51684ddd-9b10-46ca-954d-2f50dc2edf5a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Viršvalandžių (V),darbo naktį (N) ir švenčių (Š) dienomis (valandomis) apskaičiavimo lentelė (pareiškėjas A Administracinė byla Nr. I-2439-121/2013Proc. Nr. 3-61-3-00519-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija 1.2, 6.6.1, 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                         2013 m. liepos 19 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Broniaus JanuÅ¡kos, Inos Kirkutienės, Nijolės ŽalnieriÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. A. skundÄ atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, bei Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas V.

A. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ministerija) 2013-02-01 sprendimÄ Nr. 1D-1383-(11) kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ ;

2) solidariai iÅ¡ atsakovų Lietuvos valstybės ir Ministerijos priteisti 7664,72 Lt neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pareigÅ«nų pensijos (toliau - Pensija) dalį;

3) solidariai iÅ¡ atsakovų priteisti 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimo. PaaiÅ¡kina, kad Ministerijos 2007-05-28 sprendimu jam buvo paskirta 472,75 Lt Pensija. 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jam kiekvienÄ mėnesį buvo mokama sumažinta Pensija. Ministerija, taikydama Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalį, jam kaip dirbančiam, nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėjo 7664,72 Lt. PareiÅ¡kėjo manymu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir nuosavybės teisių apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę.

Å iÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėja grindžia Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Konstitucinio Teismo (KT) 2000-02-23, 2001-07-12, 2002-04-23, 2002-11-25, 2003-01-24, 2003-03-04, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-12-13, 2007-10-22, 2008-12-24 nutarimais. Nurodo, kad KT 2012-02-06 nutarime konstatuota, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ (b.l. 1-5).Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija atsiliepime nurodo, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka.PaaiÅ¡kina, kad, 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, pareiÅ¡kėjui Pensija buvo perskaičiuota ir iÅ¡mokėta remiantis Å¡io įstatymo 5 straipsnio nuostatomis.

Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis KT 2012-02-06 nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, tačiau pagal Å¡io teismo praktikÄ , kol KT nėra priėmęs sprendimo, jog atitinkamas teisės aktas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, toks teisės aktas atitinka KonstitucijÄ ir jo pagrindu atsiradę teisiniai padariniai yra teisėti. Todėl mano, kad Ministerijas atsakymas į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir atitinkami veiksmai skunde nurodytu laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuojant ir iÅ¡mokant pareiÅ¡kėjui sumažintÄ Â valstybinę pensijÄ buvo teisėti (b.l. 13-14).Skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Faktinės bylos aplinkybės. RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Ministerijos sekretoriaus 2007-07-30 sprendimu „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos už tarnybÄ skyrimo V.

A.“ pareiÅ¡kėjui V. A. nuo 2007-05-07 neterminuotai paskirta 472,75 Lt dydžio Pensija (b.l. 17).Ministerijoje 2013-01-29 buvo gautas V. A. 2013-01-23 praÅ¡ymas nurodyti, kurios iÅ¡ teisės normų, pripažintų prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, buvo taikomos perskaičiuojant jam paskirtÄ PensijÄ , kokiu dydžiu kiekvienÄ mėnesį laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. spalio mėn. buvo sumažinta jam paskirta Pensija, bei iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėta Pensijos dalį (b.l. 6, 18).Ä® 2013-01-23 praÅ¡ymÄ Ministerija V.

A. atsakė 2013-02-01 raÅ¡tu Nr. 1D-1383(11), kad, remiantis pensijų gavėjų, gaunančių papildomas iÅ¡mokas kitose institucijose, sÄ raÅ¡ais ir atsižvelgus į draudžiamųjų pajamų dydžius, pareiÅ¡kėjui Pensija buvo perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 2 priedÄ . KT 2012-02-06 nutarimu pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatos neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, todėl iki 2013-12-31 Pensijos bus ir toliau mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Vykdant KT 2012-02-06 nutarimÄ buvo priimtas Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2012-09-01, todėl apskaičiuojant ir iÅ¡mokant Pensijas už 2012 m. rugsėjo mėn., pensijų gavėjams, turintiems draudžiamųjų pajamų, Pensijos nemažinamos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį.

Ä®statymas sumažintų Pensijų kompensavimo nenumato. Todėl nėra teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjui 472,75 Lt PensijÄ ir iÅ¡mokėti nepriemokÄ . (b.l. 7-8, 19-20).Pagal Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-01-30 pažymÄ Nr. 11PP(P)-959 V. A. nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2012 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuota 472,75 Lt dydžio Pensija, tačiau pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiavus pensijÄ pareiÅ¡kėjui buvo mokama tokio dydžio Pensija: laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. vasario mėn. - 232,50 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 235,95 Lt, 2010 m. balandžio mėn. - 289,61 Lt, 2010 m. gegužės mėn. - 234,81 Lt, 2010 m. birželio mėn. - 235,10 Lt; 2010 m. liepos mėn. - 226,64 Lt, 2010 m. rugpjūčio mėn. - 233,68 Lt, 2010 m. rugsėjo mėn. - 213,49 Lt, 2010 m. spalio mėn. - 234,86 Lt, 2010 m. lapkričio mėn. - 229,61 Lt, 2010 m. gruodžio mėn. - 232,40 Lt, 2011 m. sausio mėn. - 221,48 Lt, 2011 m. vasario mėn. - 230,51 Lt, 2011 m. kovo mėn. - 261,43 Lt, 2011 m. balandžio mėn. - 232,03 Lt, 2011 m. gegužės mėn. - 230,89 Lt, 2011 m. birželio mėn. - 244,98 Lt, 2011 m. liepos mėn. - 234,56 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. - 232,17 Lt, 2011 m. rugsėjo mėn. - 235,29 Lt, 2011 m. spalio mėn. - 288,85 Lt, 2011 m. lapkričio mėn. - 244,74 Lt, 2011 m. gruodžio mėn. - 224,60 Lt, 2012 m. sausio mėn. - 212,69 Lt, 2012 m. vasario mėn. - 224,84 Lt, 2012 m. kovo mėn. - 232,26 Lt, 2012 m. balandžio mėn. - 202,74 Lt, 2012 m. gegužės mėn. - 226,45 Lt, 2012 m. birželio mėn. - 221,53 Lt, 2012 m. liepos mėn. - 202,57 Lt, 2012 m. rugpjūčio mėn. - 227,53 Lt (b.l. 9,21).Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Minėta, jog pareiÅ¡kėjas yra valstybinės pareigÅ«no pensijos gavėjas.Nei 1994-12-22 Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas Nr.I-730 (redakcija aktuali 2012-12-31 dienÄ ), nei 2005-07-01 Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr.X-212 (redakcija aktuali 2013-02-28 dienÄ ) ginčų valstybinės pareigÅ«no pensijos klausimais nagrinėjimo tvarkos nenumato.

Ginčų nagrinėjimo bei kreipimosi į teismÄ termino klausimus nagrinėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir pasisakė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT nutartis adm. byloje Nr. AS525-575/2010).

SpecialÅ«s įstatymai gali numatyti kitokius skundo (praÅ¡ymo) administraciniam teismui padavimo terminus, nei ABTÄ® 33 str. 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. IÅ¡analizavusi ginčui aktualų teisinį reguliavimÄ , nustatytÄ Valstybinių pensijų įstatyme beiPareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas nėra sureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Å iuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. IÅ¡plėstinė kolegija, įvertinusi pažeistos teisės pobÅ«dį, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.). Gi kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis.

Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimÄ , tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ , galėjo bÅ«ti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo bÅ«ti apskundžiami teismui. Pažymėjo, kad į valstybinių socialinio draudimo pensijų klausimus reglamentuojančias teisės normas netiesiogiai nukreipia ir PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas.

Pagal šio įstatymo 12 str. 2 dalį, skirdamos ir mokėdamos karių ir pareigūnų valstybines pensijas, kompetentingos institucijos vadovaujasi Vyriausybės patvirtintais Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Ginčo metu galiojusių Nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83, 27 punktas nustato, kad kitus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo, ginčų sprendimo klausimus, nenumatytus šiuose nuostatuose, reguliuoja Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156.

Ginčo laikotarpiu galiojęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto Å¡io skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali bÅ«ti apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtÄ sprendimÄ .IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija nagrinėtoje byloje padarė iÅ¡vadÄ , jog pagal įstatymo analogijÄ taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui.

IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ . Nagrinėjamoje byloje jau minėta, kad pareiÅ¡kėjui V. A. pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 bei 5 straipsnius sumažinta valstybinė pensija už 2010 m. sausio mėnesį iÅ¡mokėta 2010 m. vasario mėnesį (b.l.21). Ä® valstybinę pensijÄ mokančiÄ institucijÄ (MinisterijÄ ) pareiÅ¡kėjas kreipėsi 2013-01-29 (b.l.18), t.y. per pagal analogijÄ taikytinÄ trejų metų terminÄ , į teismÄ dėl 2013-02-01 sprendimo kreipės 2013-02-14 dienÄ .

Taigi, nustačius, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi nepažeidęs termino, nustatyto tokiems reikalavimams pareikÅ¡ti, bei paisant iÅ¡ Konstitucijos, inter alia jos 30 str. 1 dalies nuostatų kylančio reikalavimo asmens teises ginti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjas turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismÄ nepraleido.1994 m. gruodžio 22 d.

Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1 str. 3 dalyje (1995-07-04 įstatymo Nr. I-1012, 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1013, 2006-12-12 įstatymo Nr. X-978 redakcija) nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.Toks įstatymas yra 2005 m. gegužės 19 d. PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas Nr. X-212, kurio 4 str. 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ skiriamos Å¡ios pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos inter alia už tarnybÄ (1 p.). 2009 m. gruodžio 9 d.

Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 1 str. 2 d. 1 punkte nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas inter alia pagal Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ . Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalyje (2010-02-11 įstatymo Nr. XI-680, 2010-10-26 įstatymo Nr. XI-1072 redakcija) nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios 2012-06-30 įstatymu Nr. XI-2195 nuo 2012-09-01.Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2010 m. liepos 1 d. parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Konstitucinis teismas 2012-02-06 priėmė nutarimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo inter alia pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalis (2010 m. vasario 11 d. redakcija; 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ. pripažino, kad Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek įstatymu nėra nustatyti sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų esminiai kompensavimo elementai, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai; nutraukė bylos dalį pagal pareiÅ¡kėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo - praÅ¡ymus iÅ¡tirti, ar Laikinojo įstatymo 16 str. 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas pareigÅ«nų ir karių sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui;

Laikinasis įstatymas tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 16 straipsnis tiek, kiek jame nenustatytas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. KT nustatė, kad pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatas valstybinės pensijos perskaičiuojamos draudžiamųjų pajamų turintiems ir privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiamiems asmenims, dirbantiems tam tikrÄ darbÄ , iÅ¡skyrus asmenis, užsiimančius tam tikru verslu; jiems valstybinės pensijos dar kartÄ perskaičiuojamos pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 2 dalies nuostatas.

Valstybines pensijas gaunantiems, tačiau nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems asmenims Laikinojo įstatymo 5 str. 1, 2 dalių (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija) nuostatos netaikomos. KT konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 str. 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Ä®vertinus pasakytÄ , teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti sumokėti jam valstybinės pensijos dalį, kurios jis negavo dėl nekonstitucine pripažintos teisės normos, yra teisingas ir teisėtas.

Pagal jau nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ valstybinių pensijų (inter alia pareigÅ«nų) nepriemokos priteisiamos iÅ¡ Valstybės. PareiÅ¡kėjui iÅ¡ Valstybės priteistina suma (skirtumas) apskaičiuojama iÅ¡ priskaičiuotos bei perskaičiuotos, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnį, pensijos sumos 15 128,00 Lt (17 019,00 – (472,75x4)) atėmus laikotarpiu nuo 2010 m. sausio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį perskaičiuotos ir iÅ¡mokėtos pensijos sumÄ 7463,28 Lt ir yra 7664,72 Lt.

        Dėl Ministerijos 2013-02-01 sprendimo Nr. 1D-1383-(11) teisėtumo. Minėta, jog Ministerija Å¡iuo atsakymu į pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nurodė, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį pripažino neprieÅ¡taraujančia Konstitucijai, todėl pensijos ir toliau bus mažinamos pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 dalį. Pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį nuo 2012 m. rugsėjo nebemažinama. Pabrėžė, kad Laikinasis įstatymas sumažintų Pensijų kompensavimo nenumato, todėl iÅ¡mokėti Pensijos nepriemokÄ nėra teisinio pagrindo.Teismas sprendžia, kad Å¡is atsakymas iÅ¡ esmės atitinka teisės aktų reikalavimus, nes Ministerija iki KT nutarimo priėmimo neturėjo teisinio pagrindo mokėti pareiÅ¡kėjai visÄ paskirtÄ pareigÅ«no pensijÄ , o įsigaliojus KT nutarimui – neturi teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjai geruoju (t.y. neteismine administracine tvarka) iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo, ir neturi teisinio pagrindo mokėti visÄ paskirtÄ pensijÄ , nes pensijos ribojimai pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnį tebegalioja.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas neturi teisinio pagrindo panaikinti minėta sprendimÄ . Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ pagrįstumo. Skundu praÅ¡oma iÅ¡ abiejų atsakovių solidariai priteisti 3600 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ .  2006 m. birželio 27 d. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo Nr. X-736 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.      CK 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...> CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Å iuo atveju neturtinės žalos atsiradimas, anot pareiÅ¡kėjo, kildinamas iÅ¡ neteisėtų atsakovų – Ministerijos ir Lietuvos valstybės – veiksmų.  LVAT 2009 m. lapkričio mėn. 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-556-1241-09 iÅ¡aiÅ¡kino, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui.

Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , turi visapusiÅ¡kai iÅ¡tirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sÄ lygų, bÅ«tinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimÄ arba nebuvimÄ , bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokiÄ ar kitokiÄ iÅ¡vadÄ (administracinė byla Nr. A-6-1286/2006).Ministerija, iki KT nepripažino aptartų teisės normų antikonstitucinėmis, privalėjo jas vykdyti ir pareigÅ«nams pensijas apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti pagal teisės aktų reikalavimus.Kas dėl atsakovės – Lietuvos valstybės - deliktinės atsakomybės, atsiradusios dėl teisės aktų, kuriuos KT vėliau pripažino prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai, priėmimo, už neturinės žalos padarymÄ , tai ji, kolegijos nuomone, negalima.

Minėta, kad pagal VAÄ® 42 straipsnį bei ABTÄ® atlyginama turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, t.y. žala turi bÅ«ti padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, tuo tarpu Valstybės (Seimo) įstatymų leidybos veikla negali bÅ«ti laikoma vieÅ¡uoju administravimu.     Tad Å¡iuo atveju nėra nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1,2 p., 127 str., kolegija n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo V.

A. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti V. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Lietuvos Respublikos 7664,72 Lt (septynis tÅ«kstančius Å¡eÅ¡is Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt keturis litus 72 centus) valstybinės pareigÅ«no pensijos nepriemokÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                                                                 Bronius JanuÅ¡ka                              Ina Kirkutienė               Nijolė ŽalnieriÅ«nienė