2022-06-02 Nr. CB-4560-2-10-3-00301-2019-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2760

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00301-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 2 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2022 m. gegužės 18 d. paduotu ieškovo T. J. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą, prašydamas peržiūrėti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 15 d. nutarties dalį, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimas, be kita ko, priteisti iš ieškovo nepilnamečiams vaikams L. J. ir S. J. išlaikymą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną atsakovę G. J.. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką bei argumentuotai pagrįsti, kad ši praktika nagrinėjamoje byloje ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad:

1) pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavęs, kad „abiejų tėvų bendravimo laikas yra su vaikais yra vienodas, bendravimo metu abu tėvai visiškai tenkina mergaičių kasdieninius poreikius, abu tėvai vykdo išlaikymo vaikams teikimo pareigą, išlaikymo įsiskolinimo nėra“, be jokio teisėto, įrodymais pagrįsto pagrindo, prieštaraudamas prieš tai cituojamiems argumentams nurodė, kad „Kita vertus, minėta, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo (modelio 50x50 pakeitimas), be to ir pačios mergaitės nurodė, kad kartais daugiau laiko nori praleisti su mama, tokiu būdu nepriteisus išlaikymo, nebus užtikrintas tėvų lygybės principas, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas“; tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos spręsti išlaikymo priteisimo klausimą sprendimo priėmimo metu ir priėmė sprendimą priteisti išlaikymą prieštaraudamas savo paties nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir dėstomiems argumentams;

2) bylą nagrinėję teismai nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią priteistinas išlaikymas skirtas kasdieninių vaiko poreikių, į kuriuos įeina ir išlaidos vaiko mokslui bei sveikatai, tenkinimui, ieškovo faktiškai patiriamų išlaidų vaikų ugdymui nepagrįstai nepriskyrė niekur, t. y. nei prie kasdieninių, nei prie papildomų vaikų, be to, nepagrįstai priteisė kiekvienam vaikui iš ieškovo po 200 Eur kaupiamųjų lėšų, kurių poreikį atsakovė byloje neįrodinėjo; taip teismai sukūrė teisės ir pareigos teikti išlaikymą disbalansą, nes ieškovas išlaiko vaikus bendravimo metu tenkindamas jų kasdienius poreikius, papildomai apmoka jų ugdymo ir gydymo išlaidas ir, vykdydamas teismo sprendimą, papildomai kiekvieną mėnesį turi sumokėti atsakovei po 200 Eur kiekvienam vaikui „kaupiamųjų lėšų“;

3) aktualu formuoti teismų praktiką, kuria būtų išaiškinta ar visais atvejais nutraukiant santuoką būtina priteisti išlaikymą vaikams iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) ir išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų motiną (tėvą), su kuria nustatyta gyvenamoji vieta; ar tuo atveju, kai skyrium gyvenantis tėvas su vaikais bendrauja pagal modelį 50:50 procentų laiko, pagal šalių susitarimą teikia išlaikymą faktiškai padengdamas ne tik kasdieninių vaikų poreikių išlaidas bendravimo metu bei prisiimdamas didesnę išlaidų dalį apmokėdamas vaikų poreikius (ugdymui, gydymui) gali skirti išlaikymą vaikams tiesiogiai, o ne pervesdamas jį vaikų motinai, su kuria nustatyta vaikų gyvenamoji vieta, ir kuriai šias lėšas pavesta tvarkyti uzufrukto teise.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais ir teismų procesinių sprendimų motyvais, daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės problemų, kurios turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodumui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, ar kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Grąžintinas sumokėtas už kasacinį skundą žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 108 (vieną šimtą aštuonis) Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2022 m. gegužės 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 392 AB SEB banke (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZK61097).

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gediminas Sagatys

Donatas Šernas