipimosi į teismÄ dienos, Å¡iuo atveju konkretus laikotarpis nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 (b. l. 13-14).Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 (Žin., 2010, Nr. 41-1999), kurios bendrosiose nuostatose be kita ko nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiÅ«ra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip – 3,6 kv. m. Remiantis byloje pateiktais duomenimis (b. l. 13-14,17-19), nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 LukiÅ¡kių TIK kalėjo 141 dienÄ . Laikotarpiais 2010-09-16 ryte, 2010-10-26 ryte, 2010-10-27 vakare, 2010-10-28 ryte, 2010-10-29 ryte, nuo 2010-11-02 iki 2010-11-07, 2010-11-08 ryte, nuo 2010-11-09 iki 2010-11-11, 2010-11-12 ryte, 2010-11-17 ryte, 2010-11-18 ryte, nuo 2010-11-19 iki 2010-11-25, 2010-11-26 ryte – pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytÄ reikalavimÄ - ne mažiau kaip 3,6 kv. m.

Å ie įrodymai patvirtina, kad LukiÅ¡kių TIK administracija tik atsiradus galimybei, ėmėsi aktyvių veiksmų perkelti R. D. arba iÅ¡ jo kameros kalinius į kitas laisvesnes kameras, t.y. stengėsi, kad suimtieji bei nuteistieji tokiomis perpildytomis sÄ lygomis bÅ«tų laikomi kuo trumpesnį laikÄ . Be to, tiek atsakovo, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimuose, tiek trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu neneigė, kad kalinamųjų skaičius LukiÅ¡kių TIK nuolat virÅ¡ijamas ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos, tačiau atkreipė dėmesį, kad visuomet stengiamasi pagal esamas galimybes perkelti kalinius į laisvesnes kameras.Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi, draudžiama kalinamÄ jį kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ arba žiauriai su juo elgtis.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas humanizmo principas reiÅ¡kia, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Kadangi analizuojamu atveju pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų kalinimo sÄ lygų, taip pat yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A146-39/2012; 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.).

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų apie patirtÄ neturtinę žalÄ nepakanka, paaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje A438-336/2012 ir kt.). CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

CK 6.247 str. nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant R. D. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TIK pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar dėl to buvo padaryta žala, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .Nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismo atlyginti jam patirtÄ neturtinę žalÄ , tačiau teismui nepateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrindžiančių įrodymų.

Savo reikalavimo ir žalos padarymo fakto neįrodė ir nepagrindė jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis (CK 6.250 str.). Tai, kad pareiškėjas nurodytu laikotarpiu, būdamas Lukiškių TIK, sirgo peršalimo ligomis, gerklės uždegimu ar sinusitu, neįrodo, buvus priežastiniam ryšiui tarp mažo kamerų ploto ir kilusių pasekmių. Teismo vertinimu, pareiškėjas tokiomis ligomis galėjo susirgti ir būdamas laisvėje. Kiti pareiškėjo teiginiai bei argumentai (patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo bendravimas su žmonėmis, tapo dirglus) yra abstraktūs, teismo laikytini nepakankamais ir nepagrindžiančiais pareiškėjo reikalavimo.

Be to, iÅ¡ visos R. D. asmens sveikatos istorijos matyti, kad nemažai Å¡ių ligų jis persirgo jau iÅ¡vykęs iÅ¡ LukiÅ¡kių TIK (b.l.62-63). Todėl pareiÅ¡kėjo nurodomi patirti nepatogumai LukiÅ¡kių TIK dėl kalinimo sÄ lygų laikotarpyje nuo 2010-07-08 iki 2010-11-24 nelaikytini tokio lygio, jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo padaryta neturtinė žala. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiÅ¡kėjas, kalėdamas LukiÅ¡kių TIK, nei žodžiu nei raÅ¡tu nesiskundė administracijai dėl prastų kalinimo sÄ lygų (b.l.31).

Priešingai, skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2012 m. spalio 22 d., t.y. praėjus beveik dvejiems metams po to, kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TIK. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendime Nr. A-146-1527/2012 yra nurodęs, kad: „Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme)“.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo bendro pobÅ«džio nusiskundimai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du.

CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., 2000-10-10 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 2006-10-10 sprendimÄ byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ ). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das, o tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, turi bÅ«ti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008-01-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (žr., pvz., bylos Nr. A2-718/2007, A444-619/2008, A146-1240/2011, A756-143/2012 ir kt.). Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; kt.). (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A520-2275/2012 ir Nr. A 525-2017/2012)Vertinant ankščiau aptartus įrodymus, teisės aktų analizę, teismų praktikÄ , atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TIK (per mažo ploto kamerose) į administracijÄ nesikreipė, teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo imperatyviai teisės aktuose įtvirtinta teisė į minimalų 3,6 kv. m. kameros plotÄ buvo pažeista, tačiau nesutinka, jog dėl to pareiÅ¡kėjui sukelti fiziniai ir psichologiniai nepatogumai buvo esminiai.

Byloje nesant objektyvių duomenų apie tai, kad netinkamos kalinimo kameroje sÄ lygos, bÅ«tų neigiamai paveikę pareiÅ¡kėjo sveikatÄ ar apriboję jo galimybę bendrauti, spręstina, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ . Teismo sprendimu pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,                                                                                       n u s p r e n d ė:

PareiÅ¡kėjo R. D. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. D. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas.PareiÅ¡kėjo R. D. reikalavimÄ dėl 100000 Lt (vieno Å¡imto tÅ«kstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                         Margarita Stambrauskaitė                                                                                          Â