516cbe4d-216f-4e77-a406-ca423afeee5d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr               Civilinė byla Nr. 2A-431/2014                                Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.1 73.2.6.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Donato Å erno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Dalios ViÅ¡inskienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „DK PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1167-590/2013 pagal ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „IG Trans“ ir uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Signeda“, uždaroji akcinė bendrovė „A-Spedition“, P. M.

V..Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovų UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „IG Trans“ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2011 m. kovo 14 d.

UAB „Signeda“ (toliau – krovinio siuntėjas) ir UAB „A-Spedition“ sudarė krovinių vežimo sutartį, pagal kuriÄ UAB „A-Spedition“ įsipareigojo nuvežti krovinį (automobilių detales), kurio bendras svoris – 5 800 kg, vertė – 64 113,62 USD (toliau – krovinys), iÅ¡ Kauno raj. (Lietuva) į MaskvÄ (Rusija) krovinio gavėjui OOO „UNITEK LIMITED“ (toliau – krovinio gavėjas). UAB „A- Spedition“ krovinio vežimÄ vykdė ne pats, o pasitelkė atsakovÄ UAB „IG Trans“ (toliau – vežėjas).

Teigė, kad 2011 m. kovo 17 d. krovinys buvo pakrautas į vilkikÄ IVECO (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) ir 2011 m. kovo 18 d. iÅ¡vežtas. Taip pat nurodė, kad 2011 m. kovo 31 d. Rusijoje kelyje Sankt Peterburgas – Maskva, 547 kilometre apie 40 kilometrų iki Novgorodo 1:56 val. vilkike kilo gaisras ir vilkikas su kroviniu sudegė – gaisro metu prarastas visas krovinys. Krovinys buvo apdraustas ieÅ¡kovo draudimo kompanijos AB „Lietuvos draudimas“.

IeÅ¡kovas priėmė sprendimÄ , kad įvykis, kurio metu prarastas krovinys, yra draudiminis ir iÅ¡mokėjo 157 540,24 Lt draudimo iÅ¡mokos (Å¡i suma gauta iÅ¡ krovinio vertės (159 040,24 Lt) atėmus 1 500 Lt dydžio besÄ lyginę iÅ¡skaitÄ ). Dėl krovinio praradimo žalÄ patyrė krovinio gavėjas, kuris nurodė draudimo iÅ¡mokÄ mokėti krovinio siuntėjui. IeÅ¡kovo teigimu, kadangi jis, kaip draudikas, iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiojo asmens nurodytam asmeniui, pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kovui pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ už žalÄ atsakingo asmens – vežėjo ir jo civilinės atsakomybės draudiko.

IeÅ¡kovo teigimu, Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarčių konvencijos (toliau – CMR) 17 straipsnio 1 punkte yra įtvirtinta vežėjo atsakomybė be kaltės, jeigu krovinys prarastas tuo metu, kai jis buvo vežėjo žinioje. Vežėjas priėmė krovinį iÅ¡ krovinio siuntėjo, tačiau krovinio gavėjui jo nepristatė, nes dėl gaisro krovinys buvo prarastas. Kadangi krovinys prarastas tuo metu, kai buvo vežėjo žinioje, vežėjas, pasak ieÅ¡kovo, laikytinas atsakingu už padarytÄ Å¾alÄ ir privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius.

Kadangi tarp vežėjo ir atsakovo UAB DK ,,PZU Lietuva“ yra sudaryta vežėjų kelių transporto civilinės atsakomybės draudimo sutartis, UAB DK „PZU Lietuva“ solidariai su vežėju privalo atlyginti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius, t. y. 157 540,24 Lt. Pažymėjo, jog atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“, atsakydamas į ieÅ¡kovo pretenzijÄ , draudimo iÅ¡mokÄ mokėti atsisakė, motyvuodamas tuo, kad krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti (CMR konvencijos 17 str. 2 d.), taigi vežėjui nekyla atsakomybė atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl krovinio praradimo.

UAB DK „PZU Lietuva“, norėdamas pasinaudoti Å¡iuo atleidimo nuo atsakomybės pagrindu, ieÅ¡kovo teigimu, turi įrodyti neiÅ¡vengiamas aplinkybes, dėl kurių krovinys buvo prarastas. UAB DK „PZU Lietuva“ vežėjo atleidimo nuo atsakomybės aplinkybių neįrodė, todėl vežėjas laikomas atsakingu už krovinio praradimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 157 540,24 Lt sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2012 m. balandžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 4 151 Lt žyminio mokesčio ir 5 000 Lt už advokato pagalbÄ .Teismas atmetė atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ argumentus, kad ieÅ¡kovo reikalaujamas nuostolių dydis virÅ¡ija CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punkte nurodytÄ kompensacijos už prarastÄ krovinį dydžio apribojimÄ , teigdamas, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieÅ¡kovo reikalaujama 157 540,24 Lt nuostolių atlyginimo suma virÅ¡ija minėto straipsnio 3 punkte numatytÄ kompensacijos ribÄ . Teismas pažymėjo, jog Å¡ioje byloje atsakovams tenka pareiga įrodyti, kad krovinį vežėjas prarado dėl aplinkybių, kurių negalėjo iÅ¡vengti, o padariniams dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Vien tai, kad krovinys buvo sunaikintas dėl gaisro, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovų atsakomybės, nes Å¡iuo atveju svarbus ne tiek gaisro faktas, kiek jo priežastis.

Nustačius, kad gaisras kilo dėl žaibo arba dėl automobilio techninės bÅ«klės, vežėjo atsakomybės klausimas bÅ«tų sprendžiamas skirtingai. Todėl bÅ«tent gaisro priežastis, o ne jo faktas Å¡ioje byloje turi lemiamÄ reikÅ¡mę, ir tik nustačius gaisro priežastį, galima bÅ«tų spręsti apie krovinio vežėjo atsakomybę už krovinio praradimÄ ir jos laipsnį arba kad tokios atsakomybės nėra, todėl atsakovai, siekdami paneigti savo atsakomybę už prarastÄ krovinį, Å¡ioje byloje turėjo įrodyti, kad gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir iÅ¡vengti.

Teismas pažymėjo, kad atsakovai, remdamiesi Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vada, LLOYD‘S agentÅ«ros tyrimo ataskaita, Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus raÅ¡tu apie pradėtÄ ir sustabdytÄ tyrimÄ baudžiamojoje byloje, automobilio vairuotojo trečiojo asmens P. M. V. paaiÅ¡kinimais ir liudytojo A. G. parodymais, įrodinėjo, kad gaisro priežastis buvo užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas į automobilio vidų iÅ¡ iÅ¡orės. Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties, iÅ¡ jų neįmanoma nustatyti, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, todėl teismas sprendė, kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir iÅ¡vengti.

Teismas taip pat pažymėjo, kad baudžiamosios bylos pradėjimo faktas gaisro priežasčių nei nepatvirtina, nei paneigia. Pateikto Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus rašto pagrindu teismas nustatė, kad yra tiriamos kelios gaisro priežastys: degiųjų medžiagų, esančių gaisro židinyje, užsiliepsnojimas nuo atviros ugnies – degtuko, žiebtuvėlio deglo ir panašios liepsnos bei nuo mažos galios uždegimo šaltinio, pavyzdžiui smilkstančio tabako gaminio. Šio rašto pagrindu teismas nustatė, jog nei viena priežastis nėra nustatyta ar atmesta, o baudžiamoji byla sustabdyta, nenustačius asmens, kuris turi būti traukiamas kaltinamuoju.

Teismas, nustatęs, kad Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vada ir LLOYD‘S agentÅ«ros tyrimo ataskaita patvirtina, jog labiausiai tikėtina gaisro atsiradimo priežastis - užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas iÅ¡ iÅ¡orės, sprendė, kad Å¡i iÅ¡vada nėra paremta jokiomis faktinėmis tyrimo aplinkybėmis, o yra vien tik iÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusio pareigÅ«no prielaida, kad pakankamÄ galiÄ turinčio užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas iÅ¡ iÅ¡orės gali uždegti krovinio, esančio automobilio kėbulo viduje, pakuotę.

Teismo vertinimu, Å¡ios iÅ¡vados taip pat nepatvirtina civilinėje byloje surinkti įrodymai. Gaisro (užsidegimo) aktas, pasak teismo, patvirtina, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant greitkeliu apie 2 val. nakties. Trečiojo asmens P. M. V. paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas nustatė, kad prieÅ¡ tai jis stovėjo degalinėje, kur kalbėjosi su dviem vyrais, siÅ«liusiais pirkti telefonÄ ; gaisrÄ pastebėjo po pokalbio praėjus 20-25 minutėms, automobiliui važiuojant jau 10-15 min.; liepsnÄ jis pastebėjo per deÅ¡inį Å¡oninį automobilio veidrodėlį - sustojęs ir apžiÅ«rėjęs automobilį, pamatė ugnį, kylančiÄ iÅ¡ krovininio automobilio kėbulo per tento plyšį užpakalinėje kėbulo dalyje, kairioji (vairuotojo) automobilio pusė, automobilio kabina ir priekaba tuo metu nedegė.

Teismas taip pat nurodė, jog pagal vairuotojo nurodytas aplinkybes gaisro priežastį tyręs Rusijos pareigÅ«nas padarė iÅ¡vadÄ , kad gaisro židinio vieta buvo automobilio kėbulo viduje. Atsižvelgęs į tai, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant tentu apdengto automobilio kėbulo viduje ir nėra užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imÄ Ä¯ automobilio vidų iÅ¡ iÅ¡orės patvirtinančių įrodymų, teismas sprendė, kad atsakovų nurodyta gaisro priežastis yra mažai tikėtina, nes atsakovų pateiktų įrodymų visumos pagrindu negalima padaryti labiau tikėtinos iÅ¡vados, kad krovinys užsidegė dėl užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imo į automobilio vidų iÅ¡ iÅ¡orės. Teismas konstatavo, kad atsakovai neįrodė jų atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl privalo solidariai atlyginti 157 540,24 Lt krovinio praradimo nuostolius.             III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais: 1. Teismas neįvertino visų aplinkybių, iÅ¡ kurių matyti, jog gaisro priežastis - užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas iÅ¡ iÅ¡orės, o ne vežėjo kaltė, dėl kurios kiltų atsakomybė. Anot atsakovo, vežėjas ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių bei padarė viskÄ , kÄ galėtų padaryti sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas (transporto priemonė buvo tvarkinga).

Atsakovo teigimu, teismas priimdamas sprendimÄ , nevertino gaisro priežasties pagal ieÅ¡kovo užsakytus ekspertus, taip pat Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vados bei tai, kad, tokios žalos padarymo UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir vežėjas negalėjo imtis kokių nors priemonių prieÅ¡ tokio pobÅ«džio žalos atsiradimÄ bei veikos padarymÄ , todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė.2.

Teismas priteisė solidariai iÅ¡ atsakovų krovinio praradimo nuostolius, tokiu bÅ«du nepagrįstai taikė solidariÄ jÄ atsakomybę. Atsakovo teigimu, pagal draudimo sutartį atsakovai susitarė, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas (draudėjas) atlygins iÅ¡skaitÄ , o bylÄ nagrinėjęs teismas Å¡io aspekto neįvertino ir taikydamas atsakovams solidariÄ jÄ atsakomybę, netinkamai konstatavo, kad iÅ¡skaitÄ (franÅ¡izę) privalo atlyginti bet kuri Å¡alis, taigi ir draudikas, nors tokios pareigos pagal draudimo sutartį Å¡is neturėjo.

IÅ¡skaitos dydis yra susijęs su vieno iÅ¡ atsakovų pagal draudimo sutartį prisiimta pareiga jÄ atlyginti, todėl iÅ¡skaita (franÅ¡izė) negali bÅ«ti priteista solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų (draudiko ir draudėjo).3. Anot apelianto, net ir tuo atveju, kai ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas tiek draudėjui, tiek draudikui, jiems negali bÅ«ti taikoma solidarioji atsakomybė, nes, jÄ pritaikius, draudėjas prarastų jam įstatymu ir draudimo sutartimi nustatytÄ teisinę apdraustų interesų apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2012).

Prisidėjimu prie atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinio skundo atsakovas UAB „IG Trans“ praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti.PrisidėjimÄ prie apeliacinio skundo grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovo UAB „IG Trans“ nuomone, teismas pažeisdamas procesines įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ bei tyrimÄ reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai pripažino, jog byloje nėra įrodyta, kad byloje nurodytos aplinkybės (kilęs gaisras, kurio metu ir buvo nepataisomai sugadintas krovinys), laikytinos tokiomis, kurių atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo iÅ¡vengti, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu (neteisėtu) ir turi bÅ«ti panaikintas.

Byloje galima neginčijamai konstatuoti, jog 2011 m. kovo 31 d. vežant krovinį kilęs gaisras laikytas aplinkybe, kurios UAB „IG Trans“ negalėjo iÅ¡vengti, o gaisro padariniai – krovinio praradimas (nepataisomas sugedimas).2. Atsakovas pažymi, jog akivaizdu, kad atvejais, kada yra įmanoma nustatyti neginčijamÄ gaisro, kaip faktinės aplinkybės, kilimo priežastį (vadovaujantis teismo argumentacija), kaip pavyzdžiui, žaibas, arba vežėjo techninės įrangos sugedimai, tokių aplinkybių nustatymas sÄ lygotų skirtingus padarinius vežėjui.

Tačiau akivaizdu ir tai, jog Å¡ioje byloje nei viena, nei kita aplinkybė nebuvo nustatyta, o į bylÄ pateiktų įrodymų visuma pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ginčijamu sprendimu iÅ¡nagrinėtoje byloje negali ir negalėjo bÅ«ti pripažinta įrodyta, jog gaisras (nors ir nenustačius neginčijamos jo kilimo priežasties) kilo dėl aplinkybių, kurias galėjo numatyti ir kurių galėjo iÅ¡vengti atsakovas UAB „IG Trans“ (kaip vežėjas). Atsakovo UAB „IG Trans“ teigimu, vadovaujantis į bylÄ pateiktų įrodymų visuma, nei viena iÅ¡ įrodinėjimo priemonių neleidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovas UAB „IG Trans“ nors ir hipotetiÅ¡kai galėjo numatyti gaisrÄ , o ypač, jog jis galėjo jo iÅ¡vengti.3.

Anot atsakovo, bÅ«tent pagal CMR konvencijos nuostatas, ginčijamu sprendimu nepagrįstai buvo konstatuota, jog atsakovui UAB „IG Trans“, kaip ir jo draudikui (atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“) kyla pareiga atlyginti ieÅ¡kovui ieÅ¡kinyje nurodytÄ (ir jo), kaip draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėtÄ sumÄ . Teismas, neteisingai nustatęs ginčo dalykÄ ir nepagrįstai nenustatęs, jog 2011 m. kovo 31 kilęs gaisras laikytinas aplinkybe, kurios atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir jos padarinių iÅ¡vengti, netinkamai taikė ir aiÅ¡kino CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį.4.

Atsakovo UAB „IG Trans“ teigimu, pagal į bylÄ pateiktus įrodymus, jam bÅ«nant sÄ Å¾iningu, apdairiu ir rÅ«pestingu, užtikrinusiu aukščiausius transportavimo standartus, negali bÅ«ti pripažintas atsakingu už krovinio praradimÄ vien remiantis tuo, jog konkrečiu atveju nebuvo nustatyta tiksli ir neginčijama gaisro kilimo priežastis. Akivaizdu, jog atsakovai, t.y. UAB „IG Trans“, kaip vežimo sutarties, o UAB DK „PZU Lietuva“, kaip civilinės atsakomybės draudikas remiantis CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalimi, byloje nustačius, jog krovinys prarastas dėl aplinkybių (gaisro), kurių atsakovas UAB „IG Trans“ negalėjo iÅ¡vengti (numatyti pasekmių) negali bÅ«ti materialiai atsakingi už ieÅ¡kovo praÅ¡omų priteisti sumų atlyginimÄ - teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai tenkino ieÅ¡kovo reikalavimus pareikÅ¡toje apimtyje.

Atsiliepimu į atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ Â ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o skundÄ atmesti. Taip pat iÅ¡ apelianto priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidasAtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Atsakovai visiÅ¡kai neįrodinėjo CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatytų aplinkybių egzistavimo krovinio vežimo, gaisro kilimo ir krovinio praradimo metu. Dėl Å¡ių priežasčių teismas visiÅ¡kai pagrįstai sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybių, Å¡alinančių vežėjo atsakomybę ir ieÅ¡kinį tenkino pagrįstai.

Ieškovo teigimu, teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriuose buvo nurodytos jokiu specialiu tyrimu neparemtos ir iš esmės tik hipotetinio pobūdžio prielaidos apie galimas technines gaisro kilimo priežastis, visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovų pateikti įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties ir nėra pagrindo teigti, kad gaisro atsiradimo aplinkybių vežėjas negalėjo išvengti, o gaisro padariniams negalėjo užkirsti kelio. Anot ieškovo, gaisro židinio automobilio kėbulo viduje buvimas ir hipotetinės priežastys: užsiliepsnojimas nuo atviros ugnies - degtuko, žiebtuvėlio, deglo ir pan. arba net nuo smilkstančio tabako gaminio, visiškai neįrodo, kad gaisras kilo dėl aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo išvengti.2.

IeÅ¡kovo manymu, dėl jo tiesioginio reikalavimo teisės, kylančios iÅ¡ įstatymo (Draudimo įstatymo 108 str.) ir atsakovų tarpusavyje sudarytos vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties fakto, proceso pirmos instancijos teisme metu ginčo lyg ir nekilo. Draudimo iÅ¡mokos problema buvo iÅ¡kelta tik apeliaciniame skunde. IeÅ¡kovo teigimu, nėra jokių abejonių, kad draudiko pareiga mokėti draudimo iÅ¡mokÄ priklauso nuo draudžiamojo įvykio fakto buvimo, todėl reikia atkreipti dėmesį į tai, kad apelianto parengtose draudimo taisyklėse nenustačius draudžiamojo įvykio apibrėžimo, taikomas Draudimo įstatymo 105 straipsnyje nustatytas draudžiamojo įvykio apibrėžimas.

Å ioje byloje teismui pagrįstai pritaikius vežėjui civilinę atsakomybę, tuo pačiu buvo konstatuotas ir Draudimo įstatymo 105 straipsnio apibrėžto draudžiamojo įvykio faktas, todėl teismui priteisus iÅ¡ draudiko žalos atlyginimÄ , Draudimo įstatymo 105 straipsnis ir CK 6.987 straipsnis nebuvo pažeisti.3. Proceso pirmosios instancijos teisme metu atsakovai, matydami ieÅ¡kinio reikalavimÄ , jokių motyvuotų atsikirtimų, susijusių su iÅ¡skaitos taikymu, nekėlė, apie tai nediskutavo ir vežėjas.

FranÅ¡izės taikymo problematikÄ apeliantas motyvuotai iÅ¡kėlė tik apeliaciniame skunde, todėl kyla klausimas, ar draudimo polise esanti individuali sÄ lyga dėl iÅ¡skaitų ir jų dydžių iÅ¡ tikrųjų kalba apie besÄ lygines iÅ¡skaitas. IeÅ¡kovo manymu, atsižvelgiant į CK 6.193 straipsnio 5 dalį (elgesį po sutarties sudarymo ir teismo proceso metu), poliso sÄ voka „IÅ¡skaitos/kiekvienam įvykiui“ turi bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip susitarimas dėl sÄ lyginių iÅ¡skaitų taikymo (draudimo teisės doktrinoje yra žinomos dvi franÅ¡izių rÅ«Å¡ys: besÄ lyginė ir sÄ lyginė.

Esant besÄ lyginei franÅ¡izei, draudimo iÅ¡moka visuomet mažinama franÅ¡izės dydžiu, tuo tarpu esant sÄ lyginei franÅ¡izei, jei žalos dydis virÅ¡ija franÅ¡izę, draudikas moka visÄ Å¾alos atlyginimÄ , nieko iÅ¡ iÅ¡mokos neiÅ¡skaičiuodamas, o jei žalos dydis nevirÅ¡ija franÅ¡izės - draudikas įvykio neadministruoja ir nieko nemoka), todėl žalai virÅ¡ijus nurodytus dydžius, draudikas turėjo mokėti visÄ Å¾alos dydį atitinkančiÄ draudimo iÅ¡mokos sumÄ .4. IeÅ¡kovas pažymi, jog apelianto minėta byla Nr. 3K-3-435/2012 yra visiÅ¡kai nesusijusi nei su krovinio vežimo sutartimi, nei su vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartimi, todėl ja vadovautis Å¡ioje byloje nėra galimybių.

Teisėjų kolegija konstatuoja:Apeliacinis skundas tenkintinas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimas naikintinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.Å ioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų UAB „IG Trans“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ civilinės atsakomybės už krovinio praradimÄ ar jo sugadinimÄ . Pirmosios instancijos teismas 2013 m. kovo 25 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino, konstatavęs, jog atsakovai neįrodė jų atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, todėl privalo solidariai atlyginti         157 540,24 Lt krovinio praradimo nuostolius.Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ savo apeliaciniu skundu, be kita ko, teigia, jog teismas neįvertino visų aplinkybių, iÅ¡ kurių matyti, kad gaisro priežastis - užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas iÅ¡ iÅ¡orės, o ne vežėjo kaltė, dėl kurios kiltų atsakomybė.

Anot atsakovo, vežėjas ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių bei padarė viskÄ , kÄ galėtų padaryti sÄ Å¾iningas ir pareigingas vežėjas (transporto priemonė buvo tvarkinga). Atsakovo teigimu, teismas priimdamas sprendimÄ , nevertino gaisro priežasties pagal ieÅ¡kovo užsakytus ekspertus, taip pat Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vados bei tai, kad tokios žalos padarymo UAB „IG Trans“ negalėjo numatyti ir vežėjas negalėjo imtis kokių nors priemonių prieÅ¡ tokio pobÅ«džio žalos atsiradimÄ bei veikos padarymÄ , todėl jam negali kilti civilinė atsakomybė.Atsižvelgdama į Å¡iuos bei kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pripažinta, kad visais atvejais, kai vežimo sutartis atitinka CMR konvencijos 1 straipsnyje nurodytus požymius: vežama kelių transporto priemone, sausumos keliais, už užmokestį, krovinio iÅ¡siuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse, krovinio iÅ¡siuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties Å¡alių tarpusavio teisių ir pareigų bei atsakomybės klausimai sprendžiami pagal CMR konvencijos nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2006; 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013 ir kt.).Bylos duomenų pagrindu nustatyta, jog 2011 m. kovo 14 d. tarp krovinio siuntėjo UAB „Signeda“ ir UAB „A-Spedition“ buvo sudaryta krovinių vežimo sutartis-užsakymas Nr. duomenys neskelbtini), kuria UAB „A-Spedition“ įsipareigojo nuvežti krovinį (automobilių detales), kurio bendras svoris – 5 800 kg, iÅ¡ Kauno raj. (Lietuva) į MaskvÄ (Rusija) (29 b. l., 1 t.).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „A-Spedition“ krovinio vežimÄ vykdė ne pats, o pasitelkė atsakovÄ UAB „IG Trans“ - 2011 m. kovo 17 d. krovinys buvo pakrautas į vilkikÄ IVECO (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (registracijos Nr. duomenys neskelbtini)) (27-33 b. l., 1 t.). Byloje esančio gaisro (užsidegimo) akto pagrindu nustatyta, kad 2011 m. kovo 31 d. Rusijoje kelyje Sankt Peterburgas – Maskva, 547 kilometre, apie 40 kilometrų iki Novgorodo    1:57 val. vilkike kilo gaisras ir jis sudegė (94-96 b. l., 1 t.).

IÅ¡ byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vados matyti, kad gaisro metu prarastas visas krovinys (97-109 b.l., 1 t.). Bylos duomenys taip pat patvirtina, jog ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudęs krovinį, todėl 2011 m. liepos 22 d. krovinio siuntėjui UAB „Signeda“ sumokėjo 157 540,24 Lt draudimo iÅ¡mokÄ (34-36 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog CMR konvencija įtvirtina griežtÄ vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpcijÄ (CMR konvencijos 17, 18 str.).

Vežėjo atsakomybė aktualiu nagrinėjamai bylai atveju – kai krovinys vežimo metu sugadinamas ar prarandamas – nustatyta CMR konvencijos 17 straipsnio 1 dalyje: vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimÄ ar sugadinimÄ nuo to momento, kai krovinį prisiėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento. Å ioje CMR normoje įtvirtinta griežtoji (objektyvioji) vežėjo sutartinė atsakomybė: vežėjas joje nustatytais pagrindais atsako visais atvejais, jeigu neįrodo jo atsakomybę Å¡alinančių aplinkybių, nurodytų 17 straipsnio 2 dalyje.

Pagal CMR 17 straipsnio 2 dalį vežėjas neatsako už krovinio praradimÄ , jo sugadinimÄ ar pavėlavimÄ pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl kroviniu disponuojančio asmens kaltės, kaip jo nurodymų pasekmė, dėl krovinio defektų ar aplinkybių, kurių padarinių vežėjas negalėjo iÅ¡vengti. Atsakomybę Å¡alinančių pagrindų įrodinėjimo naÅ¡ta pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 1 dalį tenka vežėjui: vežėjas turi įrodyti, kad krovinys prarastas, jo trÅ«ksta ar pristatytas ne laiku dėl 17 straipsnio 2 punkte nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2012; 2013 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2013; 2013 m. vasario 20 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2013; ir kt.).Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tik nustačius gaisro priežastį, galima bÅ«tų spręsti apie krovinio vežėjo atsakomybę ir jos laipsnį už krovinio praradimÄ , arba tokios atsakomybės nebuvimÄ .

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl gaisro priežasties nustatymo, pažymėjo, jog atsakovai, remdamiesi Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vada, LLOYD‘S agentÅ«ros tyrimo ataskaita, Rusijos VRM Čiudovo rajono tardymo skyriaus raÅ¡tu apie pradėtÄ ir sustabdytÄ tyrimÄ baudžiamojoje byloje, automobilio vairuotojo trečiojo asmens P. M. V. paaiÅ¡kinimais ir liudytojo A. G. parodymais įrodinėjo, kad gaisro priežastis buvo užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas į automobilio vidų iÅ¡ iÅ¡orės. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, paminėti įrodymai jokios gaisro priežasties nepatvirtino, t.y. iÅ¡ teismo vertinimu, negalima nustatyti, dėl kokių priežasčių kilo gaisras, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir iÅ¡vengti.Su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada teisėjų kolegija nesutinka.Kaip minėta, iÅ¡ byloje esančios Rusijos NSM Novgorodo srities Vyriausiosios valdybos PriežiÅ«rinės veiklos valdybos Novgorodo rajono priežiÅ«rinės veiklos skyriaus iÅ¡vados turinio matyti, kad 2011 m. kovo 31 d. 01 val. 58 min.

Rusijos NSM „01“ tarnybos (Velikij Novgorod m.) dispečeris gavo praneÅ¡imÄ telefonu apie gaisrÄ krovininiame automobilyje Å¡alia Novgorodo srities Novgorodo rajono Miasnoj Bor kaimo. Atvykę iÅ¡ Velikij Novgorod miesto 02. 53 min., prieÅ¡gaisrinės apsaugos padaliniai pastebėjo atvira ugnimi per visÄ ilgį degantį krovininį automobilį ir priekabÄ (97-109 b.l., 1 t.). Å ioje iÅ¡vadoje konstatuota, kad atsižvelgiant į sukauptus aukščiau apraÅ¡ytus terminių automobilio konstrukcijų pažeidimus, darytina iÅ¡vada, jog gaisro židinys (pradinio degimo vieta) yra automobilio kėbulo viduje, užpakalinėje jo dalyje (105 b. l., 1 t.); taip pat padaryta iÅ¡vada, kad labiausiai tikėtina gaisro atsiradimo priežastis – užsidegimo Å¡altinio įneÅ¡imas iÅ¡ iÅ¡orės (109 b. l., 1 t.).

Atkreipiamas dėmesys į tai, jog tiriant gaisro atsiradimo priežastis, buvo tiriamos ir kitos galimos priežastys: automobilio aparatūros elektros tinko avarinis darbo režimas, statinė elektra, gamtos (atmosferos) reiškiniai (žaibo trenksmas), automobilio kuro sistemos išsihermetizavimas, savaiminis krovinio užsidegimas, mechaninės energijos šiluminė apraiška trinties metu, kelių eismo įvykis (susidūrimas) bei neatsargus elgesys su ugnimi vairuotojui rūkant (106-108 b. l., 1 t.). Pažymėtina, jog visos šios galimos gaisro atsiradimo priežastys atmestos.

Iš byloje esančios LLOYD‘S agentūros tyrimo ataskaitos matyti, kad ieškovo paskirtų nepriklausomų ekspertų atlikto tyrimo metu buvo padaryta prielaida, jog gaisras kilo dėl padegimo (12-26 b. l., 2 t.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir šio tyrimo metu taip pat buvo tiriamos ir kitos galimos gaisro atsiradimo priežastys: gaisras sunkvežimio ir priekabos elektros sistemoje; elektrostatinė iškrova; žaibas; slėgio kuro sistemoje sumažėjimas, kuro pratekėjimas ir užsidegimas; krovinio savaiminis užsidegimas; trinties sukeltas užsidegimas; eismo įvykio sukeltas užsidegimas; vairuotojo rūkymas - visos šios priežastys taip pat buvo atmestos.Pažymėtina, jog byloje esantis gaisro (užsidegimo) 2011 m. kovo 31 d. aktas patvirtina, kad gaisras kilo automobiliui važiuojant greitkeliu apie 2 val. nakties (94 b. l., 1 t.).

Byloje esančių trečiojo asmens P. M. V. paaiÅ¡kinimų pagrindu nustatyta, kad prieÅ¡ tai jis stovėjo degalinėje, kur kalbėjosi su dviem vyrais, siÅ«liusiais pirkti telefonÄ ; gaisrÄ pastebėjo po pokalbio praėjus 20-25 minutėms, automobiliui važiuojant jau 10-15 min.; liepsnÄ jis pastebėjo per deÅ¡inį Å¡oninį automobilio veidrodėlį - sustojęs ir apžiÅ«rėjęs automobilį, pamatė ugnį, kylančiÄ iÅ¡ krovininio automobilio kėbulo per tento plyšį užpakalinėje kėbulo dalyje, kairioji (vairuotojo) automobilio pusė, automobilio kabina ir priekaba tuo metu nedegė (105, 109 b. l., 1 t.; 88-89 b. l., 2 t.).

Pagal CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Taigi teismas turi prerogatyvÄ nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių Å¡alių įrodinėjamas aplinkybes.Civilinėje teisėje įrodymų pakankamumo problema spręstina remiantis tikimybių pusiausvyros principu: faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jeigu Å¡alies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ jį esant, negu jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013.).Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad byloje pateikti įrodymai nepatvirtina jokios gaisro priežasties.

PrieÅ¡ingai, aukščiau aptarti įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad gaisras automobilyje, vežančiame krovinį, kilo dėl trečiųjų asmenų neteisėtos veikos – padegimo. IeÅ¡kovui nepateikus jokių kitų įrodymų, leidžiančių spręsti apie kitokias gaisro kilimo priežastis, aplinkybė, kad pateiktuose gaisro priežastis tyrusių specialistų dokumentuose (iÅ¡vadose, tyrimo ataskaitoje) yra pateikiamos ne kategoriÅ¡kos, bet tikėtinos iÅ¡vados dėl gaisro kilimo priežasčių, atsižvelgiant į minėtÄ civiliniame procese taikomÄ tikimybių pusiausvyros principÄ , nesudaro pagrindo teigti, kad gaisro priežastis nėra nustatyta.

Taigi, akivaizdu, kad tokių aplinkybių, dėl kurių buvo sugadintas (sunaikintas) krovinys, vežėjas iÅ¡vengti objektyviai negalėjo. Tokiu bÅ«du, byloje surinkti duomenys sudaro pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad vežėjas krovinį prarado dėl aplinkybių, kurių jis negalėjo iÅ¡vengti ir padariniams dėl Å¡ių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio, todėl yra pakankamas pagrindas atleisti jį nuo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ (sunaikinimÄ ) CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu.Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės taip pat sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovai neturi pagrindo teigti, kad gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir iÅ¡vengti, padaryta netinkamai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis ir netinkamai pritaikius bei iÅ¡aiÅ¡kinus vežėjo atsakomybę Å¡alinančiÄ CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalies nuostatÄ , ir dėl Å¡ių pažeidimų byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai.

Nustačius, kad krovinio vežėjui UAB „IG Trans“ prievolė atlyginti dėl krovinio praradimo atsiradusius nuostolius nekilo ir pagrindo taikyti jiems civilinę atsakomybę nėra, vežėjo ir draudiko civilinės atsakomybės apimties klausimas teisinės reikÅ¡mės teisingam klausimo iÅ¡nagrinėjimui neturi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jo nepasisako.Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ civilinę bylÄ pagal atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimo, Å¡iame sprendime iÅ¡dėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ iÅ¡ esmės, netinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, netinkamai aiÅ¡kino vežėjo atleidimÄ nuo atsakomybės už krovinio praradimÄ ar sugadinimÄ reglamentuojančias CMR konvencijos nuostatas, todėl padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovai neturi pagrindo teigti, jog gaisras kilo dėl tokios priežasties, kurios jie negalėjo numatyti ir iÅ¡vengti, ir dėl Å¡ios priežasties bylÄ iÅ¡ esmės iÅ¡sprendė neteisingai ir tai sudaro pagrindÄ panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmetant (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, o taip pat iÅ¡sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas (CPK 93 str. 5 d.).

Atsakovas UAB ,,IG Trans“ pirmosios instancijos teisme patyrė 6 601,33 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus ir praÅ¡ymÄ jas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (2 t., 65-85 b. l.). Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus ir priimtu nauju sprendimu ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios atsakovo iÅ¡laidos priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 str.).Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ už apeliacinį skundÄ valstybei sumokėjo 4 151 Lt (115 b. l., 2 t.).

Patenkinus apeliacinį skundÄ , Å¡ios apelianto bylinėjimosi iÅ¡laidos jam priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1, 3 d.). PraÅ¡ymo dėl kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ nepareiÅ¡kė ir jas pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 str. 1 d.).   Atsakovas UAB ,,IG Trans“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 3049,20 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos byloje dalyvavusio advokato pagalbai apmokėti, pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus ir praÅ¡ymÄ jas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo (2 t., 142-145).

Patenkinus atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundÄ ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinus bei ieÅ¡kinį atmetus, Å¡ios iÅ¡laidos atsakovui priteisiamos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :              Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 25 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .IeÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį dėl nuostolių atlyginimo atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „DK PZU Lietuva“ (į. k. 110057869) 4 151 Lt (keturis tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (į. k. 110051834) atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,IG Trans“ 9650,53 Lt (devynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt litų ir 53 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                                           Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                                                                                      Donatas Å ernas                                                                                                                                  Dalia ViÅ¡inskienė            Â