516062a2-3eb3-4ef9-a2f8-714b754c786e · Kauno apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-5610-840/2022 Teisminio proceso Nr. 2-20-3-00079-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.8; 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.15.2. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 2 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėja Joana Kvaselytė, sekretoriaujant A. K., dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. M. ir jo atstovei advokatei L. L., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto banko ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės atstovams, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

M. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui ir KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. M. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti, kad jis įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 200,45 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius ir jų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 2–4).

PareiÅ¡kėjas A. M. ir jo atstovė advokatė L. L. teismo posėdyje palaikė pateiktÄ pareiÅ¡kimÄ ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėjo reikalavimai grindžiami pareiÅ¡kime nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiÅ¡kintais jo ir jo atstovės teismo posėdžio metu: - PareiÅ¡kėjas nurodo, kad 1980 m. sausio 21 d. jis pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje traktorininku ir jo Å¡eimai buvo skirtas butas. Gyvenat (duomenys neskelbtini) kaime ir pagausėjus Å¡eimai iki 7 asmenų, (duomenys neskelbtini) tarybinis Å«kis 1989 m. pardavė jam iÅ¡simokėtinai namÄ su Å«kiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini) k., KaiÅ¡iadorių r. sav.

Kas mėnesį buvo mokamos įmokos už namÄ su Å«kiniais pastatais, įmokos buvo fiksuojamos knygoje. Teismo posėdyje papildomai paaiÅ¡kino, kad namas buvo suteiktas kaip darbuotojui. Buvo atliekamos kas mėnesinės įmokos, o kai perėjo dirbti į kitÄ darbÄ , reikėjo susimokėti 5000, kÄ jis teigia ir padaręs, taip pat mokėjo investiciniais čekiais. Nors visas įmokas atliko, tačiau jokių nuosavybę patvirtinančių dokumentų negavo. Paminėjo, kad pats pasistatė malkinę. - KaiÅ¡iadorių apylinkės tarybos Å«kinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini) (el.

Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjo A. M. vardu įregistruota namų valda, adresu: (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav., kuriai vėliau suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2006 m. norėjo susitvarkyti dokumentus dėl namo, t. y. 2006 m. lapkričio 20 d. atlikti namo ir ūkinių pastatų kadastriniai matavimai, suteikti unikalūs numeriai: namui – (duomenys neskelbtini), ūkiniam pastatui – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre statiniai nėra įregistruoti.

PareiÅ¡kėjas norėjo įregistruoti nuosavybės teises į įgytÄ turtÄ , tačiau, neturėdamas nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų, to atlikti negalėjo. Jis kreipėsi į seniÅ«nijÄ , kurioje jam pasakė gyventi, todėl toliau jokių veiksmų neatliko ir gyveno Å¡iuose namuose iki Å¡iol. - Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip 10 metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

PareiÅ¡kėjas teigia, kad yra visos nurodytos sÄ lygos pripažinti, kad jis nekilnojamuosius daiktus: gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitas statinių dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, kadangi: jis nėra jų savininkas, nors įgijo daiktus iÅ¡simokėtinai, tačiau nėra iÅ¡likę jokių įrodymų patvirtinančių įsigijimÄ ; daiktai valdomi kaip savo sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai nuo 1989 m., t. y. daugiau nei 10 metų; niekas neturi daugiau teisių į šį daiktÄ nei pareiÅ¡kėjas, niekas neteigia, kad daiktas pradėtas valdyti nesÄ Å¾iningai, jokie tretieji asmenys nebuvo pareiÅ¡kę pretenzijų į nekilnojamuosius daiktus; tik pareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri nekilnojamuosius daiktus, moka mokesčius, tvarko ir remontuoja.

Kitokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjas negali įgyti nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu: (duomenys neskelbtini) Suinteresuoto asmens KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, gautas praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi nurodė, kad neturi jokių duomenų apie nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ su Å«kiniais pastatais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris su pagalbiniais pastatais nėra įtrauktas į KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės balansÄ .

KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė neturi nuosavybės ar kitokių teisių į šį daiktÄ . Taip pat jokių patvirtinančių ar paneigiančių duomenų, susijusių su (duomenys neskelbtini) tarybiniu Å«kiu, neturi. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad neturi jokio teisinio intereso dėl Å¡ios bylos, kadangi teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, todėl praÅ¡oma bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės Turto banko atstovas taip pat teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai, praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta, taip pat negautas atsiliepimas į pareiÅ¡kėjo A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi. Teismas k o n s t a t u o j a : PraÅ¡ymas atmestinas. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. M. pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 1980 m. sausio 21 d. buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje, KaiÅ¡iadorių rajone, traktorininku. Darbo sutartis su Kalviu tarybiniu Å«kiu buvo nutraukta 1992 m. gegužės 27 d. (b. l. 108–111). IÅ¡ KaiÅ¡iadorių rajono Kruonio apylinkės tarybos ir virÅ¡aičio (duomenys neskelbtini) kaimo 1986–1990 metų Å«kinės knygos matyti, kad įraÅ¡ytas A.

M. Å«kio valda (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)), kur nurodyta, kad gyvena (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio žinybiniame name, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 12–13). IÅ¡ Kruonio apylinkės tarybos Å«kinės knygos Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o (eilės Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad A. M. Å¡eima gyvena Å«kio bute, (duomenys neskelbtini) kaime (knyga nuo 1991 m. iki 1995 m.; paskutinis atliktas įraÅ¡as apie duomenų patikrinimÄ 1995 m. sausio 1 d., b. l. 80–86). KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės administracijos Kruonio seniÅ«nijos pažymoje nurodyta, kad A.

M. namų valdai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Iš Gyvenamojo namo techninio paso ir Respublikinio valstybinio inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuro kadastrinių brėžinių (parengti 1992 m. balandžio 20 d.) matyti, kad (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav., yra gyvenamasis namas (pastatytas 1989 m., plane pažymėtas 1A1/b); daržinė (pastatyta 1989 m., plane pažymėta 2J1/m); tvartas (pastatytas 1989 m., plane pažymėtas 3J1/b); ūkinis pastatas (pastatytas 1989 m., plane pažymėtas 4J1/m) (b. l. 38–47).

Pareiškėjo užsakymu 2006 metais buvo atlikti pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Kaišiadorių r. sav., kadastriniai matavimai, parengta kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22–37), iš kurios matyti, kad šiuo adresu yra gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1989 m., plane pažymėtas 1A1b); tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1989 m., plane pažymėtas 3I1b, su priestatais: daržine, pastatyta 1989 m., plane pažymėta 1i1ž;

ūkio pastatu, pastatytu 1989 m., plane pažymėta 2i1ž; malkine, pastatyta 1992 m., plane pažymėta 3i1ž); ir kiti kiemo statiniai – kanalizacijos šuliniai, aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyti 1989 m.). Tačiau nei patys statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nei daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti (b. l. 15, 70–72). Lietuvos Respublikos Kaišiadorių rajono valdybos 1991 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 56 „Dėl valstybinių įmonių perregistravimo“ nutarta perregistruoti kalvių tarybinį ūkį į (duomenys neskelbtini) valstybinį ūkį ir įregistruoti jo įstatus (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos KaiÅ¡iadorių rajono valdytojo 1992 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 625 „Dėl žemės Å«kio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įstatų įregistravimo“ įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono žemės Å«kio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įstatai (b. l. 10). Lietuvos Respublikos KaiÅ¡iadorių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 11 d. potvarkio Nr. 377-v 3 punkte nurodyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 744 „Dėl žemės Å«kio įmonių veiklos nutraukimo“, neprivatizuotus objektus perduoti Kruonio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuri užtikrina turo apsaugÄ ir apskaitÄ (b. l. 11).

Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio 1992 m. spalio 28 d. turto perdavimo Kruonio apylinkės savivaldybei aktu buvo perduoti gyvenamieji namai, tačiau konkretūs šių namų adresai nenurodomi, prie kai kurių pastatų minimos pavardės asmenų, kurie šiuose namuose / butuose gyvena, pareiškėjo pavardė šiame akte neminima (b. l. 79–81). Kauno regiono valstybės archyvo 2021 m. spalio 8 d. ir 2022 m. kovo 22 d. rašte nurodoma, kad Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio 1989–1992 metų, Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės agrarinės reformos tarnybos ir Kaišiadorių rajono Kruonio apylinkės Tarnybos ir viršaičio 1989 –1995 metų dokumentuose žinių apie, tai, kad buvo sudaryta A.

M. gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis, nėra (b. l. 12, 79). KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybės archyvui nebuvo perduoti dokumentai apie (duomenys neskelbtini) tarybiniam Å«kiui priklausiusius pastatus (b. l. 14). Taip pat nėra duomenų, kad 1992 m. KaiÅ¡iadorių rajono valdybos potvarkiuose bÅ«tų duomenų apie KaiÅ¡iadorių valstybinio Å«kio likvidavimÄ (b. l. 8). PareiÅ¡kėjas A. M. praÅ¡o nustatyti, kad jis įgyjamÄ ja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus – 200,45 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitus statinius ir jų dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi jis nėra jų savininkas; daiktai valdomi kaip savo sÄ Å¾iningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai nuo 1989 m.; niekas neturi daugiau teisių į šį daiktÄ nei pareiÅ¡kėjas, niekas neteigia, kad daiktas pradėtas valdyti nesÄ Å¾iningai, jokie tretieji asmenys nebuvo pareiÅ¡kę pretenzijų į nekilnojamuosius daiktus; tik pareiÅ¡kėjas prižiÅ«ri nekilnojamuosius daiktus, moka mokesčius, tvarko ir remontuoja.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai.

Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015).

Pagal CK 4.69 straipsnio 1 dalį įgyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties bÅ«du įgyti nuosavybės teisę į daiktÄ , kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.

Å is draudimas užkerta keliÄ Ä¯gyti daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų tokio įgijimo sÄ lygų buvimo. Draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti nuosavybės teisę į vieÅ¡osios nuosavybės teise priklausantį turtÄ reiÅ¡kia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Draudimas įgyti įgyjamÄ ja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su specifine po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės atkÅ«rimo susidariusia situacija vykstant nuosavybės rÅ«Å¡ių ir formų pertvarkymo procesams ir gali bÅ«ti pateisinamas tuo, kad pereinamuoju laikotarpiu gyvuojanti valstybė nėra tinkamai apskaičiusi bei valdanti savo turto, nepriėmusi sprendimo dėl jo perleidimo privačion nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje bylos Nr. 3K-7-67/2011).

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų ir pareiÅ¡kėjo A. M. duotų paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui A. M. ir jo Å¡eimai (duomenys neskelbtini) tarybinis Å«kis 1989 m. suteikė žinybinį gyvenamÄ jį namÄ , Å¡iuo metu esantį adresu: (duomenys neskelbtini) (pagal nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), namui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, pareiÅ¡kėjas pats patvirtino, kad jam namas buvo suteiktas kaip darbuotojui, kadangi jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarybiniame Å«kyje.

Tokias aplinkybes patvirtina ir KaiÅ¡iadorių rajono Kruonio apylinkės Tarybos ir virÅ¡aičio (duomenys neskelbtini) kaimo 1986–1990 metų Å«kinės knygoje nurodyta informacija, kad A. M. su Å¡eima gyvena (duomenys neskelbtini) tarybinio Å«kio žinybiniame name (b. l. 13). Pagal 1964 m. CK 24 straipsnio 1 dalį (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolÅ«kiai, tarpkolÅ«kinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, Å¡ių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirÄ turtÄ ir savarankiÅ¡kÄ balansÄ . 1964 m.

CK 95 straipsnio 1 dalyje (1983 m. lapkričio 30 d. įsako Nr. X-5387 redakcija, galiojusi nuo 1983 m. gruodžio 11 d. iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolÅ«kinė-kooperatinė nuosavybė; profsÄ jungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. KolÅ«kių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 straipsnyje (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija, galiojusi iki 1994 m. birželio 9 d.) buvo nustatyta, kad kolÅ«kiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtÄ , naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolÅ«kių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso iÅ¡imtinai patiems savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2010).

Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), su Å¡iuo adresu esančiais pastatais, perdavimo naudotis ir valdyti pareiÅ¡kėjui A. M. metu, priklausė (duomenys neskelbtini) tarybiniam Å«kiui. PareiÅ¡kėjas A. M. teigia, kad jam buvo suteiktas namas kaip darbuotojui, bet taip pat suteiktas įsigyti iÅ¡simokėtinai, t. y. jis kas mėnesį atlikdavo įmokas, kurios buvo žymimos žurnale, vėliau reikėjo sumokėti 5000 (kokia valiuta nenurodė), kad įgyti namÄ visiÅ¡kai, kuriuos teigia sumokėjęs. Tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių apie mokėtas įmokas ar galutinį mokėjimo atlikimÄ .

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Iš pareiškėjo pateiktų taupomųjų knygelių (b. l. 101–106) negalima padaryti išvados, kad turėti pinigai buvo panaudoti būtent nurodyto gyvenamojo namo įsigijimui. Todėl laikytina neįrodyta aplinkybė, kad pareiškėjas A. M. statinius, šiuo metu esančius adresu: (duomenys neskelbtini), galėjo įgyti išsimokėtinai iš (duomenys neskelbtini) tarybinio ūkio ir kad nuosavybės teisė jam buvo perleista, tik nesutvarkyta jos teisinė registracija (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad atkÅ«rus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas Å¡alies Å«kis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis) ir vieÅ¡oji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo vykdant ekonomikos reformÄ kolÅ«kiai galėjo bÅ«ti pertvarkomi į žemės Å«kio bendroves, privatizavus jų turtÄ pagal galiojusius teisės aktus.

KolÅ«kio, kaip žemės Å«kio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad privatizavimo objektÄ sudaro žemės Å«kio įmonių turtas, iÅ¡skyrus grÄ Å¾inamÄ savininkams ir kitiems Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl piliečių nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atstatymo tvarkos ir sÄ lygų“ numatytiems asmenims.

Pagal įstatymo 8 straipsnį privatizuojamos žemės Å«kio įmonės administracija inventorizuoja ir perkainoja įmonės turtÄ . Ä®statymo 12 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad, privatizavus žemės Å«kio įmonę, apylinkės agrarinės reformos tarnybos teikimu valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, priima sprendimÄ tokiÄ Ä¯monę likviduoti arba reorganizuoti įstatymų nustatyta tvarka, pavesdamas likvidacinės komisijos funkcijas apylinkės agrarinės reformos tarnybai.

Pažymėtina, kad 1993 m. balandžio 7 d. įstatymu Nr. I-123 buvo pakeistas Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 13 straipsnis, nustatant, jog po 1993 m. gegužės 3 d. likęs neprivatizuotas turtas iki 1993 m. birželio 15 d. privatizuojamas 3 straipsnio 1–7 punktuose išvardytiems asmenims už 5 straipsnyje nurodytas lėšas (straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis įstatymo 14 straipsniu (1993 m. balandžio 7 d. įstatymo Nr. I-123 redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.), taip pat 13 straipsniu (1991 m. liepos 30 d.

įstatymo Nr. I-1624 redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. 889 „Dėl disponavimo valstybei priklausančiais žemės Å«kio bendrovių pajais“ 1 punkte nustatyta, kad neprivatizuota žemės Å«kio bendrovių, įsteigtų privatizavus žemės Å«kio įmones pagal Žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymÄ , turto dalis laikoma valstybės turtiniu įnaÅ¡u į Å¡ias bendroves.

Valstybės turtinis įnaÅ¡as įskaitomas į bendrovės pagrindinį kapitalÄ kaip valstybei priklausantis pajus. Rajono valdyba disponuoja valstybei priklausančiu bendrovės pajumi ir turi visas bendrovės nario turtines ir neturtines teises bei pareigas. Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos KaiÅ¡iadorių rajono valdybos 1991 m. vasario 21 d. potvarkiu Nr. 56 „Dėl valstybinių įmonių perregistravimo“ nutarta perregistruoti (duomenys neskelbtini) tarybinį Å«kį į (duomenys neskelbtini) valstybinį Å«kį ir įregistruoti jo įstatus.

Lietuvos Respublikos KaiÅ¡iadorių rajono valdytojo 1992 m. lapkričio 5 d. potvarkiu Nr. 625 įregistruota KaiÅ¡iadorių rajono žemės Å«kio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ ir jos įstatai (b. l. 10). Byloje nėra duomenų, koks turtas įregistruojant žemės Å«kio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ buvo inventorizuotas ir perduotas Å¡iai bendrovei. Lietuvos Respublikos KaiÅ¡iadorių rajono valdybos 1992 m. gruodžio 11 d. potvarkio Nr. 377-v 3 punkte nurodyta, kad vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 8 d. nutarimÄ Nr. 744 „Dėl žemės Å«kio įmonių veiklos nutraukimo“, (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonei priklausiusius ir neprivatizuotus objektus perduoti Kruonio apylinkės agrarinės reformos tarnybai, kuri užtikrina turto apsaugÄ ir apskaitÄ (b. l. 11).

Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) valstybinio ūkio 1992 m. spalio 28 d. turto perdavimo Kruonio apylinkės savivaldybei aktu buvo perduoti gyvenamieji namai, tačiau konkretūs šių namų adresai nenurodomi, prie kai kurių pastatų minimos pavardės asmenų, kurie šiuose namuose/ butuose gyvena, pareiškėjo pavardė šiame akte neminima (b. l. 79–81). Iš ko spręstina, kad susiklostė tokia situacija, kad ginčo statiniai, šiuo metu esantys adresu: (duomenys neskelbtini), nebuvo perleisti, privatizuoti, įtraukti ar apskaityti Kaišiadorių rajono savivaldybės. Byloje nėra jokių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) tarybinį ūkį perregistravus į (duomenys neskelbtini) valstybinį ūkį ir įregistravimus žemės ūkio bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jai būtų perduotas ginčo objektas, ar ginčo objektai buvo perleisti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Jau minėta, kad vadovaujantis Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 14 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 1993 m. gegužės 3 d.) taip pat 13 straipsniu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 1993 m. gegužės 2 d.), privatizavimo metu nenupirktu turtu disponuoja vietos savivaldybė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Todėl gyvenamasis namas ir kiti statiniai, kaip tarybinio ūkio turtas, jeigu jis iš viso nebuvo privatizuotas, negalėjo likti tarybinio ūkio nuosavybė.

Taigi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), kaip buvęs Å«kio turtas, t. y. pagal tuometinę santvarkÄ sukurtas valstybinėmis lėšomis, Å¡iuo metu laikytinas kaip likęs savivaldybės / valstybės nuosavybėje. Nors statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo perduoti KaiÅ¡iadorių rajono savivaldybė, tačiau nei Å¡i aplinkybė, nei tai, kad gyvenamasis namas ir kiti statiniai ir teisės į juos nustatyta tvarka valstybės vardu nebuvo įregistruotos, nepaneigia tokio buto, kaip valstybės turto ir vieÅ¡osios nuosavybės teisės objekto, teisinio statuso, kuris yra iÅ¡likęs iki Å¡iol.

Pažymėtina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei transformuotis į privačiÄ jÄ . Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad draudimas įgyjamÄ ja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su Å¡ių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.

Sprendžiant klausimÄ dėl turto priklausymo, bÅ«tina aiÅ¡kintis turto kilmę, iÅ¡ kokių finansavimo Å¡altinių jis buvo sukurtas. Jeigu turtas buvo sukurtas vieÅ¡osios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi bÅ«ti laikomas. Nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. jais nesirÅ«pina, jų neprižiÅ«ri, neregistruoja į juos savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo.

Jeigu statiniai valstybės turto privatizavimÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi bÅ«ti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamÄ ja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Nepaisant to, kad pareiÅ¡kėjas A. M. gyvenamÄ jį namÄ kartu su kitais statiniais valdo teisėtai, atvirai, nepertraukiamai jau daugiau nei 10 metų, nustatytas imperatyvus draudimas (valstybei ar savivaldybei priklausančio daikto atžvilgiu), kuris eliminuoja galimybę nuosavybės teise įgyti gyvenamÄ jį namÄ kartu su kitais statiniais įgyjamÄ ja senatimi (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo A. M. pareiÅ¡kimas dėl gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitų statinių ir jų dalių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi yra atmestinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265–270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a :

A. M. pareiÅ¡kimÄ atmesti. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus. Teisėja Joana Kvaselytė