2020-02-12 Nr. AB-3302-3-65-3-00409-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-273-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00409-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. U. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijai, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja G. U. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija, Komisija) 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 7 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja skunde ir teismo posėdžiuose paaiškino, kad ji yra Panevėžio miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narė ir Etikos komisijos narė. Nurodė, kad Komisija, išnagrinėjusi Panevėžio miesto Dailės galerijos direktoriaus E. Ž. 2017 m. spalio 16 d. kreipimąsi Nr. G22- 298-( 1.1) „Dėl projekto „Panevėžio tarptautinė fotografijos Bienalė“ Žmogus ir miestas 2017“ ir prie jo pridėtą G. U. susirašinėjimą socialiniame tinkle „Facebook“ dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 4 straipsnyje įtvirtintiems principams, vertino pareiškėjos nuomonę, išsakytą 2017 m. liepos 24 d. socialiniame tinkle apie galimai politizuotą ir nesąžiningą miesto Dailės galerijos vadovo sprendimą pašalinti iš parodos vieną iš autorių, t. y. S. B. Sprendime konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 4 straipsnyje 5 ir 6 punktuose įtvirtintus valstybės politikų padorumo ir pavyzdingo elgesio principus.

3. Pareiškėja nurodė, kad ji socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė tiktai savo nuomonę apie S. B. kūrinių pašalinimą iš tarptautinės fotografijos Bienalės paskutinę jos dieną (apie tai neinformavus autoriaus), todėl ji nemano, kad pareikšdama nuomonę viename iš socialinių tinklų pažeidė Kodekso nuostatas. Komisijos Sprendimas yra galimai neteisėtas dar ir dėl to, kad Etikos komisijos posėdžiai dėl E. Ž. pareiškimo buvo organizuojami pažeidžiant 2017 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 1-271 „Dėl Etikos komisijos veiklos nuostatų patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. I-53-17 pripažinimo netekusiu galios“, patvirtintas Panevėžio miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatas (toliau – ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatai). Remiantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 12.1 papunkčiu, sušaukti posėdžius gali tik Komisijos pirmininkas arba pavaduotojas. Pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. spalio 20 d. Komisijos atsakingoji sekretorė, kurios funkcijos apibrėžtos 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 23 punkte, išsiuntė Komisijos nariams elektroninius kvietimus, „šaukiamas posėdis spalio 24 d.“, nenurodydama kieno pavedimu toks posėdis šaukiamas. Komisija 2017 m. spalio 24 d. pati nustatė sekančio posėdžio datą – 2017 m. lapkričio 7 d., o pastarajam neįvykus dėl kvorumo nebuvimo, Komisijos atsakingoji sekretorė 2017 m. lapkričio 7 d. vėl išsiuntė Komisijos nariams žinutes, jog „posėdis perkeliamas į 2017 m. lapkričio 14 d.“, dar kartą nenurodydama kieno pavedimu toks posėdis šaukiamas. Pareiškėjos nuomone, Etikos komisijos posėdžiai dėl tyrimo pagal E. Ž. skundą buvo organizuojami pažeidžiant 2017 m. Komisijos veiklos nuostatus. Be to, tokia posėdžių organizavimo forma ir pažeidimai atsirado tik ėmus nagrinėti skundus dėl jos elgesio, jai pradėjus kandidatuoti į Etikos komisijos pirmininkus, kai ankstesnis Komisijos pirmininkas A. I. 2017 m. rugpjūčio 24 d. atsistatydino iš pareigų. Pareiškėja Komisijos veiksmų neteisėtumą siejo su šališkumu, neobjektyviu ir netinkamu tyrimo atlikimu. Pareiškėjos nuomone, Komisija tyrimą atliko netinkamai, nevisapusiškai, padarė nepagrįstas išvadas, pažeidė esmines procedūras ir taisykles, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Sprendimą.

4. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. spalio 16 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo gautas Panevėžio miesto Dailės galerijos direktoriaus E. Ž. kreipimasis „Dėl projekto“ Panevėžio tarptautinė fotografijos Bienalė „Žmogus ir miestas 2017“, kad 2017 m. liepos 24 d. socialiniame tinkle „Facebook“ G. U. paviešino nepagrįstus gandus, jog mero aplinka įvertino šį kūrinį kaip politiką, kuri nepatiktų Norvegijoje atostogaujančiam merui, ir S. B. buvo pašalintas iš parodos. E. Ž. nurodė, kad tokios nepagrįstos insinuacijos apie galimai daromą sprendimams įtaką daro žalą Dailės galerijos reputacijai ir prašė atsakovo įvertinti, ar Tarybos narė G. U. nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų.

6. Pareiškėja įtraukta į sudarytos Etikos ir procedūrų komisijos sudėtį Tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1-202. Ginčo laikotarpiu Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo tyrimo pagrindus nustatė Panevėžio miesto savivaldybės Etikos komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų 2010 m. birželio 10 d. Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimu, 20 punktas ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 26 punktas. Tokio pažeidimo tyrimas pradedamas, be kita ko, pagal fizinio asmens skundą, kreipimąsi ar pranešimą. Atsakovui gavus E. Ž. kreipimąsi, Etikos komisijos sekretorė G. L., vadovaudamasi 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 23 punktu, 2017 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu informavo Etikos komisijos narius apie tai, kad 2017 m. spalio 24 d. 16 val. įvyks Etikos komisijos posėdis ir išsiuntė susipažinimui posėdžio medžiagą. 2017 m. spalio 24 d. Komisijos posėdyje, nesant Komisijos pirmininko (kadangi Taryba 2017 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. I-302 atstatydino A. I. iš Komisijos pirmininko pareigų) ir nedalyvaujant jo pavaduotojui M. L., vadovaujantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 11 punktu, buvo išrinktas posėdžiui pirmininkaujantis Komisijos narys P. L. Šiame posėdyje buvo priimtas Komisijos sprendimas pradėti tyrimą dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms bei nuspręsta kitą Etikos komisijos posėdį šaukti 2017 m. lapkričio 7 d. 15 val.

7. Pareiškėjai 2017 m. spalio 26 d. raštu Nr. IS-4497(1.13) buvo pranešta apie pradėtą tyrimą dėl Panevėžio miesto Dailės galerijos direktoriaus E. Ž. kreipimosi ir paprašyta iki 2017 m. lapkričio 2 d. pateikti paaiškinimą. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. elektroniniu paštu pateikė paaiškinimą. Etikos komisijos nariams J. B. ir K. V. negalint dalyvauti 2017 m. lapkričio 7 d. 15 val. Komisijos posėdyje, posėdžio data buvo perkelta į 2017 m. lapkričio 14 d. 15 val. 30 min., apie tai informuojant Komisijos narius elektroniniu paštu. Komisijos pirmininko pavaduotojas M. L. 2017 m. lapkričio 7 d. Etikos komisijai pateikė pranešimą apie tai, kad jis dėl asmeninių priežasčių atsistatydina iš Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų nuo 2017 m. liepos 8 d. Komisijos posėdžio perkėlimas iš 2017 m. lapkričio 7 d. 15 val. į 2017 m. lapkričio 14 d. 15 val. 30 min., buvo inicijuotas M. L.. Etikos komisijos posėdyje vykusiame 2017 m. lapkričio 14 d. buvo svarstytas Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo atsistatydinimo klausimas ir jam buvo pritarta. 2017 m. lapkričio 14 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje, Komisijos pirmininko, priėmus Komisijos pirmininko pavaduotojo atsistatydinimo pareiškimą, vadovaujantis 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 11 punktu, posėdžio pirmininke buvo išrinkta R. M. Atsakovas, atlikęs tyrimą nustatė, kad S. B. iš Bienalės buvo pašalintas už taisyklių nesilaikymą, jokios „politinės cenzūros“, kaip ją įvardija G. U., nenustatė. G. U. vieši pasisakymai, kuriuose kvestionuojamas Bienalės organizatorių šališkumas, miesto meras kaltinimas politine cenzūra, paminimas esminio dokumento – Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties – sulaužymas, nesuderinami su valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo principais. G. U. Etikos komisijos posėdžiuose nedalyvavo. Atsakovo Sprendimas, kuriame konstatuota, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktais įtvirtintus valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo elgesio principus, yra teisėtas ir pagrįstas.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino.

9. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendime konstatuota, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktais įtvirtintus valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo elgesio principus. Minėtos teisės aktų normos buvo pažeistos nes, Dailės galerijos pateiktuose dokumentuose, susijusiuose su Bienalės organizavimu, nerasta faktų pagrindžiančių G. U. viešus pasisakymus, kuriuose kvestionuojamas Bienalės organizatorių šališkumas, miesto mero kaltinimas politine cenzūra, paminimas esminio dokumento – Kūrybinio bendradarbiavimo sutarties – sulaužymas.

10. Teismas, atsižvelgdamas į Kodekso 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 7 straipsnio 8 ir 10 punktus, 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 26, 31 ir 34 punktus, padarė išvadą, jog tam, kad būtų pradėtas tyrimas ir politikas galėtų įgyvendinti savo teisę gintis nuo kaltinimo bei pateikti išsamų paaiškinimą, prašymus ir įrodymus turi būti nustatyta, koks pažeidimas galimai buvo padarytas. Taigi, ne asmuo, kuris kreipėsi į Komisiją, o pati Komisija, gavusi skundą ar kreipimąsi, pradėdama tyrimą privalo savo iniciatyva, remdamasi skunde ar kreipimesi nurodyta informacija, nustatyti, kokią konkrečią(-ias) Kodekso ar kitų teisės aktų nuostatą(-as) galimai pažeidė asmuo, kurio atžvilgiu pradedamas tyrimas, ir tai nurodyti sprendime pradėti tyrimą bei politikui įteikiamame pranešime. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į Kodekso 6 straipsnio pavadinimą bei 1 dalies 2 punktą, pagal kuriuos būtent Komisija yra valstybės politikų elgesio kontrolės subjektas, atliekantis Tarybos politikų elgesio tyrimą, bei į 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 2 punkto bei 5.2 punkto nuostatas, pagal kurias Komisijos paskirtis yra tirti, vertinti Kodekso normų ir kitų teisės aktų pažeidimus, priimti sprendimus dėl politikų veiklos atitikties teisės aktų nuostatoms.

11. Iš į bylą pateiktų duomenų teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 16 d. Panevėžio miesto savivaldybėje buvo gautas Panevėžio miesto Dailės galerijos direktoriaus E. Ž. kreipimasis „Dėl projekto“ Panevėžio tarptautinė fotografijos Bienalė „Žmogus ir miestas 2017“, kad liepos 24 d. socialiniame tinkle „Facebook“ G. U. paviešino nepagrįstus gandus, jog mero aplinka įvertino šį kūrinį kaip politiką, kuri nepatiktų Norvegijoje atostogaujančiam merui, ir S. B. buvo pašalintas iš parodos. E. Ž. nurodė, kad tokios nepagrįstos insinuacijos apie galimai daromą sprendimo įtaką daro žalą Dailės galerijos reputacijai ir prašė atsakovo įvertinti, ar tarybos narė G. U. nepažeidė Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Nagrinėjamu atveju teismas padarė išvadą, kad Komisija, gavusi E. Ž. kreipimąsi dėl pareiškėjos kaip Tarybos narės elgesio, bei prie jo pateiktą medžiagą, pati turėjo įvertinti pateiktą informaciją ir konkretizuoti, kokiu pagrindu pradedamas tyrimas bei kokios konkrečios teisės normos galimu pažeidimu yra kaltinama pareiškėja G. U.

12. Byloje nustatyta, kad 2017 m. spalio 24 d. Komisijos posėdyje buvo nutarta pradėti tyrimą dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms. E. Ž. savo kreipimesi nurodė, jo nuomone, pareiškėjos pažeistas Kodekso 4 straipsnyje įtvirtintas nuostatas, beje, nekonkretizuojant pažeistų politikų elgesio principų, įvardintų Kodekso 4 straipsnyje, tačiau Komisija nutarė pradėti tyrimą, neįvardijusi galimo konkretaus pareiškėjos pažeidimo, dėl kurio bus atliekamas tyrimas, bei neįvardijusi konkrečių teisės aktų nuostatų, kurias galimai pažeidė pareiškėja. Taigi, kaip nurodė teismas, Komisija priėmė sprendimą pradėti tyrimą dėl pareiškėjos elgesio atitikties neįvardintoms Kodekso nuostatoms.

13. Teismas nurodė, kad pagal Kodekso 7 straipsnio 10 punkto ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkto nuostatas, politikui įteikiamu pranešimu Komisija yra įpareigojama informuoti politiką, pateikiant jam turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašoma valstybės politiko pateikti rašytinį paaiškinimą. Pareiškėjai įteiktame 2017 m. spalio 26 d. pranešime nėra nurodyti duomenys apie galimai padarytą pažeidimą: nėra nurodytas konkretus pareiškėjos elgesys, dėl kurio pradėtas tyrimas, jo padarymo laikas, šiuo elgesiu galimai pažeisti teisės aktai, todėl, kaip nurodė teismas, Komisija neįvykdė Kodekso 7 straipsnio ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų reikalavimų. Komisija apsiribojo tuo, kad pranešime nurodė, jog pradėtas tyrimas pagal E. Ž. kreipimąsi, kuriame prašoma įvertinti tarybos narės G. U. elgesio atitiktį Kodekso 4 straipsnyje nustatytiems valstybės politikų elgesio principams. Teismas akcentavo, kad E. Ž. kreipimesi nėra įvardinti konkretūs Kodekso 4 straipsnyje nustatyti valstybės politikų elgesio principai, kurių pažeidimu kaltinama pareiškėja. Be to, ne asmuo, kuris kreipėsi į Komisiją, bet Komisija, pradėdama tyrimą pagal asmens kreipimąsi, turi pareigą pranešime nurodyti turimus duomenis apie pažeidimą. Todėl Komisija, gavusi E. Ž. kreipimąsi, vadovaudamasi Kodekso 7 straipsnio 1 dalimi, kaip nurodė teismas, turėjo įvertinti jame pateiktą informaciją ir konkretizuoti, kokiu pagrindu pradedamas tyrimas bei kokios konkrečios teisės normos ar normų galimu pažeidimu yra kaltinama pareiškėja.

14. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. spalio 24 d. posėdyje Komisijai kaip valstybės politikų elgesio kontrolės subjektui sprendime (nutarime) pradėti tyrimą iš esmės nenusprendus, dėl kokių konkrečių Kodekso principų ir nuostatų pažeidimo pradėtas pareiškėjos elgesio tyrimas bei pranešime pareiškėjai konkrečiai nenurodžius turimų galimai padaryto pažeidimo duomenų, neįvardijus pareiškėjos elgesiu pažeistų konkrečių Kodekso principų ir nuostatų, kitų teisės aktų nuostatų, Komisija iš esmės suvaržė teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjos teises Komisijos atliekamo tyrimo metu gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jai įteiktas pranešimas apie pradėtą tyrimą, turimus duomenis apie padarytą pažeidimą nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus.

15. 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje buvo analizuojama ir vertinama Panevėžio miesto Dailės galerijos pateikta papildoma informacija ir posėdžio pirmininkė R. M. pasiūlė balsuoti, kad G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio principus ir reikalavimus (sąžiningumo, padorumo ir pavyzdingumo principus). Komisijos posėdžio protokolo pabaigoje įrašytas Komisijos sprendimas neatitinka to sprendimo, už kurį buvo siūloma balsuoti ir balsavo Komisijos nariai, nes nurodyta, jog Komisija nutarė abstrakčiai konstatuoti, kad pareiškėja pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politikos elgesio reikalavimus, tai yra protokole įrašytame sprendime nėra įvardinti konkrečių teisės normų ir teisės aktų pažeidimai.

16. Byloje yra pateiktas Sprendimas, kuris yra ginčijamas nagrinėjamoje byloje. Šiuo Sprendimu konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Kodekso 4 straipsnyje 5 ir 6 punktais įtvirtintus valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo elgesio principus. Taigi 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo, už kurį Komisijos nariai nustatyta tvarka balsuodami priėmė 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje. Taigi, aptartus Etikos komisijos sprendimo, kuriuo buvo konstatuoti pareiškėjos kaip valstybės politikės etikos pažeidimai, priėmimo trūkumus teismas vertino kaip pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimo procedūrų, ypač taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą, pažeidimą, dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisės į teisminę gynybą bei dėl kurio Komisijos konstatuotas pareiškėjos kaip valstybės politikės elgesio reikalavimų pažeidimas negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas.

17. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Taryba sprendimu Nr. I-302 „Dėl Savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 30 d. sprendimo Nr. I-202 pakeitimo“ Etikos komisijos pirmininko prašymu, atstatydino A. I. iš Komisijos pirmininko pareigų. Komisijos pirmininko pavaduotojas M. L. 2017 m. lapkričio 7 d. Komisijai pateikė pranešimą apie tai, kad jis dėl asmeninių priežasčių atsistatydina iš Etikos komisijos pirmininko pavaduotojo pareigų nuo 2017 m. lapkričio 8 d., likdamas tik Etikos komisijos nariu. Etikos komisijos sekretorė G. L., vadovaudamasi 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 23 punktu, 2017 m. spalio 20 d. elektroniniu paštu informavo Etikos komisijos narius apie tai, kad 2017 m. spalio 24 d. 16 val. įvyks Etikos komisijos posėdis ir išsiuntė susipažinimui posėdžio medžiagą. 2017 m. spalio 24 d. Etikos komisijos posėdyje buvo priimtas Etikos komisijos sprendimas pradėti tyrimą dėl Tarybos narės G. U. elgesio atitikties Kodekso nuostatoms bei nuspręsta kitą Etikos komisijos posėdį šaukti 2017 m. lapkričio 7 d. 15 val. Etikos komisijos nariams J. B. ir K. V. negalint dalyvauti 2017 m. lapkričio 7 d. 15 val. Komisijos posėdyje, posėdžio data buvo perkelta į 2017 m. lapkričio 14 d. 15 val. 30 min., apie tai informuojant Komisijos narius elektroniniu paštu. Komisijos posėdyje vykusiame 2017 m. lapkričio 14 d. buvo svarstytas Komisijos pirmininko pavaduotojo atsistatydinimo klausimas ir jam buvo pritarta.

18. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdyje liudytoju apklaustas M. L. patvirtino, jog 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. posėdžiai buvo šaukiami jo nurodymu, per Etikos komisijos sekretorę G. L., kuri elektroniniu paštu informavo apie posėdžių laiką Etikos komisijos narius. Netikėti šio liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo. Tai, kad Etikos komisijos sekretorė G. L. nenurodė kieno pavedimu posėdis šaukiamas, teismo vertinimu, nelaikytinas pažeidimu. Todėl teismas atmetė pareiškėjos G. U. argumentus dėl 2017 m. spalio 24 d. ir 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdžių sušaukimo neteisėtumo.

III. 19. Atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisija, atstovaujama Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos G. U. skundą dėl Sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.

20. Atsakovas nurodo, kad 2017 m. spalio 26 d. Komisijos pranešimu G. U. buvo tinkamai informuota apie pradėtą jos elgesio tyrimą, koks jos elgesys buvo vertinamas (lyginamas) su Kodekso 4 straipsnio nuostatomis, pateikti Komisijos turimi duomenys apie padarytą pažeidimą, t. y. pridėtas Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus E. Ž. rašto Komisijai kopija, informuota apie politiko, kurio elgesys tiriamas, teises. Komisija tik atlikusi tyrimą gali priimti vieną iš sprendimų, numatytų Kodekso 9 straipsnyje ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 40 straipsnyje. Be to, pareiškėja Komisijos narė nuo 2015 m., patyrusi politikė, gerai susipažinusi su Kodekso ir 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų normomis. Atsakovas mano, kad G. U. gerai suprato, kuo yra kaltinama ir koks jos elgesys yra svarstomas, todėl teismo argumentai, kad Komisija pradėjusi tyrimą ir įteikusi pareiškėjai laisvos formos pranešimą apie Komisijos pradėtą tyrimą, padarė esminius procedūros pažeidimus, turėjusius įtakos objektyviam visam aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, yra nepagrįsti.

21. Atsakovo nuomone, teismas klaidingai pasisakė, kad 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje posėdžio pirmininkė R. M. pasiūlė balsuoti, jog G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio principus ir reikalavimus (sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo principus). Minėtos dienos posėdyje Komisijos nariai balsavo už posėdžio pirmininkės siūlymą, kad G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio principus ir reikalavimus (padorumo, pavyzdingumo principus), (Etikos komisijos 2018 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. E-10 (1.13.), 4 lapas, 14–16 eilutės) ir teismas padarė klaidingą, nepagrįstą išvadą, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimui, už kurį Komisijos nariai nustatyta tvarka balsuodami priėmė 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje.

22. Atsakovas pažymi, kad Sprendimas priimtas laikantis visų pagrindinių valstybės politiko elgesio tyrimų procedūrų, taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei priimto sprendimo pagrįstumą, todėl yra teisėtas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažins, kad Komisija, priimdama sprendimą, padarė tyrimo procedūrų, taisyklių pažeidimą, tai turėtų būti vertinama kaip neesminiai procedūrų, taisyklių pažeidimai, neturėję įtakos objektyviam visų aplinkybių įvertinimui bei sprendimo pagrįstumui, kadangi ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės.

23. Pareiškėja G. U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėja teigia, kad teismas išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai jas vertino, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti atsakovo nurodytais argumentais pagrindo nėra. Teismas, be kita ko, pagrįstai konstatavo, jog atsakovas, priimdamas Sprendimą, pažeidė esmines procedūras, tinkamai neatliko tyrimo, neatliko objektyvaus aplinkybių tyrimo, nevertino ir netyrė reikšmingų aplinkybių, būtinų ne tik sprendimui priimti, bet ir tyrimui pradėti, todėl priėmė abstraktų niekuo nepagrįstą sprendimą, kuris neatitiko tam sprendimui, kuris buvo teikiamas komisijos balsavimui, ir kurį pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai panaikino.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos 2017 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. 7 „Dėl Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narės G. U.“ pagrįstumo ir teisėtumo.

26. Sprendimu konstatuota, kad Tarybos narė G. U. pažeidė Kodekso 4 straipsnio 5 ir 6 punktais įtvirtintus valstybės politikų padorumo ir pavyzdingumo elgesio principus.

27. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino, panaikino Sprendimą. Teismas priėjo išvadą, kad Komisija iš esmės suvaržė teisės aktuose įtvirtintas pareiškėjos teises Komisijos atliekamo tyrimo metu gintis nuo pareikšto kaltinimo, kadangi jai įteiktas pranešimas apie pradėtą tyrimą, turimus duomenis apie padarytą pažeidimą nebuvo pakankamai aiškus ir išsamus. Taip pat 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo, už kurį Komisijos nariai nustatyta tvarka balsuodami priėmė 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje.

28. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: 2017 m. spalio 26 d. Komisijos pranešimu G. U. buvo tinkamai informuota apie pradėtą jos elgesio tyrimą, nes jai buvo pateikti Komisijos turimi duomenys apie tai dėl kokių veiksmų pradėtas tyrimas, t. y. pridėta Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus E. Ž. rašto, adresuoto Komisijai, kopija, pareiškėja buvo informuota apie politiko, kurio elgesys tiriamas, teises; 2017 m. lapkričio 14 d. posėdyje Komisijos nariai balsavo už posėdžio pirmininkės siūlymą, kad G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio principus ir reikalavimus (padorumo, pavyzdingumo principus), todėl, apelianto teigimu, teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, jog 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo, už kurį Komisijos nariai balsavo 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje.

29. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog Kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą; 2) visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą. Kodekso 7 straipsnio 10 dalis nustato, kad Komisija per 3 dienas nuo tyrimo pradžios surašo laisvos formos pranešimą, kuriuo informuoja valstybės politiką apie pradėtą jo elgesio tyrimą, jo teises, pateikia turimus duomenis apie padarytą pažeidimą ir prašo valstybės politiko iki šiame pranešime nurodytos datos pateikti rašytinį paaiškinimą. Komisija šį pranešimą valstybės politikui įteikia asmeniškai arba išsiunčia paštu. Tokia pati nuostata dėl pranešimo apie pradėtą tyrimą numatyta 2017 m. Komisijos veiklos nuostatų 31 punkte.

30. Iš bylos duomenų matyti, kad Komisija 2017 m. spalio 26 d. pranešimu Nr. IS-4497 (1.13.) „Dėl pradėto politiko elgesio tyrimo“ (toliau – Pranešimas) informavo pareiškėją G. U., kad 2017 m. spalio 24 d. Etikos komisijos posėdyje nuspręsta pradėti tyrimą dėl Panevėžio miesto dailės galerijos direktoriaus E. Ž. kreipimosi, kuriame prašoma įvertinti tarybos narės G. U. elgesio atitiktį Kodekso 4 straipsnyje nustatytiems valstybės politikų elgesio principams. Taip pat, pareiškėjai pasiūlyta pateikti rašytinį paaiškinimą ir pagrįsti išsakytus teiginius. Pareiškėjai, be kita ko, išaiškintos jos teisės ir nurodytas kvietimas dalyvauti kitame Etikos komisijos posėdyje, kuris vyks 2017 m. lapkričio 7 d. Prie Pranešimo pridėtas E. Ž. kreipimasis „Dėl projekto „Panevėžio tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas 2017“ į Etikos komisiją, kuriame prašoma Etikos komisiją įvertinti, ar Tarybos narė G. U. nepažeidė Kodeso 4 straipsnyje įtvirtintų principų. Pareiškėja 2017 m. lapkričio 2 d. Komisijai pateikė paaiškinimą.

31. Teisėjų kolegija, vertinadama laisvos formos pranešimui keliamus teisinius reikalavimus bei faktiškai pareiškėjai įteikto Pranešimo turinį, pažymi, kad pranešimu siekiama asmenį informuoti apie galimus jo padarytus pažeidimus, faktus, kuriais tai grindžiama, bei teisės normas, kuriose įtvirtinti reikalavimai buvo pažeisti. Nagrinėjamu atveju prie Pranešimo buvo pridėtas asmens kreipimasis, taigi pareiškėjai pakankamai išsamiai buvo nurodyti jos veiksmai, kurie buvo pagrindas pradėti tyrimą, taip pat nurodytas Kodekso 4 straipsnis, kurį galimai pažeidė pareiškėja. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad Pranešimas buvo įteiktas pareiškėjai dėl faktų, kurie jai buvo gerai žinomi, bei dėl teisės nuostatų, kurios jai, Tarybos ir Komisijos narei, buvo gerai žinomos ir suprantamos, pirmosios instancijos teismo išvados dėl minėto procedūrinio pažeidimo fakto bei jo reikšmės pripažintinos nepagrįstomis. Pirmosios instancijos teismo nurodomi tariami Pranešimo turinio trūkumai neturėjo įtakos pareiškėjos elgesio tyrimo procedūros veiksmingumui, tai patvirtina ir aplinkybė, kad pareiškėja pateikė paaiškinimą. Aptariamu aspektu teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Pranešimo apie pradedamą tyrimą pažeidimus, tokios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą.

32. Teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįstomis laikytinos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad 2017 m. lapkričio 17 d. Komisijos Sprendimo rezoliucinė dalis neatitinka sprendimo, už kurį Komisijos nariai balsavo 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2017 m. lapkričio 14 d. posėdyje pritarta R. M. siūlymui balsuoti, jog G. U. pažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytus politiko elgesio principus ir reikalavimus (konkrečiai padorumo ir pavyzdingumo principus). Šiuo atveju, iš 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdžio protokolo turinio akivaizdu, jog buvo vertinamas pareiškėjos elgesio atitikimas Kodekse įtvirtintiems politiko elgesio pavyzdingumo ir padorumo principams bei nuspręsta pripažinti, jog pareiškėja šiuos principus pažeidė. Ginčijamame Sprendime papildomai nurodytos konkrečios Kodekso normos (4 straipsnio 5 ir 6 punktai), kurias, Komisijos teigimu, pažeidė pareiškėja, tačiau ginčijamo Sprendimo rezoliucinė dalis yra tapati sprendimui, už kurį buvo balsuota 2017 m. lapkričio 14 d. Komisijos posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį formalų trūkumą vertino kaip esminį procedūros pažeidimą ir jį pripažino ginčijamo Sprendimo panaikinimo pagrindu.

33. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius pareiškėjos elgesio tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė jos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, tačiau išsamiai neišnagrinėjo paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumo (nepagrįstumo), todėl bylos esmė liko neatskleista. Tuo pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį, nustatančią, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

34. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė procesinės teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 146 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės etikos komisijos, atstovaujamos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė