2013-11-13 Nr. AB-8074-3-61-3-00126-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-769/2013

Teisminio proceso Nr. Nr. 3-61-3-00126-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3; 69.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, UAB „Vilniaus energija“, J. I. ir B. C. skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, tretieji suinteresuoti asmenys – AB „Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C. ir J. I. kreipėsi į teismą su prašymu:

1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“;

2) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir įpareigoti Komisiją priimti naują nutarimą dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė:

1) panaikinti Komisijos 2010 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. O3-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“;

2) įpareigoti Komisiją laikantis būtinųjų karšto vandens tiekimo veiklos sąnaudų padengimo principo iš naujo įvertinti leistinas karšto vandens netektis daugiabučių namų tinkluose ir pagal jas nustatyti faktinę situaciją atitinkantį planuojamo realizuoti karšto vandens kiekį (Gkv);

3) įpareigoti Komisiją nustatant karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulės dėmenis, laikytis Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 patvirtinta Karšto vandens kainų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) 47 punkte nustatytų taisyklių (formulės);

4) įpareigoti Komisiją, atsižvelgus į 2 ir 3 reikalavimus, nustatyti atitinkamai pakeistas UAB „Vilniaus energija“ karšto vandens kainos dedamąsias bei karšto vandens kainos kintamosios dedamosios formulę.

5) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl karšto vandens kainų nustatymo metodikos“ patvirtintos Karšto vandens kainų metodikos 39 punktas ta apimtimi, kiek jame nėra numatyta leistino karšto vandens netekčių apskaičiavimo taisyklė tam atvejui, kai daugiabučiuose namuose dar neįrengti karšto vandens tiekėjo metrologiškai patikrinti skaitikliai, neprieštarauja Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 daliai, šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 daliai, Civilinio kodekso 4.76 straipsniui, Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsniams, teisinės valstybės principui taip pat teisėtumo, teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principams.

Atsakovas su pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. prašymu ir UAB „Vilniaus energija“ skundu nesutiko, prašė juos atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nuomonėje dėl pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. prašymo nurodė, jog teisės aktų nėra įgaliota vertinti Komisijos priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, mano, kad siekiant apsaugoti viešąjį šilumos ir karšto vandens vartotojų interesą nepažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo ir kitų teisės aktų, būtina užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos ir karšto vandens tiekimą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir pagrįstomis kainomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, B. C. ir J. I. prašymą nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad UAB „Vilniaus energija“ investuoja lėšas į šilumos tiekimo tinklų rekonstravimą ir modernizavimą, planuojami šilumos perdavimo technologiniai nuostoliai neturėtų viršyti ataskaitinio laikotarpio 14 proc. nuostolių šilumos tinkluose. Teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybė pasiūlė sumažinti šilumos punktų priežiūros sąnaudas šilumos tiekėjui priklausančiuose punktuose. Nurodė, kad 2011 m. sausio 19 d. pritarė sprendimo projekto „Dėl UAB „Vilniaus energija“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ pateikimui ir nutarė pradėti minėto sprendimo projekto svarstymo procedūrą.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ pateikė teismui prašymą skirti teismo ekspertizę. Teigė, kad patvirtinti ar paneigti pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą galima atliekant karšto vandens tiekimo veiklos rodiklių, taikant Komisijos pagal Metodikos 39 punktą nustatomą planuojamą realizuoti karšto vandens kiekį, skaičiavimus bei išsiaiškinti realias pareiškėjo galimybes finansuoti šios veiklos vykdymui užtikrinti būtinas investicijas.

Pareiškėjai Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, B. C. ir J. I. neprieštaravo dėl ekspertizės skyrimo, nurodė, kad siūlo ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui.

Atsakovas ekspertizės skyrimo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 150–154) paskyrė byloje atlikti šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę. Ekspertizę pavedė atlikti Ambrazaičio audito biurui, atliekančiam audito ekspertizes. Administracinė byla sustabdyta, kol bus atlikta ekspertizė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovo K. J. J. atskirąjį skundą dėl šio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalies pakeitimo (V t., b. l. 174).

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovas K. J. J. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalimi, kuria ekspertizę atlikti paskirta Ambrazaičio audito biurui, nors teismo posėdyje prieštaravimų nereiškė, tik teikė prašymą, kad būtų taip pat paskirtas atlikti ekspertizę ir šilumos energetikos mokslų daktaras V. S. Teismo posėdžiuose šalys siūlė savo ekspertus, kritikavo viena kitos kandidatus. Todėl teisėjų kolegija, siekdama visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, nutarė skirti ekspertą, įrašytą Teisingumo ministerijos ekspertų sąraše, kuris patvirtino, jog nėra susijęs nė su viena šalimi.

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės ginčyti eksperto kandidatūrą, todėl atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovas K. J. J. pateikė atskirąjį skundą (V t., b. l. 176–178), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį ir tenkinti jo atskirąjį skundą dėl šio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalies pakeitimo, ekspertizę pavedant atlikti energetikos mokslų daktarui V. S.

Mano, kad teisėja, vienasmeniškai pasirašiusi skundžiamą nutartį, šališkai sprendė atskirojo skundo priėmimo klausimą, parodydama savo suinteresuotumą bylos baigtimi. Pažymi, kad Ambrazaičio audito biuras nėra įtrauktas į Lietuvos teismų ekspertų sąrašą tokio pobūdžio ekspertizėms atlikti. Teigia, kad skundžiamoje nutartyje melagingai nurodoma, kad pareiškėjai teismo posėdyje prieštaravimų nereiškė.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nenumato galimybės apskųsti procesinio sprendimo dėl ekspertizės paskyrimo, kuris, be kita ko, neužkerta kelio tolesniam bylos nagrinėjimui, todėl atskirasis skundas vienareikšmiškai negali būti paduodamas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, formuojama sprendžiant analogiškus klausimus ir pažymi, kad ir šioje byloje Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija jau buvo apskundusi 2011 m. liepos 15 d. pirmosios instancijos teismo nutartį skirti ekspertizę ir atskirasis skundas buvo atmestas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skundžiama nutartis priimta laikantis ABTĮ reikalavimų (ABTĮ 148 str., 134 str.), o Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos keliamas klausimas dėl K. Ambrazaičio audito biuro kompetencijos ir šališkumo neparemtas jokiais įrodymais.

Atsakovas valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo sprendimą dėl jo priimti teismo nuožiūra.

Pažymi, kad ABTĮ nenumato galimybės apskųsti ekspertizės paskyrimo. Teisę nuspręsti dėl galimybės paskirti ekspertą įstatymas suteikia teismui ir privalomai vadovautis eksperto paaiškinimais ABTĮ 57 bei 62 straipsniai neįpareigoja, jie vertinami pagal bendras įrodymų vertinimo taisykles. Komisijos nuomone, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ar objektyvių įrodymų, pagrindžiančių teiginius dėl nutartį priėmusios teisėjos šališkumo, o abstraktūs samprotavimai negali būti laikomi pakankamais įrodymų prasme.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisinių motyvų ir argumentų dėl atskirojo skundo nepateikė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties dalies, kuria paskirtas ekspertas, pakeitimo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda daryti ekspertizę atitinkamai ekspertizės įstaigai. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje buvo kilusi būtinybė išsiaiškinti šilumos energijos sąnaudų skaičiavimo klausimus, o tam yra būtinos specialios žinios.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę bei sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki bus atlikta ekspertizė. Teismas nurodė, kad nutarties dalis dėl bylos sustabdymo per 7 dienas gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pažymėtina, jog ABTĮ 149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą. Taigi atskiruoju skundu gali būti skundžiamos ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys. Pažymėtina, jog nei ABTĮ, nei CPK nėra numatyta, kad nutartis, kuria paskiriama ekspertizė, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

ABTĮ nuostatos nenumato galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo nutartį skirti ekspertizę (ABTĮ 149 str. 1 d. 1 p.), tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 99 str. 3 p., 100 str.), o argumentai dėl nesutikimo su ekspertize gali būti pareiškiami apeliaciniame skunde dėl išnagrinėjus bylą priimto teismo sprendimo) (ABTĮ 149 str. 1 d. 2 p.), todėl ji negali būti skundžiama. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2009 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS20-599/2008, 2008 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-406/2008 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas 2013 m. liepos 15 d. nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, pagrindo nėra.

Dėl pareiškėjo motyvų, kad pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai klausimą dėl pareiškėjo atskirojo skundo priėmimo išsprendė vienasmeniškai, nors bylai nagrinėti yra paskirta trijų teisėjų kolegija, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 1 dalį apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas arba teisėjas (vienasmeniškai), atskirųjų skundų priėmimui taikoma analogiška tvarka (ABTĮ 148 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. liepos 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė