516ce7c2-4a5f-421d-8bce-d26e69821f9a · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-469-806/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01118-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.14.1.2.4; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Dzedulionio, sekretoriaujant Daliai Kanopienei, dalyvaujant prokurorei Dainai Dilbienei, nuteistajai R.

A., jos gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nuteistajam J. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1038-1100/2021, kuriuo R. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, R. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jai paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžiÄ nuspręsta skaičiuoti nuo R. A. faktinio sulaikymo dienos vykdant skundžiamÄ nuosprendį. R. A. skirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus jį vykdyti – panaikinama. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį J.

A., jo atžvilgiu apeliacinis skundas nėra paduotas. Teismas, n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. A. ir J. A., veikdami kartu, 2021 m. sausio 11 d. 12:16:06 val. vieÅ¡ojoje vietoje, Vilniuje, Å altkalvių g. 2, parduotuvėje „Maxima“, pamatė, kaip įėjusi į parduotuvę R. K. įdėjo pinigus į puspalčio deÅ¡inę kiÅ¡enę, 12:16:06 val. nuėjo nukentėjusiajai R. K. iÅ¡ paskos, nuo 12:16:19 val. stebėdami jos veiksmus prekybos salėje, ir 12:16:52 val. daržovių skyriuje jie, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , staigiai atsistojo nukentėjusiajai R.

K. iÅ¡ deÅ¡inės pusės ir tuo metu, kai J. A. savo kÅ«nu stumtelėjo R. K. ir taip užstojo nukentėjusiajai keliÄ bei stebėjo aplinkÄ , kad niekas netrukdytų daryti nusikaltimÄ , R. A. atsistojo nukentėjusiajai R. K. iÅ¡ deÅ¡inės pusės iÅ¡ Å¡ono, įkiÅ¡o deÅ¡inę rankÄ Ä¯ nukentėjusiosios puspalčio deÅ¡inę kiÅ¡enę, tačiau tuo metu nukentėjusioji atsisuko. Po to, tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , nuo 12:17:04 val. jie nuėjo nukentėjusiajai R. K. iÅ¡ paskos ir 12:17:16 val. tuo metu, kai nukentėjusioji aliejaus skyriuje sustojo prie stelažo iÅ¡ deÅ¡inės pusės, o J. A. staigiai užstojo keliÄ nukentėjusiajai iÅ¡ Å¡ono iÅ¡ kairės pusės ir stebėjo aplinkÄ , kad niekas netrukdytų daryti nusikaltimÄ , R.

A. deÅ¡ine ranka iÅ¡ nukentėjusiosios R. K. puspalčio deÅ¡inės kiÅ¡enės iÅ¡traukė 470 Eur, taip bendrais veiksmais pagrobė nukentėjusiajai R. K. priklausantį bendros 470 Eur vertės turtÄ . Å iais savo veiksmais R. A. ir J. A. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu R. A. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 8 d. nuosprendį ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėti jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , paskiriant atitinkamus įpareigojimus ar draudimus.

3. Skunde argumentuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė jos prisipažinimo bei nuoÅ¡irdaus gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi ji ikiteisminio tyrimo metu nepripažino visos 470 Eur dydžio pinigų sumos, kuriÄ ji pavogė iÅ¡ nukentėjusiosios, taip pat neigė, kad bendrininkavo su vyru J. A. Su Å¡iuo teismo motyvu apeliantė nesutinka, nes apklausos metu teisme ji pripažino visas jai inkriminuojamas aplinkybes.

4. Kaip nurodo apeliantė, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas, duodant parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, tačiau, vadovaujantis teismų praktika, kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimÄ gali bÅ«ti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimÄ , duodamas parodymus teisme.

5. Apeliantė teigia, kad savanoriÅ¡kas žalos atlyginimas bei noras atsipraÅ¡yti nukentėjusiosios taip pat patvirtina jos neigiamÄ požiÅ«rį į nusikaltimÄ ir duoda pagrindo iÅ¡vadai apie nuoÅ¡irdų jos gailėjimÄ si dėl tokio savo elgesio. Skunde pabrėžiama, kad teismas, tik pripažinęs, jog kaltinamieji prisipažino padarę nusikaltimÄ , kurio padarymu jie yra kaltinami, ir su tuo sutinkant kitiems proceso dalyviams, gali baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kas Å¡iuo atveju buvo atlikta.

6. Apeliantė skunde nurodo, jog paskutinę bausmę ji atliko 2019 m. liepos 8 d., t. y. prieÅ¡ pusantrų metų nuo nagrinėjimo nusikaltimo padarymo. Teismas, apeliantės nuomone, nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ apie susiformavusias jos antivisuomenines nuostatas nusikalsti vien dėl to, kad praeityje ji yra teista 10 kartų už analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikas. Pabrėžiama, kad per šį laikotarpį apeliantė jokių naujų nusikaltimų nepadarė.

7. Pasak R. A., teismas nesvarstė galimybės atidėti bausmės vykdymÄ pagal BK 75 straipsnį. Anot apeliantės, minimo straipsnio taikymas bÅ«tų teisingas sprendimas, kadangi be jos ir jos vyro J. A. nėra kam kitam prižiÅ«rėti jų trijų nepilnamečių vaikų. Skunde nurodo, kad paskirtos laisvės bausmės vykdymo atidėjimas net ir maksimaliam 3 metų laikotarpiui jai turėtų didesnės įtakos, nei izoliavimas nuo vaikų. Apeliantė nurodo ir tai, kad izoliavus vaikus nuo tėvų iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeisti ir nepilnamečių vaikų interesai.

8. Remiantis teismų praktika, skunde argumentuojama, kad, skirdamas bausmę, teismas turi užtikrinti, kad ji būtų teisinga ir proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas šiame kontekste reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai bei objektyviai nustatytos visos bylai reikšmingos aplinkybės, tačiau ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė būtų adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismas, spręsdamas su bausme susijusius klausimus, turi atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, esant nepalankioms aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

9. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad jos elgesys po nusikaltimo padarymo savanoriÅ¡kai atlyginant žalÄ rodo, jog ji padarė teigiamas iÅ¡vadas ir nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jÄ reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Nurodo, kad ji yra pasiryžusi daugiau nedaryti nusikaltimų, gyventi dorai ir auginti bei tinkamai auklėti savo vaikus.

10. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

11. Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistosios R. A. apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistoji ir jos gynėja advokatė – tenkinti. I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistosios R. A. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ sias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylÄ tik tiek, kiek to yra praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl nuteistajai paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir galimybės atidėti Å¡ios bausmės vykdymÄ . Atsižvelgiant į tai ir byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

13. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ arba baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

14. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ . Teismas skiria bausmę pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu paskirdamas nuteistajai R. A. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, įstatymo nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo jį keisti nėra. Dėl galimybės atidėti R. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ 16. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, pagal šį teisinį reguliavimÄ , bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik esant įstatymo įtvirtintoms sÄ lygoms, o jo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje įtvirtintoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje esančių bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar asmeniui pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų.

Baudžiamasis įstatymas nenurodo visų aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, kurios susijusios su padaryta veika bei nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumÄ ir kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė iÅ¡vengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobÅ«džio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį pobÅ«dį.

18. Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad egzistuoja formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnį, t. y. apeliantei paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto ketverių metų termino. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad turi bÅ«ti nustatytas ir materialusis BK 75 straipsnio taikymo pagrindas. Kartu pažymėtina, kad pagal kasacinę praktikÄ , taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , humaniÅ¡kumo principo reikalavimai turi bÅ«ti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iÅ¡ baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltÄ konfliktÄ su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė užtikrintų ne tik specialiÄ jÄ , bet ir bendrÄ jÄ prevencijÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-91/2014).

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajai R. A. 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę ir pasirinkdamas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ne tik tai, kad apeliantei paskirtos bausmės dydis nesiekia pusės BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyto trukmės vidurkio, tačiau ir kitas nagrinėjamam institutui reikšmingas aplinkybes.

20. R. A. buvo pripažinta kalta padariusi vienÄ apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje. Ji, veikdama kartu su J. A., iÅ¡ nukentėjusiosios R. K. striukės deÅ¡inės kiÅ¡enės pagrobė nukentėjusiajai priklausančius pinigus – 470 Eur. Nuteistosios veika yra baigta, ja buvo sukelta 470 Eur dydžio turtinė žala nukentėjusiajai R. K. Kaip matyti, R. A. veika atitinka visus kiÅ¡envagystės požymius pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y.:

a) veika padaryta vieÅ¡oje vietoje, b) pagrobtas svetimas turtas, ir c) Å¡is turtas pagrobtas iÅ¡ kito asmens drabužių, rankinės ar kitokio neÅ¡ulio. R. A. kiÅ¡envagystę įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad turtas yra svetimas ir siekė neatlygintinai jį užvaldyti, suprasdama ir tai, kad turto savininkui bus padaryta turtinė žala, tačiau nekeitė savo pasirinkto elgesio modelio ir tęsė bei pabaigė nusikalstamÄ veikÄ . Vien tai, kad nuteistoji savanoriÅ¡kai atlygino sukeltÄ turtinę žalÄ , nereiÅ¡kia, kad jos padaryta veika yra mažiau pavojinga.

21. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio motyvams, jog nuteistajai R. A. privaloma skirti realiÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, siekiant užkirsti keliÄ naujų nusikalstamų veikų darymui. IÅ¡ pateiktos bylos medžiagos matyti, jog nuteistoji iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio buvo teista 10 kartų, iÅ¡ kurių paskutinius kartus: 1) Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti ar užsiregistruoti darbo biržoje;

2) Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2008 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jai paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas buvo atidėtas 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ savo gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

4) Vilniaus miesto 3-o apylinkės 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su 2011 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – terminuotu laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad prieÅ¡ iÅ¡vardintų nuosprendžiu priėmimÄ nuteistoji R. A. buvo teistas dar keturis kartus.

22. Teismas pastebi ir tai, kad pagal Administracinių nusižengimų registro 2021 m. sausio 27 d. duomenis, per paskutinius tris metus administracine tvarka R. A. bausta aštuonis kartus, iš jų daugiausia dėl administracinių nusižengimų, susijusių su transporto ir kelių ūkiu.

23. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai iÅ¡vadai, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ R. A. padarė neiÅ¡nykus ankstesniam jos teistumui. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkčiu, asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, yra laikomi turinčiais teistumÄ bausmės atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmės atlikimo, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ . Kaip minėta anksčiau, BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, vadovaujantis BK 11 straipsnio 4 dalimi, yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė per laiko tarpÄ nuo paskutinio jos atžvilgiu priimto teismo sprendimo nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų.

24. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai jos prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nevertino kaip apeliantės atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

25. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi arba padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i lengvinanti aplinkybė konstatuotina nustačius dvi aplinkybes:

1) kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir vienÄ iÅ¡ alternatyvių aplinkybių – 2) kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Pagal baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimÄ ir teismų praktikÄ asmens prisipažinimas yra bÅ«tina nuoÅ¡irdaus gailėjimosi iÅ¡raiÅ¡ka. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų.

Toks prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ turi bÅ«ti savanoriÅ¡kas. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos iÅ¡nagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme.

Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, todėl lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ . Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažinęs, kad padarė nusikalstamÄ veikÄ , neigiamai vertina savo poelgius, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasmę aplinkybės: kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis lengvina kaltininko atsakomybę tik abi drauge (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-464/2005, 2K-491/2007, 2K-513/2007, 2K-638/2010, 2K-106/2011, 2K-312-697/2016 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad Å¡i atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra nustatoma vien pagal bendrus kaltininko pareiÅ¡kimus, jos nustatymas turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ .

26. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių akivaizdu, jog nuteistoji R. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu prisipažino tik baudžiamojoje byloje surinkus neginčijamus įrodymus dėl jos kaltės, o ne laisva valia. R. A. apklausta ikiteisminio tyrimo metu siekė, kad baudžiamojon atsakomybėn dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nebÅ«tų patrauktas jos sutuoktinis J. A., nurodė mažesnę pagrobtÄ pinigų sumÄ (t. 1, b. l. 51-52). Teisminio bylos nagrinėjimo metu ji pilnai pripažino padariusi nusikalstamÄ veikÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistosios prisipažinimas buvo padarytas, siekiant trečdaliu sutrumpinti bausmės laikÄ , pritaikius BK 64(1) straipsnio nuostatas ir visiÅ¡kai prieÅ¡tarauja nuoÅ¡irdaus gailėjimosi ir aktyvaus bendradarbiavimo sampratai, ir negali bÅ«ti pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

27. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistÄ jÄ charakterizuojančios medžiagos, ji yra linkusi į sistemingÄ naujų nusikalstamų veikų nuosavybei darymÄ , nedaro iÅ¡vadų dėl savo neteisėto ir pavojingo elgesio modelio ar dėl savo veiksmų galimai kilsiančių pasekmių. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad R. A. ankstesniais teismo sprendimais buvo pripažinta pasitikėjimo vertu asmeniu ir jos atžvilgiu jau ne kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas. Tačiau to nepakako, norint sulaikyti jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir nuteistoji naujÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė dar neiÅ¡nykus jos anksčiau turimam teistumui.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantės argumentai tiek dėl jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , tiek dėl jos darytų iÅ¡vadų dėl savo elgesio ir noro pasitaisyti, yra labiau deklaratyvaus pobÅ«džio, kadangi iÅ¡ apeliantės veiksmų yra aiÅ¡kiai matyti, kad ji iÅ¡ esmės nėra suinteresuota taisytis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir įstatymų normų, siekia Å¡velnesnės bausmės paskyrimo.

28. Darytina iÅ¡vada, kad tik paskyrus nuteistajai realiÄ laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymÄ , iÅ¡ nuteistosios R. A. bÅ«tų atimta galimybė vykdyti naujus nusikaltimus ir taip bÅ«tų apsaugoti likę visuomenės nariai nuo pavojingų jos veiksmų.

29. Teismas sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad laisvės atėmimo bausmė iÅ¡ esmės sukels nuteistajai tam tikrus nepatogumus. Pažymėtina, kad skunde nurodomos aplinkybės, t. y. kad apeliantė su vyru J. A. augina tris nepilnamečius vaikus ir neturi kam palikti jų prižiÅ«rėti, taip pat, kad vyriausiajam jų vaikui diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas bei kiti elgesio ir organizmo funkcijų sutrikimai, buvo apeliantei žinomi ir iki nusikalstamos veikos darymo momento. Atkreiptinas dėmesys, kad tÄ dienÄ , kai apeliantė įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , ji buvo gavusi ir paÅ¡alpÄ už vaikus, tačiau tai, kad ji turėjo piniginių lėšų, nesustabdė jos nuo tokio elgesio.

Nuteistoji, žinodama, kad turi pareigÄ rÅ«pintis ir auginti savo ir sutuoktinio nepilnamečius vaikus, turi ir pareigÄ laikytis įstatymų ir nenusikalsti, visgi ji nekeitė ir anksčiau ne kartÄ pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio, bendromis pačios ir sutuoktinio pastangomis nusikalto. Tokiais veiksmais R. A. prisiėmė ir galimų neigiamų pasekmių kilimo rizikÄ , todėl tai, kad jai skirta bausme yra pabloginama jos Å¡eimos padėtis, yra tik netinkamo jos elgesio rezultatas.

30. Teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2021 m. birželio 8 d. nuosprendžiu skyrė nuteistajai R. A. proporcingÄ , adekvačiÄ ir tinkamÄ bausmę bei realų jos vykdymÄ , iÅ¡samiai įvertino nuteistÄ jÄ charakterizuojančias ir bylai reikÅ¡mingas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį keisti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistosios R. A. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Gintaras Dzedulionis