2018-03-13 Nr. AB-4985-2-68-3-11957-2017-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-168-525/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11957-2017-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. sausio 3 d. buvo gautas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo persiųstas A. I. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriame ji prašė: panaikinti neteisėtą, nepagrįstą Informatikos ir ryšių departamento (toliau – ir Departamentas) Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės R. Ž. patvirtintą 2013 m. spalio 4 d. dokumentą ir paskelbti jį negaliojančiu; dėl viešojo intereso minėtą 2013 m. spalio 4 d. dokumentą paskelbti negaliojančiu ir įpareigoti Departamentą daugiau nebeklastoti dokumentų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi nutarė neatnaujinti A. I. praleisto termino skundui paduoti ir atsisakyti priimti pareiškėjos A. I. skundą bei, nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais ir sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį grąžinti A. I..

Teismas pažymėjo, kad skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23–24 straipsniuose nustatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, sumokėti žyminį mokestį. Teisme 2018 m. sausio 22 d. gautas pareiškėjos raštas, kuriame ji išdėstė kreipimosi į teismą dėl Departamento 2013 m. spalio 4 d. rašto panaikinimo įvykių chronologiją, tačiau neprašė atnaujinti praleisto termino skundui paduoti, nenurodė kodėl terminą praleido.

Teismas vadovavosi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies, 30 straipsnio 1 dalies, 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punkto nuostatomis. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, kad ji nesutinka su Departamento raštu, kuris priimtas 2013 m. spalio 4 d. Pareiškėja skundą dėl minėto akto panaikinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė 2017 m. kovo 21 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai buvo išaiškintos ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios prašymų atnaujinti praleistą terminą pateikimą, tačiau pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė kada gavo skundžiamą raštą, taip pat objektyvių, svarbių, nuo jos valios nepriklausiusių termino praleidimo aplinkybių. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog egzistavo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios pareiškėjai laiku atlikti būtinus veiksmus savo teisių realizavimui, t. y. laiku kreiptis į teismą su skundu dėl Departamento 2013 m. spalio 4 d. rašto panaikinimo. Teismas darė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą skundui dėl reikalavimo panaikinti Departamento 2013 m. spalio 4 d. raštą paduoti. Neatnaujinus praleisto termino skundui paduoti, pareiškėjos minėtą skundo reikalavimą atsisakyta priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.). Kiti pareiškėjos reikalavimai išvestiniai, todėl juos taip pat atsisakyta priimti.

Teismas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eI-3392-473/2017 (Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01333-2017-3) pagal pareiškėjos A. I. skundą atsakovui Informatikos ir ryšių departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo 2017 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad „Informatikos ir ryšių departamentas, gavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2013 m. spalio 3 d. paklausimą Nr. 19-10-2627, ir nustatęs, jog registre tvarkomi duomenys apie A. B. nėra susiję su galiojančiu teistumu už tyčinius nusikaltimus, taigi nėra susijęs su Vaiko globos organizavimo nuostatų 14.5 punkte nustatytais ribojimais tapti vaiko globėju (rūpintoju), kitų duomenų, nesusijusių su Vaiko globos organizavimo nuostatų 14.5 punkte nustatytais ribojimais neturėjo pareigos teikti Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad ginčijamame sprendime Informatikos ir ryšių departamentas teisėtai ir pagrįstai nenustatė, jog Informatikos ir ryšių departamentas, teikdamas 2013 m. spalio 4 d. išrašą iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro arba jo archyvo ir registre sukauptų duomenų apie A. B., nepažeidė Vaiko globos organizavimo nuostatų, ir konstatavo, jog įtarti, kad Informatikos ir ryšių departamento tarnautojai padarė tarnybinį nusižengimą nėra pagrindo“.

Pareiškėja už skundo padavimą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakyta priimti, 22,50 Eur žyminis mokestis grąžintinas pareiškėjai.

III. Pareiškėja A. I. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį.

Pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti dėl viešojo intereso gynimo. Buvo užkirsta teisė į teisingą teismą. Konstitucijoje numatyta, kad kiekvienas žmogus gali kreiptis į teismą, jei jo teisės pažeistos. Konstitucijos 21 straipsnyje nurodyta, kad negalima skirti kankinimų bausmės.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutarties, kuria teismas neatnaujino pareiškėjai A. I. praleisto termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog trumpais skundų administraciniam teismui pateikimo terminais yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kuo greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai (žr., pvz., 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-948/2011, 2014 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje TA502-69/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundą, kuriame prašė panaikinti Informatikos ir ryšių departamento 2013 m. spalio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą apie fizinį asmenį ir paskelbti jį negaliojančiu, 2017 m. kovo 21 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Taigi pareiškėja skundą teismui pateikė praleidusi ABTĮ 29 straipsnyje nustatytą skundo padavimo terminą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, jog pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, ekstraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo. Tačiau spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmosios instancijos teismo neprašė atnaujinti praleisto skundo pateikimo termino, nors tokia teisė jai buvo išaiškinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartyje. Pareiškėja, gavusi šią nutartį, 2018 m. sausio 18 d. teismui pateikė raštą, kuriame iš esmės tik išdėstė faktines aplinkybes, susijusias su ginču iš esmės, tačiau nenurodė jokių argumentų, susijusių su skundo padavimo terminu ir jo praleidimo aplinkybėmis.

Pareiškėjai nenurodžius jokių svarbių, objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sutrukdžiusių laiku kreiptis į teismą apskųsti Departamento 2013 m. spalio 4 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatomis ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. I. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė