2022-08-31 Nr. CB-6976-2-28-3-02267-2021-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4284

Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02267-2021-7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 19 d. paduotu atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos, kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl prokuroro neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Atsakovės paduotas kasacinis skundas grindžiamas argumentais, kad atstovavimo išlaidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, nesiejant jų atlyginimo su pareigūnų neteisėtais veiksmais kaip viena iš būtinų valstybės deliktinės atsakomybės sąlygų, yra neteisingas. Kadangi nagrinėjamoje byloje teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmų baudžiamajame procese neteisėtumas nebuvo konstatuotas, todėl ir nėra pagrindo ieškovo patirtas išlaidas baudžiamajame procese pripažinti turtine žala. Nagrinėjamu atveju nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu teismas rėmėsi iš dalies tenkinamas civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iš motyvuojamosios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies matyti, kad teismas atsižvelgia į BPK 106 straipsnio pakeitimus, padarytus įgyvendinat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimą. Tačiau BPK 106 straipsnyje numatyta proceso išlaidų atlyginimo tvarka yra taikoma sprendžiant dėl išlaidų atlyginimo tame pačiame procese, kuriame jos ir buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese. BPK nuostatos, kaip pagrindas ieškiniui dėl žalos atlyginimui tenkinti negali būti tiesiogiai taikomos civiliniame procese. Procesinės išlaidos (taip pat atstovavimo išlaidos) ir turtinė žala arba nuostoliai yra skirtingos teisinės prigimties turtiniai praradimai, kurių atlyginimui taikomos skirtingos teisės normos.

Atrankos kolegija, susipažinusi su šiais atsakovės kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė jame nurodytas materialiosios ir proceso teisės normas, ir kad šie pažeidimai galėjo turėti įtakos neteisėtai teismo nutarčiai priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Gediminas Sagatys